[Sevirina Mckenna]

  - Aha tikrai, - kartu džiaugėsi Sevirina, - tada niekam nekils klausimų iš kokio mes koledžo, - linksmai kalbėjo mergaitė.
Švilpė dar žvilgtelėjo į maišelyje gulintį šepetį. Kilo noras dar kartelį perbraukti juo plaukus, bet susilaikė.
  - Oj jeigu neatsiplaus mane tėvai užmuš, - šyptelėjo Sevirina. Visgi vis tiek galvojo, kad turi nusiplauti. Negalės vaikščioti mėlynais plaukais visada. Nors po to persigalvojo ir visai užsinorėjo mėlynų plaukų. Ši mintis švilpiukei skambėjo juokingai ir fainai. Kada nors nusidažysiu plaukus.
Sevirina toliau kuitėsi lentynose. Deja jos sėkmė baigėsi. Mergaitei niekaip nepavyko rasti ko nors įdomaus. Bet ji nepasidavė ir toliau ieškojo. Visiškai netikėtai aptiko keistą, bet Sevirinai gan įdomų daiktą. Kaip tik netrukus išgirdo draugės klausimą.
  - Na tiesą pasakius radau visai gražias šikšnosparnio sparnų dekoracijas, - tarė keistu žvilgsniu žiūrėdama į daiktą savo rankoje, - kaip manai pasiimti? - paklausė Kajos nuomonės. Sevirina visai užsimanė šikšnosparnio. Nieko nelaukdama pasisakė grifiukei:
  - Aš noriu šikšnosparnio. Kaip manai ar man jį pavyktų gauti? O gal per Kalėdas paprašyti tėvų? Visgi dovanas vis tiek per šventes gaunu. Taip ir padarysiu.
Tvirtai nusprendusi šį sprendimą žinojo, kad iškarto grįžusi namo pasakys tai tėvams. Per kelias minutes švilpė labai tvirtai nusprendė, jog ji nori šikšnosparnio ir ji gaus jį.
  - Sūrio tarkuotuvas? - pasitikslino mergaitė, - mes tokį turim namie nors tiksliau kelis, - pridūrė Sevirina.

[Kaja Adams]

Kaja nusijuokė.
- Tai tuomet jeigu spalvos neišnyks, teks prašyti kokių nors suaugusiųjų skersgatvyje, jog pagelbėtų. Oho, kokios įdomios, - Adams apžiūrėjo šikšnosparnio sparnų dekoracijas. Žinoma, pasiimk! - ragino draugę.
Tada Sevirina pasakė, jog norėtų auginti šikšnosparnį. Toks pasirinkimas Kają kiek stebino, mat ji girdėjo, jog šikšnosparniai būna tik tamsoje ir apskritai yra aktyvūs vien naktį. Toks gyvūnas, Kajai atrodė, labiau tiktų klastuoliui. Tačiau vis dėlto tai skambėjo itin įdomiai ir grifei būtų labai smalsu pamatyti šį augintinį bei sužinoti, kaip Sevirinai sektųsi jį auginti.
- Nežinau, ar yra pardavinėjamų šikšnosparnių, bet tu pabandyk, - nusišypsojo draugei. - Kaip manai, ar atsivežtum jį į Hogvartsą? Kur tiksliai jisai gyventų? Reikėtų kažkokios tamsios vietelės, - ėmė svarstyti. - Ar jie gali kažkiek laiko būti šviesoje? - paklausė. Apie šikšnosparnius daug nežinojo. - Šaunu, aš ir vieną paimsiu į namus, - turėjo omeny sūrio tarkuotuvą.
Nors gal be reikalo. Juk negaminsiu nei aš, nei tėvai, o virėjai rodyt negalėsiu, mintyse pridūrė, tačiau vis tiek įsidėjo daiktą į krepšelį.

