0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Anmeya

Vaistinė
« Prieš 4 metus »
 Nedidukė, vos vieną patalpą užimanti krautuvėlė, iškabos teigimu pavadinta "Skersinio Skersgatvio Pono Mulpeperio vaistine", buvo šiaurinėje Skersinio skersgatvio pusėje, visai netoli įėjimo į Kiaurą Katilą. Niekas tiksliai negali pasakyti, kada vaistinė buvo atidaryta, tačiau viduje esančios lentynos (kurios, beje, dengia visas likusias sienas be langų) jau tikrai skaičiavo kokį šimtmetį ar bent jau taip atrodė. Lentynos visada buvo nukrautos įvairiais ingredientais eliksyrams, čia galima buvo atrasti ne tik šikšnosparnio sparnus ar kurpelę, kažkur lentynose stovėjo ir akromantulos nuodai. Tiesa, už pastaruosius tektų pakloti net 100 galeonų už pusę litro. Vidury tos pačios patalpos stovėjo medinė komoda, atlikusi tiek prekystalio, tiek lentynos funkciją. Ant šios visad stovėjo dėžutė su smulkiais eliksyrų ingredientais buteliukuose, svarstyklės, kitoje komodos pusėje gulėdavo samtis ir knyga.

*

domutis

Ats: Vaistinė
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Baigęs pirmuosius mokslo metus.Buvo vasara spigino saulė buvo labai šilta. Domantas į skersinio skersgatviovaistinę ėjo tik su vienu tikslu nusipirkti prekių nuodų ir vaistų pamokoms kitiems metams.Vaistinė buvo nedidukė užėmė maždaug dvi lovas.Vaistinėje dirbo sena kuprota ragana.Baisios išvaizdos.Iš išgasčio Domantas sustingo.O moteris maloniu švelniu balsu paklausė:
-Ko norėsi berniuk?
Domantas atgijo ir pasakė jog jam reikia mėnulio akmens dulkių.
Domantui senutė jas padavė ir pasakė:
-Dvyliką siklių ir penkiolika knutų.
Domantas jai padavė jai pinigus ir moteriškė pasiūlė išgerti arbatos.
Ji papasakojo apie savo gyvenimą ir apie savo skausmą Hogvartse ji norėjo labai pakliūti į Švilpynę,bet kepurė sušuko.Klastunynas.O Domantas papasakojo apie savo puikius mokslus Hogvartse ir kaip jam sekasi Grifų Gūžtoje.Jie dar pasedėjo valandėlę.Ir Domantas keliavo atgal į Hogvartsą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Mergaitė prieš atvykimą į Hogvartsą turėjo apsipirkti.Ji aišku vyko apsipirkti su mamą.Bet deja ji išėjo svarbių reikalų ir Vovere paliko vieną tvarkytis su prekėmis.Kai vienuolikmetė jau buvo beveik viską nusipirkusi.Ji atsisėdo ant suoliuko.Ir iš kišenės išsitraukė sąrašą viską peržiūrėjusi suprato ,kad viskas.Gal mamos palauksiu čia . Mąstė būsimą antrakursė.Bet netikėtai ji pastebėjo ,kad sąrašas yra suplyšęs.Trūko kažkokios dalies.Negali būti kažko trūkstą ,bet ko ?. Paklausė savęs mergaitė.Ir apsižiūrėjo aplink ,kad įsitikintu ,kad nieko nepraleido ,bet jos dėmesį patraukė pastatas su užrašu "Skersinio Skersgatvio Pono Mulpeperio vaistinė".Juk aš nebuvau vaistinėje. Pagaliau susiprotėjo Vovere.Ir įėjo į vaistinę.Bet tada prisiminė ,kad ji nežino ko iš jos reikia.Vienuolikmetė puikiai suprato ,ka reikės kažkaip suktis.Vienintelis pliusas buvo tas ,kad eilė buvo nemaža. Ir Vovere turėjo daugiau laiko prisiminti reikiamus daiktus.     
Pasaulis mane stebina.

