0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Gražmenos ir Juoduliai
« Prieš 4 metus »
      „Gražmenos ir Juoduliai“ – burtininkų knygynas. Parduotuvėlėje lentynos iki pat lubų buvo pilnos oda įrištų tomų, didelių it šaligatvio plokštės, knygelyčių sulig pašto ženklais šilku aptrauktais viršeliukais, knygų, prirašytų nesuprantamais simboliais, ir knygų tuščiais puslapiais. Knygynas ne tik buvo pagrindinė stotelė Hogvartso mokiniams įsigyti mokyklos vadovėlius, bet ir vieta rašytojų susitikimas su skaitytojams, knygų pristatymas: būtent čia autografus ant puslapių dalino tiek Gilderojus Lokhartas, tiek Njutas Miglapūtys. Tiesa, kartais „Gražmenos ir Juoduliai“ užsidaro dėl parazitų, kremtančių knygas, antplūdžių, kaip taip nutiko 1991-ųjų vasarą.

((Paveikslėlis, video))

*

Morisas Banoveris

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
Morisas iš lėto niekur neskubėdamas pėdino link smuklės pavadinimu Kiauras Katilas. Priėjęs prie jos įėjo vidun ir per galines duris, bei nakvynės namų duris pateko į nedidelį kiemelį. Priėjęs prie akmeninės plytų sienos padarė kiekvieną kartą daroma dalyką norint patekti į Skersinio skersgatvio pagrindinę gatvę. Nors vaikinas jau ne pirmą kartą buvo matęs kaip atsiveria siena, bet tai jį žavėjo iki šiol kaip ir patekimas į devintą su trim ketvirčiais peroną, nes tai buvo kažkas neįprasto, stebuklingo. Lyg magijos triukai mažam žiobarų vaikui ar ilgai laukta gimtadienio dovana kurios jis taip norėjo. Bet greitai tas stebuklas išsisklaidydavo ir Morisas vėl atsidurdavo tikrovėje kurioje aplinkui zujo tuntai burtininkų ir burtininkių, vieni ir dviese, grupėmis ir šeimomis, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės kurie ėjo ir ėjo, kartais sustodami kelioms minutėms ir vėl eidami kol pasiekdavo savo tikslą, kas nors nukrisdavo ant žemės ir tekdavo pasiimti arba susitikdavo pažįstama su kuriuo būtinai turėjo pasikalbėti viduryje gatvės, nesvarbu, kad trukdydavo praeiti kitiems. Šiaip ne taip vaikinas prasibrovė iki Gražmenos ir juoduliai parduotuvės į kurią vos įėjus padvelkė knygų kvapas kuris jį trumpam apsvaigino, bet taip pat greitai kaip atėjo kvapas išėjo ir liko siukiotis prie durų ir laukti kitos savo aukos. Šį kartą knygynas nebuvo pilnas visur skubančių žmonių ir jame vaikščiojo, apžiūrinėjo knygas tik keli burtininkai, nors dažniausiai kada tik Morisas pasirodydavo knygynas būdavo kimšte prikimštas. Kadangi jam taip pasisekė jis ėmė vaikščioti palei knygų lentynas ir apžiūrinėjo įvairias knygas nuo fantastikos, kas buvo keista burtininkų pasauliui iki tikrais faktais paremtų knygų.

