0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
 Viename iš prastesnių ir purvinesnių Dublino rajonų, beveik nepastebima, pakelėje siūbavo užeigos, skambiu pavadinimu „Karūna“, lentelė. Pravėręs senas, girgždančias duris, kurios vos laikėsi ant vyrių, patenki į purviną ir prirūkytą patalpą.
 Užeigos grindis dengė purvas bei sukrešėjęs dažnai čia besilankančiųjų kraujas. Sienos kažkada buvo ryškiai raudonos, bet nuo laiko ir suodžių parudavo. Palubėse kabantys žibintai nesuteikdavo patalpai daug šviesos, todėl čia visada vyravo prieblanda. Pigių cigarečių dūmai kamuoliais vartėsi palubėse, dusindami kiekvieną, nepratusį prie jų kutenimo. Apvalūs mediniai staleliai, išmėtyti po visą užeigą, dažnai būdavo užimti reguliarių lankytojų, kurie, regis, visada būdavo įpusėję kokio nors kortų žaidimo partiją.
 Prie purvino ir šiek tiek lipnaus baro sėdėdavo žmonės, kurie nenorėjo su niekuo tą vakarą kalbėtis arba paslaptingi vienišiai, kurie po vieno apsilankymo dingdavo.
 Jeigu sugebėdavai ignoruoti smarvę bei triukšmą, čia galėjai gauti pusėtinos kokybės pigaus alaus ar kažko stipresnio, o pakalbinus užeigos savininką Aideną, kuris visada sukiodavosi aplink ar už baro, galėjai išgirsti ir įdomesnių gandų.

Markas sėdėjo prie baro jau po nežinia kurios viskio stiklinės. Iš pradžių rudaplaukį erzinę garsai susiliejo į foną, o prieblanda tiesiog migdė. Buvęs klastuolis šią užeigą žinojo seniai - jam keletą kartų teko iš čia partempti girtut girtutėlį tėvą namo. Taip pat čia alkoholis buvo pigus, o pati užeiga garsėjo purvu ir muštynėmis. Markui susipylus deginančio skysčio likutį į gerklę, už jo praskrido kėdė, matyt skirta kitam svečiui. Nieko nesakęs, vaikinas pastūmė tuščią ir purviną stiklinę ir savininkas, be žodžių supratęs airį, įpylė jam dar viskio. Kodėl čia Markas atėjo, jis nebeprisiminė. Tiesiog keturios, kad ir nuosavos, sienos jį varė iš proto, o dar artėjo motinos mirties metinės, tėvo priekaištai, Hogvartsas... Obuolys nuo obels netoli ritasi. Gurkštelėjęs aitraus skysčio, Markas stengėsi ignoruoti jam beveik už nugaros vykstančias muštynes. Vaikai mokosi iš tėvų ir Markas iš savo tėvo išmoko tik skandinti nemalonius jausmus alkoholyje. Pavartęs pustuštę stiklinę rankose, vaikinas kišenėje sugraibė kelis banknotus, norėdamas susimokėti į priekį. Šeimininko aplink nebuvo matyti, tad Markas taip ir liko sėdėti, spoksodamas į stiklinę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
  Alkoholio kartu su prakaitu sumišęs dvokas jau buvo įsigėręs iki pat septyniolikmečio smegenų. Sulošęs ir pralošęs paskutinę partiją, vaikinas numetė kortas ant stalelio, dar prieš tai sulaukdamas pašaipų, tokių kaip ‘tėvas neišmokė vyriškai lošt’, nors tai buvo jo vienintelė šiandien pralošta partija iš keturiolikos. Persibraukė šlapiomis rankomis per veidą, siekdamas nuraminti venose verdantį kraują, negalėdavo pakęsti jokių įžeidžiančių žodžių, susijusių su jo šeima. Ir vis dėlto nesusilaikė. Šliūkštelėjo iš stiklinės neaiškų gėralą vyrui į veidą. Smūgį gavo kaip atsaką. Liežuviu suvilgė prakirstą lūpą, kišenėje sukrapštė centus bei nuteškė juos vienintelį kartą laimėjusiam vyrukui, kuris buvo už jį gerą gabalą vyresnis. Ir labiau nusiritęs.
