0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 432
  • Taškai: 226
  • 237 teleskopai (22-01-09)
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Elliw buvo gaila savo skanių ledų. O ta kvaila mergaitė pradėjo šaukti dėl kažkokių marškinėlių! Kam rūpi drabužiai, kai velsietė ką tik prarado visą porciją nuostabių ledų?
- Ką tu padarei?! - užriko Elliw. - Pati pasipainiojai man po kojomis!
Buvo be galo apmaudu. Juk jai tikriausiai net neužteks pinigų antrai porcijai. Be to, iš kur žinoti, kad ir antros porcijos neištiktų toks pat likimas. O taip norėjosi to skanėsto... Velsietė liūdnai apsižvalgė. Pastebėjo, kad mergaitė, ant kurios marškinėlių atsidūrė jos ledai, taip pat nusipirko šį saldėsį. Kaip čia yra: ji galėjo pasmaližauti, o štai Elliw - ne?! Taip tikrai nesąžininga. Švilpė susiraukė. Ilgokai mąsčiusi apsisprendė: ji ištiesė ranką ir griebė iš mergaitės ledus: jeigu nepavyks gauti jų pačiai, ta bjauri mergaitė irgi turės apsieiti!
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Cristal jautė kaip į jos naujus ir gražius marškinėlius sunkėsi purvo spalvos masė. Grifė nežinojo ką reikės daryti, nes naujų marškinėlių ji neturi su savimi, o servetėlės čia jau nebepadės. Gal Styvas burtų pagalba padės jai išvalyti šokoladinius ledus? O baisiausia buvo tai, kad ta mergiotė net nesirengė atsiprašyti. Vietoje to, ji apšaukė Cristal, kam ši painiojasi po kojomis. Lyg ji būtų kalta, dėl to, kad kerėpla mergaitė nesugeba nulaikyti ledų.
Nieko nebeatsakiusi į mergaitę, brunetė apsisukusi ieškojo ko nors, kas nors truputėlį padėtų išvalyti dėmę. Tokioje padėtyje ją guodė faktas, kad bent jau jos bananiniai ledai liko sveiki ir vis dar skanūs. Deja, ne viena Cristal svajojo apie tuos ledus. Bjaurioji mergaitė sumanė juos atimti! Jai griebiant ledus Cristal tvirčiau suspaudė vaflį. Velniop tuos ledus. Apsisprendusi mergaitei atsilyginti tuo pačiu, žaliaakė ištraukė ledus iš mergaitės rankų ir žiebė tiesiai jai į pilvą. Net nepažiūrėjusi mergaitės reakcijos ji apsisuko ir išdrožė iš ledainės.
my morning face:

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 432
  • Taškai: 226
  • 237 teleskopai (22-01-09)
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Tiesą sakant, Elliw nesitikėjo, kad jai pavyks taip paprastai atimti ledus. Vis dėlto atrodė, kad ta kvaila mergiūkštė nebuvo nusiteikusi net priešintis. Rudaplaukė kėlė porciją prie burnos, kad galėtų paragauti, kai ji staiga išnyko. Elliw vos neatsikando savo piršto, bet vis dar nežinojo, kas atsitiko ledams. Negi ir vėl ta mergiūkštė kažką pridirbo?!
Netrukus paaiškėjo, kad nutiko kaip tik taip. Bet tą švilpė suprato tik tada, kai pajuto smūgį į pilvą. Netrukus susivokė, kad ant jos atsidūrė visa geltonų ledų porcija. Ji apdovanojo vyresnę mergaitę neapykantos kupinu žvilgsniu. Vis dėlto nebespėjo nieko padaryti, nes ji dingo.
Liūdnai apsižvalgė po ledainę. Žmonių čia netrūko, tačiau neatrodė, kad kas nors būtų nusiteikęs vargšei Elliw nupirkti ledų. Buvo be galo apmaudu. O dar ir marškinėliai purvini... Ką dabar pasakys Bastiano? liūdnai paklausė savęs Elliw. Pamažu pradėjo eiti išėjimo link. Dar kartą užkliuvo už kažkokio žmogaus, bet tam ledai iš rankos neiškrito (arba jis jų neturėjo). Lengviau atsidususo švilpė pagaliau priėjo duris. Išlindusi į gatvę pradėjo ieškoti Bastiano. Anksčiau ar vėliau teks papasakoti, kas čia atsitiko...
