0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Antroji astronomijos pamoka
« Prieš 3 metus »
 Prasivėrus klasės durims vidun įžengė Maja. Paleidus mintis laisvai skrajoti ji paskui save uždarė duris. Šią pamoką juodaplaukė planavo ilgai ir ji buvo sumąstyta, apmąstyta ir permąstyta, tad dabar nebuvo jokios dingsties neleisti mintims paskrajoti kitur. Paviždžiui apie vaikystę, miškus, gyvenimo prasmę, svarbą ir tikslą... Ech... Mintys beveik kaip paauglystėj. Galiausiai į klasę pradėjo rinktis mokiniai, tad bent ketvirtadalį savo minčių rutulio reikėjo grąžinti į relybę ir dar pasisveikinti su kiekvienu mokinuku. Suskambėjus varpui į klasę reikėjo grąžinti jau beveik visas mintis, tad Maja atsidususi atsistojo prieš mokinius ir prabilo:
- Sveiki susirinkę į šią pamoką. Ilgai nelaukus pradėkime nuo teorijos. Taigi, pasakykite po teiginį apie kitų planetų, ne žemės, sandarą. - profesorė nutilo ir nutapsėjo atgal prie savo stalo. Staiga ją apėmė neapsakomas noras parašyti eilėraštį. Būtent, parašyti eilėraštį. Maja išsitraukė plunksną, skiautelę pergamento ir pradėjo skrebenti tikėdamasi, jog rašydama sugebės išgirsti mokinių atsakymus.

 Jei kas nors neaišku - rašykite į p.m. Atsakymų nekartokite. Teoriją baigsiu 2020-04-22
 Sėkmės!
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Dorotėja žingsniavo į atsronomijos pamoką kiek netvirtu žingsniu. Kur jau kur, o astronomijoje ji nebuvo užtikrinta savo žiniomis. Žinoma, jog įdomumo dėlei buvo surijusi porą knygų, tačiau dauguma jų buvo žiobariškos arba pasenusios. Taigi kol kas astronomija varnei buvo... kosmosas.
Įžengusi į klasę ji šiltai nusišypsojo mokytojai. Kad ir nesuprantamas dalykas, tačiau tai nepakeitė jos nuomonės apie profesorę. Matėsi, jog ji supratinga ir būtent tai Dorą ramino. Ji įsitaisė kampiniame suole prie palangės, pačiame gale. Niekada nemėgo jausti žvilgsnių įsmeigtų sau į nugarą arba būti apsuptai žmonių. Tiesiog taip nesijautė saugiai. Daugybė patirčių vertė ją apmąstyti kiekvieną žingsnį, jog galiausiai negautų peilio iš nugaros.
Išgirdusi profesorės klausimą varniukė staigiai perkratė galvą ieškodama bet kokio fakto galinčio padėti atsakyti. Staiga į galvą šovė faktas ir ji net nespėjusi susivaldyti pakėlė ranką.
-Na atrodo kažkur skaičiau, ne, girdėjau, jog yra tokia planeta paukščių take sudaryta iš tankiai suspaustų deimantų dulkių, tačiau nepakankamai tankiai, todėl žmogus žengęs žingsnį įsmegtų. Ji man rodos vadinasi Antilopė ar Antilopis ... Na, bent jau taip manau, - kiek netvirtai užbaigė ji. Laukdama mokytojos reakcijos, ji pradėjo gailėtis, jog išvis prabilo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Dorotėja Hopes »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Dar viena astronomijos pamoka. Danielai niekada nepatiko ledinis kosmosas ir jo neaprėpiamumas, todėl nieko keista, kad ji visiškai nesidomėjo šiuo mokslu. Ir pamokos jai rodėsi vidutiniškos - nei nuobodžios, nei sunkios. Klastuolė profesorės Patvel pamokose pasižymėjo tuo, kad atsakydavo teoriją, o po to visiškai nesistengdavo, nors, žinoma, nevengdavo prieš ją pavaidinti.
