0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1982
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Dafydd sunkiai atmerkė akis. Iš pradžių nesuprato, kur esąs, tik pastebėjo prie jo klūpančią Mayrą. Niekaip negalėjo suprasti, kas atsitiko. Aišku buvo viena: mergina jam bando kažką sugirdyti.
- Kas čia? - išspaudė raudonplaukis šiaip ne taip nurydamas skystį. Bandė atsisėti, tačiau ranką pervėrė siaubingas skausmas. Dafydd sudejavo ir vėl atsigulė. Vis dėlto tai padėjo prisiminti, kas čia atsitiko. Ir kaip jis iš paskutiniųjų bandė ištraukti Mayrą iš ją taip gąsdinančios tamsos.
- Ką tu čia darai? - sumurmėjo velsietis. Sunkiai pakėlė kairę ranką ir surado Mayros dešinę. - Reikėjo mane palikti... Nenoriu, kad tu bijotum.
Dafydd sukaupęs visas jėgas vėl atsisėdo. Iš skausmo norėjosi staugti, tačiau jis pabijojo išgąsdinti Mayrą, tad tik kentėjo sukandęs dantis.
- Kas čia atsitiko? Kur tavo motina? - kiek gyvybingiau paklausė vaikinas. Kažkodėl atmintis atsisakė pasilaikyti įvykius, susijusius su bjauriąja moteriške, tad Dafydd neprisiminė, ką padarė. Deja, puikiai žinojo, kad būtent ta moteris yra kalta dėl siaubingo skausmo rankoje. O ji, atrodo, buvo vis sunkiau ir sunkiau valdoma. Dafydd įtarė, kad netrukus jos iš viso nebejaus, tačiau suprato: jeigu tai padėtų nejusti ir skausmo, jis visai neprieštarautų.
Kaire ranka prisitraukė merginą arčiau savęs ir trumpai pabučiavo. Vis dar jautėsi kaip apdujęs, tačiau pamažu sąmonė atsigavo.
- Į Skutelį? - staiga ištarė vaikinas, prisiminęs, ką minėjo Mayra. Kažkodėl ta mintis jį gerokai gąsdino. Labai norėjosi pasakyti, kad jam viskas gerai, tačiau prisiminė merginos pyktį, kai paskutinį kartą tą pasakė. Be to, ir skaudanti ranka neleido pamiršti apie save. Panašu, kad šį kartą teks nesipriešinti. - Gerai...
Nenoromis patraukęs ranką nuo juodaplaukės Dafydd leido jai susirinkti knygas, jeigu tik gerai prisiminė jos žodžius. Kiek padvejojęs nusprendė pabandyti atsistoti. Dėl visa ko žvilgtelėjo į laiptų viršų, tačiau ten nieko nesimatė. Tad pradėjo labai lėtai keltis nuo žemės. Galva kiek svaigo, ranka, atrodė, tuoj nukris, tačiau vaikinas buvo užsispyręs. Galiausiai jis stovėjo ant kojų, tačiau jos taip drebėjo, kad teko skubiai įsitverti sienos, kad ir vėl neišsitiestų ant žemės.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Kai Dafydd pramerkė akis, Mayrą užplūdo palengvėjimas. Hilere ji nebuvo, abejojo, kad galėtų padėti sąmonės netekusiam vaikinui. Tačiau štai, tose rudose akyse, kurios taip dažnai švelniai žvelgia į ją, dabar matėsi tik nerimas ir skausmas.
-Aš tavęs niekada nepaliksiu,-švelniai spustelėdama raudonplaukio ranką tarė Mayra. Ją Dafydd atminties šuolis šiek tiek gąsdino - kaip jis gali neatsiminti, kaip elgėsi jos motina? - bet mergina tikėjosi, kad kai vaikinas pasijus geriau, viskas pamažėle sugrįš. Pamažėle, kad jis nesugalvotų čia sugrįžti.
 Švelniai šyptelėjusi, juodaplaukė perbraukė pirštais per Dafydd plaukus ir pradėjo dairytis, ieškodama, kur susidėti knygas. Galiausiai rado kažkokį drobinį maišą, susimetė į jį sąsiuvinius ir grįžo prie nelaimėlio. Šis bent jau nesipriešino kelionei į ligoninę, tik kaip kvailys kėlėsi. Na, gal ne kvailys, gi Mayra neliepė jam gulėt ir nejudėti. Pripuolusi prie raudonplaukio, atrėmė jį į save ir pasitikrino, ar viską turi. Žinoma, ne. Trūko jos batų ir palto. Dar keli mostai lazdele ir juodaplaukė stovėjo neužsegtuose auliniuose bei prilaikė Dafydd, paltą ir krepšį. Tikėdamasi, kad namai neapsaugoti kerais, neleidžiančiais keliauti oru, Mayra tvirtai įsikibo į vaikiną ir susitelkė ties parduotuvės, prie kurios rankose laikė kraujuojantį Luką, fasado vaizdo. Pasigirdo pokštelėjimas ir Samanta dar spėjo pamatyti, kaip jos dukra iškeliauja oru.