0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #15 Prieš 2 mėnesius »
Tėčiui pasisakius apie Maiklą Eliotas kiek nustebęs suprato: norėtų, kad tai pasakytų mama. Ar tai reiškia, kad jis tėtį myli mažiau? Ne. Tikrai ne. Tiesiog kažkodėl su mama kalbėtis buvo paprasčiau. Prie tokių svarstymų nepratęs berniukas papurtė galvą ir pasistengė nuvyti mintis. Šiandiena skirta pramogoms, o ne apmąstymams.
Jau visai netrukus tyrinėjo pelėdas. Niekada nežinojo, kad jos tokios skirtingos. Labiausiai domino tos su keturiais sparnais. Jos tikrai turi būti magiškos. Taigi vos paklaustas parodė į laktą, kur tupėjo kelios ketursparnės.
- Šitos! - kiek per garsiai sušuko. Kelios pelėdos baugiai ūktelėjo ir nuskrido tolyn. Tai sudomino, ir Eliotas žengė aktyviausio būrelio link. Ten ketursparnių nebuvo.
- Ar joms nepatinka draugija? - paklausė darbuotojo. Tas paaiškino, kad parduotuvėje tvyrančios prieblandos magiškiausioms pelėdoms paprastai nepakanka.
- Bet jos jaučia gerus ir blogus žmones, - pridūrė jis.
Eliotas išdidžiai linktelėjo - ketino prašyti būtent tokios. Į Oliverį nė nežvilgtelėjo. Pas tėtį atskrido pelėda, o tai buvo įdomu. Vis dėlto paklaustas berniukas papurtė galvą ir paaiškino:
- Ji nuobodi! Šitos geresnės.
Mostelėjo ranka ketursparnių link. Šį kartą netgi atsisuko į dvynį - ar pritars?

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #16 Prieš 2 mėnesius »
Tokioje vietoje dar neteko lankytis. Čia buvo daugybė pelėdų, kurios žavėjo. Anksčiau atrodė, kad tie paukščiai visi vienodi. Jų paskirtis - lesti peles ir nešioti laiškus. Kam būtų reikalingos įvairios pelėdos? Bet čia jų buvo visokiausių. Balta, į kurią Oliveris iš karto atkreipė dėmesį, oriai snaudė. Ji nereagavo į Elioto šūktelėjimą, kuris broliui visai nepatiko. Visų pirma, kiek išgąsdino. Be to, argi Eliotas negirdėjo, ką sakė tėtis?
Netrukus jam ant peties atskrido rudos spalvos pelėda. Oliveris pripuolė pažiūrėti. Prikišo pirštą, kurį paukštis neskaudžiai kaptelėjo. Berniukas nusišypsojo. Balta pelėda gražesnė, bet šita labai draugiška. Ji Oliveriui patiko, ir jis būtų mielai ir pasirinkęs. Deja, Eliotas pasisakė priešingai. Jam patikusios ketursparnės Oliverį kiek gąsdino. Buvo labai jau magiškos. Gal jie nesugebės jomis išsiųsti laiško? Be to, pardavėjas sakė, kad jos jaučia žmones. Tai pernelyg baugu.
- Bet ji draugiška, - neužtikrintai paprieštaravo broliui Oliveris. Tiesa, žinojo nusileisiantis jo norui, tad daugiau nieko nesakė. Vėl žvalgėsi po parduotuvę ir tiesiog norėjo namo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #17 Prieš 2 mėnesius »
Mylintis tėvas puikiai matė, kad mažyliai susidomėjo. Tai vertė šypsotis. Panašu, kad su staigmena pataikė. Žinoma, tai buvo bendra jo ir Mayros idėja, bet tas žinojimas vis tiek glostė širdį. Vaikai džiaugėsi, o tai džiugino jų tėvą.
- Eliotai, nešūkauk, - teko sudrausminti berniuką. Šūksnis nepatiko tiek pelėdoms, tiek, ko gero, Oliveriui. O pasirinkimas nepatiko Dafydd. Visų pirma, ketursparnės pelėdos buvo labai brangios. Be to, prie paprastumo linkstantis vyrukas savo vaikams įmantrios pelėdos visai nenorėjo. Su tuo dar susitaikytų, bet svarbesnis buvo pinigų klausimas. Kažkaip reikia juos atkalbėti. Tik kaip tą padaryti, kad dvyniai, ypač Eliotas, to nepastebėtų?
