0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #30 Prieš 2 metus »
Išgirdusi kitus brolio žodžius, norėjo atsikirsti, tačiau nutilo pasirinko nieko nesakyti. Nenorėjo būti dar kartą nustumta. Jei taip nutiktų ji tik dar labiau susižeistų ranką ir greičiausiai jos ranka būtų pribaigta. Išleidusi atodūsį, jau ruošėsi atsistoti, tačiau sulaukė spyrio į šonį. Spyris pataikė tiesiai į šonkaulį. Athena suinkštė užsimerkdama ir susiraukdama. Suskaudo tikrai stipriai. Panašu, kad Brett'ui tai svarbu nebuvo. Jis tiesiog norėjo kuo labiau sužalioti merginą. Aš nesuprantu tėvų. Kodėl jie su manimi siunčia būtent Brett suirzusi pagalvojo mergaitė. Žinoma, prie tėvų vaikinas taip tikrai nesielgė, tačiau tėvai vis tiek nepagalvojo apie jos gerovę. Juk galėjo atsiųsti vieną iš dvynių, nors su jomis irgi būtų sunku.
Po kelių akimirkų pats brolis pakėlė seserį. O'Connor teko sunkiai atsidusti ir pažiūrėti į brolį. Ji žinojo, kad rytoj iš lovos pakilti bus sunku, kadangi smūgių važiuojant atgal greičiausiai gaus. Ir jie nebus švelnūs, nes galeonai jau buvo besibaigentys. Rudaplaukė pasitvarkė savo plaukus pasiimdama dvi nukritusias knygas į rankas. Tada pasisuko į lentyną, kur knygos buvo kiek senesnės ir susirado vieną iš reikiamų knygų.  Vos jai susiradus knygą, prie jos prisistatė Brett'as. Jis įdavė jai keletą knygų. Mergina peržvelgė pavadinimus. Visos knygos buvo reikalingos, tiesa, viena iš jų buvo senesnio leidimo, tačiau tai mergaitei kilusiai iš O'Connor šeimos nebuvo problema.
Išgirdusi vyresniojo O'Connor klausimą, smaragdinių akių savininkė susiskaičiavo knygas. Vienos trūko.
- Trūksta vienos knygos, tuoj ją susirasiu, - ištarė nueidama į kitą parduotuvės galą.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #31 Prieš 2 metus »
Kiek galima klausytis tų prakeiktų dūsavimų ir inkštimų?! Ar negali šita mažė pagaliau užsikišti ir susirinkti savo kvailų knygpalaikių?! Bretas jau seniausiai galėjo susirasti kokią panelę ir nuošalią vietą, kur galėtų praleisti laiką. Bet ne! Turi trintis su mažvaike, kuri nesugeba net paimti knygos iš lentynos. Ką ji iš viso veiks tame Hogvartse?! Pasiklys ir po trijų dienų apsižliumbusi parašys tėvams, kad nori namo! Nors kas gali norėti būti tokiuose namuose?..
Athenai nepranešus, kad kuri nors iš knygų yra nereikalinga, vyrukas nuoširdžiai pakraupo: iš kur jam gauti pinigų? Kainų netikrino, bet puikiai žinojo: visų šitų knygų jis nupirkti tikrai negalės. Ką reikės daryti? Jeigu pasakys, kad neturi pakankamai galeonų, aišku, liks kaltas! Tikėtis, kad šita mažė turi nors vieną kitą monetą, ko gero, nebuvo verta.
Pasiskubink nulydėdamas sesutę žvilgsniu mintyse burbtelėjo vyrukas. Garsiai neketino ko nors sakyti - Athena nebuvo verta, kad jis aušintų burną. Ne, geriau paspoksos į knygas ir apsimes, kad turi pinigų ką nors įsigyti. Kaip žinoti, ar čia yra kokių nors knygų pradedantiesiems suaugusiems burtininkams? Tiesa, to tikėtis, ko gero, nebuvo verta. Tokioje situacijoje kaip Bretas atsidurdavo tikrai ne kiekvienas. Daugelis dvylikamečių yra stipresni burtininkai nei jis...