Dabar ji susmuko į savo pamėgtą suolą gale ir krepšį su knygomis nusimetė į laisvą kėdę šalia. Ji pasirodė gan vėlai, todėl vos Dani išsitraukė vadovėlį, profesorė pradėjo šnekėti. Klastuolė pasirąžė ir įsitaisė kuo patogiau, susikeldama purvu apdžiūvusius batus ant mokinio priešais kėdės.
Profesorė uždavė klausimą apie kitas planetas. Tereikėjo pasakyti vieną faktą. Daniela tik šyptelėjo. Lengvesnės užduoties ir būti negali. Kol kažkokia varnė pasakojo apie deimantus ir antilopes, klastuolė pasklaidė vadovėlį. Aha, kažkas apie gyvybę...
- Kentauro Proksima B yra egzoplaneta, ir jos sandara tokia panaši į Žemės, kad mokslininkai yra įsitikinę, kad tenai gali būti nežemiškos gyvybės, - paskaitė iš puslapio trečiakursė, tuo pat metu stebėdama mokytoją. Ji tuo metu kažką skrebeno į pergamentą, todėl negalėjo matyti truputį sukčiaujančios mokinės.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Greitu žingsniu linguodama į astronomijos pamoką Cristal netryško entuaziazmu. Astronomijos pamokse mergiatė jautėsi nejaukiai. Kosmosas ją šiek tiek baugino. Visos jo neaprėpiamos platybės ir nežinia keldavo grifei jaudulį. Tačiau astronomijos pamokose žaliaakė pasirodydavo gana gerai. Ji žinojo daug teorijos ir tai jai padėjo neapsikvailinti prieš visus esančius kabinete.
Įžengus pro kabineto duris Cristal sutiko šiltas mokytojos šypsnis. Laukdama kol mokytoja pradės pamoką Cristal vartė vadovėlį ir skaitė apie žvaigždes, nors kaip paprastai, jos mintys buvo nuklydusios visai kitur. Mokytojos balsas ją pažadino, nors spėjo išgirsti tik žodžius planeta ir sandara. Atidžiau pasiklausiusi kitų mokinių atsakymų ji iš visų jėgų bandė prisiminti vienos planetos pavadinimą.
- Erimės planetos paviršius sudarytas iš fluorescencinių dalelių, dėl to ji yra ryškiausia nykštukinė planeta paukščių take, - patenkinta savimi išpyškino Cristal.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cristal Daunt »
my morning face:

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Astronomija - dar vienas juokingas dalykas, kuris tikrai nėra niekam reikalingas. Gerokai pasiraususi atmintyje Deoiridh nusprendė, kad praėjusiais mokslo metais šio dalyko net nebuvo. Kam jo prisireikė dabar? paklausė savęs mergaitė. Link kabineto vilkosi tik vedama smalsumo. Ką naudingo būtų galima čia išmokti? Nustatyti laiką ir tikėtiną orą stebėdama dangų ji mokėjo jau seniai. O ką dar galima čia išmokti? Koks jai skirtumas, ar didesnis Sarsas, ar Maturnas (ar kaip ten tie daiktai vadinasi)? Visiškai bereikalinga nesąmonė!
Prie pat kabineto durų Deoiridh apsigalvojo. Ji ketino ramiai ateiti į pamoką ir nekrėsti jokių kvailysčių. Vis dėlto neištvėrė. Ji pasivertė varle ir atsitūpė netoli kabineto. Reikėjo tik sugalvoti, ką daryti: ar šokti kam į kišenę, ar įšokliuoti į klasę pačiai? Varlė tupėjo ir įtemptai mąstė.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
 Mayra skraidžiojo padebesyse. Ne iš tikrųjų, o tik mintimis. Galbūt dėl tokios klastuolės būsenos buvo kaltas įsimylėjimas ar tiesiog sugedęs pienas, per pusryčius per klaidą atsiradęs Didžiojoje salėje, bet niekas tiksliai nežinojo. Niekas per daug į tai ir nesigilino.