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #18 Prieš 10 mėnesių »
Buvo saulėtas rugpjūčio rytas. Skeriniam skersgatvį jau buvo spėje prisirinkti žmonių. Daugiausia jų pirkosi reikmenis Hogvartsui. Evelina jau buvo juos ankščiau nusipirkusi, bet vis dėlto iki atostogų pabagos likus savaitei, kiekviną dieną ateidavo į Skersinį skersgatvį su sesėmis. Jos išėjo ankstyvą rytą. Saulė jau spigino į akis nors buvo tik aštunta ryto. Seneliai liko "Kiauro katilo" užeigoje " - Mum reik daugiau miego nei jums vaikai, - pasakė senelis". Jos ėjo akmenimis grista Skersinio skersgatvio gatvele. Aplinkui pro atdaras parduotuvių duris, nuo ankstyvų lankytojų sklido derybų nuotrupos. Langai praviri, nes dienos rytas žadėjo panašia dieną.
- Gal užeikime į Floreano ledainę? - paklausė jaunėlių Evelina. Roma iškart sutiko ji dievino ledus ir niekad, netgi žiemą jų neatsisakydavo. Tesa pagalvojus irgi sutiko.
- Žinoma, - tarė, - juk senelė davė pinigų, kad galėtume ko nors nusipirkti, taigi eime ledų.
Evelina su Roma linktelėjo ir visos nuėjo link dailios kavinukės dešiniąjame gatvelės kampe. Virš lankytojų galų kabojo užrašas "Floreano Forteksjų ledainė". Į ją daugiausia plūdo "Kiaurame katile" apsistoje Hogvartso mokyniai. Įėjusios į ledainę, jos pamatė daugybę miniatūrinių staliukų,, kurie žvilgėjo nuo švaros. Sesės nuėjo link prekystalio ir pamatė už jo sėdintį vyrą, (tai tikriausiai buvo pats Floreanas Forteksjų). Jos užsisakė ledų ir nuėjo prie medinio stalelio arčiausiai lango. Evelina sėdėjo tarp jaunesniųjų ir valgė savo braškinius ledus su spalvą keičiančiais pabarstukais ir šokolado užpilu. Sesės valgė tokius pat tik, kad Tesa valgė su surios karamelės užpilu, o Roma be spalvą keičiančių pabarstukų. Ji vietoj jų buvo paėmusi ledus su rožele, kuri vis keisdavos - tai tikra - tai netikra, ir Roma turėdavo pataikyti tam tikrą laiką. Visos laimingos dėl naujų Hogvartso mokslo metų plepėjo apie jį ir juokėsi iš Romos kai ši ne tą laiką atsikasdavo roželės. Roma irgi pati iš savęs kvatodavo.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Selena Isabella Lawrenz

  • Burtininkė
  • ***
  • 122
  • Lytis: Moteris
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #19 Prieš 9 mėnesius »
  Selena nežadėjo iškulniuoti iš Skersinio Skersgatvio nieko nenuveikusi, taigi vis dar vaikštinėjo po šią vietą. Tiesa, nors čia ir turėjo kitą tikslą, ledai visad patraukdavo ne tokios didelės, bet vis gi smaližės dėmesį. Deja, šie taip pat kainavo bent kelis galeonus, bet stebuklingu būdu Lawrenz jų taip gaila nebuvo. Kas galėjo atsitikti, jei už ledų porciją būtų tekę atiduoti du spindinčius pinigėlius? Nors šiuo atveju ir vėl tas sąžinės balsas, Magijos ministerijos darbuotojai kuždėjo ką kitą, mergina ilgai negalvojusi pravėrė ledainės duris ir ją pasiekė kakavos, vanilės ir įvairūs dar labiau viliojantys užeiti, kvapai. Magijos ministerijos darbuotoja giliai įkvėpusi šyptelėjo ir apsižvalgė. Čia, kaip ir visame Skersiniame Skersgatvyje burtininkų nebuvo daug, o ir eilės prie ledų nesimatė. Isabella nieko nelaukusi žengė tvirtą žingsnį pirmyn ir įsmeigė savo gintarines akis į įvairiausių skonių saldumynus. Kilo noras išbandyti visus, tačiau žinojo, kad to padaryti tiesiog negalėjo. Na, bent jau ne šį kartą. Dar keletą minučių pastovėjusi ir išgirdusi pardavėjos murmėjimus sau po nosimi pavertė akis ir užsisakė miško uogų skonio ledų. Tuoj pat gavusi šį skanumyną, nenoromis atidavė tą porą galeonų ir jau kulniavo kur nors kitur. Neturėjo tiek daug noro likti čia viena ir sėdėti saulės spinduliams glostant skruostus. Selena norėjo kažką nuveikti, taip pat vylėsi, kad tas kažkas kas bent jau nebūtų nereikalingas laiko gaišimas, kur jo nereikėjo. Juk ir ledais galėjo mėgautis darant ką nors, kas buvo naudingiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Selena Isabella Lawrenz »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 689
  • Taškai: 295
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #20 Prieš 7 mėnesius »
Buvo karšta vasaros atostogų diena. Visai neseniai Dori gavo laišką, kurį atnešė pelėda, jog mergaitė patenka į magijos mokyklą. Ji ir pati netikėjo tuo, kol neatsidūrė Skersiniame skersgatvyje, neišsikeitė žiobariškų pinigų į burtininkams įprastus ir nesusipirko visų reikiamų prekių pradžiai Hogvartse.