  Mulatas atsistojo, skaudančia širdimi išėjo iš užeigos laukan, atsirėmė į sieną. Kelnių kišenėje susirado tabaką, filtrus, susisuko cigaretę ir tuoj pat prisidegė. Vaikinas nesijautė laimingas, nejautė pilnatvės jausmo viduje. Jo širdyje esančios žaizdos taip niekad ir neužgijo, nors buvo dar toks jaunas. Numetė cigaretę ant žemės, sugrįžo vidun. Burnoje dar vis jautė geležies skonį nuo lūpos, tačiau sugrįžti prie jam smogusio nesiruošė, dar nenorėjo būti užmuštas didelio vyruko, kuris sugebėdavo pakelti staliuką ant vieno piršto, matyt. Na, jis tikrai buvo gana bauginantis. Emetas nugvelbė kažkurio lankytojo pripildytą stiklinę ir prisėdo prie baro. Migelio Promečio sūnus bijojo tik vieno - jo mirusi motina jį iš kur nors stebi ir verkia dėl jo degradavimo. Net širdį suspaudė. O rankose stiklinę. Rafaelis užmatė akimis šalimais sėdintį vaikiną, kurio veidas šiam pasirodė pažįstamas, tačiau smegenų per daug nesuko, šįvakar dominavo alkoholis, cigaretės bei kortos ir banknotai. Tačiau žvilgsnio nuo vyro nenusuko, liko įžūliai spoksoti.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
 Markas norėjo šįvakar tik ramiai nusigerti ir po atsibusti kokiose kapinėse ar morge (kaip sako jo pažįstami iš laidojimo namų - puiki vieta išsiblaivyti), blogiausiu atveju - pas tėvą namuose. Kur buvęs, kur nebuvęs, netoli jo atsisėdo vaikinas. Markas nebuvo šio matęs užeigoje, net kai jo apsilankymai čia padažnėjo, tad tik akimis nužvelgė neįprastai atrodantį vaikiną ir susipylė viskio likučius stiklinėje į gerklę. Kur jau anas nubėgo... Airis tikėjosi, kad šalia sėdintis juodaplaukis nustos į jį spoksoti, bet ne. Markas vėl pasijuto kaip Hogvartse, kur jo kiekvieną žingsnį vertina kritiškos vyresnių profesorių akys.
-Aidenai!-Markas suriko per visą užeigą, o jo balsas puikiai įsimaišė į triukšmą. Pastebėjęs užeigos gale šmėkštelėjusią ryžų plaukų kupetą, pakėlė stikline, bet savininkas tik užriko:
-Pats įsipilk, ne pirmąkart čia geri!
Niurnėdamas, Markas sugraibė jo beveik per šį vakarą išgertą pigaus viskio butelį ir susipylė gėralo likučius į stiklinę. Pamatęs, kad tas pats vaikinas vis dar į jį žiūri, rudaplaukiui toptelėjo, kad šis gal koks Hogvartso mokinys (buvo panašus į tokį), tad atsigėręs leptelėjo:
-Jei atėjai paspoksot į geriantį profesorių, reikėjo į kerėjimą užsukt.

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
  Septyniolikmetis jautėsi lyg būtų keturiasdešimties plius, mat pats sėdėjo tarp tokių, elgėsi irgi ne ką prasčiau ar geriau, jau nežinia kaip reikėtų pasakyti. Kūnui pareikalavus dar vienos nikotino dozės, tačiau šįkart klastuolis neturėjo nei noro, nei jėgų pakelti savo šikną nuo baro kėdės ir vėl išeit laukan, tad dar kartą pasielgė taip, kaip čia elgėsi pusė šios užeigos lankytojų - susisuko ir prisidegė viduje. Afro plaukai krito jaunuoliui ant akių, tačiau tai labai netrukdė, jis vis tiek galėjo spoksoti į matytą nepažįstamąjį.
- Sveiki, profesoriau,- pavartė akis.
  Jam buvo nė motais, jog šalimais esantis vyras kažkokio dalyko profesorius Hogvartse, jam nebebuvo ką prarasti. Pro šalį žingsniavęs vyras patapšnojo Rafaeliui per petį, o tuomet jėga išplėšė iš rankų beveik tuščią stiklinę.
