[Anmeya]

   Nedidelė medinė iškaba, ant kurios vos matosi parduotuvės pavadinimas. Medinės, paprastos durys ir toks pats paprastas langas, įmontuotas į medinį rėmą. Atrodo kaip paprastas namukas, tačiau dėmesį atkreipia iš pravirų durų girdimi garsai - bent tuzinas miauksėjimų ir kvaksėjimų. Sveiki atvykę į Stebuklingąjį žvėryną. Skirtingai nei žiobariškose parduotuvėse, šioje neįmanoma buvo rasti nei žiurkėnų, nei žuvyčių, nei papūgų. Populiariausiomis prekėmis čia buvo katės, rupūžės ir žiurkės. Panorėjęs, galėjai dar rasti knisių, varną, ar pelėdą, nors dėl paskutiniųjų greičiau tektų kreiptis į Ailopso pelėdų centrą. Patalpa, kaip būdinga turbūt daugeliui paprastų parduotuvių, buvo neišvaizdi ir viduje. Apdarkytos ir apdraskytos tamsios medienos grindys ir mūrinės sienos. Ant sienų pritvirtintose žvakidėse degė po žvakę, o priešais duris, paėjus porą žingsnių pirmyn, stovėjo prekystalis.

[Florida]

  Vasara.
  Rugpjūtis.
  Praėjo kelios savaitės nuo tos dienos, kai Allwyn gavo laišką, kviečiantį mokytis Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Žinoma, kad tėvams nerūpėjo tai. Mama tik negalvodama sumurmėjo kur guli galeonų maišeliai. Tėčio namie nebuvo. Pyktelėjusi paauglė net spjovė mamos pusėn. Kokia iš jos motina, ką? Į kitą šalį išleidžia vieną vienuolikos metų vos sulaukusią mergaitę. Na, nieko. Gal nukeliauti bus smulkmena. Juk namie yra kelionmilčių židinys! Juo Eirija ir pasinaudojo. Raiškiai ištarusi Skersinio Skersgatvio pavadinimą atsirado vienoje iš parduotuvėlių. Išėjusi iš jos norėjo pasižiūrėti ką turėtų įsigyti, tačiau dėmesį patraukė gyvūnai. Skubiu žingsniu patraukusi link parduotuvės, pradėjo žvalgytis. Jai žutbūt reikėjo kokio nors gyvūno, palaikysiančio kompaniją. Deja, užsimiršusi ir pakerėta gyvūnų, būsima pirmakursė užkliūvo už kažkokio žmogaus ir nukrito. Susitrenkė nosį. Susiėmusi už skaudančios nosies, pravirko ir atsisėdo ant grindų.

[Ryan Jones]

Ši vasara vaikinui buvo įtempta. Per ją vaikinas labai daug užsiėmė su savo gyvūnais. Jie buvo ištreniruoti ir išauklėti jo kuprinės gyventojai. Šią gražią dieną jis taip pat traukė į Stebuklingąjį žvėryną. Norėjo įsigyti dar vieną draugą, kadangi tėvai leido jam tai padaryti. Taip pat jam reikėjo apsipirkti naujam sezonui Hogvartse. Jis juk taps trečiakursiu. O jam mokymasis Hogvartse juk buvo svajonė ir didžiausias tikslas baigti jį.
 Rudaakis lėtai žingsniavo skersiniu skersgatviu. Visos parduotuvės traukė jo akį. Greitai berniukas priėjo reikiamą parduotuvę tik staiga kažkas atsitrenkė į jį. Tai buvo mergaitė. Ji atsisėdo ant žemės ir pradėjo verkti.
- ei, ar labai stipriai susižeidei? Atsiiprašau, - pasakė pilkaplaukis ir pritūpė prie garbanės.