*

domutis

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Per vasaros atostogas Domantas įžengė į gražmenas ir juodulius-Burtininkų knygyną.Domantas norėjo nusipirkti knygą apie profesorių gyvenimą Hogvartse ir už jo.Domantą pasitiko senas vyras ir paklausė kokios knygos norėtų.Domantas pasakė jog norėtų apie profesorių gyvenimą Hogvartse ir už jo.Vyras valandėlę iškojo knygos ir galiausiai rado,,Hogvartso profesorių gyvenimas'' vyriškis pasakė jog ši knyga atitinka Domanto norus ir užgaidas.Knyga nebuvo labai pigi ji kainavo vienuoliką galeonų Domantas galėjo knygą rasti ir Hogvartse ,bet žinojo jog tikrai jos nėra.Vyriškis buvo labai geras todėl padarė penkių galeonų nuolaidą ir Domantui liko mokėti tik šeši galeonai.Domantas nuėjo prie prekystalio nusipirko knygą ir laimingas keliavo atgal į Hogvartsą
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Nepaisant to, kad dabar keliavo pirkti knygų, kurių jai reikės pirmame kurse, Elliw buvo patenkinta. Juk ji ką tik įsigijo burtų lazdelę - pagrindinį daiktą, kurio reikės mokykloje, kurios pavadinimo mergaitė vis dar negalėjo prisiminti. Jaudulys, kamavęs ją nuo pat to laiko, kai gavo kvietimą į "tą mokyklą", pagaliau šiek tiek aprimo. Iki mokslo metų pradžios dar buvo likę šiek tiek laiko, tačiau ji jau turi lazdelę, greit turės tas nuobodžias knygas, tad galbūt viskas bus gerai?
Tokia mintis, ko gero, buvo naivi. Prie Gražmenų ir Juodulių durų buvo sukrauta kažkokia rietuvė knygų. Elliw, žinoma, už jos užkliuvo. Knygos nieko nelaukusios pradėjo byrėti žemėn, bent dvi iš jų pataikė tiesiai mergaitei į galvą.
- Atsargiai! - riktelėjo velsietė Bastiano. Kadangi jis nematė, kas atsitiko, nebūtina prisipažinti, kad tai tavo kaltė. Vis dėlto bent jau perspėti italą mergaitė jautė pareigą.
Galiausiai ji įėjo į knygyną. Tiesą sakant, viskas atrodė gana įspūdingai - galbūt vis dėlto tos knygos nebus jau tokios klaikiai nuobodžios? Elliw atsisuko į Bastiano, visai pamiršusi, kad jis nemato, ir laukė, kada gi jis pasakys, kokių knygų jai reikia - sąrašo lokacijos velsietė nežinojo jau labai seniai.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
   Bastiano nesugalvojo „konfiskuoti“ Hogvartso laiško ir Ešiu jį praganė, gerai, kad jaunuoliui visgi buvo būdinga nebloga atmintis. Dabar ji jam pasitarnavo dviem būdais: pirma, jis į savo saugią kuprinę perėmė mergaitės naująją lazdelę, antra, jis daugmaž atsiminė, ko mergaitei prisireiks Hogvartse. Tiesa, knygų sąrašą atsiminė prasčiausiai, bet buvo užtikrintas, kad garsiojo knygyno darbuotojos tikrai žinos, ko jiems reikia.
   - Mamm... - išsigandęs atšoko Bastiano, į šalį ji gerokai įsirėžęs timptelėjo ir Galileo.
   Aklasis pajuto, kaip prie pat kojos kažkas nukrenta, sukeldamas švelnų vėjo gūselį.
   - Kas čia nutiko? - paklausė juodaplaukis, pasisukdamas į ten, iš kur buvo nuskambėjęs Ešiu cyptelėjimas.
   Kokia gi laiminga turėjo būti mergaitės autorė, pagaliau gavusi dar nepanaudotą nesėkmės variantą. Italas to net nenumanydamas pritūpė ir instinktyviai pažemiui oru perbraukęs delnu užčiuopė ploną knygos viršelį. Regis, ir velsietės atsakymo laukti nebereikėjo.
   - Teks sutvarkyti, - be didelio nusivylimo pasakė Bastiano. Kad nukreiptų Ešiu dėmesį nuo nesėkmės į kitus dalykus, sugalvojo klausimą: - Ar pirksim tik vadovėlius, ar norėsi ir kažkokių papildomų knygų?