- Gana, Emetai, eik namo,- pavargusios vyro akys nužvelgė jaunuolį, kuris net nesiruošė nešti savo kudašiaus iš čia.- Arba bent nieko naujo nesipilk, vaike,- papurtė galvą.
  Mulatas pavartė akis, nors širdyje ir suruseno menka liepsnelė, nes kažkam vis dėlto rūpėjo, tačiau veide šypsenos matyti nebuvo. Vaikinukas atsiduso, numetė kelis banknotus ant lipšnaus baro ir atsistojęs ruošėsi išeiti, kai staiga kelią jam pastojo nepatenkintas vyras, su kuriuo šįvakar visą laiką lošė. Norėjo nekreipdamas dėmesio praeiti, tačiau buvo neblogai stumtelėtas baro pusėn, su nugara atsitrenkė į begeriantį profesorių. Sumurmėjo negirdimai atsiprašymą, nežinia ar rudų plaukų savininkui, ar dičkiui, kuriam netrukus smogė. Žinojo, jog padarė klaidą taip pasielgdamas, tačiau tai jo nesustabdė atverti sau dar didesnę bedugnę.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
 Prunkštelėjęs iš vaikino atsakymo, Markas toliau gurkšnojo viskį, skęsdamas savo liūdesyje ir mintyse apie jo komposto dėžei prilygstantį gyvenimą. Profesorius, pff... Dabar tai nieko nekeičia, nes jis vis tiek sėdi tarp žiobarų padugnių, jo lazdelė kažkur nukišta namuose ir jis toks girtas, kad felčeriai vėl jį į morgą tiesiai nuveštų.
 Spoksodamas į tuščioje stiklinėje žaidžiančią šviesą, Markas sėdėjo pusiau meditacinėje būsenoje, susikoncentravęs ties savęs gailėjimu, kai į ji stuktelėjo tas pats vaikis, kuris nežinia kaip dabar ir į muštynes įsivėlė. Pažvelgęs į užeigos etatinį mušeiką, kuris snukius daužė taip, tarsi jam už tai kas mokėtų, Markas atsisuko į baro galą. Ak, taip. Aidenas. Aidenas ir jo ledinio kibiro ir muštynių radaro mirtina kombinacija, lekianti trijų pintų alaus per sekundę greičiu link čia. Niekur neskubėdamas Markas atsistojo, paėmė į rankas baro kėdę, ant kurios iki dabar sėdėjo, ir be jokių ceremonijų vožė vyrui. Kėdė 1, girtuoklis 0. Pavojui susmukus ant grindų, Markas metė tą nelemtą kėdę, atidarė duris ir pačiupęs už pakarpos, be jokių ceremonijų ištrūmė juodaplaukį lauk. Pats už savęs užtrenkęs duris, airis persibraukė ranka per veidą ir sumurmėjo:
-Aidenas ir jo ledinis kibiras,-per vyruko nugarą prabėgo šiupuliukai vien nuo prisiminimų.-Tu, koks ten tavo vardas, ką čia veiki? Nepanašus į girtuoklį ar prostitutę.
Prisiminęs, kad liko skolingas užeigos savininkui dvidešimt eurų, Markas žvilgtelėjo durų link, bet pagalvojęs apie neseniai vykusias nevykusias muštynes, nusprendė apmokėti skolą kitą dieną.

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
  Tamsesnio gymio vaikinukas jau sekundėlę buvo išsigandęs, jog pasisveikinti su kėde teks jam, jau net pagalvojo apie visus hinduizmo dievus, kuriems galėtų pasimelsti prieš atsijungdamas, tačiau vietoj to, didžiulis drimba sukrito prieš jį. Kėdę laikantis vyrukas pasirinko kitą auką. Ilgai atsipūsti neteko, Emetas buvo ištemptas už pakarpos laukan.
- O gal ir prostitutė, ką gali žinoti,- atsirėmė į sieną, susisuko trečiąją cigaretę per pastarąsias dvidešimt minučių.- Žiūrėk, kiek per naktį galiu uždirbti,- pamosikavo ore keliomis šimtinėmis, kurias išlošė per vakarą.- Rafaelis,- burbtelėjo. Nemėgo savo pirmojo vardo.
