0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Anmeya

Stoties tualetai
« Prieš 4 metus »
  Ar tualetai įdomus reikalas? Vargu. Kings Kroso geležinkelio stoties tualetai buvo tokie patys kaip ir visi kiti vieši (arba beveik vieši, bet 50 centų yra smulkūs pinigai) tualetai, skirti tiek moterims, tiek vyrams. Įėjimas į patalpą, turinčią dažniausiai bent 2 kabinas su klozetais ir bent vieną kriauklę, buvo tamsiai pilkos durys su dideliu užrašu "WC". Sienos ir grindys buvo išklotos skirtingų spalvų plytelėmis. Sienas "puošė" švelnios persikinės spalvos smulkios rombo formos plytėlės. Ant grindų buvo gremėzdiškos plytelės. Dėl savo labai susiliejančios tamsiai pilkos spalvos plytelių forma buvo neaiški, tačiau pašvietus žibintuvėliu ir pasižiūrėjus iš arčiau pastebėdavai, kad tai trapecijos formos plytelės. Ant baltų lubų kabėjo keli UV šviestuvai - vienas tai daliai patalpos, kur įėjimas ir dvi paprasčiausios kriauklės su veidrodžiais bei muilo dozatoriais, kitas apšvietė visas 3 čia esančias kabinas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Roana Amneta »

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Pavasario atostogos. Artėjo velykos. Tai atrodė puiki, pavasariška šventė, per kurią vaikai džiaugiasi kiškučio atneštomis į lizdelį dovanomis, ieško kiaušinių, suaugusiejį grožisi bundančia gamta, pamažu atsirandančiais pumpurais ant medžių. Tai šventė, kurios metu atsirasdavo puiki proga praleisti laiką su šeima, kartu marginti kiaušinius. Dėja, bet apie tai Quentinas galėjo tik pasvajoti. Iš jo šeimos buvo beveik nieko nelikę. Liko tik jis su tėčiu, o jo tėčiui kiekviena diena būdavo kaip šventė. Jis būdavo girtas kiekvieną mielą dieną. Bet Yann tuo nesiskundė. Jis džiaugėsi turėdamas tėtį, bent šiokią tokią šeimą, šiokį tokį stogą virš galvos ir šiek tiek maisto šaldytuve. Grifukas laukdavo atostogų, su viltimi, kad grįžęs namie ras negirtą tėvą. Bet apie tai jaunuolis galėjo tik pasvajoti, kadangi kiekvieną kartą grįžus namo, jo visos viltys dingdavo. Vienišas ir  liūdnas žvilgsnis žvelgė pro traukinio langą. Medžių tankumynai ir pavasariška gamta pamažu retėjo ir traukinys pasiekė Kings Kroso stotį. Patenkinti vaikų ir paauglių balsai pagarsėjo. Visi kalbėdami, diskutuodami lipo iš traukinio. Susidarė šurmulys ir maža spūstis prie išėjimo. Kiek dar pasėdėjęs, vaikinukas atsistojo, persimetė sportinę tašę su keliais savo daiktais per petį ir pasekė kitų pavyzdžiu. Tik skirtumas buvo tame, kad iš mėlynų plaukų savininko burnos neišėjo nė žodelis. Išlipęs iš traukinio, jaunasis burtininkas apsižvalgė. Kai kuriuos vaikus buvo atėję pasitikti tėvai. Beaux veide atsirado menka šypsena, pamačius laimingas šeimas, bet šis taip besišypsodamas vietoje ilgai stovėti negalėjo. Mokinio rankos buvo nemaloniai suprakaitavusios, tad šis patraukė tualetų link. Netoliese ant sienos matėsi didelis užrašas "WC". Vaikinas pravėrė duris ir įžengė į patalpą. Uždaręs duris, Quentin pakėlė akis nuo plytelėmis išdėtų grindų. Pasigirdo panikos pilnas klyksmas, o sportinis krepšys nuo peties nukrito ant grindų. Tuoj pat pasirodė ir pirmosios ašaros. Vos išstovėdamas, su visu drebančiu kūnu, grifas priėjo prie ant vamzdžio be gyvybės ženklų kabančio kūno. Stora virvė buvo apvyniota ant vamzdžio, ant lubų bei aplink vyriškio kaklą.
- T-ė-ė-ti. - Sumikčiotas žodis kartu su panišku kūkčiojimu pasigirdo iš jaunuolio. Šis šiaip ne taip atrišo virvę nuo kaklo ir vyriškio kūnas be gyvybės ženklų drėbėsi ant žemės. Liaunos kojos nebeatlaikė kūno ir dvylikametis sukrito ant kelių. Panika užvaldė visą jo kūną.