[Sevirina Mckenna]

Sevirina taip pat juokėsi. Nebuvo užtikrinta ar išdrįstų pagalbos prašyti suaugusiųjų, bet kitos išeities nebūtų ir su drauge yra todėl kaip nors.
  - Na, bet vis tiek geriau jau atsiplauna, - tarė mergaitė ir išklausė Kajos nuomonės apie šikšnosparnio sparnų dekoracijas.
Vis gi nebuvo tikra ar tikrai pirks šikšnosparnį, bet vis tiek pasiėmė dekoracijas sparnams. Atsisuko į lentynas pasižiūrėti ar yra kitokių spalvų. Norėjo, jog jeigu jau turės šikšnosparnį tai ir jo aprangą derėtų su pačia Sevirina. Netrukus rado šviesiai žalias dekoracijas sparnams kas mergaitei patiko, nes pati buvo apsirengusi baltai žaliu megztuku. Būtent prie jo ir derėtų. Greitai apkeitė abi šikšnosparnio sparnų dekoracijas ir judėjo toliau.
  - Na tikiuosi, jog rasiu, - pabrėžė Mckenna, bet suabejojo. Ji tikrai nebuvo mačius pardavinėjamų šikšnosparnių todėl nebuvo tikra, kad gaus jį. - Nežinau. Gal ir atsivežčiau, - atsakinėjo ir draugės klausimus, - manau tikrai rasčiau, kur įrengti šikšnosparnio kambarį, - šyptelėjo draugei.
Kaja nusprendė pasiimti sūrio tarkuotuvą ir tada Sevirinai šovė į galvą idėja. Kada nors jos galėtų padaryti ką nors iš sūrio susitikus dar kartą.
  - Gal norėtum kadanors dar kartą susitikti gal pas mane namuose ir pagaminti ką nors iš sūrio su tais tarkuotuvais? - nieko nelaukusi pasiūlė grifei.

[Kaja Adams]

- Būtų šaunu ateiti į šikšnosparnio kambarį, - bandydama jį įsivaizduoti pasakė Kaja.
Ji net pati dabar užsinorėjo šikšnosparnio. Šią akimirką tai atrodė puikus gyvūnas. Gal ir jai pasiimti dekoracijas? Nesusilaikiusi pagriebė rožinės spalvos.
O tuomet Sevirina pasiūlė Kajai kada kitą kartą atvykti pas draugę į svečius.
- Žinoma! - džiugiai sušuko Adams. - Galėtume išsikepti picą!
Ji prisiminė, kaip pirmą kartą kartu su profesoriumi Auriu nuėjo į kambarį iki pareikalavimo. Tada mergaitei atrodė taip nesąžininga, jeigu jai reikėtų pačiai tarkuoti sūrį. Žinoma, su sūrio tarkuotuvu tai išties bus paprasčiau, tačiau didelės tragedijos, jeigu prireiktų jį sutarkuoti ir rankomis, dabar jau grifiukė nebematė.
Jos vaikštinėjo po parduotuvę, o Kajos krepšelis pilnėjo ir pilnėjo. Krovėsi ji beveik viską iš eilės. Tik netyčia sukdamasi užkliudė daiktus iš vienos lentynos ir visai netikėtai ant žemės pradėjo kristi apvalūs rutuliai.

[Sevirina Mckenna]

  - Pritariu, - tikrai pritarė Kajos žodžiams.
Šikšnosparnio kambarys kuo toliau tuo atrodė geresnė idėja ir Sevirina pradėjo netgi įsivaizduoti kokių dekoracijų padarytų jam. Kaip pamatė draugė irgi įsidėjo šikšnosparnio sparnų dekoracijas. Tik šios buvo rožinės.
  - Gal tada per kitą vasarą susitikusios tai ir galėtumėme padaryti, - apsidžiaugė, kad Kaja sutiko su pasiūlymu, - pica manau puikus variantas, - vėl sutikus šyptelėjo.
Pati gamina Sevirina nedažnai. Nors tiksliau labai retai todėl receptų, o ypač picos nežinojo. Bet tai būtų puikus variantas paklausinėti tarnaičių. Juk tikrai yra mačiusi kaip gamino kažką su sūriu ir tuo tarkuotuvu.
Taip ir toliau tęsėsi apsipirkinėjimas. Abiejų maišeliai pilnėjo. Mckenna labai nuosekliai apžiūrinėjo viską ir, kad pasiimtų tik kokybiškus daiktus. Netrukus pastebėjo kaip Kaja užkliudė kažkokią lentyną nuo, kurios pradėjo kristi rutuliai. Šviesiaplaukė greitai pradėjo stabdyti rutulius, kurie dar nebuvo pilnai nusiritę.