- Kodėl sakai, kad ji nuobodi? - Dafydd paklausė Elioto. - Svarbu ne tik išvaizda. Kaip ir sakė darbuotojas, jos jaučia žmones. Ar tikrai nenori kažko paprastesnio? Kai turėsi daugiau patirties su pelėdomis, galėsime įsigyti ir tokią.
Žvelgė į Eliotą ir bandė suprasti, ar jis per daug nenusivylė. Tas berniukas nevengdavo pazyzti. Ši savybė tėvui visai nepatiko, tad jis vylėsi, kad šį kartą sūnus tokios taktikos nesiims.
- Pabandykite pajusti ryšį su pelėda, - dar pasakė. - Panašiai kaip su burtų lazdele. Ne tik jūs turite mėgti augintinį. Jis taip pat turi mylėti šeimininką.
Dafydd nužvelgė pelėdas. Jų čia buvo įvairiausių. Gal vis dėlto reikėjo išrinkti pačiam? Bet ne - berniukai susitars. Būtinai susitars.
- Galite ištiesti ranką ir pažiūrėti, ar kuris nors paukštis atskris. Jei taip ir bus, tai jau pirmas žingsnis tarpusavio supratimo link. Suprantu, kad norite gražiausių, bet svarbu ne tik tai. Ar suprantate mane?
Dafydd nužvelgė mažylius ir švelniai nusišypsojo. Vylėsi, kad berniukai jį supras ir pernelyg nenusivils.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #18 Prieš 2 mėnesius »
Šūkauti negalima, nes tai nepatinka pelėdoms? Ar Oliveriui? Kad ir kaip ten būtų, tėtis ir vėl neleido užsiimti įdomiausia veikla. Eliotas susiraukė, bet linktelėjo. Nors jau turėjo burtų lazdelę, stengėsi atrodyti geras. Šiandien puiki diena.
Deja, neilgai trukus apėmė toks nusivylimas, kad Eliotas neištylėjo. Jau rašalo negavo pasirinkti, o dabar vėl tas pats?!
- Bet, tėti! Sakei pasirinkti. Parodžiau, kas man patinka, bet ir vėl negerai. Taip nesąžininga! Ir Oliveris nesakė, kad jam nepatinka.
Visokie ten “ryšiai su augintiniais” skambėjo kaip kažkokia nesąmonė. Ketursparnės pelėdos atrodė labai šauniai, ir nekantrus bei smalsus berniukas nenorėjo jokios kitos. Bet kodėl tėčiui vis kažkas negerai? Jeigu ir jis bus toks viskuo nepatenkintas, tada geriau neužaugti.
Vis dėlto susiraukęs ištiesė ranką, ir tą pačią akimirką atskrido dvi pelėdos. Viena buvo panaši į tą, kuri susidomėjo tėčiu, kita - visai balta. Ji buvo gražesnė, tad Eliotas susidomėjo. Stebėjo paukštį ir po kiek laiko pasakė:
- Ar jauti su manimi ryšį? Nes aš nežinau, kaip tai veikia.
Deja, pelėda neatsakė, tad vienuolikmetis vėl atsisuko į ketursparnes pelėdas ir ilgesingai įsispoksojo į jas.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #19 Prieš 2 mėnesius »
Tėtis šnekėjo protingai. Oliveris norėjo tokios pelėdos, kuri ne tik nešiotų paštą, bet kartu būtų ir draugė. Deja, panašu, kad Eliotas galvojo kitaip. Žinoma, jis susiras krūvą draugų, tad iš augintinio to nereikia. Bet Oliveris buvo kitoks. Jis tikėjosi atrasti bendrumą bent su pelėda, nes susidraugauti su mokiniais šansų nėra.
- Aš noriu pelėdos, kuri mane laikytų draugu, - išdrįso pasakyti berniukas. Žvilgsniu prašė nepykti ant tėčio, bet ar brolis paklausys? Deja, panašu, kad ne. Oliveris nusiminė.