Viskas buvo taip jdomu, bet mergaitė spėjo ir pavargti. Ėmė dairytis, kur galėtų prisėsti, ir jos akį patraukė daili ledainė.
Renkantis ledus kai kas buvo ir įprasta: vaniliniai, šokoladiniai, braškiniai ledai; tačiau čia pat galėjai rinktis ir kai ką, kas Dori labai stebino. Surizikavusi ji nusipirko moliūgų pyrago skonio ledus su šokinėjančiomis šokoladinėmis varlytėmis. Deja, kol atsisėdo, kelios jau spėjo ir nušuoliuoti. Tačiau Dori nesikrimto. Ilsėdamasi skanavo ledus ir padėjo ant stalo savo naująjį augintinį - didelį vorą. Sukrimtusi ledus, pažaidusi su voru ir kiek pailsėjusi mergaitė nužingsniavo namo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 689
  • Taškai: 295
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #21 Prieš 3 mėnesius »
Dori su Levanda patraukė iš Magiškų Vizlių šunybių Skersinio skersgatvio gatve. Buvo taip siaubingai šalta, kad Dori tik ir dairėsi, kur merginos galėtų nunešti savo užpakalius ir sušilti bei paplepėti, galbūt išgerti po puodelį kakavos.
Mendel akį patraukė ledainė, kurioje ji valgė neįprastus ledus prieš pusantrų metų. Moliūgų pyrago skonio su šokinėjančiomis šokoladinėmis varlytėmis ar kažkas panašaus. Ak, kokia Dori tada dar buvo maža ir naivi! Dabar jau viskas pasikeitę. Bet ne, jos neis ledų. Juk šalta.
Tačiau dvylikmetės dėmesį patraukė užrašas virš ledainės durų.
Sušalai? Ne bėda! Užsuk ir susišildyk su karštų ledų porcija!
- Karšti ledai? - pakėlė antakius žvilgtelėjusi į Levandą. - Einam!
Dori su Levanda užėjo į ledainę ir įsitaisė prie jaukaus staliuko. Vartydama meniu tamsiaplaukė stebėjosi, nes jame buvo išties neįprastų dalykų, tokių, kaip šildantis vyšnių šerbetas ar žaliosios arbatos skonio karštasis plombyras. Užsisakiusi pastarąjį ir dar puodelį kakavos Dori palaukė, kol ką nors užsisakys ir Levanda, ir tarė:
- Klausyk, dėl to maišelio... Neatidarykime jo čia, nes per daug žmonių, - apsidairė. - Dar prisidirbsime. Siūlau nusivežti jį į Hogvartsą ir kur nors slapta išsiaiškinti jo paslaptis. Ką manai?
Bet nebandyk jo atidaryti be manęs! O jei ten slypi kokie nors turtai...

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • V kursas
  • *
  • 118
  • Taškai: 38
  • Lytis: Moteris
  • Silence is the most powerful scream...
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #22 Prieš 3 mėnesius »
Dori pasiūlė Levandai užsukti karštų ledų. Nors klastuolė jau buvo prieš geras dvi valandas pasotinusi savo pilvelyje gyvenantį kirminą pyragu ir moliūgų sultimis, tačiau blaškytis po Skersinį skersgatvį tokiu bjauriu oru ji tikrai neketino. Tad sutikusi su kompanionės pasiūlymu, klestelėjo prie artimiausio staliuko.