Šis supratimas privertė vėl supykti, tad vyrukas paleido rankoje buvusią knygą kažkokiam berniūkščiui į galvą ir patraukė ieškoti išnykusios sesutės. Tai jos dar ir laukti reikia?! Kurį laiką (kokias tris sekundes) jos nepastebėjo, tad dar labiau įsiuto.
- ATHENA, ATEINI ČIA, NEBELAUKSIU! - užriko per visą parduotuvę Bretas. Nustūmęs kažkokią vyresnio amžiaus moterį pradėjo daužyti aplinkines lentynas. Kiek jam dar reikės čia terliotis?!
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
Mergaitė kiek paieškojusi knygos, galiausiai ją surado. Athena dėl šios priežasties lengviau atsiduso, kadangi bent jau brolis ant jos nepyks, kad nesugeba susirasti knygų. Tačiau ji vis tiek turėjo problemų. Ji žinojo, kad pinigų visos knygoms tikrai neužteks. Pinigų brolis tikrai neturėjo. O ji pati irgi neturėjo nieko, tik pinigus duotus tėvų, kurie buvo Brett'o kišenėje. Ak, kad dabar kur ant žemės rastų besimėtantį galeoną ar keletą jų. Tai tikrai išgelbėtų rudų plaukų savininkę. Ir galbūt bent tada brolis būtų ja patenkintas ir neskriaustų jos. Netrenktų, netampytų.
Athena pasitvarkė savo plaukus lėtai eidama atgal. Labai jau nenorėjo grįžti kur arčiau brolio, kadangi nebuvo aišku ar šis netrinktels jai tiesiog dėl nepatinkančio oro. Na, pavyzdžiui dėl to, kad jam yra per šalta ir per daug vėjuota.
Greitai išgirdo vaikino šaukimą. oh, velnias, dabar bus blogai pagalvojo smaragdinių akių savininkė. Ji iš karto pagreitino savo eiseną, kadangi bijojo būti stipriau prilupta nei bus dabar. Ji žinojo, kad brolis tikrai trinktels. Ir gal netgi labai stipriai. O ji norėjo kaip įmanoma labiau sušvelninti situaciją.
- Aš labai atsiprašau, aš čia, - tarė mergaitė tvirtai savo glėbyje laikydama knygas. Jeigu ką galės jomis apsiginti nuo brolio smūgių, kurie greičiausiai atskris į jos pusę.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
Bretas buvo piktas. Kantrybės čia stypsoti neliko nė kvapo. Kiek galima terliotis su šita mažvaike?! Ji net knygų nesugeba susirasti! Kodėl jis turi gaišti savo laiką?! Prisidarykit dar penkiolika vaikų, jei norit, bet daugiau tikrai neužsiimsiu šitomis nesąmonėmis! tūžo vyrukas. Kažkoks pardavėjas norėjo prieiti ir sudrausminti: nuo jo rankų nusivertė jau trys lentynos. Vis dėlto buvo daugiau nei akivaizdu, kad jis bijo. Toks variantas anglui visiškai tiko: jeigu tai būtų panelė, situacija būtų visiškai kita. Bet kokia nauda iš kažkokio bernioko?
Ateis ji pagaliau ar ne?! dar labiau siuto vyrukas, kai atrodė, kad Athena dingo visiškai. Nors tai gal ir neturėjo būti blogai: jeigu ji nepasirodys, jam nereikės mokėti už knygas. Bretas nusišypsojo savo "žaviąja" šypsena, bet kaip tik tuo metu išgirdo kvaišos sesutės balsą. Nesidrovėdamas garsiai atsiduso. Suprato išties tikėjęsis, kad ji čia daugiau nepasirodys. Galėjai ir negrįžti palinkėjo Athenai Bretas ir nužvelgė jos rankose laikomas knygas. Negi ta mergužėlė tikrai tikėjosi jas visas gauti? Tik visiškas kvailys gali tikėti, kad taip ir bus?!