   Duokdie, kad vadovėlių nepamestų, o kitos knygos prasmegs užmaršty jau per pirmas tris dienas, ech.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Nenuostabu, kad italas paklausė, kas gi atsitiko. O ir kas nesusirūpintų? Vis dėlto Elliw nespėjus atsakyti jis, atrodo, susiprato ir pats. Velsietė jau seniai suprato, kad tokie protingi žmonės yra nemaloniai pavojingi - net ir tuo atveju, kai yra akli. Vis dėlto Bastiano galbūt nesuprato, kad tai būtent Elliw darbas, kurį jam tenka tvarkyti, tad mergaitė tiesiog nutylėjo.
Bastiano klausimas ar pasiūlymas buvo toks netikėtas, kad Elliw apstulbusi nieko nematė ir atsitrenkė į kažkokią lentyną (tarsi dėl to buvo kalta tik nuostaba...). Kažkokiu būdu ta nenugriuvo. Ir netgi nė viena knyga neužkrito mergaitei ant galvos. Velsietė atidžiai nužvelgė visas knygas. Tam prireikė šiek tiek laiko - pakankamai, kad italo užduotas klausimas visiškai išdulkėtų iš galvos. Elliw jau beveik pamiršo ir tai, ko jiedu iš viso čia atėjo. Vis dėlto knygų rietuvės, lentynos, net ir pastalės atsakymą tarsi ir pasakė. Ak taip. Knygos priminė ji sau ir atsisuko į Bastiano.
- Aš nežinau, kokių man reikia knygų, - ramiausiai pasakė ji. Logika tarsi kuždėjo, kad tai ji turėtų žinoti tokią informaciją, tačiau velsietė to nepaisė. Dėl visa ko laikėsi už lentynos, į kurią ką tik buvo atsitrenkusi.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
   Dar vienas trinktelėjimas Bastiano jau nenustebino - iš vakaro jis psichologiškai jau nusiteikė šitam reikalui. Ešiu jau savo arba Bastiano namuose sugebėdavo vis ką nors naujo dūžtančio surasti, o ką jau kalbėti apie visiškai nepažįstamą ir visokių keistų daiktų pilną Londono užkampėlį. Tiesa, italas netgi buvo pagalvojęs, kad ir jiedviem, ir jo piniginei būtų saugiau Ešiu palikti namie, tačiau mergaitei jausdamasis beveik jau kaip vyresnysis brolis, jaunuolis niekaip nebūtų sau atleidęs už tokio malonumo atėmimą iš būsimos Hogvartso moksleivės.
   Na, jis bent jau tikėjosi, jog jai čia buvo įdomu ir ji nesijautė pernelyg pavargusi nuo tokio klegesio ir daiktų margumyno (kurio pačiam Zuccarelli matyti nebuvo įmanoma, bet jam užteko ir triukšmo).
   - Aš žinau, - atsakė Bastiano ir staiga susivokė, kad tai turėjo nuskambėti įžeidžiančiai.
   Mintis, su kuria jis pasakė tą sakinį, buvo ta, jog jis žinojo, kad ji to sąrašo neatsimena, na, šitokiam dalykui logikos studijų baigti nereikėjo; aišku, buvo galima suprasti ir kitaip - kad sąrašą atsiminė jis, aklasis jos globėjas.
   Gal iki tol, kol Bastiano galėtų būti demaskuotas už įžūlumą, Ešiu jau bus tai pamiršusi?..
   Jaunuolis vienoje rankoje suspaudė šuns pavadėlį, o kita sučiupo mergaitės delną ir švelniai spustelėjo savajame - gal bent tai išgelbės ją nuo pusiausvyros praradimo ir kritimo ant kelių knygų stirtų, kurias galbūt visądien ir dėliojo nevertėlės darbuotojos.
   - Va bene, - tipišku itališku garsu sumurmėjo jis, žengdamas per slenkstį į knygyną. Planavo pasisveikinti ir paprašyti darbuotojų pagalbos, tačiau triukšmas bylojo, kad parduotuvė ne tokia ir maža bei ne tokia ir tuščia. - Ar matai kokią darbuotoją, Ešiu? - paklausė jis.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Kaip gerai, kai kas nors pasaulyje yra protingesnis ir pasižymintis geresne atmintimi! Užtikrintas Bastiano pasakymas, kad jis žino, gerokai nuramino Elliw. Tiesa, ji nepagalvojo, ką tiksliai žino italas, tačiau jeigu jau jis yra toks užtikrintas, galima nusiraminti.