Tėtis taip pat kalbėjo apie ryšį su pelėda. Oliveris tą puikiai suprato, bet kaip yra su Eliotu? Jis buvo keistai piktas. Anksčiau tokia emocija buvo nukreipta į jį. Dabar - į tėtį. Kas čia vyksta? Kodėl mylimas brolis taip elgiasi? Tai buvo sunkūs klausimai, į kuriuos atsakymo Oliveris nežinojo. Tai skaudino ir gąsdino. Jis visai nenorėjo pyktis. Nei su broliu, nei su tėčiu.
Gerai bent tai, kad Eliotas sutiko ištiesti ranką. Jis sudomino net dvi pelėdas. Oliveris nusišypsojo ir pasekė brolio pavyzdžiu. Pas jį neatskrido nė vienas sparnuotis. Berniukas stypsojo sustingęs, bet nieko neįvyko. Negi jis toks niekam tikęs, kad net pelėdoms nepatinka? Akyse sužibo ašaros. Akivaizdu, kad draugų nebus - net tarp pelėdų.
- Manęs niekas nemėgsta, - be galo liūdnai ištarė Oliveris. Balse atsispindėjo net jam pačiam nepažįstamas skausmas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #20 Prieš 2 mėnesius »
Pelėda nebuvo privaloma. Čia jie atėjo dėl to, kad Dafydd norėjo pradžiuginti mažylius. Kurį laiką atrodė, kad tai pavyko, bet staiga Elioto tonas pasikeitė. Dvynių tėvas pasimetė. Jis nebuvo pasiruošęs prasidedančiai paauglystei.
- Eliotai… - negyvu balsu pradėjo Dafydd, kai sūnus pažėrė priekaištų. Ką sakyti? Kaip viską paaiškinti? Galiausiai pradėjo: - Nesakau, kad tavo pasirinkimas blogas. Tiesiog manau, kad tu šiek tiek skubi. Tos pelėdos gražios, bet tai nereiškia, kad likusios yra blogesnės. Net ir labai spalvingas ir akį traukiantis paukštis gali būti bjauraus būdo. Argi norėtum augintinio, kurio vėliau nemylėtum?
Širdį skaudėjo beprotiškai. Šitie berniukai tikrai augo per greitai. Jau visai netrukus jiems tėvo nebereikės. Tada jų pavyzdžiu paseks Miriam ir mažieji. O kas tada? Ak, Mayra… mintyse ištarė Dafydd ir atsisuko į Oliverį. Laimei, bent jis neprieštaravo.
- Pritariu tau, - pasakė berniukui jo tėvas. - Tai turi būti abipusė draugystė.
Eliotas, regis, sutiko pabandyti susibendrauti su pelėdomis. Ar to nuoširdžiai norėjo, ar tiesiog pakluso tėvui, nežinia. Bet vis dar galima su juo susikalbėti. Tai šiek tiek nuramino. Tuo labiau, kad pas jį iš karto atskrido netgi dvi pelėdos. Mažyliui turėtų patikti. Jis gal kiek pernelyg tiesmukai, bet bandė pajusti ryšį. Dafydd nusišypsojo. Deja, nuotaika netruko vėl subjurti - Oliveriui nesisekė. Ant jo rankos nenutūpė nė viena pelėda. Dafydd jau ketino perkelti savąją, bet laiku suprato: tai visai nepadėtų. Berniukas suprastų, kad tėvas bando jį paguosti, ir viskas būtų tik blogiau. Reikėjo paguosti kitaip, tik ką daryti, kai nemoki šnekėti?
- Nenusimink, sūnau, - pabandė Dafydd. - Visai nebūtinai ryšys iš karto bus akivaizdus. Pabandyk prieiti arčiau. Ne visos pelėdos spruks. Iš pasilikusių jau galėsi rinktis. Kartais reikia šiek tiek pastangų.
Trumpam apkabino savo mažylį. Nežinia, ar nuotaika pasitaisė, bet tokio nusiminusio sūnaus vaizdas tiesiog draskė širdį.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #21 Prieš 2 mėnesius »
Bendravimas su pelėdomis tikrai įdomu. Jos turbūt labai protingos ir žino, kuris žmogus jų nenuskriaus. Bet argi ne tą darbuotojas sakė apie ketursparnes? Turbūt, bet jos vis tiek kažkodėl buvo nejaukios. Bet ta balta, kuri atskrido pas Eliotą, labai patiko.