[Florida]

  Nosį tikrai labai labai stipriai skaudėjo. Būtų vyresnė, būtų galėjusi konstatuoti faktą, kad ji sugebėjo šią susilaužyti. Šokas ar adrenalinas, mergaitė neskyrė kas yra kas, nebuvo užvaldęs jaunosios grynakraujės. Ašaros tekėjo upeliais. Sūrus skystis susimaišė su krauju, pradėjusiu tekėti iš nosies. Tamsios rankos su beveik baltais delnais buvo nusidažiusios raudoniu. Baltą suknelę išpurvino grindų purvas ir kraujas. Palaidi plaukai prilipę prie veido kėlė nemalonumo pojūtį, tačiau dabar visi šie dalykai visiškai nerūpėjo vienuolikmetei.
  Pajutusi prisilietimą krūptelėjo ir atsimerkė. Priešais buvo nematytas iki to (kur gi bus jį mačiusi, jei buvo dėmesį atkreipusi į gyvūnus). Nosį vis dar buvo užsidengusi. Skausmo apibūdinti negalėjo, atrodo tuo pat metu ir spaudė ir degino ir atrodė, kad kažkas iš visų jėgų bando ištempti veido odą nosies srityje. Kalbėti negalėjo. Burnoje jau irgi jautė kraujo skonį ir nenoromis išspjovė šio tiesiai prie Jones kojų.

[Ryan Jones]

Jones stebėjo garbanę. Jis bijojo, kad mergaitė galėjo susilaužyti nosį, o tai nebuvo labai gerai. Juk atrodo, kad skersiname skersgatvyje jokios burtininkų ligoninės nebuvo. O jis matė, kad mergaitei tikrai blogai, kadangi kraujas iš jos nosies tekėjo nesustodamas. Pilkaplaukis kišenėje pradėjo ieškoti servetėlių, kol galiausiai jas surado. Jis išsitraukė vieną servetėlę ir ją perplėšė per pusę. Tada padavė mergaitei.
- Įsikišk į nosį, turėtų nustoti bėgti kraujas, - tarė vaikinukas rimtai. Jis tikėjosi, kad tai nors šiek tiek padės. Berniukas stebėjo mergaitę ir galvojo kaip jos atsiprašyti už tai, kad atsitrenkė į ją ir taip sužeidė.
- Atsiprašau, kad atsitrenkiau į tave ir taip sužeidžiau. Tikrai nenorėjau,- pasakė vaikinukas nusiminusiu tonu. Tada mergaitė išspjovė kraują. Ryan'as išsigando ir surado savo kuprinėje buteliuką ir padavė jį mergaitei, kadangi nežinojo ką jam reikia daryti.

[Florida]

  Šokolado rudumo akys nepatenkintai žiūrėjo į vaikiną. Ne, ji nejautė jam pykčio. Jis neatrodė vyresnis už ją pačią. O bendraamžius ji gerbė. Skirtingai nei tuos pasipūtėlius suaugusius žmogystas.
  Nustebusi, paėmė iš baltaplaukio servetėlę ir prisidengė nosį. Žinoma, ana mažai kuo padėsianti. Ir kur tie protingi suaugę, kai taip nukentėjo vaikas? Kaip visad, niekam vaikai nerūpi. Nesvarbu, kad jie silpni - jie tik mažos skruzdėlės dideliame skruzdėlyne pavadinimu Žemė ir vieno ar kito kančios nepaveikia aplinkinių. Tačiau skruzdėlės greičiausiai padėtų saviems. Jos gal net žmogiškesnės už kai kuriuos žmonės (pavyzdžiui už parduotuvėje dirbančius žmonės, kur po paraliais velniai juos nešioja?!)
  Nemanė, galėsianti kalbėti. Tačiau jei sugebėjo išspjauti kraują, gal kažką ir pasakyti pavyks. - Pati kalta. Bet ačiū. - Paėmė tuščią buteliuką ir pavartė nežinodama, ką su juo daryti. - Kab bad jis? - Paklausė. Deja, iš lūpų išsprūdo visai ne "kam man jis" frazė. Tą paveikė uždengta nosis.