 Labai tinkanti buvo ir šiai būsenai pamoka - astronomija. Mayra, kaip milžiniška dujinė planeta, vinguriavo Hogvartso sistemos orbita, kartais prasilenkdama su kitais Visatos kūnais, bet niekada, net ir susidūrusi, nepatirdavo didelės žalos.
 Taip ir siūbavo Mayra koridoriais iki astronomijos. Prieš įžengdama į klasę, pastebėjo kažkokią žalią dėmę. O ten buvo ne koks teorinis žalias asteroidas, o jau matyta varlytė, kurios per žiobarotyrą gynė teisę į mokslą.
-Labas, varliūkšti,-pritūpusi pasisveikino klastuolė.-Einam nusiaubt Visatos.
Itin atsargiai paėmusi varlę į rankas, Mayra užsidėjo ją ant galvos kaip kokią kepurę.
 Į klasę mergina įžygiavo taip, tarsi jai ant galvos tupėtų ne žaliaodis padaras, o Anglijos karalienės karūna. Demonstratyviai atsisėdusi ant pirmos eilės suolo, klastuolė sukryžiavo kojas, įžūliai spoksodama į mokytoją.
-Yra tokia planeta, sudaryta iš varlių. Rekomenduoju apsilankyti, profesore,-su kreiva šypsena veide, tarė Mayra.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Vaikinas nusprendė, kad jam reiktų nueiti į astronomijos pamoką. Tai buvo iš tiesų įdomus mokslas. Kadangi vaikinas tikėjo ateiviais ši pamoka jam sukėlė labai didelį susidomėjimą. Vaikinas lėtai tipeno koridoriais kabineto link. Greitai vaikinas pasiekė savo tikslą. Vaikinas lėtai atverė astronomijos kabineto duris ir įėjo į jį. Berniukas atsisėdo į pirmą suolą. Jam visai patikdavo sėdėti priekyje. Iš ten jis labai gerai matydavo profesorių ar profesorę, puikiai girdėdavo viską kas buvo pasakoma pamokoje ir galėjo greičiausiai passprukti iš klasės jeigu kas nors nutikdavo. Greitai vaikinas išgirdo profesorės klausimą. Vaikinas pradėjo mąstyti apie savo atsakymą. Jo galvoje jis greitai atsirado. Kaip jis gali nekalbėti apie Marsą? Apie planetą kurioje pagal jo įsitikinimus galėtų būti ateivių bei ten galėtų gyventi žmonės.
- Marsas sudarytas iš anglies dioksido, azoto, bei šiek tiek deguonies ir kitų dujų. Šioje planetoje yra daug naudingųjų iškasenų pavyzdžiui deimantai ir kiti brangakmeniai. Ji yra raudonos spalvos ir ant jos paviršiaus pilna kraterių, ugnikalnių. Ten yra šalčiau nei žemėje, bet sudarius palankesnes sąlygas gyventi ten galėtume gyventi ir mes. Tikiu, kad ten gali būti ateivių, - pasakė savo atsakymą vaikinukas. Tikėjosi, kad profesorei jis tiks ir vaikinas už jį gaus nors keletą taškelių.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Martn'as stengėsi lankyti astronomijos pamokas, nors beveik nieko apie ją nežinojo ir net nesidomėjo, tačiau puikiai žinojo, kad egzaminai reikalaus visko, ne tik žiobarotyros, kurią moka geriau už bet kurią kitą pamoką. Todėl, rudų plaukų savininkas ėjo lėtais žingsniais lik kabineto, kol galiausiai pasiekė tikslą. Jis atsisėdo antrame suole nuo priekio, žinoma, vienas ir laukė kol susirinks visi mokiniai bei mokytoja pradės pamoką. Pamoką prasidėjo nuo teorinio klausimo, kuris buvo išties lengvas, tačiau ne Martin'ui, kuris sugebėjo prisiminti tik kelis kitų planetų pavadinimus, tačiau apie jų sandarą nieko. Aš čia atėjau ne be reikalo, reikia kažką prikurti. Klausantis kitų mokinių atsakymų, jis išgirdo vieną iš žinomų planetų pavadinimą marsą, kuris buvo tai ko jam reikėjo, nes išgirdęs jo sandarą, prisiminė skaitęs apie kitą planetą, esančią taip pat saulės sistemoje:
- Jupiteris, tai didžiausia saulės sistemos planeta, kuri kitaip dar vadinama dujine milžine, nes sudaryta iš įvairių dujų. Taip pat dažnai ant planetos pasirodo raudona dėmė, kuri greitai pranyksta, tačiau kodėl taip nutinka - nežinoma.