Šiurkščiai išplėšęs knygas mergaitei iš rankų gražesnes pasiliko sau, o porą labiau apspurusių įbruko atgal. Kišenėje sužvejojo galeoną ir porą siklių ir atkišo Athenai. Nieko nepasakęs stumtelėjo sesutę prekystalio link, o pats su knygomis rankose pasislėpė už vis dar stovinčios lentynos. Nė neketino mokėti už visas knygas. O ir iš ko? Tai buvo paprasčiausiai neįmanoma. Tereikėjo sulaukti, kol aplinkui neliks žmonių. Jeigu sesutė sugalvos klausti netinkamų klausimų, paprasčiausiai gaus į nosį. Jau turėjo suprasti, kad su Bretu geriau nejuokauti. jeigu vis dar to nesuvokė... Na, tai jau ne šio žavaus jaunuolio problema.
- Net nebandai neparnešti grąžos, - suurzgė vyrukas supratęs, kad kišenėje liko gal dešimt siklių.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
Stovėdama netoli brolio, mergaitė giliai kvėpavo. Ją kaip mažą stirniuką gniaužė baimė. Stirniukai bijojo medžiotojų, o ji bijojo savo brolio. Jai kaip ir stirniukams galėjo grėsti mirtis...
Greitai knygos buvo išplėštos Athenai iš rankų. Ji susiraukė nesuprasdama ką čia brolis sugalvojo. Juk jai reikėjo visų šių knygų! Be jų ji Hogvarste bus kaip be rankų. Bet gal bibliotekoje bus kažkokių vadovėlių kurių ji neišgalės nusipirkti? Arba galbūt ji susiras draugų, kurie jai leis pasinaudoti savaisiais? Galiausiai keletas nelabai gerame stovyje esančių knygų buvo grąžintos jai, tačiau jauniausioji O'Connor atžala tuo vis tiek nebuvo patenkinta.
O'Connor pirmą kartą savo gyvenime laikė tokius didelius pinigus. Tas auksinis galeonas taip gražiai žibėjo. Rudaplaukė tyliai atsiduso. Tai greičiausiai buvo pirmas ir paskutinis kartais kai ji rankose laikė tokius pinigus.
Išgirdusi kitą frazę nedrąsiai linktelėjo. Nežinojo ar šitos knygos yra vertos visų šitų pinigų ar ne. Sunkiai atsidususi ji nedrąsiai sudėjo knygas ant prekystalio ir pasisveikino su pardavėju. Išgirdusi sumą rauktelėjo antakius. Nelabai suprato pinigų reikšmės, tad pasilikusi tą auksinį pinigą sudėjo visus kitus. Suskaičiavęs visus, atrodo dar keletą knutų ir grąžino. Patenkinta, su knygomis rankose nukulniavo prie brolio. Jam ištiesė grąžą.
- Ačiū, - ištarė tyliai.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
Bretas stovėjo už lentynos ir nekantriai trepsėjo kojomis. Reikėjo, kad tas mažvaikis, besirenkantis knygas, greičiau nešdintis. Norint susidėti vadovėlius į kišenes reikėjo, kad nebūtų žiūrovų. Žavusis vyrukas visai nenorėjo būti apkaltintas vagyste. Ir visai nesvarbu, kad tas kaltinimas būtų visiškai teisingas. Tai jau ne. Kokia panelė žavėsis vagišiumi? Reikėjo negriauti šaunios reputacijos, taigi knygas į užantį susikišti buvo privalu tada, kai aplinkui nebuvo nė vieno žmogaus.
Mažvaikis pagaliau teikėsi kažkur dingti, tad Bretas ilgiau nelaukė ir susidėjo Athenos knygpalaikes taip, kad jų nesimatytų. Kažkuri atkakliai bandė iškristi, tačiau vyrukas besikeikdamas pagaliau subruko taip, kad laikytųsi. Atrodo, kažkoks kampas užsilenkė, bet argi svarbu? Sesutei tikrai turės tikti. Ji neturi teisės skųstis: šiaip ar taip, važiuos į Hogvartsą, kur ne tik galės mokytis magijos, bet ir kasdien gaus normaliai pavalgyti.