  Pavasario pabaigos vakarą, beveik naktį, artinosi menkas šaltukas, kuris nesiruošė laužyti kaulų, tačiau oda pašiurpti galėjo ir visos haliucinacijos, jog neišpasakytai karšta dėl alkoholio kiekio organizme, visai nepadėjo. Pusiau ispanas, pusiau airis sukryžiavo rankas ties krūtine, pakėlė žvilgsnį į jo šio vakaro didvyrį. Įtariai nužvelgė nuo galvos iki kojų. Gal nepagalvojo, kad aš rimtai prostitutė. Dingtelėjo prarūkytoje galvoje. Sunkiai atsiduso, numetė tą nelemtą cigaretę žemėn, primynė. Plataus džinsinio švarkelio kišenėse dar suskaičiavo likusius filtrus. Prikando prakirstą lūpą, vėl pajuto geležies skonį. Reikės ryt nusipirkti.
- Lošiau, beveik kiekvieną vakarą taip,- galiausiai žmogiškai atsakė į užduotą klausimą.- O tas kvaiša nemokėdamas pralaimėti kaip visada kelia farsą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Šyptelėjęs iš ,,aš - prostitutė" kalbos, Markas nužvelgė šalia stovintį vaikiną. Gal ir visai nieko.
-Kaip prostitutė mažai uždirbi, bet per dvi valandas, galiu tą sumą tau padvigubint,-nusijuokęs tarė rudaplaukis, aišku, ne rimtai. Pūstelėjęs šaltas pavasarinis vėjas priminė vaikinui, kad iš namų jis išsivilko tik su nunešiotu ir nuskalbtu megztiniu ir visi jo paltai verkia įkalinti spintoje.
-Markas,-galiausiai ir savo vardą pratarė vaikinas.-Eh, to karštakošio net Aideno Kibiras neišmokė nesimušt užeigoj. Kaip anas sako - jeigu jau mušatės, tai ne prie mano akių ar butelių. Jau ne pirmam jis būtų marmūzę šią savaitę išmalęs. Jeigu neturi čia daugiau reikalų, tai čiuožk į kokį centrą, nes jis dar gali susirast ir užsimanyt revanšo, o tave lengva pastebėti.
Jei dar susitiksit, nieku gyvu nelošk su juo kortomis, blaivus Markai. Bandydamas prasiblaivyti, profesorius papurtė galvą, bet žemė vis dar neaiškiai svyravo.
-Rafaelo, gal kartais žinai, kur pigiau būt galima Londone permiegot? Neįsivaizduoju, kiek ta biurokratija Ministerijoj užtruks...-lyg bandydamas pasiteisinti ar nuslėpti savo tikruosius ketinimus, tarė Markas. Jis nežinojo, kodėl kalba apie tokias nesąmones, o kas jeigu čia išvis paprastas žiobaras ir Markui ką nors leptelėjus tuoj atvykęs auroras jį pristatys į Ministeriją ekspresu? Nors kas ten žino, apie kokią ministeriją jis kalba...

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
  Vaikinas springtelėjo oru, išgirdęs tokį, hm, pasiūlymą (?). Papurtė galvą, įvėlė pirštus į savo juodus plaukus ir kiek keistokai pažvelgė į pašnekovą.
- Na, žinai, ne visiems reikia vyro pagal iškvietimą,- gūžtelėjo pečiais, akimirką net susimąstė apie tokias darbo galimybes, tačiau greitai sau mintyse tėkštelėjo su lopetėle per makaule už tokius pamąstymus.
  Tiesą pasakius, Rafaelis nesuprato ko čia trinasi su šiuo techniškai jau pažįstamu vaikinu, galėjo jau būti pakeliui į Viklou ir bandyti prisiglausti kokio nors geresnio žmogaus namuose nakčiai, o iš pat ryto išnykti net neatsisveikinus. Mulatas neturėjo namų, turėjo tik gimtąjį miestą, kuriame ir tai nelabai čiotki prisiminimai, kalbant apie vaikų namus, kurie labiau buvo kaip šunų prieglauda, visi kambariai buvo kaip narvai, o jeigu tu bent šiek tiek kitoks: tiek mąstymu, tiek išvaizda, tai sėkmės tau ten išgyventi, nedažnam tai pavyksta, va, Prometis - vienas iš retesnių atvejų.