Kai Bastiano paėmė ją už rankos, Elliw pasijuto visai drąsiai: dabar jau tikrai nieko nenutiks. Net jeigu ji ir griūtų, nesugebėtų išversti Bastiano iš klumpių. Dabar tereikėjo kažkaip nusipirkti tas knygas, kurias, visa laimė, žino Bastiano.
Net aklasis sugebėjo peržengti slenkstį, o štai Elliw už jo užkliuvo ir tik italo ranka, laikanti mergaitės plaštaką, išgelbėjo ją nuo skausmingo kritimo ant žemės - arba knygų. Šiaip ne taip išsilaikiusi ant kojų ji eilinį kartą pajuto dėkingumą Bastiano. Ak, ir ką ji be to žmogaus darytų?
Klausimas velsietę gerokai sutrikdė. Apsižvalgiusi po knygyną pamatė daugybę žmonių. Dalis jų tikriausiai buvo Hogvartso mokiniai, galbūt būsimi Elliw bendraklasiai? Tačiau buvo daug tokių, kurių mokiniams niekaip nepriskirsi.
- Kaip man žinoti, kurie iš jų yra darbuotojai? - galiausiai paklausė ji. Norėjo žengti žingsnį gilyn, tačiau paspyrė dar vieną knygų rietuvę, sukrautą prie durų. Krentančių knygų garsas tikriausiai nieko nenustebino. Elliw pasijuto kiek nejaukiai, tačiau nieko nesakė. Gal vis dėlto Bastiano nesupras, kad tai jos darbas?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
   Laikydamas Ešiu ranką Bastiano jautė jos keistą netvirtumą ir vietom svirduliavimą. Iškilo klausimų, kas tam vaikui negerai, kad būdamas beveik vienuolikos, jis beveik nemoka išlaikyti pusiausvyros. Kaip atvirkštinis žmogus... Galbūt, jei normalūs žmonės ima svirduliuoti gerokai įkalę, ji išgėrusi staiga įgytų neregėtą balanso jausmą, tad netgi galėtų bėgioti ar bent jau vaikščioti virve, iškabinta virš Vezuvijaus?
   - Na, manau, jie turėtų dėvėti kokias nors uniformas, padedančias juos išskirti iš knygyno lankytojų, - nekantriai paaiškino Zuccarelli.
   Vis dar spaudė Ešiu ranką, todėl nesunkiai susiejo jos krustelėjimą su knygų krūva.
   „Kaip?“ - ir susižavėjęs, ir subjuręs pamintijo jaunuolis, drąsiai nukreipdamas į triukšmo pusę pirštą ir sumurmėdamas panosėj tvarkymo burtažodį. Čia bijoti, kad koks žiobaras užmatys jį, besinaudojantį magija, nebereikėjo, tad italas lengviau atsikvėpė. Visiškai nesinorėjo susidurti su piktomis Anglijos įstatymų apsaugos institucijomis.
   Žengtelėjęs dar šiek tiek į priekį, tamsiaplaukis ėmė klausytis, kur išgirs garsiąją „kuogalėčiaupadėti“ žodžių dešrą, kurioje neįpratusiai ausiai sunku išskirti kokį konkretų žodį.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Ar Elliw išgirdo Bastiano balse nekantrumo gaidelę? Tai kiek išgąsdino mergaitę: jeigu italas neteks kantrybės, kas ją gelbės iš visų negandų, kurios ją dar šiandien ir visas kitas dienas, likusias iki mokslo metų, užgrius? Negi jai reikės kapstytis pačiai?