Kadangi jau buvo pasiruošęs keliauti sau, pradėjo su nekantrumu laukti Athenos. Ji turėjo tiek įžūlumo nepasirodyti kokias dvi akimirkas, tad Bretas ir vėl supyko. Jau norėjo eiti ieškoti tos mažos kvaišelės ir gerai ją pamokyti. Laimei, netrukus ji parsirado pati ir netgi ištiesė galeoną. Net ir padėkoti sugebėjo! Čiupęs pinigą skubiai susibruko jį į kišenę. Kažkurią akimirką pasirodė, kad tuoj išbyrės knygos, tačiau viskas kol kas buvo gerai.
- Liko tik lazdelė? - burbtelėjo rudaplaukis ir nelaukęs atsakymo čiupo sesutę už rankos. Stipriai ją suspaudė ir pradėjo tempti išėjimo link. Kažkuriuo metu pasirodė, kad darbuotojas į juos žiūri itin įtariai, tad stengėsi pernelyg neskubėti. Reikėjo tiesiog išeiti į gatvę, ir tuomet viskas bus gerai. Pakeliui link durų po kojomis pasipainiojo kažkoks berniukas, bet Bretas tiesiog spyrė jam į šoną, ir vaikas klykdamas nulėkė. Pagaliau pasiekęs išėjimą lengviau atsikvėpė, tačiau Athenos ranką ir toliau sėkmingai traiškė.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
Mergaitė laukė kitų brolio veiksmų. Ji nenorėjo pati ko nors daryti, kol tas vaikinas neliepė jai. Per daug bijojo. Juk jei ne taip pasisuks ar dar kas, tada brolis jai trinktels be pasigailėjimo. O jai labai reikėjo to išvengti. Vėliau netgi mama paklaus kodėl gi mergaitė tokia sužalota.
- Taip, liko tik lazdelė, - tarė mergaitė iš karto po brolio klausimo. Tačiau panašu, kad broliui atsakymas nerūpėjo. Jisai ištempė Atheną iš parduotuvės. O'Connor pavardės savininkė suiinkštė, kadangi jai ir taip skaudėjo ranką, o brolis jos visai negailėjo. Kartais atrodė, jog Brett visai neturi jausmų. Atrodė, kad jis galėtų būti kokia nors piktų žmonių sukurta žudimo mašina. Kartais mergaitė netgi galvodavo, jog jis tiesiog vienu mirksniu galėtų nužudyti ir visai to nesigailėtų.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Juzefas kartu su savo sūnumi Walgunu įžengė pro duris. Juos pasitiko malonus knygų kvapas, bet ne toks, koks įprastai vyrauja žiobarų knygynuose. Čia galėjai užuosti ore tvyrančią magiją, kurios kvapo niekaip neaprašysi ir nepapasakosi. Reikėjo ją pajusti.
- Tai štai, parduotuvė, kurioje pirksime visas knygas, reikalingas pirmam kursui Hogvartse, - nusišypsojo beplaukis. - Nesijaudink, aš viską nupirksiu. Štai, „Tūkstantis stebuklingų žolių ir grybų“, - paėmė užmatęs knygą iš sąrašo, o paskui tą sąrašą padavė Walgunui, kad jis taip pat galėtų ieškoti reikiamų vadovėlių. - Dėl žiemos atostogų viską suderinsiu iki rudens galo ir galėsi atvykti, - džiugiai tarė.
Kaip keista buvo matyti sūnų tokį didelį ir savarankišką. Tie treji metai vaikystėje daug reiškia, pamanė plikis.
- Taigi... ar mėgsti augalus? - paklausė žiūrėdamas į paimtą knygą.
Nei nenutuokė, kas jo vaikui patiks, kas seksis, o kas ne.
- Ar norėsi vežtis į Hogvartsą kokį nors gyvūną? Kai kurie mokiniai, girdėjau, vežasi. Beje, ar žinojai, kad aš įsigijau katę? - nusijuokė.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
  Walgunas kartu su tėčiu įžengė į kažkokią parduotuvę. Iki įžengiant į ją jis neįsivaizdavo kas galėtų būti joje parduodama, tačiau vos įėjęs suprato, kad čia parduodama tai kas labiausiai jį domino. Tai vadovėliai. Taip, jį labiausiai domino vadovėliai. Jis norėjo kuo greičiau visus, kuriuos reikės nusipirkti perskaityti. Berniukas žinojo, kad neskaitant lazdelės vadovėliai bus pats svarbiausias dalykas, kurio reikėjo mokymuisi. Jis žinojo, kad juose slypi visos žinios iš kurių reikės mokytis visus mokslo metus. Žinios, kurių prireiks laikant egzaminui. Ir apskritai žinios, kurių gali prireikti gyvenime.