Ats: Vaistinė
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
    Vėsią žiemos popietę dizainerė ėjo Skersinio Skersgatvio gatvele. Ši vieta merginai kėlė daug nuostabių prisiminimų, kaip ji pirmą kartą čia apsilankė, po to viską nusipirko, apžiūrėjo, ištyrinėjo ir vyko į Hogvartso pilį, kurioje mokėsi net septynerius metus. Mergina atsiminė, kai vyresnieji mokiniai sulipo į karietas, kurias traukia testraliai – arkliai, matomi tik tų burtininkų, kurie yra regėję mirtį. Šių mielų padarų besimokydama burtų ir kerėjimo mokykloje dizainerė negalėjo pamatyti, tačiau grįžusi į Hogvartsą, kaip profesorė į šiuos padarus galėjo pastebėti savo šokoladinį atspalvį turinti Žana. Ji nelabai prisiminė, kodėl. Tos dienos ji tiesiog neprisiminė, dėl patirtos baimės tą akimirką, kai burtininkas ar žiobaras įkvėpė paskutinį kartą, lyg šio gyvenimo įvykio Mokslinčei būtų neužtekę ją išspyrė iš Hogvartse mokančių profesorių. Tada jai visko tiesiog užteko, ji nebenorėjo gyventi, kiekvieną akimirką galvojo apie mirtį, nieko nebevalgė, tačiau stengėsi visiškai nepasiduoti. Šiuo metu ji nesijautė geriau, kad ir, kaip keista galbūt jai buvo dar blogiau. Ši mergina dėl šios priežasties vis tiek vaikščiojo išsipusčiusi, gal tikėjosi, kad puošnūs drabužiai parodys, kad ji gyvena nuostabų gyvenimą ir nepatiria jokio sunkaus laikotarpio. Šią popietę mergina buvo užsivilkusi savo siūtą suknelę, kuri buvo ryškiai mėlynos spalvos, taip pat gatve kaukšėjo jos aukštakulniai. Rankoje mergina, kaip visada laikė rankinuką, kuriame buvo apie dvidešimt galeonų ir niekada merginos neskaičiuoti knutai ir sikliai. Ji greitu žingsniu lėkė link vaistinės, jau buvo susidariusi netrumpą sąrašą, ko jai gali prireikti, kadangi mergina gerai nesijautė. Dizainerės aukštakulniai kaukšėjo gatve, o pastebėjusi užrašą "Skersinio Skersgatvio Pono Mulpeperio vaistinė" siuveja ilgai nelaukus ikvepė ir iškvėpė, atidarė duris ir išvydo visokių keistai atrodančių buteliukų ir kitokių vaistinėje parduodamų menkniekių.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

jacobsaeterhaug

Ats: Vaistinė
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Vaikinas skubėjo Londono gatvėmis vis artėdamas link Kiauro Katilo užeigos per kurią pereis į Skersinį Skersgatvį. Antivilkinio eleksyro vis mažėjo, piliulių nuo galvos skausmo taip pat. Netrukus jau įžengęs į Kiaurą Katilą greitai griebęs škotiško viskio taurelę greitai išmaukė ir nužengė link Skersinio Skersgatvio įėjimo. Lazdele atlikęs įėjimo manevrą įžengė į Skersinį Skersgatvį. Giliai įkvėpęs, aštuoniolikmetis ėjo link Vaistinės. Aplink trynėsi mokiniai užsidėję mantijas. Buvęs Švilpynės mokinys vilkėjo storą paltą, džinsus. Vaikinas įžengė į vaistinę kurioje stovėjo jau amžiuje moteris, ir vaistininkas.
-Sveiki, man piliulių nuo galvos skausmo ir antivilkinio eliksyro.,-Tarė vyriškis.
Rudaplaukis įsikišo savo įsakymą į vidinę kišenę ir numetė keletą galeonų. Išmaukęs eliksyrą nusipurtė. Šlykštynė.
-Žinot, duokit dar penkias dozes.,-Susidėjęs kalną buteliukų vaikinukas pažvelgė į moteriškę.
Moteris atrodė labai nusibaigusi ir liūdna.
-Ar jums reikia pagalbos?,-Pasiteiravo.
Geriau įsižiūrėjęs suprato ,kad ši moteris Žana Mokslinčė - Modelis ir rūbų dizainerė. Kas jai nutiko?.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Richard Bevan Charlton »

Ats: Vaistinė
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
  Gal būt Žana tikrai nenorėjo susitikti su kažkuo, gal būt nenorėjo ir su niekuo bendrauti, bet tylos ji tiesiog nekentė, dėl to savo tamsiomis akimis "nuskanavo" prieš merginą stovintį burtininką, netikra šypsena nusišypsojo ir tada prakalbo:
  - Manau, pagalbos labiau reikėtų jums, nei man, bet jei ką tai aš pati susitvarkysiu...galite nesijaudinti.