Bastiano paaiškinimas buvo visiškai neaiškus. Kiek Elliw prisiminė, jiedu pirko uniformą jai. Vadinasi, jai reikia žmonių, apsirengusių tokiais rūbais, kuriuos juodu ką tik pirko, ar ne? Būsima švilpė atidžiai apsidairė, tačiau nepamatė nė vieno žmogaus, vilkinčio juodą apsiaustą. Tai buvo šiek tiek keista, ir ji sutriko.
- Nematau, - liūdnai ištarė ji italui.
Laimei, jaunuolis sugebėdavo sutvarkyti visas Elliw pridarytas nesąmones. Štai ir dabar knygos gražiausiai atsistojo į savo vietas. Staiga mergaitė išgirdo klausimą:
- Ar galėčiau kuo nors jums padėti?
Rudaplaukė atsisuko ir nužvelgė jauną merginą, priėjusi prie jų. Vis dėlto ji nebuvo su uniforma. Lyg ir. Tad Elliw nieko nesakė, tikėjosi, kad Bastiano teiksis ištraukti ją ir iš šitos kebeknės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
   - Nieko baisaus, laiko turim, apsižalgysim atidžiau, - optimistiškai užbaigė Bastiano.
   Po teisybe, jis netikėjo, kad Ešiu nematytų anei vieno uniformuoto knygyno darbuotojo. Numanė, kad ji ne taip suprato jo klausimą, tačiau nebesigilino, kadangi ir pats nenumanė, kaip tos uniformos galėtų atrodyti ir išvis ar Anglijoje knygynų darbuotojai vilki uniformas.
   - Sveiki, norėtumėm įsigyti vadovėlių Hogvartso pirmam kursui. Sąrašo neturim, bet gal jūs jas žinot? - pasiteiravo Zuccarelli, laisvojoj rankoj sukryžiuodamas pirštus, kad tik mergaitė dabar nesusigaudytų, kaip ten yra su jo žinojimu.
   - Be abejo, prašom eiti su manim, - italas išgirdo malonų moters balsą.
   Itališku tylumu sukomandavo šuniui sekti paskui darbuotoją ir švelniai spustelėjo Ešiu delną, kad ši netyčia nepasimestų šitoj žmonių kebeknėj. Pamintijo, kad reikės paimti knygas prieš Ešiu jas susigriebiant - visus savo pirkinius apžiūrinėti mergaitė galės tada, kai jiedu išeis iš visuomenei pavojų keliančios zonos, o Bastiano namai jau buvę nebuvę.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Ne, vis dėlto nekantrumas, kurį Elliw prieš tai tarėsi išgirdusi, nebuvo tikras. Bastiano buvo pernelyg geras žmogus, kad parodytų savo nekantrumą. Vis dėlto tam, kad tai pastebėtų net Elliw, reikėtų šnekėti labai jau nekantriai.
Italas, žinoma, suprato, kas čia atėjo. Elliw jau žiojosi prieštarauti, sakyti, kad ši mergina nėra su uniforma, tačiau neturėjo, ką daryti, teko eiti kartu su jais. Buvo šiek tiek nejauku - iš kur Bastiano žino, kad tai ne kokia apgavikė, apsimetanti darbuotoja?!
- Ji neturi uniformos, - galiausiai pratarė mergaitė. Tikėjosi, kad ją išgirs tik italas - na, dar jo šuo, jeigu jau labai reikia. Svarbiausia buvo, kad to neišgirstų "darbuotoja". Juk nesinori, kad ji iš karto susivoktų esanti perprasta.
Nepaisant to, kad Bastiano laikė ją už rankos, Elliw vis tiek sugebėjo užkliūti už kažkokios gerokai aukštesnės mergaitės. Ji pažiūrėjo itin piktai, tad velsietė gerokai išsigandusi paspartino žingsnį - ir tada įsirėžė į Bastiano.