Nors meniu esantys gardumynai buvo tikrai daug žadantys, tačiau Levanda neturėjo jokio noro studijuoti visų ledų rūšių, tad nieko nelaukusi užsisakė pirmo į akis kritusio patiekalo. Ją labiau domino ne maistas, o keistai kvepiantis meniu. Dažniausiai, vos įgriuvus į kokią kavinę, tokiu metų laiku užuosi pipirmėtės, kalėdinių sausainių ir karštos kakavos kvapą. Tačiau šis meniu buvo užburtas taip, kad kvepėtų šaltu žiemos rytu. Nuo jo, tikrąja to žodžio prasme, sklido vėsuma. Gudru, šis meniu tik ir ragina visus užsisakyti ką nors šilto...
Raudonplaukės mintis apie ledainės triukus pertraukė Mendel, kuri, akivaizdu, buvo labiau susirūpinusi paslaptingu maišeliu gulinčiu merginos kišenėje, nei užsisakytais ledais ir kakava. Ketvirtakursė buvo visai pamiršusi apie surastą daiktą ir neteikė jam tokios didelės reikšmės. Mergina buvo įsitikinusi, jog tame maišelyje gulės koks paprastas niekutis, nupirktas kažkam dovanų ir netyčia pamestas "Vizlių magiškose šunybėse". Levanda stebėjosi, kodėl rudaplaukė taip nekantravo kuo greičiau sužinoti maišelio turinį.
Tiesą pasakius, ji vylėsi, kad Mendel taip pat pamirš apie aksominį maišelį, ir Levanda, grįžusi namo, galės pasilikti ten esantį daiktą. Ją erzino kompanionės smalsumas. Gal ji ir trinasi dabar su manimi vien dėl to, kad nori sužinoti maišelio turinį, o ne dėlto, kad nori praleisti su manimi laiką? Galų gale, jei aš ir praversiu maišelį prie Dori, jo turiniu teks dalintis su ja, o aš visai nenusiteikusi su kažkuo kažką dalintis.
Po ilgų svarstymų Levanda suprato, kad antrakursė taip lengvai nepasiduos. Kuo toliau klastuolė bandys jos išvengti ir išsisukti nuo tų smalsių, nuotykių ištroškusių akių, tuo labiau Dori stengsis išnarplioti visą šią "mįslę". Vienintelė išeitis - padaryti taip, kaip tamsiaplaukė sako. Po atostogų jos abi susitiks kur pilyje, atidarys juodą aksominį maišelį ir Mendel įsitikins, jog ten guli koks paprastas papuošalas, sniego rutulys, skulptūrėlė ar, dar geriau, vaistažolės, kurias taip perka visos mamos per peršalimo sezoną.
- Tu teisi, susitiksime Hogvartse ir kartu atidarysime maišelį, - į ausį sušnabždėjo ketvirtakursė, lyg sakytų kokią paslaptį.
Prie jų staliuko atskrido padėkas su desertais ir išblaškė mergaites. Levanda turėjo pripažinti, kad Mendel ledai atrodė kur kas geriau nei raudonplaukės, mat šie buvo papuošti vyšnia ir žaliosios arbatos lapeliais. Klastuolė nubedė akis į savo keptų obuolių skonio ledus, kurie buvo vieni iš pigiausių meniu, ir atrodė kaip tikras rudas ištižęs obuolys.
- Na, dabar kibkime į ledus! - sušuko mergina neatitraukdama akių nuo Mendel garuojančios lėkštės ir godžiai ją valgydama akimis.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 689
  • Taškai: 295
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #23 Prieš 3 mėnesius »
Dori linktelėjo. Džiaugėsi, kad Levanda sutiko atidaryti maišelį po atostogų Hogvartse. Deja, nebuvo tikra, kad Levanda namuose nepatikrins, kas ten slepiasi. Na, bent jau Dori tai tiesiu taikymu būtent tai ir padarytų vos grįžusi namo. O jeigu ten tikrai slypi koks nors vertingas daikčiukas ir Levanda jį pasiliks sau, o atgal įdės kokią nesąmonę? Kita vertus, atidaryti maišelį vienai būtų ir rizikinga. Vis tik merginos nežino, kam maišelis priklausė, ir ten gali būti net koks nors blogas dalykas. Dori prisiminė, kas atsitiko didžiojoje salėje, kai su Esmeralda įteikė magiškų gyvūnų priežiūros profesoriui tą keistą dėžutę. Taigi, jeigu Levanda atidarys maišelį viena ir jai kas nors atsitiks, ji pati bus kalta.