[Ryan Jones]

Jones akys neramiai lakstė nuo mergaitės veido prie gatvės. Jis labai nervinosi ir pyko ant savęs, kad atsitrenkė į mergaitę. Juk jis pridarė jai problemų ir matyt, kad mergaitės tėvai pyks ant jos, kad susižeidė, net ne dėl savo kaltės. O ir suknelę ji susigadino...
- Hmm palauk pabandysiu išvalyti tavo suknelę, - pasakė berniukas. Jis kiek pamąstė ir galiausiai prisiminė tinkama burtažodį. - Scourgify, - tarė vaikinukas ir mergaitės suknelė vėl įgavo baltą spalvą. Ryan'as apsidžiaugė, kad padarė bent jau tai ir nusišypsojo. Dabar jam reikėjo ką nors padaryti dėl mergaičiukės nosies, bet deja nosies gydomojo burtažodžio jis nežinojo.
- Labai atleisk man už tai, kad susižeidei dar kartą, - pasakė vaikinukas. Tada išgirdo kita mergaitės frazę, kuri buvo kiek neaiški. - Atleisk, supainiojau buteliukus. Turėjau duoti vandens buteliuką, - pasakė ir padavė kitą buteliuką mergaitei. Jame jau buvo vandens.

[Florida]

  Ak. Ta nesąmonė su užgulta nosimi. Nors Allwyn susidūrė su tokiu dalyku pirmą kart, jau dabar suprato, kad tai visai nemalonu. Reikės nuo šiol būti atidesnei ir nebelaužyti nosies. Nes niekas išskyrus ją pačią tos nosies nesutvarkys. (Ir kur po velnių bent vienas suaugęs? Oh, taip, pardavėjas juk aptarnauja kažkokį storą vaiką, perkantį gyvatę. Vargša gyvatė, duokdie, kad vaikas jos nesuėstų).
- Ačiū. – Bent kažką sugebėjo tarti raiškiai ir aiškiai. Kol Ryan galvojo (na, taip atrodė iš šono), Eirija atsistojo. Galva sukosi, bet buvo pakenčiama. Mergaitė pirmą kart pažiūrėjo pardavėjo kryptimi. Šis tik dabar atkreipęs į ją dėmesį, buvo pasimetęs. Durnius! pagalvojo mergaitė. Nebus nustebusi, jei anas pasirodys dar ir nemokantis burti. Nors. Nemokančių burti juk magijos pasaulyje neegzistuoja, ar ne? Apie nevertėlius būsima pirmakursė nieko nežinojo. Jos tėvai juk nepasivargino aprūpinti namus knygomis apie magiją. Tebuvo viena, besivadinusi „Tūkstantis stebuklingų žolių ir grybų“, likusi nuo kažkurio iš tėvų mokymosi laikų.
- Jau sakiau. Pati kalta. – Pažiūrėjo į baltaplaukį. Suknelė jau buvo išvalyta. – Ačiū. – Padėkojo ir už suknelę ir už įteiktą buteliuką vandens. Gerti nenorėjo, tačiau jautė šiokį tokį silpnumą, tad kiek galimybės leido, tiek vandens išgėrė ir įkvėpė pro burną.

[Ryan Jones]

Vaikinukas nežinojo ką daryti. Jiems labai reikėjo kokio sauaugusiojo pagalbos. Juk Ryan'as tikrai nežinojo kaip kerais sutvarkyti nosies lūžį ar ką nors kitą. Nebent galėtų apibintuoti nosį, bet tai abejotina ar jai padėtų. Berniukas išleido tylų atodūsį, kadangi visiškai nežinojo ką daryt. Pardavėjas jiems padėti negalėjo, kadangi aptarnavo kažkokį berniuką, kuris pirko gyvatę.
- Nėra už ką, - sumurmėjo tyliai Ryan'as ir pavėlė savo plaukus. Greitai padavėjas pažiūrėjo į juos, bet buvo labai sumišęs ir turbūt irgi nelabai žinojo ką jam reiktų daryti.
- Ne, aš esu katas. Taigi kuo tu vardu ir ką čia veiki? - pasidomėjo berniukas norėdamas susipažinti su garbane, bei gal susidraugauti. Matyt, kad ji irgi ruošiais keliauti į Hogvartsą ir matyt yra pirmakursė, nes ji uk yra nematyta ir panašiai.
- Nėra už ką, juk pats ir pridirbau, - pasakė būsimasis trečiakursis ir nusišypsojo draugišką šypsena.