Pagaliau jie priėjo mokyklines knygas pirmam kursui. Jos neatrodė įdomiai. Elliw labiau norėjo apžiūrėti kažkokią spalvotą knygą, padėtą netoliese. Išsprūdusi iš Bastiano delno ji lėtai nuėjo ten. Atsargiai paėmė knygą, kuri pasirodė besanti daug sunkesnė nei būsima Hogvartso mokinė tikėjosi. Knyga nieko nelaukdama nudribo tiesiai Elliw ant kojos.
- AUČ! - garsiai, kad viskas knygynas išgirstų, suriko ji.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
   - Hm, - nerūpestingai gūžtelėjo pečiais italas, nelabai jau ten kreipdamas dėmesio į keistai įspėjančiai skambantį Ešiu šnipštelėjimą.
   Gal šiuo momentu labiau rūpėjo tasai gražus knygyno darbuotojos balsas. Iš jo sprendžiant, ši turėjo būti tikra britė, graži mergina bei galbūt nebloga operos solistė. „O sole mio!“ - nedirbtinio intelekto mintyse buvo sukurta dainos eilutė, skambanti minėtos asmenybės balsu.
   - Madonna mia, jūsų gražus balsas, operoj nedainuojat? - pokštelėjo komplimentą Bastiano, draugiškai vypsodamas.
   Nežinia, ar į šitai buvo sureaguota, bet jaunuolio dėmesį staiga patraukė ant jo begriūvanti dešimtmetė būsima Hogvartso moksleivė.
   - Uffa, - piktai sušniokštė Zucarelli, pačiu laiku susičiaupęs prieš išsprūstant nelabai gražiam angliškam žodžiui. Šuo neskubriai tempė tolyn, o kiek susierzinęs Ešiu palydovas kluptelėjęs toliau mąstė, kaip užšnekinti tą knygyno darbuotoją.
   Štai todėl užsienietis nė nepastebėjo, kaip erdvė jo delne tapo pavojingai tuščia. Šitą tragediją jis pastebėjo tik tada, kai išgirdo gana informatyvų riktelėjmą.
   - EŠIU! - itališkai sunerimęs jis žingsniavo artyn savo mažosios draugės.
   Jei turi gerą vaizduotę, gal joje dabar pat susikurti tamsios ir šlapios kanalizacijos vaizdelį. Pripaišyk į jį nežinia iš kur prikritusių gendančio maisto gabaliukų, šiek tiek nuo lubų nukarusių dumblių bei gyvas gvardijas žiurkių. Trumpam užtemdyk šią išgalvotą erdvę, o tuomet įženk į ją su žibintuvėliu besibaiginėjančiom batareikom - vien tam, kad pamatytum milijonus kraupiai blausią šviesą atspindinčių akučių.
   Nespindinčios, bet vis tiek truputį nemaloniai smerkiančios akys iš visų kampių, pakampių ir užkampių knygyne susijungė į vieningą vėpsojimą. Sakytumei, pats galingiausias ginklas prieš begėdžius knygų šventovės ramybės drumstėjus, bet turbūt ne tuo atveju, jei vienas iš jų yra žlibas kaip pagyvenus žiurkė iš tos pačios vaizduotės kanalizacijos, o kitas - žioplas, tik palyginimo šitam atrasti jau nėra šansų.
   - Ešiu! Kas gi nutiko? - kiek per daug sunerimęs paklausė Bastiano, spustelėdamas delnu pakankamai mažą dilbį. Tat padaręs jis nelabai besiklausydamas pasuko atgal prie darbuotojos, galbūt jau surinkusios jiems reikalingą literatūrą.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Bastiano klausimas pasirodė nei į tvorą, nei į mietą. Elliw pirmiausia pagalvojo, kad italas klausimą uždavė jai, kai galiausiai suvokė, kad jis turbūt vis dėlto kalbėjo su apsimetėle knygyno darbuotoja. Tokiu atveju klausimas dar kvailesnis, nes kam gali šauti į galvą šnekėti su kažkokia įtartina mergina? Rudaplaukė sunerimo. Jeigu jau ir Bastiano praras sveiką protą, jiems geruoju čia niekas nesibaigs.
