0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
 Liucija, stebėdama mokinius dar kelias minutes pasėdėjo suole maskatuodama žemės nesiekiančiomis kojomis ir rankoje laikydama svetimą lazdelę. Švedė nelabai suprato, kam burtininkams reikalingos tokios transfigūracijos - retai kada gamtoje sutikus gluodeną pirma mintis, šovusi į galvą, būna paversti jį į peilį. Galbūt užduoties esmė slypėjo ne transfigūracijoje, bet svetimoje lazdelėje, kuri taip neįprastai gulėjo švilpės rankoje? Apžiūrėjusi klastuolės lazdelę, Liucija nusprendė, kad laikas pradėti praktiką. Priėjusi prie dėžėje besirangančių padarų, baltaplaukė susiraukė. Vien mintis apie tai, kaip ji turės liesti tą besirangantį žvynuotą padarą ir dar nulaikyti jį ramiai ant suolo atrodė šlykšti. Nustūmusi pasišlykštėjimą giliau, Liucija paėmė vieną iš besirangančių gluodenų į ranką ir nusinešė ant suolo. Jai buvo gaila gyvūnėlio, bet jo rangymasis mergaitę erzino, tad kas bus - tas bus. Tvirčiau suspaudusi lazdelę, švilpė pasiruošė kerėti.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Nešdamasi nerimstantį gluodeną prie savo darbo vietos, Mayra driežui murmėjo visokias nesąmones (oi koks gluodenukas, kokios akės, o jau odega!). Padėjusi padarą ant suolo ir laikydama driežą šiek tiek prispaudus, kad jis nepabėgtų, Mayra mostelėjo lazdele ir tarė:
-Culter.
Ranka vėl lyg elektra pakratyta nutirpo, bet nieko neįvyko. Padėjusi svetimą lazdelę ant suolo, Mayra palankstė pirštus, kad vėl juos jaustų. Nesąmonė. Su priešiškai nusiteikusia burtų lazdele klastuolei nieko nesigaudavo. Dar kartą į ranką paėmusi lazdelę, Mayra vėl pabandė atlikti transfigūraciją:
-Culter.
Lazdelė vėl lyg elektros srove pakratė juodaplaukei ranką, bet šį kartą silpniau. Užsispyrusi, Mayra vėl ištarė burtažodį. Gluodeno oda subangavo, bet daugiau nieko neįvyko. Pasiryžusi įvykdyti bent dalinę transfigūraciją, mergina burtažodį tarė dar kartą ir dar kartą. Padariusi trumpą pertrauką, Mayra kelis kartus įkvėpė, iškvėpė ir su didžiausiu jos smegenų įmanomu susikaupimu, paskutinį kartą tarė:
-Culter.
Aštrus c mostas ir gluodenas subangavęs pavirto į kažkokią peilio-gyvūno parodiją. Dalinė transfigūracija. Geriausia, ką jis pasiekė per visą pamoką. Ir vis per tą suknistą lazdelę, kuri ožiuojasi. Atsidususi, Mayra grąžino lazdelę jos savininkei, nepamiršdama padėkoti. Vartydama rankoje gluodeną-peilį, juodaplaukė tikėjosi, kad jai gyvenime nereikės kerėti su svetima lazdele.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
 Liucijos ranka sustingo ore. Mergaitė nebeprisiminė mosto. Svetima lazdelė rankoje jautėsi keistai. Šiek tiek per sunki, ilgis ir tekstūra ne tokie... Su savo lazdele, švilpė jausdavosi, tarsi jos riešas ir magiškasis instrumentas yra vienas ir tas pats. Net apie išmoktus mostus nereikdavo per daug galvoti - lazdelė tarsi pati nuvesdavo ranką.
 Dabar lazdelė visiškai nenorėjo paklusti rankos judesiams. Pasitikrinusi mostą vadovėlyje, Liucija pažvelgė į savo bekojį driežą, kurio laukė sunkus ir ilgas kankinimas nevykusiomis transfigūracijomis, ir atlikdama mostą tarė:
-Culter.
Lazdelė priešinosi Liucijos bandymams kerėti. Mergaitė nežinojo, kaip tiksliai įvardyti tą jausmą, bet ji tiesiog jautė, kad lazdelė jai atsisako paklusti. Tokia transfigūracija pirmakursei buvo sudėtingas dalykas, o su svetima lazdele - neįmanomas. Norėdama pajusti, ką reiškia kerėti svetima lazdele, Liucija pabandė kerėti dar kelis kartus, kol galiausiai pasidavė, ir grąžino lazdelę jos šeimininkei. Niekada gyvenime Liucija taip nesidžiaugė atgavusi savo burtų lazdelę. Vedama smalsumo, mergaitė mostelėdama lazdele tarė:
-Culter.