  Walgunas pamatė, kad Juzefas jau rado vieną knygą, o tada gavo sąrašą. Greitai jį apžvelgė, o tada išgirdo žodžius, kurie jį labai nudžiugino. Jis tai sutvarkys iki rudens galo?! Tada tikrai pas jį galėsiu važiuoti! Pagalvojo Walgunas, o tada išgirdo dar porą klausimų, kurie taip pat buvo skirti jam.
- Na, augalai man visai patinka, tačiau gyvūnai labiau. Nors apskritai visa gyvoji gamta man labai patinka. Ir taip, norėčiau, tačiau abejoju ar išsirinkčiau kokį. Tuo labiau tai didelė atsakomybė. Nežinau ar sugebėsiu susitvarkyti. Žinoma nežinojau! - tarė ir nusišypsojo. - O kokios veislės tavo katė? Ar mišrūnė? Koks jos vardas? - apipylė Juzefą klausimais, o tada vėl pažvelgė į sąrašą. Už savęs pamatė lentyną, kurioje buvo knygos apie kerėjimą. Walgunas greitai surado tinkamą knygą. Jos pavadinimas - „Tipinių kerėjimų knyga. 1 dalis“. O kodėl tipinių? Negi jie visi tokie įprasti? Pagalvojo berniukas, o tada patraukė prie dar kelių lentynų, kuriose rado tokių reikiamų knygų kaip „Juodoji magija ir kaip nuo jos apsisaugoti“ bei „Magijos istorija. 1 dalis“. Jos atrodė labai įdomios ir Walgunas nekantravo jas visas kuo greičiau perskaityti.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Beklausant, ką kalba sūnus, Juzefui norėjosi nubraukti ašarą. Laimei, jis susilaikė. Kaip paaiškintų Walgunui, kodėl verkia? O graudintis vos nepradėjo dėl to, kad jo vaikas šitaip greit augo... Regis, tie treji metai pralėkė kaip vėjas, bet štai, jo kūnas ir kraujas šneka apie atsakomybę, kuri reikalinga auginant gyvūną.
- Aš turiu ocelotinę katę, - atsakė plikis. - Nežinau, ar žinai šias kates. Jos vardas Nora. Iš tiesų ta katė labai draugiška. Pamatysi, kai susipažinsit, sutarsit, - nusišypsojo.
Štai, netrukus jie jau buvo susirinkę visus reikiamus vadovėlius ir stovėjo eilėje prie kasos.
- Taigi, kai perskaitysi knygas, pasakyk, kas labiausiai patiks, - paprašė. Buvo įdomu, kurios magijos sritys sužavės sūnų. - Beje, visai neseniai baigiau mokytis nuodus ir vaistus. Jeigu prireiks kokios nors pagalbos verdant eliksyrus, visada pasiųsk man pelėdą.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
  Walgunas išgirdo, kad tėtis augina ocelotinę katę.
- Taip, girdėjau apie jas, - tarė, o tada dar kartą pažvelgė į sąrašą. Buvo likusi tik viena knyga. Berniukas greitai ją susirado, todėl greit grįžo prie tėčio. Tada kartu patraukė prie prekystalio. Buvo eilė. Laimei, neilga, todėl jau greitai jie sulaukė savo eilės. Walgunas padėjo ant stalo šūsnį knygų. Jų išties buvo nemažai. Rodos, visa galybė. Įdomu, kiek Hogvartse bus dalykų, kad reikia tiek knygų? Pagalvojo Walgunas. Visos jos buvo didelės, storos. Tai džiugino Walguną, nes tai reiškė, kad jose bus daug informacijos ir berniukas galės ilgiau mėgautis jas skaitydamas. Skaiyti jis ištties mėgo. Vienintelis to minusas buvo tas, kad dėl savo didumo ir storumo jos buvo labai sunkios. Ypač kai jų tiek daug.