Pasakęs ką žinojo Martin'as džiaugėsi, kad bent kažką atsiminė, nors nežinojo kokios dujos ją sudaro, vis tiek savimi didžiavosi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
 Maja rašydama bandė klausytis mokinių atsakymų. Kartais linktelėdavo, kartais ištardavo ,,puiku" ar panašiai. Mokiniams pasisakius ji pakėlė galvą ir nustūmė prirašytą pergamentą šalin. Vėliau jį ištaisys, nes dabar ten buvo netyčia įsipaišę keli žodžiai iš mokinių atsakymų. Maja atsistojo prieš klasę. Tik dabar ji suprato, kad mokinių atsakymų beveik negirdėjo. Mintyse išplūdusi save ji pradėjo šnekėti:
- Puiku. Pereikime prie praktikos, - staiga Maja pastebėjo varlę ant Mayros galvos. - Panele Wallflower, greitai nusiimkite tą varlę, - ištarė Maja. Juodaplaukė iškart suprato, jog jos žodžiai skambėjo nelabai kaip. Šiandien tikrai nesėkminga pamoka. Mintyse atsidususi Maja tęsė pamoką.
- Šiandien, - profesorė iš po stalo ištraukė daugybę maišiukų su smulkintomis džiovintom žolelėm. - svalgę šias žoleles esančias maišeliuose atsidursite magiškai sukurtose planetose. Jos yra specialiai pritaikytos, tad deguonies ten bus. Pasiimkite po du stiklinius buteliukus, - Maja parodė į prie stalo gulintį maišą pilną nedidelių buteliukų. - į juos turėsite paimti dvi skirtingas kietasias medžiagas iš tos planetos. Kai medžiagos bus buteliukuose jūs atsirasite klasėje. Baigę buteliukus padėkite man ant stalo. Jei jums nepavyks klasėje atsirasite pasibaigus pamokai, - Maja nutilo ir atsisėdo prie savo stalo, tik šį syk atidžiai stebėjo mokinius.

 Jei turite klausimų rašykite į a.ž. Parašykite bent du postus po 1200 arba tris po 600 simbolių. Praktika iki 2020-05-02. Sėkmės!

P.s. Atsiprašau, kad vėluoju.
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
 Mokytojai beveik nesureagavus į jos elgesį, Mayra susiraukė. Tikėjosi, kad profesoriūkštė spygtelės ar aprėks ją, bet ne. Moteris pasižymėjo želė deserto šaltumu. Klausydamasi praktikos, kurios net nesiruošė atlikti, klastuolė vartė akis. Ir vėl mokinius šers keistomis narkotinėmis žolėmis, tarsi vien magijos nepakaktų. Už tą turėjo pagirti savo pusbrolį - haliucinacijų per mokslo metus mokiniams jis nesukėlė, matyt, pats dar atsiminė, kaip po tokių mišinukų pusę dienos nesiorientuoji savo egzistencijoje. Įžūliai spoksodama į profesorę, Mayra sugalvojo naują planą, kaip galima sunaikinti Visatą - tereikia išjudinti jos centrą. O tada viskas, kaip kokios domino kaladėlės, vienas po kito sugrius.
-Atsiprašau,-sumurmėjo mergina, atsargiai imdama varlę nuo savo galvos. Lyg niekur niekur atsistojo ir priėjo prie profesorės bei įtaisė žaliaodę jai ant galvos. Nuėjusi kelis žingsnius atgal, teatrališkai nusilenkė ir išgiedojo:
-Dieve, saugok Varlių karalienę!