Gluodeno kūnas pamažu pavirto į peilį. Vadinasi, transfigūracija įmanoma, bet tik su nuosava lazdele. Mintyse įsirašiusi šį faktą, Liucija vartė savo rankose peilį, ieškodama trūkumų. Jų, žinoma, buvo, bet pirmakursė vis tiek džiaugėsi savo darbu pamokoje.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
   Apie praktinę pamokos dalį privertė pamiršti klasėje vykęs spektaklis. Derėtų pripažinti, jog nesuvaidintos emocijos išties buvo vertos aukso medalio. Tiesa, kodėl pagrindinis viso šio fiasko veikėjas ėmėsi būtent tokių veiksmų, Sabrinai buvo neįmenama mįslė.
   Transfigūracijos profesorius netryško nei švelnumu, nei atlaidumo, o turint omenyje, kokie gandai apie šį sklandė tarp mokinių, tai atrodė paprasčiausiai kvaila ir... drąsu. Ne kiekvienas ryžtųsi tokiam žingsniui. Vis dėl to tai penkiolikmetei įspūdžio nepaliko. Auksinių akių savininkė paprasčiausiai stovėjo šalia savo suolo ir atidžiai stebėjo, kaip viskas vyksta.
   Turbūt visų mokinių nusivylimui, nieko įspūdingo neįvyko. Profesorius sureagavo itin ramiai ir jam nebūdingai. Galbūt nebe pirma dešimtis metų vyriškosios lyties atstovo jau nebestebino.
   -Ar paversti jo galvą moliūgu panaudojant Melofors burtažodį neefektyviau?-pateikė pasiūlymą trumpam žvilgtelėdama į šalia stovintį profesorių. Nesistengė įsiteikė transfigūracijos profesoriui, paprasčiausiai tikėjosi, kiek kitokios tokio spektaklio pabaigos.
   Nieko nelaukdama nužingsniavo į klasės galą, pakeliui su pirmuoju pasitaikiusiu mokiniu pasikeisdama lazdelėmis.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
   Solveiga Silvia von Sjuard priklausė Varno Nagui. Šviesiaplaukė Soreno jaunėlė. Deja, praėję metai atmintyje paliko žaizdas. Be vaizdinio Uždraustajame miške jis daugiau nieko nebeprisiminė.
   Ar ji nešiojo gintarines akis? Ravenas jas turėjo.
   O kaip atrodė Natalie? Buvusi Hogvartso hilerė, kuriai tą vakarą atvilko švilpio lavoną?...
   Neprisiminė. Tačiau į jį žvelgė dar vienos gintarinės akys. Ne senojo jo mokytojo, ne mirusios hilerės, ne Solveigos ir ne Raveno...
   Visi jie tarpusavyje nešiojo tą pačią pavardę: per santuoką, per tiesioginę giminystę.
   O ji?
   Iš pradžių pagalvojo, jog priešais stovi užsimaskavusi Beatričė. Vėliau sau priminė, kad ši dingusi ne vieneri metai, o jam – paranoja, matyt, paveldėta iš Džono.
   Širdis daužėsi krūtinėje. Bijojo išsiduosiąs, tačiau dėl ko?
   Tai buvo tik viena mergytė.
   Profesorius velniažin kodėl šyptelėjo.
   O aš maniau, von Sjuardai daugiau nebesiveisia. – pagalvojo burtininkas, kurio dėka pusė jų pražuvo.
   - Aš jį buvau pavertęs šešku. Net tai nepadėjo. – Džeimsas Greywindas, buvęs Grifų Gūžtos mokinys, atsakė Sabrinai von Sjuard.
   Profesorius tyrinėjo varnanagę.
   Ar ji Soreno vaikas?
   - Pagaliau šioje klasėje atsirado žvaigždė. – buvęs nuodų ir vaistų profesoriaus auklėtinis pašaipiai tarė nenuleisdamas akių nuo senojo mokytojo kopijos.
   Žvaigždė, didesnė už Mayros Wallflower dalyvavimą Trikovės čempionate.
   Beje, o kur prašapęs jo buvęs koledžo vadovas?