  Lyg niekur nieko mergina stebėjo tikriausiai, kad neseniai Hogvartsą baigusį vaikiną, o kadangi negalėjo patylėti nė kelias minutes kiek paveluotai prisistatė:
  - Aš Žana Mokslinčė Parker, o kuo jūs vardu?
  Tiesą sakant jai tai nelabai ir berūpėjo, tiesiog mergina privalėjo pasitikrinti ar tai ne kokia nors įžymybė ar, kas, tačiau pastebėjusi, kad ne žiobaras perka tikriausiai, kad antivilkinio eliksyro nurimo, su vilkolakiais ji reikalų tikriausiai, kad neturėjo arba jos atmintį labai paveikė tas gyvatės įgėlimas, kol dar mokė kerėjimo, burtų ir kerėjimo mokykloje - Hogvartse.
  Iš kišenės merginai išlindo lankutis - mažasis jos draugas, kuris beveik visada keliavo kartu su ją, mergina ramiai paėmė jį į savo išbalusias rankas ir tuo pat metu suprato, kad vis gi kalbėsis dabar jau ne su vilkolakiu, o su vaistininke ar vaistininku.
  - Labas vakaras, man reikėtų visko pagal šį sąrašą, - šaltu balsu ištarė burtininkė ir ištiesė sąrašą vaistininkei, kuri privalėjo priimti jos užsakymą ir, kol ta dar neišėjo rinkti visko pagal Žanos paduotą sąrašą pridūrė: - Man dar vaistų nuo galvos skausmo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Roma vaikščiojo po skersinį skersgatvį. Ši vieta jai labai patiko. Apsipirkusi ji nuėjo dar ir į vaistinę. Ji norėjo įsigyti igridientų eliksyrų gamybai, nes jos atsargos jau ėjo į pabaigą. O ji vis dėlto eliksyrininkė. Ji apsidairė. Žmonių buvo vos vienas kitas. Tad ji ramiai apžiūrėjo prekes. Jos akys užkliuvo už naujos lentynos. Ant jos buvo užrašyta: truputį elisyrams. Bet joje nieko gero nebuvo. Roma pažiūrėjusi, kad prekių kurių jai reikia dar nepapildė jau ruošėsi išeiti, bet jos akys užkliuvo už... Ji nepatikėjo savo akimis. Juk tai buvo plunksnos. Paprastos erelio plunksnos. Ji nežinojo, kodėl vaistinėje plunksnos. Ji dar truputį apie tai pagalvojo. Tada pamatė kaip toje pačiojo lentynoje dėlioja povo plunksnas. Ji nusprendė negaišti dėl to laiko ir išėjo, bet kai nusprendė grįšti ir pasižiūrėti kas bus dabar, plunksnų nebebuvo.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Brita nubėgo į vaistine. Pribėgusi prie prekystalio sušvokštė:
- Prašau vaistų nuo galvos skausmo arba kokio eleksyro nuo burtų.
Jai reikėjo vaistų stebuklingo žveryno pardavėjui kuris patyrė labai pikto elfo burtus. Ji matė kad pardavėja nustebusi sulaukusi tokio prašymo. Bet parodė kur galima išsirinkti tokius dalykus. Brita apžiūrinėjo vaistine. Joje buvo labai keistų dalykų. Pavyždžiuj įvairių miltelių bei plunksnelių. Bet ji jieškojo konkretaus dalyko. Tad pasuko prie eleksyrų stovo. Ten buvo parašyta:
Eleksyras nuo juoko. Eleksyras nuo galvos skausmo. Eleksyras nuo burtų.
Brita susižavėjusi skaitė visas etiketes. Bet prisiminė kad jai reikia eleksyro nuo burtų. Tad pasičiupo buteliuką su violetiniai rožiniu skyščiu. Priėjo prie pardavėjos ir padavė jai buteliuką.
- 2 knutai. Ir ko tas jaunimas neprisiperka.
Tarė pardavėja. Brita jai padavė du apvalius geltonus variokus. Ir išskubėjo į stebuklingąjį žveryną.
– Tu įtraukta į sąrašą tų Žiobarų kilmės burtininkų, kurie neprisistatė komisijai.
– O tu neva Landynėje miršti nuo spuogelinės! Hariui, štai kam nereikėtų eiti, nes už jo galvą pažadėta dešimt tūkstančių galeonų!
– Puiku, liksiu čia, – burbtelėjo Haris. – Praneškite, jeigu įveiksite Voldemortą, gerai?

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Brita nubėgo į vaistine. Pribėgusi prie prekystalio sušvokštė:
- Prašau vaistų nuo galvos skausmo arba kokio eleksyro nuo burtų.