Dori paragavo savo ledų. Jie buvo nenormaliai skanūs ir tokie keisti! Išties - karšti ir šildantys. Dvylikmetė pastebėjo, kad bendrakoledžė spokso į jos ledus.
- Imk, kabink šaukštelį, - pasiūlė Mendel ir pastūmė savo ledus stalo vidurio link.
Dori džiaugėsi savo pasirinkimu. Jos ledai atrodė gardžiai ir buvo gardūs. Levandos ledai atrodė siaubingai. Bet gal yra skanūs.
- Negaliu sulaukti, kol baigsis šitos suknistos atostogos, - atsiduso Dori.
Kalbėti ar ne? Pasakoti ar ne? Ar saugu?
- Mano tėvai... žiobarai. Negana to, kad Klastūnyne tai yra didžiausia gėda, tai dar jie ir šiaip nenormalūs. Nelieka nieko kito, tik slankioti kuo toliau nuo namų, - pavartė akis.
Dori buvo labai įdomu sužinoti kažką apie Levandos atostogas. Tikriausiai ji galėtų ką nors papasakoti apie normalių burtininkų gyvenimą. Tačiau Dori bijojo to klausti, mat prisiminė, kaip supyko Deoiridh, kai mergaitė ėmė klausinėti apie jos gyvenimą. Todėl dabar Mendel tiesiog tikėjosi, jog Levanda pati ką nors papasakos.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • V kursas
  • *
  • 118
  • Taškai: 38
  • Lytis: Moteris
  • Silence is the most powerful scream...
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #24 Prieš 3 mėnesius »
Nors abi merginos buvo susirūpinusios savo ledais ir nesikalbėjo apie tą nelemtą aksominį maišelį, Levanda jautė, jog būtent apie tai, taip gardžiai šaukštu kabindama savo šerbetą, galvojo Dori.
Ar klastuolei buvo kilęs noras pačiai vienai atidaryti maišelį? Žinoma, ir šios minties ji dar neatsisakė. Mergina vylėsi, jog turėdama laiko pasižiūrės, ką visgi ši paskubom nugvelbė. Ne dėl to, jog ją kankino nežmoniškas smalsumas, bet dėl to, jog vylėsi surasti ką vertingo. Prabangus papuošalas, vyriškos švarko sąsagos su monogramomis ar koks faberžė kiaušinis - visa tai jau ne kartą pardavinėjo keturiolikmetė, paslapčia nugvelbusi kelis prabangius niekučius iš savo giminių namų. Jei tai būtų iš ties vertingas daiktas, jį pardavusi, galėtų nusipirkti gerą šluotą, o ne skolintis iš velnias žino kieno.
Jos mintis pertraukė Mendel, pasiūlydama ledų. Nors jos desertas atrodė žymiai geriau nei merginos, tačiau ši atsisakė paragauti. Ne vien tik iš mandagumo, bet ir dėl to, jog nenorėjo parodyti, kokią nesąmonę pati bus užsisakiusi. Tad tik mandagiai padėkojusi, nuleido žalsvas akis į savo pliurzę lėkštėje.
Levanda išpūtė akis, pašnekovei postringaujant apie savo tėvus. Ji net nebūtų įtarusi, jog šie žiobarai. Nors, akivaizdu, jog mergina buvo ne itin prie jų prisirišusi, Levandos akyse praslydo it koks nuoskaudos šešėlis. Mat ji dažnai girdėdavo, jog žiobarai tėvai daug laiko praleidžia su savo atžalomis, atvirkščiai nei jos gimdytojai.
Raudonplaukė suprato, kad antrakursei knieti išgirsti kažką ir apie jos tėvus, nors tiesmuko klausimo mergina ir neuždavė. Tačiau Levanda vylėsi, nukreipsianti temą nuo savęs:
- Žinok, niekad nebūčiau pagalvojusi, jog tavo tėvai žiobarai. Ir, toli gražu, nemanau, jog tai tokia didelė gėda. Nustebtum sužinojus, kokie keisti kitų klastuolių tėvai, - bandė paguosti kompanionę Levanda.
Merginai užtilus, ji jautė, vis dar į ją įbestas Mendel akis. Akivaizdu, jog reikia pratęsti pokalbį, tol, kol antrakursė nesugalvojo apiberti raudonplaukės kokiais nemaloniais klausimais.