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
   Vampyrišką klausą pasiekė klasėje nuskambėjęs atsakymas. Rudaplaukė stabtelėjo. Ilgi, rudi plaukai, krentantys didelėmis garbanomis, subangavo. Auksinių akių žvilgsnis įsmigo į besirangančias gluodenus.
   Šaltakraujai, bejausmiai šliužai. Daugelis į šiuos žvelgtų su pasišlykštėjimu. Turbūt klasėje esantys mokiniai į žodį "daugelis" neįėjo, mat, nė vienas nerodė panašių jausmų.
   Kelias akimirkas stebeilėjusi į besiraitančius gyvius, ištiesė ranką pasiimdama mažiausią, tačiau, regis, aršiausią. Apsisukusi ant kulno atsigręžė į profesorių. Auksinių akių žvilgsnis nukrypo į Dafydd, o tuomet vėl šovė prie vyriausiojo asmens klasėje.
   -Idėja su moliūgu vis tiek atrodo geriau,-gūžtelėjo pečiais jausdama, kaip ant delno laikoma gluodena ima rangytis tarp pirštų. Šaltas gyvio kūnas privertė šyptelėti.
   Žingsniai ėmė aidėti klasės paviršiumi ir nurimo tik tuomet, kai jaunoji prancūzė pasiekė savo suolą.
   -O aš maniau, kad klasės žvaigždė esate jūs, griežčiausias ir baisiausias Džeimsas Greywindas,-linksmai šyptelėjo visai šalia stovinčiam profesoriui. Tai nebuvo bandymas įžeisti, tai buvo jaunosios von Sjuard charakteris.
   Nuleidusi žvilgsnį į šaltakraujį gyvūną, kelias akimirkas žvelgė į gluodeną, o tuomet mostelėjo rankoje laikoma lazdele.
   -Culter,-balsas nuskambėjo kiek netvirtai, mat, paskutinę akimirką sudvejojo ar burtažodis būtent tas, tačiau klasėje nuaidėjus tokiam pat žodžiui, tik kitokiam balsui, abejonių neliko. Burtažodis buvo tas.
   Deja, kerai nesuveikė. Gluodenas ir toliau rangėsi auksinių akių savininkės delne. Kiek nusivylusi mergina nužvelgė roplį. Būtent tą akimirką kažkas viduje pasikeitė. Pasiarė gaila šaltakraujo gyvio. Galbūt dėl to, jog pati turėjo Fandangą, kuriuo taip rūpinosi, o dabar buvo priversta kitą gyvūną paversti durklu?
   -Culter,-dar kartą tarstelėjo, tačiau šįkart daug tvirčiau ir ryžtingiau.
    Viltis įsižiebė ir kaip mat užgeso. Gluodenas nė nekrustelėjo, paprasčiausiai ėmė slysti žemyn.
   -Culter,-pakartojo veide atsirandant nežymiai šypsenai. Roplys ėmė keistis ir visai netrukus auksinių akių savininkė rankoje laikė nedidelį durklą.
   Vis dar šypsodamasi rudaplaukė apžiūrėjo naująjį ginklą, kuris visai neseniai rangėsi ant jos delno. Įspūdžio didelio nepaliko. Ginklais mergina nesidomėjo.
   -Ar galėčiau jį atversti?-kilstelėjo galvą leisdama auksinėms akims susitikti su profesoriaus.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Miona buvo tokia susikoncentravusi į tai, kaip atsargiai nusiimti tą gluodeną, kol jis šitaip, sakykim, akiplėšiškai apsivyniojęs merginos ranką jos nesuėdė, kad į šalia sėdinčią grifiukę nekreipė dėmesio. Gal todėl krintantis stalas ją it žaibas trenkė. Mergina kiek šoktelėjo ir su visa kėde pamėgino atsitraukti atgal. Tik atsimušo į užu jos stovintį suolą ir susvyravo.
- Eik tu po... - jau žiojosi keiksnotis, bet greit suvokė, kur esanti. Žvilgtelėjo į nukritusį stalą. Ar į tai, kas iš jo buvo likę. Rudaplaukė užsimerkė ir giliai įkvėpė. Vėl atmerkusi akis pasisuko į Fiadh. - Kas čia nutiko? - kuo ramiau paklausė, stengdamasi žiūrėti vien tik į nesėkmę ne tik sau, bet ir kitiems nešančią mergaitę. Jau veik jautė, kaip tyliai prieina ir ant jų visa gerkle užstaugia Džeimsas. Norėjai ir gavai, - karčiai pagalvojo. Būtent tada ir priėjo profesorius, ir Miona galėjo prisiekti, kad šiek tiek padvelkė šalčiu.