[Florida]

  Ištiesė buteliuką Ryan'ui.
  - B((M))anau Kiaurab((m))e Katile yra tualetas, gali ten išplauti buteliuką, - pasistengė būti maloni, nekreipdama net dėmesio į skaudančią nosį. Vis dėlto, tas psichišką negalią (o kaip kitaip galima apie tokį žmogų atsiliept?) pardavėjas pagaliau pasiėmė savo lazdelę ir išgydė velsietei nosį. Nusivaliusi likusį kraują, pažiūrėjo į servetėlę, - hm, o ar galima už Hogvartso ribų naudoti kerus? - paklausė susidomėjusi, mat visad mąstė kitaip. Bet matyt magiškoje teritorijoje tą daryti galima buvo, - atleisk, aš vis dar neturiu burtų lazdelės, tad tavo burtažodžio, valančio rūbus, pakartoti negaliu, - nekaltai nusišypsojo ištiesdama servetėlę Ryan'ui. Tikėjosi, šis išvalys ir servetėlę, - beje, aš Allwyn Eirianedd Delyth Cadwallader Rhydderch, - tarė savo vardą kaip ir pridera - valų kalba.
  - Tačiau gali mane vadint Ašu arba Eirija. Manau tau, kaip anglakalbiui tas bus paprasčiau, - prisiminė kaip sunku buvo kai kuriems kitiems britams tarti jos vardą.

[Ryan Jones]

Berniukas paėmė buteliuką į rankas, o tada įsimetė jį į kuprinę.
- Nieko tokio, išsiplausiu namuose. Viskas gerai, - pasakė prancūzas. Mergaitė buvo maloni ir vaikinukas pyko ant savęs todėl, nes sulaužė mergaitei nosį. Greitai iš parduotuvės išbėgo pardavėjas ir jis atrodo, kad išgydė garbanės nosį. Jis sugrįžo į parduotuvę ir vėl atsistojo už prekystalio.
- Na, nelabai galima, bet čia buvo labai rimta priežastis, - sumurmėjo tyliai būsimasis trečiakursis ir pasitvarkė savo plaukus. Žinojo, kad nusižengė, bet tai juk Skersinis skersgatvis.
- Viskas gerai. Jeigu jos neturi, tada tau reikia nueiti pas Olivanderį, o servetėlę galima išmesti, - pasakė pilkaplaukis ir nusišypsojo draugiška šypsena. Švilpis visada stengėsi būti draugišku ir maloniu.
- Oho koks ilgas vardas. Nors Hogvartse bent mano žiniomis jau yra porą atrodo velsiečių. Na, mano vardas Ryan Jones ir man malonu susipažinti, - pasakė berniukas ir ištiesė ranką. - Gerai, Ašiu. Na, aš prancūzas, bet niekis, - tarė Jones ir šyptelėjo.

[Florida]

  Na, vaikino mąstymas pasirodė esant kitokiu nei Allwyn. Tačiau jo mintis irgi buvo visai gera. Juk kiaurame katile neaišku ar pakankamai švarus vanduo. Abejojo, kad lankytojams, paprašiusiems vandens, šis buvo pilamas iš čiaupo. Greičiausiai buvo pripirkta žiobariškų butelių su vandeniu arba vanduo sukurtas burtais. Verslu nesidomėjo, tad apie tai stengėsi negalvoti. Vis tiek toje įstaigoje pasirodė tik kartą ir tam, kad atlikti gamtinius reikalus. Daugiau lankytis ten jai galbūt neteks.
  - Supratau, ačiū už paaiškinimą. - Nusišypsojo. - Gerai, būtinai nueisiu pas Olivanderį. Tačiau pirma noriu gyvūno! - Pareiškė ir pajudino ant diržo (taip, kelnės buvo per didelės, tad teko pastoviai būti su diržu) prikabintą kapšelį galeonų. - Manau pakaks kokiam nors pigiam gyvūnui. Ką galėtum parekomenduoti tu? - Paklausė, tačiau jau matė savo taikinį - varlė. Dvi varlės. Žalios varlės, viena su rudomis dėmelėmis, kita su juodomis dėmelėmis. Ir net žinojo kaip jas pavadins.
  - Malonu, Ryan. Keista, kad esi prancūzas, nors tavo vardas skamba, hm, angliškai? - Susidomėjusi pažiūrėjo į jį. - Na, nesvarbu. Ar ką nors čia nusipirkai ar tik pirksi? - Nesinorėjo nustoti su juo bendrauti, tad tęsė pokalbį. Gal jis bus pirmas jos draugas Hogvartse?