- Aš ne saldainis, bent jau tikrai ne tau, kad taip vadintum, Markusia,- kilstelėjo antakius lyg pats nusistebėtų, jog taip prakalbo.- Neįsivaizduoju, Londone aš žalias, tačiau žinau, jog gali laisvai apnakvindinti savo sėdimąją negyvenamuose namuose, burtininkas esi, neturėtų kilti problemų.
  Nugirdęs kažką apie ministeriją sukrutėjo  ir atsiplėšė nuo sienos lyg įgeltas. Žinant apie jo tėvo baigtį azkabane, ministerijos archyvai jį viliojo labiausiai. Vaikinas buvo įsitikinęs, jog Migelis nebuvo kažkoks neapdairus idiotas, jog taip laisvai papultų į aurorų rankas ir būtų uždarytas toje skylėje. Skėstelėjo rankomis taip klausdamas, kam jam ta ministerija reikalinga.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
 Markas kažkodėl vis dar stoviniavo lauke ir nepėdino namo. Vyrui šalo rankos, pasislėpusios kelnių kišenėse, koja nerimastingai trypčiojo, o rudos akys lakstė tai prie netoliese stoviniuojančio Rafaelio, tai kažkur į tamsų dangų. Vis dėlto, neapsigavau. Burtininkas.
-Matai, Ministerijoj registruoja lankytojų lazdeles ir jeigu sugalvosiu į kieno nors namus įsilaužti, gali kilti problemų, o su Londono bomžais dėl vietos stotyje kol kas dar nesiruošiu rungtis,-Markas palingavo galva ir tarė. Pastebėjęs vaikino gestą, rudaplaukis kalbėjo toliau:
-Man... Į Magiškojo Švietimo departamentą... Atsirado šiokių tokių reikalų, tad dabar tampo mokytojus po visą salyną, alkoholizmo problema, matai, mokiniai nepatenkinti, kaip visada. Galėjom sau tyliai bei ramiai su direktore išsispręsti, bet kai kurie žmonės beldžiasi tiesiai Dievui į vartus. Ir gerai daro, toli gyvenime nueis.
Markas kūrybiniu talentu niekada nepasižymėjo, tad pats nustebo, kaip sugebėjo iš musės sukurti patenkinamą istoriją. Jam užteko gandų apie mokinę, kuri pasivaideno departamente dėl jo kolegos viešų girtuokliavimų, ir štai - netikra priežastis apsilankyti Ministerijoje.
-Tu turi kur apsistot? Nesijaučiu pakankamai girtas, o vienam gert irgi nesmagu,-galiausiai savajam Rafaelo pasiūlė Markas. Gal jame atsibudo kokie globėjiški ar mokytojiški instinktai, bet, žinodamas, kad bute vertingiausias dalykas buvo jo inkstai, vaikinas nenorėjo, kad iš dangaus nukritęs mulatas miegotų gatvėse vienas. Dar blusų prisigaudys.

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
  Vaikinas tik gūžtelėjo pečiai, nuoširdžiai, net nebuvo susimąstęs apie Marko pasakytą faktą apie lazdeles. Kad ir koks kartais šūdžius būna Emetas, jis buvo tikrai rūpestingas ir pastebėdavo, kai šalia esančiam šalta, tačiau šįkart praleido tai pro akis, įsidėjo filtrą tarp dantų, baisiai knietėjo susisukti dar vieną cigaretę, tačiau laikėsi iš paskutiniųjų, rytinės niekada nenorėdavo praleisti.
- Aha,- burbtelėjo ir šiaip ne taip sugaudė krentantį filtrą. Nelabai patikėjo jo reikalais Ministerijoj, tačiau nieko apie tai nesakė, ne jo reikalas.- Man irgi reikėtų ten kurią dieną apsilankyti,- sumurmėjo lyg nenorėdamas, kad būtų išgirstas, tačiau tuo pačiu metu ir troško atvirkščiai, jam tikrai reikėjo pagalbos.
  Pažvelgė į tamsa užsitraukusį dangų, Viklou jau didžioji gyventojų dalis miegojo, šis miestas niekada nepasižymėjo neramiu naktiniu gyvenimu. Septyniolikmetis nejaukiai pasimuistė, užgraužė akių kampučius nuo besikaupiančių ašarų. Giliai įkvėpė šviežio oro gurkšnį.