- Man šios atostogos kiek nuobodžios, tačiau įsitaisiau naują augintinį pitoną. Jis kol kas neturi vardo. Kaip reikiant pasipildžiau savo knygų atsargas, tad, manau, ilgam užteks. O tu, mėgsti skaityti? Gal irgi turi kokį gyvūną? - mergina bandė užtverti kelią bet kokiems asmeniniams klausimams ir vylėsi, jog jai pavyko.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 689
  • Taškai: 295
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #25 Prieš 3 mėnesius »
Dori pasirodė, kad Levanda atvirauti apie savo šeimą nenori. Keista, tačiau daugelis tamsiaplaukės draugų nebūdavo nusiteikę pasakoti apie savo šeimas, ypač, jeigu jose kas nors būdavo ne taip. Tad galima pradėti galvoti, jog ir Levandos šeimoje viskas nėra puiku, bet kamantinėti klastuolė neketino. Jau pakankamai prikamantinėjo kitus, tad kas norės, tas pats papasakos jai savo istoriją, nors smalsumas ir buvo žudikiškas.
- Tikrai nebūtum pagalvojusi? - Mendel akys sužibo. - Džiaugiuosi, kad nesimato, - nusijuokė ir pakabino dar vieną šaukštelį ledų. - Jau geriau keisti tėvai, bet grynakraujai. Ypač Klastūnyne. Juk puikiai tai žinai. Bet nieko nepadarysi, - gūžtelėjo pečiais.
Dori pabaigė savo ledus ir gurkštelėjo jau šiek tiek pravėsusios kakavos. Ak, kokia skani!
- Pitoną? - susidomėjo Dori. - Nekantrauju pamatyti jį Hogvartse. Juk vešies jį į Hogvartsą, ar ne? - pasitikslino. - Jo, - ėmė raustis kišenėje ir ištraukė iš jos vorą. - Čia Svogūnas. Praeitais metais netyčia palikau jį kelioms dienoms lagamine, tačiau išgyveno.
Kai Dori išgirdo klausimą apie knygas, susimąstė. Anksčiau mergaitė mėgo skaityti, tačiau dabar šis pomėgis ėmė blėsti.
- Skaitau daug, nes... nes turėjau visko išmokti apie burtininkus ir dar dabar mokausi, - paatviravo. - Dar prieš pusantrų metų man tai buvo visiškai nauja. Tačiau šiaip skaitymui kaip laisvalaikiui laiko visiškai nebeatrandu. O tu mėgsti?
Iš tikrųjų Dori nerūpėjo, ar Levanda mėgsta skaityti. Jai rūpėjo šios šeima. Tačiau kaip taktiškai to paklausti? Kita vertus, normalus klausimas. Klastuolė prabilo:
- Beje, o tavo šeima nebuvo prieš, kad įsigytum pitoną? Nes mano mama vos infarkto negavo, kai pamatė, jog aš auginu voriuką, - nusijuokė.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • V kursas
  • *
  • 118
  • Taškai: 38
  • Lytis: Moteris
  • Silence is the most powerful scream...
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #26 Prieš 3 mėnesius »
Panašu, jog Levandai pavyko nukreipti temą nuo tėvų ir kalbėti apie kiek paprastesnius dalykus.  Merginai pasigyrus savo voriuku klastuolė šyptelėjo, pajutusi lengvą baltą pavydą, mat jau seniai pati galvojo apie dar vieną augintinį - vorą.
- Koks įdomus voro vardas. Ir kaip tau kilo mintis pavadinti jį Svogūnu? - raudonplaukei tikrai rūpėjo išsiaiškinti, kaip kiti sugalvoja vardus savo augintiniams, man klastuolei jau buvo kilęs įtarimas, kad jos gyvatės vardas visad liks tiesiog... Pitonas.
Levandai atsipalaidavo, mat atrodė, jog Dori tikrai susidomėjo lengvais ir neįpareigojančiais pliurpalais apie knygas ir gyvūnus. Jos įsitempusi nugara pagaliau palietė kėdės atkaltę, o ir keptų obuolių skonio grietininiai ledai netikėtai susivalgė, staiga atsiradus apetitui.
- Aš mėgstu knygas, ypač kai šios atitraukia nuo pamokų ir kitų nuobodžių Hogvartso dalykų, - burbtelėjo klastuolė, jau ieškodama naujos temos pokalbiui.