Jai reikėjo vaistų stebuklingo žveryno pardavėjui kuris patyrė labai pikto elfo burtus. Ji matė kad pardavėja nustebusi sulaukusi tokio prašymo. Bet parodė kur galima išsirinkti tokius dalykus. Brita apžiūrinėjo vaistine. Joje buvo labai keistų dalykų. Pavyždžiuj įvairių miltelių bei plunksnelių. Bet ji jieškojo konkretaus dalyko. Tad pasuko prie eleksyrų stovo. Ten buvo parašyta:
Eleksyras nuo juoko. Eleksyras nuo galvos skausmo. Eleksyras nuo burtų.
Brita susižavėjusi skaitė visas etiketes. Bet prisiminė kad jai reikia eleksyro nuo burtų. Tad pasičiupo buteliuką su violetiniai rožiniu skyščiu. Priėjo prie pardavėjos ir padavė jai buteliuką.
- 2 knutai. Ir ko tas jaunimas neprisiperka.
Tarė pardavėja. Brita jai padavė du apvalius geltonus variokus. Ir išskubėjo į stebuklingąjį žveryną.
– Tu įtraukta į sąrašą tų Žiobarų kilmės burtininkų, kurie neprisistatė komisijai.
– O tu neva Landynėje miršti nuo spuogelinės! Hariui, štai kam nereikėtų eiti, nes už jo galvą pažadėta dešimt tūkstančių galeonų!
– Puiku, liksiu čia, – burbtelėjo Haris. – Praneškite, jeigu įveiksite Voldemortą, gerai?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #9 Prieš 5 mėnesius »
Nors dvyniams, ypač Oliveriui, uniformos nepatiko, jas nupirkęs Dafydd pasijuto netikėtai laimingas ir išdidus. Jo mažyliai jau visai netrukus vyks į Hogvartsą ir įrodys, kad Llewellyn pavardė visai nebūtinai reiškia kažką blogo. Turner ten nebedirba, direktorė nėra piktas žmogus, o Auriu dvynukai iš viso džiaugsis.
Tik štai pačiam išleisti vyriausius sūnus bus be proto sunku. O ir septintojo mažylio susilaukti nepavyksta. Mažiausiam Ezrai gruodį jau treji. Tie mažyliai auga per greitai, tad jų tėvui be galo reikėjo dar vieno. Tik kodėl taip nesiseka? Gal kažkas su juo negerai? Anksčiau tokių problemų niekada neturėjęs jaunas vyras dabar jautėsi sutrikęs ir išsigandęs. Norėjo ilgiau pabūti tėvu, bet nebesisekė susilaukti dar vieno mažylio.
Staiga atsitokėjęs Dafydd suprato vaistinę jau praėjęs. Širdį užgulė kaltė. Kad ir kaip norėjo septintojo mažylio, dabar jo laikas skirtas vyriausiems. Atsisuko į juos ir kaltai šyptelėjo.
- Atsiprašau, užsigalvojau. Teks paeiti atgal, - ištarė ir apsisuko. Bandydamas išpirkti kaltę rodė berniukams įdomiausius dalykus ir stengėsi kuo daugiau papasakoti. Neminėjo, kad visai čia pat jo darbas. Mažyliams turbūt neįdomu, o ir pačiam nesinorėjo apie tai galvoti.
- Na va, mums čia, - priėjęs reikiamas duris informavo dvynius jų tėvas. - Čia įsigysite daiktų ir priemonių, reikalingų nuodų ir vaistų pamokoms. Visai įdomus dalykas.
Vis dar buvo keista daug kalbėti apie Hogvartsą, bet kitos išeities nebuvo. Oliveris ir Eliotas turi žinoti kuo daugiau. Taip jie mokykloje jausis tvirčiau.
- Čia jau teks kreiptis pagalbos - jūsų sąrašuose yra keli daiktai, bet eliksyrams reikalingų priemonių aš nežinau, - dar pridūrė Dafydd ir atidaręs duris įleido sūnus vidun.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #10 Prieš 5 mėnesius »
Reikia greičiau įsigyti ką nors įdomesnio už drabužius. Gal jie ir skirti burtininkams, tačiau realiai visai paprasti. Net pamatęs tėtį su tuo apsiaustu negaus norimo magijos kiekio. Ne. Reikia burtų lazdelės. Aišku, visai nebūtinai pavyks iš karto kerėti, bet bus galima pabandyti.