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
    Daniela kreivai stebėjo tą pačią klastuolę, kažkada papuošusią jos galvą vienaragių mėšlu. Jai tiesiog niežėjo rankos atsikeršyti, tačiau dabar tiesiog tikėjosi, kad profesorė garsiai apšauks mokinę. Merginos, kurios vardas, pasirodo, buvo Mayra, elgesys Danielai nebuvo nei juokingas, nei įdomus. Dėmesio trūkumas.
    Klastuolė, visiškai ignoruodama nejuokingus pokštus apie varles skaldančią bendrakursę, griebė maišelį su žolėmis. Matosi, kas jų jau privartojo. Tada suktelėjo buteliukų pusėn ir ištraukė du stiklinius, tikėdamasi greitai juos pripildyti ir keliauti į Didžiąją menę papildyti skrandžio. Atsisėdusi į savo kėdę, susiraukusi mintijo, kaip jas valgyti. Kramtyti ar tiesiog ryti? Neužspringsiu? Gal iš viso... Kandžioti? Tokios mintys trečiakursei visiškai nepadėjo sparčiau įveikti užduoties, todėl ji skubiai iškratė maišelio turinį sau į delną ir susibėrė ant liežuvio. Žolelės turėjo keistą salstelėjusį skonį, o konsistencija - slidi ir limpanti prie dantų - vertė mergaitę suraukti nosį. Po kelių nemalonių minučių bandant suvartoti visą dozę ji staiga pajuto, kaip šaltas vėjas milžinišku greičiu kelias sekundes traukė Danielą juodu tuneliu, o tada išmetė ant kietos žemės, nubarstytos reta, lapės kailio spalvą primenančia žole. Šiluma akimirksniu apsėmė josios kūną. Klastuolė matė pavienius šviesius akmenėlius, plonyčius tamsius stiebelius ir prie pat žemės prisispaudusius krūmus, nusėtus raukšlėta oda aptrauktais vaisiais. Kravizt pakėlė akis nuo skurdžios augalijos aukštyn ir jai akimirką užėmė kvapą. Danguje mainėsi visos ugnies spalvos, nuo ryškios, akį veriančios raudonos iki nesunokusių riešutų rudumo. Tarsi ypatinga vaivorykštė skliautą puošė beformės ryškiai geltonos, oranžinės, tamsiai tamsiai raudonos juostos. O toli toli, prie pat horizonto tarsi didelis auksinis kamuolys matėsi žėrinti saulė. Na, aš tikrai toli nuo mūsų sistemos...
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Greitai nusiimti tą varlę? O kur bent lašelis pagarbos? piktinosi "ta varlė". Jos nuomone, jos varliškoji asmenybė buvo šlykščiai pažeminta prieš visą klasę. Juk ji taip pat turi teisę mokytis! Kur buvo pasakyta, kad varlėms negalima lankytis pamokose? O ji šiais mokslo metais jų praleido ne tiek ir daug. Tačiau profesoriai, užuot pradėję mėgti mokinę, nuolat ją žemino! Tad nereikia stebėtis, kad Maja Patvel sparčiai lipo aukštyn Deoiridh nemėgstamų žmonių sąraše. Varliškos akys niauriai spoksojo į profesorę, kai animagė pajuto, kad yra kažkur nešama. Ji jau pamanė, kad tuoj bus išmesta pro langą. Ir tik vėliau atėjo suvokimas kad Mayra pasakė "atsiprašau". Ir kad galbūt tas žodis buvo skirtas jai, varlei, o ne tai profesorei.
Po kelių akimirkų Deoiridh suprato esanti ne kur kitur, o ant profesorės Patvel galvos. Ir tada varlė kai ką sugalvojo. Norėjosi prieš tai atliekant kilstelėti antakį. Deja, varlės tokių neturi, tad Deoiridh idėją turėjo įgyvendinti be savo mėgstamo veiksmo. Tad ji tiesiog atvirto į žmogų ir, savaime aišku, iš karto nukrito ant žemės.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
    Daniela atsistojo nuo kietos, įkaitusios žemės. Čia tikrai buvo šilta, bet, ačiū Dievui, nė iš tolo nepriminė dusulį varančių piramidžių kaitros. Klastuolė nežinia kelintą kartą nusipurtė, prisiminus prie odos limpančius drabužius ir Velnio Raizgų atakas.