- O gyvūnui svarbu ne tik tai, kas duoda lesti? - neužtikrintai paklausė berniukas. Neabejojo, kad augintine teks rūpintis jam - Eliotas per kalną draugų ir nuotykių tam neturės laiko. - Gal tada ji mane pamėgs?
Aišku, Eliotui sekėsi puikiai. Priešingai nei jam. Tai skaudino. Tėtis bandė guosti bet Oliveris žinojo: jis taip šneka tik dėl to, kad yra labia geras. O štai pelėdos neslepia, kad jis, Oliveris, yra pernelyg nevykęs.
- Bet pas tave ir Eliotą jos atskrido iš karto, - niūriai ištarė berniukas. Žinojo paklausysiantis tėčio patarimo, bet ką reikės daryti, jei visos nuskris tolyn? Tai bus dar blogiau. Vis dėlto žengė paukščių link. Nespėjo prieiti visai arti, kai kažką pajuto ant galvos. Neatrodė kad kokia pelėda būtų jį apkakojusi. Negi viena iš jų įsitaisė plaukuose? Pakėlęs ranką Oliveris atsargiai prikišo pirštus ir iš tiesų pajuto plunksnas.
- Oho, - nuoširdžiai susižavėjęs ištarė. Žinoma, norėjo tą pelėdą ir įsigyti, bet to pasakyti taip ir neišdrįso.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #22 Prieš 2 mėnesius »
Aišku, dabar tėtis pradėjo teisintis. Eliotas sukryžiavo rankas ant krūtinės ir nieko nesakė. Kol kas neapsisprendė, ar verta užsispirti dėl ketursparnės pelėdos. Nusileisti visai nenorėjo. Bet ir tėčio nepritarimo klausyti nesmagu.
- Įdomu, ką pasakytų mama, - nesusilaikęs pareiškė. Taip, mama tikrai jį palaikytų. Ne taip kaip Oliveris. Kartais jis pernelyg geras.
Iš viso - kaip galima draugauti su gyvūnu? Ar siunčiant žiobarišką laišką reikėtų jausti ryšį su paštininku? Kažkokia nesąmonė, tik Eliotas viso to jau nesakė. Ir taip brolis liūdnas, o jis pats turėjo dvi pelėdas. Balta patiko vis labiau, ir Eliotas jau beveik linko pakeisti nuomonę dėl ketursparnės. Jos išties neatrodė tokios draugiškos. Berniukas pradėjo pamažu suprasti, ką tėtis turėjo omenyje. Norėdamas pasirodyti esąs nekaltas dėl priekaištų tą netgi pripažino:
- Tu teisus. Dabar suprantu. Man šita patinka.
Parodė į baltąją pelėdą ir ją paglostė. Paukštis tyliai ūktelėjo, o rudoji nuskrido. Eliotui jos netgi kiek pagailo, tad lydėdamas akimis pratarė:
- Ei, tu nesi bloga pelėda. Bet mes pirksime tik vieną.
Gudrus žvilgsnis skubiai smigo į tėtį, bet nespėjus nebyliai paprašyti dėmesį prikaustė dar viena pelėda. Ji sugalvojo nusileisti Oliveriui ant galvos. Nebuvo itin graži, bet tokio pokšto nesugalvotų net Eliotas.
- Geras! - sušuko berniukas. Priėjo arčiau ir norėjo paglostyti paukštį, bet piktai pražiotas snapas sustabdė.
- Tau turbūt patinka šita? - paklausė brolio Eliotas rodydamas į ant galvos tupinčią pelėdą. Tada kilstelėjo ranką ir pridūrė: - Bet aš puikiai sutariu su balta…

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #23 Prieš 2 mėnesius »
Regis, Eliotas ir toliau pyko. Tai Oliveriui visai nepatiko. Atrodė, kad mylimam broliui viskas nepatinka, ir jis tik raukysis bei skųsis. Ką pasakytų mama, būtų tikrai įdomu, tik Oliveris tos minties neįgarsino. Atrodė, kad taip prisidėtų prie dvynio pradėto maišto.