Dairydamasis pamatė vaistinę, bet kadangi tėtis ją praėjo, nutarė čia esant ir kitą. Vis dėlto tėtis netruko įrodyti, kad Eliotas buvo teisus.
- O apie ką galvojai? - skubiai paklausė berniukas. Kad nereikėtų apsisukti, ėjo atbulas, tačiau tėtis rodė tiek daug įdomių dalykų, kad apsisukti teko. Akys net išsprogo iš nuostabos ir susižavėjimo. Ši gatvė yra nuostabiausias pasaulyje dalykas.
- Mes gaminsime vaistus? - pasitikslino Eliotas. Labiau domino idėja gaminti nuodus, bet nenorėjo gąsdinti tėčio. Dabar dar labiau laukė Hogvartso. Ten ras draugų, o ir Oliveris bus šalia. Ir, žinoma, bus be galo įdomu.
- Jeigu darbuotojai bus tokie pat bjaurūs, mes juos pamokysime, - užtikrintai pareiškė Eliotas ir nėrė vidun. Pradėjo viską apžiūrinėti. Čia buvo tiesiog nuostabu.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #11 Prieš 5 mėnesius »
Uniforma vertė raukytis, bet Oliveris stengėsi to neparodyti. Eliotas tai suprastų, o tėtis?.. Pirmas sąlytis su Hogvartsu kiek gąsdino, bet berniukas važiuos kerėti, o ne mąstyti apie drabužius.
Dabar išdidžiai nešėsi pirkinius ir dairėsi. Nors lankėsi čia anksčiau, šiandien gatvė atrodė visai kitaip. Galbūt dėl to, kad dabar buvo laimingas, tuoj vyks į Hogvartsą, o ir Eliotas šį kartą yra kartu.
- Mes kažką virsime? - neužtikrintai pasitikslino. Žinoma, gaminti vaistus gal ir įdomu, bet… Kažkaip ne taip įsivaizdavo magiją. - Tai pamokai nereikės burtų lazdelės?
Eliotas atrodė susidomėjęs, o štai Oliveris nusiminė. Pradėjo atrodyti, kad jam Hogvartse gali ir nepatikti. O tai gerokai apsunkino situaciją. Kaip jis ten ištvers be mamos ir tėčio?
Dėl darbuotojų pritarė broliui. Toji moteris drabužių parduotuvėje tikrai nebuvo maloni. Oliveris linktelėjo ir įžengė vidun. Ten viskas atrodė nuostabiai magiška, tad jis šiek tiek pralinksmėjo. Gal ir be burtų lazdelės galima nuveikti ką nors įdomaus?
- Reikia svarstyklių ir krištolinių buteliukų, - iš sąrašo perskaitė Oliveris. Nužingsniavo paskui Eliotą. Jam čia aiškiai patiko, tad ir Oliveris pasistengė niekuo nenusivilti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #12 Prieš 5 mėnesius »
Aišku, Eliotui parūpo, apie ką tėvas galvoja. Šitam vaikui viskas įdomu, ir tai jį labai siejo su Hannah. Abiejų smalsumas vertė šypsotis, bet šį kartą teko galvoti, ką atsakyti į klausimą. Vienuolikmečiui sūnui nesakysi, kad nerimauji dėl nesėkmingų bandymų susilaukti dar vieno mažylio.
- Galvojau apie tai, kad mums su mama bus labai sunku jus išleisti į Hogvartsą, - galiausiai atsakė Dafydd. Tai buvo visiška tiesa. Būtent dėl to ir reikėjo septintojo mažylio, tik šią dalį privalėjo nutylėti.
- Ir neik atbulas, - teko paprašyti. Laimei, gatvė buvo įdomesnė už galimybę eiti nugara į priekį, tad sūnus pakluso. Širdyje tūnojo šiluma, tačiau ji buvo su kažkokiomis liūdesio priemaišomis. Dafydd ne iš karto suprato pavydintis savo vaikams. O kai suprato, širdį nusmelkė kaltė. Šitie mažyliai verti visko, kas geriausia. Priešingai nei jis pats.
- Taip. Mokysitės virti įvairius eliksyrus, kurie bus naudingi įvairiose situacijose, - atsakė abiems sūnums. - Ten burtų lazdelės nereikės, bet pamoka vis tiek gera.
Pasirodo, visai neprisiminė vaistinės vidaus. Čia viskas atrodė žymiai magiškiau nei atmintyje. Nereikia stebėtis, kad berniukams įdomu.