Nespėjus sugalvoti, apie ką čia dar galima pasišnekučiuoti ir prastumti dar kokią valandėlę ledainėje, Dori uždavė klausimą apie Levandos šeimą. Keturiolikmetės nugara vėl atsiplėšė nuo kėdės atkaltės ir ji sėdėjo it ant adatų maišo. Mergina niekaip nesuprato, kodėl jau įsivažiavus pokalbiui, Mendel vėl viską nori sugadinti savo kvailais klausimais. Pašnekovės akys buvo įsmeigtos į vis dar sustingusią Levandą, kuriai, atrodė, jau nebus progos išsisukti nuo nelemto klausimo. Nors tikrasis atsakymas, ką jos gimdytojai mano apie pitoną, skambėtų maždaug taip: "Vis tiek praeis kokie metai, jei ne daugiau, kol jie išvys mano augintinį, tad vargu ar jiems jis rūpi.", tačiau kastuolė nesiruošė taip tiesmukai visko išdrožti Dori. Ko jau ko, bet gailaus kompanionės žvilgsnio jai tikrai nereikėjo.
- Mano tėvai labai užsiėmę burtininkai. Mama žurnalistė, o tėtis kvidičo žaidėjas. Tad šie daug keliauja... Na, šiaip ar taip, jie nebuvo nepatenkinti, kai sužinojo, kad įsigijau gyvatę, - šyptelėjo raudonplaukė, neatitraukdama akių nuo priešais gulinčio puodelio. Nors puikiai suprato, kad jos paburbėjimas po nosimi tikrai neatrodo įtikinamas, nieko kito nesugebėjo sugalvoti, o skiesti nebūtus dalykus nenorėjo, mat manė, kad Dori galėtų tapti jos drauge klastūnyne. Na, jei ne drauge, tai bent jau mergina, su kuria Levanda galėtų persimesti keliom frazėm prasilenkus koridoriui ar kartu dalyvauti pamokose.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 689
  • Taškai: 295
Ats: Floreano Fortiskju ledainė
« Atsakymas #27 Prieš 3 mėnesius »
- O, su Svogūnu buvo įdomi istorija. Praeitais metais Sabrinos pamokoje reikėjo mokytis perkirtimo kerų. Žinai, - susimąstė, - ko gero tai tikrai vienintelė naudinga jos pamoka, - sukikeno. - Ir vienas iš dalykų, kuriuos buvo galima bandyti perkirsti buvo... svogūnai! Kažkaip po tos pamokos ir prilipo mano vorui šis vardas, - gūžtelėjo pečiais.
Kaip Dori buvo smagu bent šią akimirką jaustis normalia paaugle, sėdinčia kavinėje su drauge ir pliurpiančia apie nieką bei tuo pačiu metu apie viską. Mendel gurkštelėjo dar tos skaniosios kakavos ir klausėsi, ką Levanda pasakoja apie savo tėvus.
- Tavo tėtis yra kvidičo žaidėjas? Rimtai? Oho! Ne veltui tu mūsų komandos kapitonė! - nuoširdžiai žavėjosi.
Tačiau tuo pačiu čia kažkas buvo ne taip. Levanda akivaizdžiai nenorėjo pasakoti apie savo šeimą. Bet kurių galų? Jeigu tėtis žaidžia kvidičą... O gal mama žiobarė? Bet tėtis kvidičininkas! Yra kuo didžiuotis! Ir ar kvidičininkas prasidėtų su žiobare? Na, visokių keistuolių būna...
- Matau, kad nenori pasakoti, - netikėtai tarė Mendel. Žvilgsnis surimtėjo. - Gerai, nekamantinėsiu. Vis tiek nebus baisiau už mano tėvus, - vos vos šyptelėjo. - Jei norėsi, papasakosi.
Dori pabaigė gerti tą nuostabiąją kakavą. Susimokėjo už skanėstus ir susirinko mantą.
- Taigi, susitiksime Hogvartse po atostogų ir galėsi pažiūrėti, kas gi slepiasi tame maišelyje, - mirktelėjo.
Atsisveikinusi su naująja drauge (bent jau to tikėjosi, kad jos taps draugėmis), Mendel išėjo iš ledainės. Kvidičininkas? Jos tėtis kvidičininkas? Dėl Merlino barzdos, mano šeima tikrai suknista, eidama namo galvojo mergaitė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Dori Mendel »