    Ištiesusi kojas, mergina pasilenkė nusikratyti žemių, tačiau tą pačią sekundę suprato, kad drabužiai - švarut švarutėliai. Ji bato nosimi patrynė kone rausvą žemę: kieta ir vientisa it akmuo. Tuomet į galvą sugrįžo užduotis: dviem kietosiomis medžiagomis pripildyti buteliukus. Šiuo metu prieš ją plytėjo tik begaliniai molio atspalviu šviečiantys plotai, kurių Dani niekaip nepadalintų, neatskeltų, kad tilptų į mėgintuvėlį. Puiku.
    Daniela pasukiojo galvą. Už jos, kelių šimtų metrų atstumu dunksojo mažas kalnas, tokių pat ugninių atspalvių kaip ir dangus, tačiau šį margino pilki ir juodi dryžiai. Taip pat matėsi keli rusvi medeliai, netankiai nusėti ryškiai žalių lapų. Kažin, ar čia yra kokių nors būtybių?
    Mergaitė prie matomo kalno ketino eiti išbandžius burtais atskelti gabalėlį rusvosios masės, nes nujautė, kad čia būtų vienas geriausių pavyzdžių. Trečiakursė išsitraukė savąją eglės lazdelę ir nukreipė į lopinėlį žemės tolėliau nuo kojų, mat visai nenorėjo be jų ropoti į kalvą.
 - Bombardo! - pastaruoju metu šis burtažodis tapo vienas parankiausių klastuolei, ir tai daug ką pasakė apie jos užklasinę veiklą. "Molis", į kurį buvo nukreipta Kravitz lazdelė, šaižiausiu garsu sprogo, tačiau nekilo jokių dulkių kamuolys, ir tai darsykį įrodė merginai, kad ši planeta praktiškai sudaryta iš akmens. Priešais Danielą gulėjo kelių metrų spinduliu išsibarstę saulėlydžio rausvumo gabaliukai, ir, deja, šių kerų žala nebuvo itin didelė - plytinti duobė tesiekė daugiausiai dviejų centimetrų gilumą. Klastūnyno globotinė tiesiog gūžtelėjo pečiais ir priklaupė berti gabalėlių į buteliuką.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Visą teorinę pamokos dalį bandžiusi nuslopinti išraudusius skruostus, Dora staiga išbalo išgirdusi praktinę užduotį. Visų pirma valgyti nežinomas žoleles, o paskui iki pamokos galo sėdėti vienai planetoje, ot smagumėlis. Pirmakursė, žinoma, mėgo praktines užduotis, prikišti rankas prie magijos visad smagu, tačiau jas darėsi vis sunkiau atlikti nemokantis naudotis lazdele. O būtent lazdele naudotis ji ir nemokėjo. Vis dėl to mergaitė aiškiai suprato, jog trauktis nelabai turi kur, todėl prižingsniavo prie mokytojos ir pasiėmė neaiškių žolelių ir du buteliukus.
Grįžusi į savo suolą, buteliukus ji įsidėjo į apsiausto kišenę, o tada prisikišusi pauostė džiovintų žolyčių. Kvapas buvo visiškai nepažįstamas, tačiau tuo pačiu priminė pavasarį ir pievas kuriomis ji lakstydavo vaikystėje kol mama rinkdavo gėles savo daržui, ir mamos šiltnamį, ir net gi šilto oro, sklindančio iš seno radijo, kvapą. Tai šiek tiek nuramino jos naturalią baimę valgyti gėles kurios ją nukels į netikrą kosmosą. Taigi ji lėta įsikišo vieną lapelį į burną ir suvilgiusi jį seilėmis nurijo. Nepaisant stipraus kvapo, skonio lapelis neturėjo ir ji susimąstė ar nereikia suvalgyti daugiau, kai pajuto tą nemalonų jausmą. Tarsi kablys ją užkabino už pilvo ir ėmė traukti per siaurą tunelį. Jau kituose pamokose patirtas jausmas, kai per kūną eina temperatūrų bangos kiekvieną kartą stebino vis mažiau. Galiausiai Dora pajautė stovinti ant tvirtos žemės ir išdrįso atmerkti akis.