- Tik būkite atsargūs. Nieko nečiupinėkite ir nenuverskite, - perspėjo dvynius Dafydd. Leido kiek patyrinėti ir galiausiai atsekė iš paskos. Žvilgtelėjo į Oliverio rankoje laikomą sąrašą ir nusišypsojo.
- Žinau, kad krištoliniai buteliukai gražesni, bet čia aiškiai parašyta, kad reikia stiklinių, - kalbėjo sūnui. Nusivedė berniukus prie šių reikmenų ir parodė pasiimti patiems. Dar pridūrė: - Rekomenduoju pasiimti po samtį. Jo sąraše nėra, bet tikrai pravers.
Dabar mažyliai atrodė ypatingai šauniai. Sunku tuo patikėti, bet iš tiesų du vyriausi Llewellyn šeimos sūnūs jau netrukus vyks į Hogvartsą. Neįtikėtina. Dafydd stypsojo stebėdamas sūnus ir švelniai šypsojosi.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #13 Prieš 5 mėnesius »
Vieno Eliotas niekaip negalėjo suprasti - kodėl tėtis galvoja, kad išleisti juos į Hogvartsą bus sunku? Žinoma, pasiilgs šeimos narių, bet namuose jų liks daug. Be to, jie grįš. Važiuoti namo per Kalėdas Eliotas nelabai tenorėjo, bet vasarą turbūt teks. O tada jis jau bus daugybę burtų mokantis pirmą kursą baigęs vyras. Bus tiesiog nuostabu.
- Mums viskas bus gerai, - ramino tėtį Eliotas. - Hannah neleis tau liūdėti!
Toji virimo pamoka galimai bus keista. Kol kas Eliotas nelabai suprato, kuo susiję eliksyrai su magija, bet vylėsi tai sužinoti. Jei tėtis nepaaiškins, viską išmoks Hogvartse. Mielai ten važiuotų dabar pat. Deja, teks laukti ištisas savaites. Kita vertus, kai tik gaus lazdelę, galės iš karto kerėti.
- Kada eisime pirkti burtų lazdelės? - vėl priminė tėčiui. Atrodė, kad jis gali pamiršti patį svarbiausią daiktą. Nesiraukydamas paėmė svarstykles ir buteliukus. Vis geriau nei nelabai gražūs drabužiai. Patenkintas pasičiupo ir samtį.
- Dar kažko reikės? - apžiūrinėdamas daiktus rankose paklausė tėčio. Pakėlė samtį it kartą ir Oliveriui ištarė: - Su jais bus galima kautis! Aišku, kai tėtis nematys.
Gudriai į tą tėtį žvilgtelėjęs vienuolikmetis nusišypsojo. Užsimojo samčiu, tik, žinoma, dabar neketino kautis. Bet buvo smagu.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #14 Prieš 5 mėnesius »
Tėtis aiškiai nerimavo dėl to, kas bus, kai jie su Eliotu išvyks į Hogvartsą. Tai visai nepadėjo - Oliveriui ir pačiam buvo gerokai neramu. Stengėsi to nerodyti, ypač Eliotui, bet viduje kerojo baimė. Labai trūks mamos ir tėčio. Ypač tėčio - be jo turbūt visai nesinorės piešti. Jis taip ir neišmoko piešti akių.
- Mes būsime dviese, - pritarė Eliotui Oliveris, nors turbūt iš tiesų ramino save. Visa laimė, brolis jį pamilo. Jeigu ir toliau nesutartų, viskas būtų daug blogiau.
Tėčiui perspėjus nieko nenuversti Oliveris bijojo ir pakrutėti. Prisiminė tą bjaurią moterį, kur juos apšaukė ir dar grasino Eliotui. Tada, žinoma, viskas buvo kitaip, bet drabužių parduotuvės darbuotoja irgi nebuvo maloni. Berniukas visai nenorėjo atsidurti dėmesio centre. Geriau neprisidirbti.
- Bet man krištoliniai patinka labiau, - sumurmėjo Oliveris. Spėjo, kad šį kartą tėtis bus nepalenkiamas, bet pabandyti verta. Vis dėlto neprieštaravo ir paėmė nurodytus reikmenis. Eliotas iš karto sugalvojo, ką jie galės veikti. Taip, su broliu mokykloje bus žymiai lengviau ir smagiau.
- Tėtis sakė, kad reikės kažko eliksyrams, - priminė. Žvilgtelėjo į brolį ir nusišypsojo. Samčiais jie dar būtinai susikaus, bet kaip ir sakė Eliotas, padarys tą tada, kai nematys tėtis.