[Ryan Jones]

Berniukas nelabai pasitikėjo vandeniu tekančiu iš čiaupo skersiniame skersgatvyje. Gal jį iš kažkokios balos traukia ir panašiai. Jones tuo nepasitikėjo, tad viską padarys savo namuose su ramia širdimi.
- Nėra už ką, - tarė Ryan ir nusišypsojo parodydamas savo baltus dantis. - Galėsiu palydėti tave tenais jeigu žinoma nori. Gyvūnai yra jėga! - vos nesušuko pilkaplaukis ir nusišypsojo. Jis pats ir dabar kuprinėje nešėsi visą savo zoologijos sodą, bet beveik niekas nežinojo, kad jis savo gyvūnus laiko kuprinėje. - Žinoma, kad pakaks. Galiu pasiūlyti katiną arba varles. Jos šiuo metu labai populiarios Hogvartse ir netgi vaikšto į pamokas, - papasakojo keletą Hogvartso varlių dalykų vaikinas ir nusišypsojo.
- Na, mano mama yra prancūzė, o tėtis amerikietis. Na, jis prancūzas, bet gimė Amerikoje, tad jį galima laikyti amerikiečio ir prancūzo hibridu, - pasakė ir sukikeno būsimasis trečiakursis. - Aš kol kas tik mąstau ką pirkti, bet visai norėčiau antros katės. Šiaip jau  turiu labai daug gyvūnų, tad dar nežinau, - pasakė jaunuolis pasikasydamas savo pakaušį. - O koks gyvūnas yra tavo mėgstamiausias? - pasidomėjo.

[Florida]

Dėmesį vis dar buvo atkreipusi į tas varles, kurias pavadins Navinu ir Nivinu.
- Ačiū, bet manau, kad nueisiu ten pati. Abejoju, kad kasmet reikia keisti burtų lazdeles. - Nusišypsojo tamsiaodė. Į sakinį apie gyvūnus neatsakė. Negalėjo pareikšti savo nuomonės. Gyvūnų neturėjo. Motina nekentė gyvūnų. O Allwyn nekentė motinos. Gražu.
- Varlės! Aš neabejotinai noriu varlės. Gal net dviejų. - Kiek per garsiai tarė, įsijautusi. Supratusi tą, šiek tiek susigūžė, bet supratusi, kad čia beveik nėra bendraamžių, išsitiesė. Suaugusieji neturi matyti to. Jos silpnybių, gerų emocijų. Jie - niekingi padarai, atimantys iš vaikų geriausią. Taip manė Eirianedd. Mergaitė, kurią supo tokie niekingi suaugę.
- Keistai nuoširdžiai kalbi apie tokius žmones. - Nepatenkinta tarė būsima pirmakursė. - Aš esu iš velsiečių šeimos, bet mano tėvai yra niekingi žmonės. Tėvas jau tris metus nesirodo namuose, o motinai esu niekas. - Išbėrė greitai. - Jų dėka neturėjau nei vieno gyvūno, todėl į tavo klausimą atsakymo pateikti negaliu. O taviškis?

[Ryan Jones]

Būsimas trečiakursis stebėjo katiną. Jam jis pasirodė labai gražus. Galvoje netgi vardas sukosi.
- Taip, lazdelės kiekvienais metais keisti tikrai nereikia, - pasakė Jones ir nusijuokė. Jis net nepagalvojo kaip būtų smagu keisti lazdeles kiekvienais metais. Juk kiekviena turėtų savo privalumų ir panašiai.
- Nuostabus pasirinkimas, Eirija. Aš ir pats turiu varlę, kurios vardas Varlytė, -tarė Ryan'as ir nusišypsojo, kadangi jam varlės labai patinka. Staiga pamatė kaip Ašiu susinervino, o tada ir pats susiraukė. Nesuprato kodėl jos nauja draugė susinervino, bet neklausė.
- Na, jie yra mano tėvai ir aš juos labai myliu. Jie man daug padeda, - pasakė rudaakis suraukdamas savo antakius, kadangi jam buvo keistas mergaitės požiūris į jos tėvus.
- Ohhhh supratau. Na, mano tėvai labai geri. Gal ir tavo pasikeis. Hmmm manau, kad varlė, drakonas arba granianas, - pagalvojęs tarė.