- Nelabai,- pasikasė kaklą.- Neturiu nieko, išskyrus, kortas, kelias šimtines ir prarūkytus plaučius,- sumurmėjo. Nužvelgė savo pašnekovą, kilstelėjo kairįjį antakį, visai būtų norėjęs sumesti kokią partiją.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
 Markas pažiūrėjo į besimuistantį Rafaelį ir išsitraukė telefoną. Nenustebino ir faktas, kad vaikinukas rūko bei šlaistosi be namų, nors jis į benamį valkatą nebuvo labai panašus. Susiradęs ,,Uber" programėlę, rudaplaukis užtruko, kol sušalusiomis rankomis suspaudė tai, ką reikia.
-Mano karieta bus čia už dešimt minučių, iki tada apsispręsk ar dar nori su manim pasitrainioti. Jeigu prisiminsiu reikiamus kerus, galbūt galėsi ir ramiai ant čiužinio išsimiegot. O dėl Ministerijos... Galiu ryt pasiimt kartu, pamatysi, kad ten nieko ypatingo. Aišku, keliausiu tik tada, jeigu atsikelsiu iki pietų, bala žino ką ten gėriau šiandien. Už kelionmilčius mokėsi pats, yra tokia senutė, kuri leidžia keliauti per jos židinį. Penkiolika eurų lygtais? Ir tiesiai Ministerijoj. Na, tai ką sakai? Tik, žinok, kortom su tavim nelošiu, man patinka mano abu inkstai-šyptelėjęs pasiūlė Rafaeliui Markas. Jeigu jis sutiks, vaikinas galės jį palikti vestibiulyje ir nešdintis, kur jam reikia. Jeigu ne - rudaplaukiui bus dar lengviau.

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
  Mulatas apsvarstė profesoriaus pasiūlymą, palingavo galva ir šyptelėjo. Stogas virš galvos, galbūt ir lova būtų buvę neprošal šiąnakt.
- Pasitrainiosiu,- sumurmėjo.- Ir dievaži, apsirenk ką šiltesnio kitą kartą,- pats sudrebėjo.
  Dėl minėtos sumos Rafaelis labai nesijaudino, tik paprastai linktelėjo ir garsiai nusikvatojo, išgirdęs paskutiniuosius žodžius apie inkstus. Kažkur viduje jautė, kad su šiuo vaikinu priešais bus visai linksmas laikas. Ir tiesą pasakius, vaikinukas buvo įsitikinęs, jog ministerijoj užtiks ką nors ypatingo ir jo keršto spaudžiama širdis bus atlaisvinta, nors ir nesugijusi. Šią dalį pasiliko sau. Garsiai neišpyškino.
  Klastuolį kiek apakino pasirodžiusi Marko ‘karieta’, prisivertė prisimerkti, o tuomet pakėlęs antakius žvilgtelėjo į Marką.
- Varom?- atidarė automobilio dureles ir laukė kol vyresnėlis įsikabarios į tą metalinę dėžę.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
 Marko kūnas pagaliau nusprendė, kad jam šalta ir drebėti nėra reikalo. Lengvam vėjeliui kedenant rudas garbanas, vaikinas mindžikavo vietoje. Jo mintys vėl pasisuko Ministerijos archyvų link. Reikės pasiimti motinos burtų lazdelę (Atsiprašau, mama.). Gerai, kad rytoj tėvas su pamote numeris 5 anksti išsivilks į parką, galės dar ką nors ir nuo peršalimo pasigriebti. Penkiolika eurų sukrapštys, tereikia gerai kišenes išpurtyti, dar turėjo kažkur būt papildoma dvidešimtinė. Melsvas pinigėlis buvo jo bilietas į Londoną, o pinigų prasimanyti Anglijos sostinėje buvo žymiai lengviau, plius anglai ne eurais, o svarais atsiskaitinėja
 Markui bemąstant atvažiavo jo taksi. Įlipęs į, ačiū Dievams, nedvokiančia mašiną, vaikinas automatiškai siektelėjo saugos diržo. Jam pakako matytų avarijų, kad šis įprotis greitai atsirastų.