Šviesiaplaukė pasisuko taip, kad matytų Greywindo veidą. Nenorėjo, kad atrodytų taip, tarsi bijotų šio žmogaus. Jis buvo žiaurus, bet septintakursė jautė, kad ji nusipelnė kiekvieno keiksmo ir kiekvienos bausmės, kurią paskirs Džeimsas. Tačiau Miona buvo įsitikinusi, kad vis tiek niekaip neišpirks savo kaltės.
Stalviršiui prigijo kojos, ir visas stalas grįžo į savo vietą it nieko nebūtų nutikę. Mergina pajuto, kaip pro jos pėdą kažką prašliaužia ir ji prisiminė tą gluodeną, kurį paleido į laisvę. Šis taip pat grįžo ten, kur jam vieta - į narvelį pas gentainius. Ilgaplaukė grifė vis dar spoksojo į Džeimsą ir galvojo, kas sukas jo galvoj. Buvo keista, kad nieko nesakydamas sutvarkė tai, ką buvo pridirbusios abi mergaitės. Tyla prieš audrą.
Greywindui kreipusis į rudaakę pavarde Mioną lyg šaltas vanduo apliejo, o akimis perbėgo liūdesys, kurio mergina nespėjo laiku sugriebti ir užspausti. Buvo keista ir kartu skaudu girdėti tėvo pavardę iš kito lūpų. Pati vengdavo prisistatyti pilnu vardu, nes vis dar neišsiaiškino, kaip ten su jos tapatybe. Rudanosio žodžiai neduodami ramybės karts nuo karto grįždavo į jos mintis - dažnai net sapnuose.
Apie tai galvodama prisiminė, kad senokai berašė Fasirui. Tiksliau, senokai neatrašė jis.
Tolesni Džeimso žodžiai vos nesukėlė aštuoniolikmetei isterinio juoko, bet šioji laiku susitvardė ir tik karčiai šyptelėjo. Nepastebėjau, - norėjosi atkirsti gal labiau ne iš to noro pasirodyti prieš kitus, o dėl vėl sukilusio pykčio ant savęs, kam nesugebėjo laiku išbristi iš egzistencinės krizės ir susiimti.
Miona net lengviau atsikvėpė, kai išgirdo, jog paliekama po pamokos. Tikriausiai iš šalies atrodė itin keistai, bet grifei nelabai rūpėjo. Ji gal net labiau bijojo, kad taip viskas ir paliks, kad ir vėl nepelnytai išbris sausa iš klampios pelkės.
Juodaplaukiui nuėjus sudribo į suolą ir šiaip ne taip nusiėmė nuo rankos roplį, kuris visą keisto pokalbio - ar kaip tai išvis pavadinti - metu į ją įdėmiai praspoksojo.
- Na ko tu taip žiūri... - atsiduso šviesiaplaukė ir kilstelėjo lazdelę.
Mąstė, ar jam neskaudės, ar neužmuš vargšo padaro, todėl trumpai tarstelėjo, jog apgailestauja, dėl to, kas gali įvykti ir lazdelės galiuku nusitaikė maždaug į roplio nugaros vidurį.
- Culter, - mostelėjo, bet lazdelės galiukas tik blykstelėjo ir nieko neįvyko. Na jau ne, kerėti tai ji tikrai dar turėjo mokėti. - Nagi... - nervingai atsiduso ir vėl nukreipė lazdelę. - Culter!
Nieko neatsitiko, net neblykstelėjo jokia kibirkštėlė, todėl Miona kilstelėjo galvą ir apsižvalgė. Džeimsas kalbėjo su varnanage, kiti mokinukai irgi vargo, tačiau vis daugėjo tų, kuriems burtas pavyko. Rudos akys vėl nukrypo į nematytą varno nago globotinę, su kuria ne itin maloniai šnekučiavosi Greywindas. Akinius į lęšius išmainiusi šviesiaplaukė pamatė, kaip sklandžiai šioji paverčia gluodeną į peilį.
- Ką gi, - vėl atsisukusi į roplį tarstelėjo. Dar sykį pamėgino. Nieko. - Naagiiii... Culter!
Gluodenas nuo uodegos galiuko iki galvos akimirksniu virto peiliu. Šviesiaplaukė lengviau atsikvėpė ir atsipalaidavusi atsirėmė į kėdę. Jos darbas - pagaliau! - buvo baigtas.