Tiesa, Eliotas netruko susidraugauti su viena iš pelėdų. Oliverio džiaugsmui, ji buvo balta, Neaišku, ar tą, į kurią jis iš pradžių atkreipė dėmesį, bet vis tiek labai graži.
- Aš irgi norėčiau visų, - nusišypsojo, kai Eliotas paguodė rudąją pelėdą. Kažin ar paukščiai gali nusiminti? Tai bus klausimas tėčiui, bet jį užduos vėliau. Dabar džiaugėsi šiuo nuotykiu, kuris aiškiai patiko ir broliui.
- Jai nepatinka tavo pirštai, - sumurmėjo, bet netrukus teko priimti sprendimą. Vis dėlto Oliveris buvo pripratęs aukotis, tad ir dabar ilgai nedvejojo.
- Kai tik atėjome, man patiko balta, - prakalbo. - Jei nori, galime imti šitą.
Nebylia dvynių kalba pasakė, kad viskas yra gerai, ir atsisuko į tėtį.
- Mes jau, - pranešė rodydamas į ant Elioto rankos tebetupinčią pelėdą. - Norime šitos.
Buvo patenkintas. Jam baltas paukštis tikrai patiko. Geriau greičiau susimokėti ir keliauti namo.
Pamiršęs, kad ant galvos tebeturi pelėdą, berniukas nužingsniavo prie kasos.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ailopso Pelėdų centras
« Atsakymas #24 Prieš 2 mėnesius »
Eliotas ir toliau priekaištavo. Tai vis labiau slėgė, ir Dafydd nebežinojo ką daryti.
- Neabejoju, kad mama sakytų gražiai susitarti. Kad pelėda turi patikti abiems, - galiausiai pratarė. Vylėsi esąs teisus - per tiek laiko tikrai turėjo pažinti savo mergaitę. Stebėjo suirzusį sūnų, kai išgirdo jo brolio klausimą.
- Nelabai daug išmanau apie gyvūnus, bet neabejoju, kad jie lygiai taip pat vienus žmones mėgsta, kitų - ne. Turbūt gali priimti maistą, bet nebūtinai laikys draugu.
Laimei, netrukus Elioto nuotaika pasikeitė. Jis aiškiai susišnekėjo su baltąja pelėda. Tai buvo gerai - jei būtų reikėję ir toliau ginčytis, pasidarytų pernelyg sunku.
- Džiaugiuosi, kad patinka, bet tą turi pasakyti ir Oliveris, - teko priminti. Antrasis mažylis ant galvos turėjo rusvą pelėdą ir, regis, tuo džiaugėsi. Vaizdas išties mielas širdžiai, tad Dafydd nusišypsojo.
- Imsime vieną, - teko priminti. Eliotas tarsi buvo nusiteikęs nusipirkti pusę parduotuvės, bet mažyliams teks susitarti. Kad tik nekiltų ginčų… Nenorėdamas daryti spaudimo Dafydd kiek atsitraukė nuo dvynių. Apžiūrinėjo pelėdas ir labai stengėsi neklausyti, ką sūnūs kalba. Jie savarankiškėja - pats laikas tą pripažinti.
Galiausiai pasigirdo verdiktas. Dafydd nuostabai, pasisakė ne Eliotas, o gerokai tylesnis jo brolis.
- Puiku, - pasakė berniukams jų tėvas. - Eime, sumokėsiu.
Patraukė prie kasos ir laiku pastebėjo, kad Oliveris tebesineša pelėdą.
- Šitos neimsime, sūnau, - nusijuokė ir atsargiai nuėmęs paukšti perkėlė ant laktos. Pardavėjas patupdė baltąją į narvą, ir Dafydd sumokėjo. Įdavė narvelį Eliotui ir pratarė:
- Dabar gausite sugalvoti vardą. Ir taip, kalbėjome apie ledus, bet geriau padarykime kitaip. Važiuojame namo pasidėti daiktų. Galėsime kur nors nueiti Sautende, jei tik norėsite. Gal prisijungs dar kas nors. Gerai?
Nužvelgęs berniukus Dafydd išsivedė juos į gavę, ir jau netrukus trijulė keliavo traukinio namo link.