[Kaja Adams]

- O kam laukti kitos vasaros, galim kad ir kitą savaitę! - suriko išsišiepdama iki ausų.
Ir viskas būtų buvę labai šaunu, jeigu ne tie rutuliai. Sevirina juos stabdė, Kaja irgi bandė daryti tą patį, tačiau nemaža dalis jų tiesiog krito ant žemės ir dužo. Garsas buvo siaubingas, o ir šukių aplink daugėjo. Adams nutuokė, jog šie rutuliai skirti ateičiai burti, tačiau, žinoma, tuo tikra nebuvo. Ant žemės krito ir kiti daiktai, tačiau jie nebuvo dūžtantys.
Šviesiaplaukė suprato, kad vis dėlto tai nebus rutuliai, skirti burti ateičiai. Mat atsitiko labai keistas ir gąsdinantis dalykas. Iš sudužusių šukių ėmė kilti tarsi spalvotas rūkas ir pamažu parduotuvė paskendo jame. Dabar Kaja jautėsi taip, lyg stovėtų įvairių spalvų bekvapiuose dūmuose. Blogai buvo tai, jog nieko nesimatė.
- Sevirina? Sevirina, kur tu? - paklausė Kaja rankomis mosikuodama po spalvotą orą.

[Sevirina Mckenna]

  - Na ištikrųjų galim, - pritarė Kajai. Visgi daugiau ką veikti neturėjo todėl kodėl gi ne. Tėvai tikriausiai dirbs todėl bus viena ir netrugdoma.
Iš ties apsipirkinėti sekėsi puikiai, bet deja pradėjo kristi tie rutuliai. Sevirina labai stengėsi sulaikyti kiek tik galėjo, tačiau vis tiek buvo rutulių ant žemės, kurie dužo. Buvo baisu. Tikriausiai pardavėja labai supyks ant jų dėl tokios betvarkės. Čia buvo daug šukių ir kitų daiktu. Bent gerai, kad nevisi stikliniai. Tada tik dar daugiau bėdos, kurios draugės nenorėjo. Ir kam laikyti kažkokius stiklinius rutulius? Ir apskritai kam jie?
Netrukus Sevirina ruošėsi ką nors daryti ar tvarkyti, bet tik palietus viena sudužusį rutulį iš jo pradėjo sklisti spalvotas rūkas. Poto pažiūrėjus suprato, kad netik iš to, bet iš visų ir skirtingų spalvų. Buvo gražu, bet šiek tiek baisu, kadangi Kajos nebematė.
  - Kaja! Kaja! Nematau tavęs, - ėmė ieškoti draugės, tačiau sekėsi prastai. Parduotuvė skendo spalvose ir tai buvo jų kaltė.

[Kaja Adams]