- Gerai, - atsakė ir dėl prašymo, ir pagalbos.
  Kai už knygas jau buvo sumokėta, Walgunas su tėčiu patraukė išėjimo link.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
Badis pažiūrėjo į Hogvartso priemonių sąrašą. Pagal jį, dabar reikėjo supirkti vadovėlius. Tuomet Badis pasistengė prisiminti kur pirkti tas knygas.
- Prisiminiau! Knygynas vadinasi "Gražmenos ir juoduliai"! - sušuko Badis. Jis patraukė prie knygyno. Netrukus Badis priėjo dulkiną iškabą, ant kurios buvo užrašyta: Gražmenos ir juoduliai. Vienuolikmetis pastūmė senoviškas duris. Vos įėjus pakvipo knygomis. Berniukas nuėjo prie lentynų ir susirinko reikiamas knygas. Dar šiek tiek paskaitinėjo "Goblinų magijos subtilybės ir paslaptys" ir atsistojo į eilę. Kai sulaukė savo eilės priėjo prie kasos ir pasisveikino:
- Laba diena. - Tuomet padėjo ant stalo visą šūsnį knygų. Paklaustas kam jam tiek knygų Badis atsakė:
- Mokysiuosi Hogvartse. - Tada sumokėjo ir patraukė laukan.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1965
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #42 Prieš 4 mėnesius »
Pirkiniai vaistinėje buvo daug magiškesni už drabužius. Dabar dvyniai tikrai turėtų būti patenkinti. Gal Eliotas ištvers nepaminėjęs burtų lazdelės? Žinoma, ateis eilė ir jai, bet kol kas reikėjo kitų prekių. Kiek pasvarstęs Dafydd pasirinko vadovėlius. Žinoma, būtų logiška tokį sunkų daiktą pirkti vėliau, bet knygos gali pasirodyti nuobodžios, tad po vaistinės visai tinka. Tuo labiau, kad pelėdos dabar irgi nepirksi. Visų pirma, tai bus staigmena. Be to, vargšo paukščio ilgai juk nesitampysi. Vis dėlto pirmiausia reikėjo padidinti dvynių kuprines. Šito jie, aišku, baisiausiai laukia. Taigi Dafydd sustojo prie platesnės palangės ir paėmė Oliverio kuprinę. Išėmė drabužius ir išsitraukęs burtų lazdelę sumurmėjo burtažodį.
- Na va, dabar gali viską gražiai susidėti, - nusišypsojo sūnui. - Tik eliksyrams skirtų priemonių į patį dugną nedėk, kad nesusitrintų.
Tą patį padaręs ir su Elioto kuprine dabar stebėjo mažylius. Nors jie augo pernelyg greitai, matyti juos su Hogvartso daiktais rankose buvo smagu.
- Kai pasiruošite, eisime vadovėlių, - informavo dvynius Dafydd. - Jums turbūt atrodo, kad burtininkams knygų nereikia, bet tai netiesa. Jose daug reikiamos informacijos. O Hogvartse rasite didelę biblioteką. Ir burtų lazdelių aš nepamiršau.
Nutaręs, kad berniukai jau viską susidėjo, Dafydd pamojo eiti. Gražmenos ir juoduliai buvo visai netoli, tad netrukus trejetas pasiekė reikiamas duris. Dafydd jas atidarė ir įleido dvynius. Įžengęs apsidairė. Čia viskas buvo pasikeitę. Panašu, kad burtininkai knygų leidėjai nesnaudžia.
- Kuris nors parodykite sąrašą. Knygas galite apžiūrėti, bet pirksime tik tai, ko reikia. Bet, kaip matote, čia yra visko, - kalbėjo su vaikais jų tėvas. Neabejojo, kad šioje gatvėje net ir knygynas gali būti įdomus.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 456
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #43 Prieš 4 mėnesius »
Tėčio pasakojimas apie pamokas žavėjo ir vertė dar labiau svajoti apie Hogvartsą. Jiems turbūt reikėjo čia važiuoti paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Turėdamas visus daiktus, bet vis dar negalėdamas ten vykti jis išprotės.