-Ryt dar kai kur reiks nueit. Sugalvojau, kaip apeiti registraciją,-pusiau pašnibždomis, tikėdamasis, kad vairuotojas negirdės, tarė Markas.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
 Po visų įvykių Ministerijoje, Markas šiek tiek pasikeitė. Galbūt pagaliau pažiūrėjo į save kaip į suaugusį ir atsakomybių turintį žmogų, o gal tiesiog prisiminė, ką reiškia būti vyresniu ir kažkuo rūpintis.
 Emetas Rafaelis Prometis apsigyveno jo mažame, kišenę primenančiame bute. Bobutei, kuri tą skylę išnuomavo vaikinui, apie naują gyventoją profesorius nieko nesakė, tikėdamas Rafaelio gebėjimu visko nesugadinti. O ir už nuomą moteriškė būtų sugalvojusi imti daugiau. O Markui sąžinė neleido ant vargšės žiobarės naudoti Užmaršinimo kerų. Tad viskas liko taip, kaip ir buvo.
 ,,Karūnoje" abu vaikinai vis dar lankėsi savais tikslais. Markas - prisigert, o Emetas, turbūt, palikti neseniai užeigą atradusių žmonių kišenes tuščias.
 Keistą duetą jau visi senbuviai pažinojo. Ir muštis daugiau nė vienas nelindo. Kartais, apėmus geresnei nuotaikai, dar ir viskio stiklu pavaišindavo.
 Gyvenimas plaukė įprasta eiga.
 Kaip ir bet kurį eilinį šeštadienio vakarą, Markas pravėrė užeigos duris. Linktelėjęs savininkui, kaip visada stovinčiam už baro, vaikinas prisėdo prie kampinio stalelio.
 Kova, nuspręsianti, kuris iš vaikinų gamins kitą savaitę vakarienę. Kol kas, visada ši garbė tekdavo Markui, nes kortomis Rafaelis žaidė meistriškai. Bet ir buvusio klastuolio įgūdžiai vietoje nestovėjo - praeitą savaitę jis per plauką nesutriuškino mulato.
 Ir vis tiek visą savaitę darė valgyti.
 Aidenas, kuo puikiausiai žinodamas vaikinų užsakymą, iškart atnešė viskio butelį. Markas, kaip praeitos (ir visų kitų praėjusių) savaitės pralaimėtojas, pripylė stiklus aitraus gėrimo, laukdamas, kol Emetas išdalins kortas. Tai, kad vaikinai šiuo metu tyli, kaip vandens į burną prisisėmę, nebuvo keista - žodžiai ir klausimai buvo taupomi žaidimui, siekiant sutrikdyti priešininką.

Ats: Užeiga ,,Karūna" (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
  Beveik kaip įprasta, užeigoje jau sėdėjo, rodos, visai neseniai susitikęs vaikinų duo. Emetas jautėsi psichologiškai stabilesnis, žinodamas, kad kažkas juo rūpinosi ir turi pastovią vietą, kurioje visada buvo ir yra laukiamas.
  Akimis stebėjo Marką, pilstantį gėralą į stikliukus, nebuvo naujiena, kad mulato meistriškumas kortose leido viską daryt net nežiūrint į jas. Rafaelis buvo apsėstas, turėjo priklausomybę lošimams, tačiau tai netrukdė, jo kišenės tik pildydavosi, visiškai netuštėjo.
  Idealiai, žaibiškai greitai padalinęs kortas, padėjo likusią kaladę ant baro. Dar pamojo Aidenui, tvarkančiam kažkokius reikaliukus, pastarasis tik mirktelėjo, anądien teko šnektelėti jiems, tad šia vakaras Markui turėjo nusimatyti pilnas džiaugsmo, jeigu Rafaelis laikysis savo tikslų.
  Septyniolikmetis net kartais parodydavo savų triukų, kurie galėjo padėti laimėti, tačiau pagrinde viskas slypėjo atmintyje, įsimeni visas išėjusias kortas ir esi visiškai užtikrintas, jog laimėsi. Afro vaikis šią schemą buvo atkalęs jau per tūkstančius lošimų.
- Svarbiausia, atsiminti,- sumurmėjo ir mestelėjo dvi kortas savo kambariokui.
  Čia buvo ir daugiau pliusų, Markas, Rafaelio dėka, tapęs taip pat nežemo meistriškumo lygio lošėju, galės taip pat užkalti jiems pinigų. Juk jie buvo stebuklingasis duetas.