Kaja pradėjo panikuoti. Jautėsi labai nesaugiai nieko nematydama ir nežinodama, kaip ištrūkti iš šito rūko. Ėmė blaškytis, bet padarė tik blogiau: lyg ir nuvertė dar kažkokią lentyną, tačiau nieko nesimatė.
Šviesiaplaukė išgirdo Sevirinos balsą. Bandė eiti to balso link. Atsitrenkė į žmogų, sugriebė tam žmogaui už rankos.
- Sevirina, čia tu? - paklausė.
- O Merline! - iš kažkur tolėliau pasigirdo moters balsas. - O Merline... Reparo! Reparo! Reparo!
Su kiekvienu burtažodžio ištarimu spalvota migla sklaidėsi. Kai Kaja jau galėjo matyti ir prie savęs išvydo Seviriną, tvarkytis ėmė ir kiti daiktai. Šią akimirką Adams pajuto didžiulę meilę magijai. Žiobarų parduotuvėje jos taip lengvai neišsisuktų išvarčiusios šitiek lentynų. Na, tiksliau Kaja. Tai buvo jos kaltė.
- Aš atsiprašau, - susigėdusi tarė Kaja. - Tai aš dėl visko kalta, nei nežinau, ką man dabar daryti...
- Dabar tai jau nieko nedaryk, bet būkit atidesnės, mergaitės, - pasakė pardavėja.
- O kas tai? Kas čia per rutuliai?
- A, juk tai rutuliai skirti ateičiai burti. Iš spalvų. Sezono naujiena, tai gerai, kad pataisomi, - atsakė moteris ir nuėjo aptarnauti pirkėjo.
- Na ir pridirbau, - tyliai pasakė Kaja Sevirinai ir įsidėjo į savo krepšelį vieną rutulį, kuris dabar buvo bespalvis.

[Sevirina Mckenna]

Dabar jau Sevirina iš ties dvejojo ar gera idėja buvo čia atvykti. Visgi atrodė, jog ypač čia reikia atsargiai elgtis, bet deja tai nesuveikė. Dėl to ką jos pridirbo šviesiaplaukė tikėjosi, jog jų neišvys iš krautuvės. Nors gal ir tikėtina, kad taip ir įvyks. Ne mažai jovalo pridirbo todėl išvyti tikrai galėtų šias dvi mergaites.
Kajos balsas girdėjosi kažkiek šiame rūke, tačiau vis vien negalėjo surasti jos. Nebuvo jauku nieko nematyti ir nežinoti, kur kokie žmonės. Tačiau netrukus rūkas pradėjo sklaidytis. Iš pradžių Sevirina nesuprato kaip, bet jau pasidarė geriau išvydusi draugę prie kurios ir pribėgo.
  - Kaja! - sušuko ir atsisuko į moterį stovėjusią šalia, kuri regis ir išsklaidė visas spalvas.
Tikrai buvo nejauku dar čia stovėti. Norėjosi dingti vien iš gėdos, tačiau to padaryti dabar negalėjo ar bent, kol ši darbuotoja pasakojo apie tuos rutulius. Kitokioje situacijoje švilpiukei tikrai būtų įdomu plačiau sužinoti apie juos, bet dabar mažiausiai norėjo domėtis rutuliais.
  - Tikrai, - atsakė draugei, kuri kažkodėl dar įsidėjo tą rutulį į krepšį. Visgi jis buvo bespalvis todėl kam jį imti Sevirina nesuprato. Gal iš mandagumo?
  - Man regis turėtume jau eiti, - pasiūlė.

[Kaja Adams]

- Puiku, kad viskas gerai baigėsi, ar ne? - tyliai paklausė draugės šviesiaplaukė.
Nors buvo išties gėda. Kaja dar kartą mintyse pasidžiaugė dėl to, kad ji yra burtininkė ir šiandien lankosi ne žiobarų, o magų parduotuvėje.
- Aš ir jau manau, kad laikas eiti, - linktelėjo sutikdama ir jaunosios raganos patraukė pardavėjos link iš paskos skrendant jų prekėms.
Laimei, pardavėja visai neatrodė pikta. Elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Kaip tik ji dar ir pagelbėjo Kajai ir Sevirinai, mat pasiūlė įsigyti po kerais praplėstą maišelį. Čia visos prekės lengvai tilpo ir maišelis nebuvo sunkus. Be to, moteris užkerėjo pirkinius taip, jog jie maišeliuose nesulūžtų ir nesudužtų.
- Labai jums ačiū, - padėkojo Kaja.
Mergaitės susimokėjo ir išėjo iš parduotuvės.