- Man irgi patiks apsigynimas nuo juodosios magijos ir kerėjimas, - užtikrintai pranešė Eliotas. Ne dėl to, kad šias pamokas mėgo tėtis. Tiesiog jos skambėjo šauniai, be to, nėra teorinės. - Ar galėsime pradėti mokytis jau šiandien?
Netrukus trijulė jau buvo lauke, o tėtis panaudojo magiją. Kuprinė neatrodė pasikeitusi, bet pradėjęs į savąją dėti daiktus Eliotas apstulbo. Atrodė, kad gali dėti kiek nori, o vietos vis tiek pilna. Tai sužavėjo.
- Ir aš taip mokėsiu, - patenkintas pasakė. - Maždaug rugsėjo viduryje.
Buvo taip smagu, kad net ir knygos tiko. Aišku, jos nebuvo pats įdomiausias pirkinys, bet jeigu tik ten bus magijos, Eliotas nesiskųs. Tuo labiau, kad šį kartą tėtis ir pats užsiminė apie burtų lazdelę. Jos, žinoma, laukė labiausiai, bet nieko nesakė. Kol kas apsipirkimas smagus ir taip.
Šmurkštelėjęs į knygyną vienuolikmetis iš karto puolė visko apžiūrinėti ir tyrinėti. Tėtis kažką sakė, bet Eliotas neišgirdo. Buvo pernelyg susižavėjęs šia vieta. Tai tik knygos, bet vis tiek įdomu.
- Oliveri, žiūrėk! - šūktelėjo rodydamas į kelias knygas, kurios miegojo (?). Ant jų švietė pavadinimas “Pabaisiška pabaisų knyga”. - Man atrodo, jos beveik knarkia! - susižavėjęs pranešė. Vylėsi sulauksiantis tėčio ir brolio entuziazmo, nes pats jautėsi tarsi rojuje.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #44 Prieš 4 mėnesius »
Hogvartsas vis dar buvo ta paslaptinga vieta. Norėjosi greičiau pamatyti mokyklą savo akimis, bet ir baimė niekur nesitraukė. Ar be mamos ir tėčio nebus pernelyg sunku? Kaip jausis Miriam ir mažieji? Ir kaip galų gale jiems su Eliotu ten seksis? Per daug gąsdinančių klausimų, bet Oliveris pasiliko juos sau. Nenorėjo būti palaikytas bailiu.
- O kas yra transfigūracija? - pasidomėjo tėčiui ištarus nesuprantamą žodį. Atrodė, kad tai gali būti susiję su daile, todėl dar įdomiau.
O kol kas galima susidėti daiktus ir nebijoti, kad kažkas netilps. Magija tikrai nuostabus dalykas.
- Ir aš, - pritarė Eliotui Oliveris, nors nebuvo tikras, kad tokius burtus mokės jau rugsėjo viduryje. Bet kada nors būtinai sugebės. Jis nėra visai kvailas.
Knygynas sužavėjo nuo pirmos akimirkos. Čia buvo spalvota ir nuostabu. Gal netgi įdomiau nei vaistinėje. Ką jau kalbėti apie nepatikusius drabužius. Oliveris padavė tėčiui mokyklinių reikmenų sąrašą, bet iš karto po to nuskubėjo paskui Eliotą. Čia buvo pernelyg nuostabu, kad stovėtų vienoje vietoje.
Eliotas jau buvo radęs kažką įdomaus, tad Oliveris žvilgtelėjo į knygas. Brolis teisus - jos iš tiesų atrodė miegančios. Bet kaip taip gali būti? Ir ką jos veikia, kai pabunda?
- Kaip manai, ar dabar negalima jų skaityti? - paklausė dvynio Oliveris. - Visai nenorėčiau pažadinti knygos.
Norėjosi paimti vieną į rankas, bet buvo pernelyg nedrąsu. O ir pavadinimas gąsdinantis. Taigi berniukas akimis susirado tėtį ir vylėsi, kad jis atsakys bent į dalį galvoje sproginėjančių klausimų.