-Ohoho,- netyčia išsprūdo varniukei.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Antroji astronomijos pamoka
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Vaikinas išgirdęs kokia bus praktiką plačiai išsišiepė. Jis galės apsilankyti kažkokioje planetoje ir galbūt netgi pabendrauti su tos planetos gyventojais! Atrodo, kad Hogvartsas, kuris buvo jo didžiausia svajonė pildo visas kitas svajones. Vaikinas greitai atsistojo iš savo suolo ir nuėjo prie mokytojos stalo. Nuo ten pasiėmė tas žoleles ir buteliukus bei grįžo į savo suolą. Vaikinas įkvėpė ir įkvėpė orą. Jis lėtai atidarė maišelį. Pauostė jo turinį. Žolelės turėjo iš tiesų labai įdomų kvapą. Tikėkimės čia nėra kokios nors psichotropinės medžiagos pamąstė vaikinas ir pats iš savo minčių tyliai nusijuokė. Vaikinas galiausiai paėmė keletą žolyčių ir įsidėjo jas į burną. Lėtai sukramtė ir greitai užsimerkė. Vaikinas greitai dingo iš klasės ir atsimerkęs jau buvo kitoje planetoje. Ji atrodė labai įdomiai. Jos žemė buvo violetinės spalvos, o dangus buvo geltonas lyg kokia pienė. Medžiai buvo labai keista formų. Pavyzdžiui tokių kaip trikampis, kvadratas ir panašiai. Ant žemės augo gėlės, kurios viduriuke turėjo po kažkokį saldainiuką. Vaikinui ši planeta labai patiko. Atrodė lyg tai būtų jo vaikystės kurta planeta nuo kurios nupiešimo jis pradėjo savo piešimo karjerą. Vaikinas dar kartą apžvelgė nuostabią planetą ir pradėjo eiti į priekį. Jis rado kažkokią mėlynos spalvos olą ir  atsilaužė mažą jos gabaliuką. Jis įdėjo tą gabaliuką į buteliuką ir uždarė jį. Tada buteliuką saugiai įsidėjo į savo kišenę. Vaikinas žingsniavo toliau ir kažkas staigiai sugriebė jį už rankos. Atsisukęs jis pamatė žalią žmogų.
- Ateivis!- sušuko vaikinas išsigandęs. Ateivis pradėjo temptis vaikiną link didelio pastato. Ryan neturėjo kaip priešintis, kadangi jeigu būtų pradėjęs kovoti burtais ateiviais tikrai netaptų draugu. Greitai vaikinas  jau kilo pastate esančiu labai įdomiu liftu. Jam pakilus ateivis jį nuvedė į salę. Ryan'as iš tiesų bijojo. Labai bijojo ir taip bijojo turbūt pirmą kartą savo gyvenime. Greitai jį pastatė prieš didelę ateivių minią. Vaikino rankos ir kojos drebėjo.
- Aš atėjau su taika, - greitai drebančiu ir plonu balseliu pasakė vaikinas. Jis tikėjosi, kad ateiviai supras jį. Greitai jie pradėjo šaukti draugiškais šūksniais.
- Tu mums pasirodei įdomus, keistasis ateivi, tad dabar kviečiame pašokti tave mūsų šokį, - tarė ateivis lyg roboto balsu. Vaikinas nusišypsojo ir pasiruošė šokti. Aišku jam buvo šiek tiek keista, kad jį pavadino ateivių, bet šokti norėjo.






There's no such thing as fate.