Deja, šiuo metu ji turėjo kitokių rūpesčių. Piktoka italo reakcija į judviejų susidūrimą tarsi bylojo, kad jis nėra patenkintas. Kiek Elliw prisiminė, jis prieš kurį laiką parodė ir nekantrumą. O jeigu Bastiano taip reaguoja, viskas gali būti labai blogai! Juk ji, būsima Hogvartso mokinė, viena niekaip nesusitvarkys, jai būtinai reikia kažkaip apraminti bekylantį Bastiano pyktį.
Galbūt tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ji pasitraukė nuo italo - kaip ji gali nenorėti suteikti tam žmogui bent kiek ramybės? Deja, ji net ir kelias akimirkas negali ištverti ko nors nenuvertusi, tad Bastiano netrukus vėl gavo skubėti jos gelbėti.
- Man viskas gerai, - garsiai pratarė mergaitė, nors koją skaudėjo bjauriai. Vis dėlto ji nutarė, kad dabar yra geriau ištverti šiokį tokį skausmą negu nepatenkintą Bastiano balsą. Tuo labiau, kad nuolatinis šūkčiojimas ir trinksėjimas, sklindantis iš tos pusės, kur stovi Elliw, pradėjo dominti ir kitus pirkėjus. - Viskas gerai, - pakartojo būsima švilpė.
(Ne)laimei, netrukus darbuotoja grįžo prie judviejų su ryšulėliu knygų. Net ir Elliw susiprato, kad tai yra tai, ko jiedu čia atėjo. Tas ryšulėlis tikrai turi būti knygos, kurių jai reikės mokykloje.
- Aš jas paimsiu, - patenkinta pasakė Elliw. Pažadėjo sau, kad šį kartą tikrai knygų nenumes, į apsimetėlę darbuotoją neatsitrenks ir kad iš viso daugiau nieko blogo šiandien neatsitiks.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Į Skersinį skersgatvį nuo pat ryto plūdo lankytojai. Artėjo mokslo metai Hogvartse burtų ir kerėjimo mokykloje, todėl visi skubėjo nusipirkti reikmenų. Suauge ir vaikai ėjo į parduotuves skirtas ir neskirtas mokslams. tačiau daugiausiai burtininkų ir raganų gūžėjo į "Gražmenų ir Juodulių" knygyną. Ten jie pirkosi ir vadovėlius ir šiaip knygas skaitymui jei dar nelankė Hogvartso.
Į knygyną iš sualėtos dienos lauko įėjo Evelina. Ji vienintelė ėjo į knygyną. Jai vienintelei reikėjo knygų. Pažvelgė į savo sąrašą ir apsidairė. Nuo ko pradėti?.. Sąraše buvo visos knygos kurių reikėjo. Tik kurios iš jų arčiausai? Galaiusai Evelina pamatė kerų knygų lentynas ir nuėjo prie jų. Taip... "Tipinių kerėjimų knyga. 1 dalis. Mergaitė ėmė peržiūrinėti knygas lentynose. "Kerų pagrindai pradžiamoksliams"... Ne. "Sudėtingiausi kerėjimai. 2 dalis"... Ne. Ji ėjo tolaiu. Nagi, čia šimtai knygų! Niekad jos nerasiu... Ir kaip tik tą akimirką, jai taip pagalvojus lentynoje išniro ieškomos knygos pavadinimas. Tipinių kerėjimų knyga. 1 dalis. Puiku. Toliau... Ji perbėgo akimis sąrašą knygų kurias reikėjo įsigyti norint gerai mokytis Hogvartse. Ėmė ieškoti kitų. Čia buvo šimtai lentynų, šimtai knygų, šimtai autorių ir viso kito. Njutas Miglapūtys... Njutas Miglapūtys... evelina jau buvo radusi astronomijos ir kerėjimų knygas, dabar isškojo fantastinių gyvūnų. Užtruksiu kokia valandą... pagalvojo suirzusi.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!