- T-a-ai tik sapnas... Pabusk! Tėti! - Paniškai suklykė Quentinas. Visas jo kūnas drebėjo. Gailus, paniškas verksmas turėjo girdėtis ir stotyje. Mėlynplaukis apsikabino girtuoklio lavoną ir toliau liejo ašaras.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Quentin Yann Beaux »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Dafydd buvo itin nepatenkintas. Atrodė, kad bus kuo ramiausia diena darbe, kai galės atsėdėti valandas ir keliauti namo. Deja, būtinai turėjo kažkas atsitikti, ko kažkoks pavaldinys nesugebėjo net tiksliai paaiškinti.
- Ką reiškia "keliaukite į Kings Kroso stotį ir ten sužinosite"?! - užriko Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas, tačiau tas pavaldinys jau buvo dingęs. Nebuvo iš ko rinktis - teko išties nuvykti į stotį ir išsiaiškinti.
Vos tik atsidūrė Kings Krose, Dafydd prisiminė paskutinį savo apsilankymą čia. Tuo metu buvo tik kanalizacijos bomžas, miegantis stotyje ant suoliuko. Gana aiškiai prisiminė tą dieną, kuri dabar atrodė kaip iš kito gyvenimo. O juk kai pagalvoji, praėjo mažiau nei metai... Negalvok apie tai griežtai liepė sau vaikinas žvalgydamasis aplinkui. Iš pradžių nežinojo, kur eiti, tačiau tualetų pusėje pamatė kažkokį sujudimą, tad patraukė tiesiai ten. Neilgai trukus išgirdo kažkokį klyksmą, tarsi viduje būtų kankinamas vaikas. Sunkiai atsidusęs raudonplaukis galiausiai įėjo į tualetą ir tą pačią akimirką pamatė ant grindų susigūžusį berniuką. Jis ir skleidė tą ausims nemalonų garsą. Dafydd kiek nustebino tai, kad jis neatrodė sužeistas. Ne, blogiau atrodė tas, kuris gulėjo šalia.
- Kas vyksta? - bandydamas nuslėpti nekantrumą paklausė Magijos ministerijos darbuotojas. Kaip sužinoti, ar jis burtininkas? susirūpino Dafydd. Iš kur jam žinoti, ar šie žmonės yra kaip tik tie, dėl kurių jis čia atvyko? Pavaldinių nekonkretumas dar kartą išlindo visu gražumu, o aiškintis tenka ne kam kitam, o jam. - Ar tu, eee... Grįžai iš mokyklos Velykų atostogoms?
Raudonplaukis pritūpė šalia ir pažiūrėjo į vyrą. Žinoma, jis nebuvo matytas, tačiau labai aiškiai negyvas. "Tėti"? mintyse pakartojo išgirstą žodį velsietis ir pajuto jaudulį - juk būtent tuo jis pats taps visai netrukus. Deja, dabar į šoną teko nustumti mintis tiek apie Mayrą, tiek apie vaikus - reikėjo rūpintis tuo, kas vyksta čia ir dabar. Kiek dvejodamas raudonplaukis ištarė vaikui:
- Paleisk jį. Niekuo jam, eee... nebepadėsi.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Stotyje vyko sumaištis. Didelis žmonių būrys rikiavosi prie tualeto durų, bet niekad nedrįso užeiti. Keli žmonės pažvelgė kas čia vyksta, bet nė vienas nesumanė padėti jaunuoliui. Quentin verkė. Jis verkė taip, kaip dar gyvenime nebuvo verkęs. Rodosi, kad šiojo širdis sutrupėjo į šipulius. Tėtis buvo jo vienintelė turėta ir mylėta šeima. Jis nebuvo tobulas tėvas, bet jis vistiek buvo artimas širdžiai. Vaikinukas dar iki pat šiol nesugebėjo visiškai suvirškinti informacijos, kad girtuokliavęs vyras tikrai miręs. Jis norėjo tikėti, kad visa tai buvo tik kvailas sapnas, nors žinojo, kad tai netiesa. Mokinys norėjo atsibusti ir gyventi taip kaip gyveno prieš tai, norėjo pamatyti tėtį dar gyvą, bet kad ir kaip Yann to norėjo, tai buvo tiesiog neįmanoma. Dvylikametis klupėjo apsikabinęs tėvo lavoną ir ašaromis šlapino jo nuo alkoholio įsmirdusius senokus marškinius. Quentinas nė negalėjo įsivaizduoti kas bus toliau. Jis liko vienas ir niekam nereikalingas. Jaunasis burtininkas nebeturėjo nieko. Visiškai nieko kas būtų galėję juo pasirūpinti. Kvaili žiobarai tik stovinėjo prie tualeto durų. Nors jie ir žinojo kas vyko, paliko vargšą vaiką raudoti ir nepriėjo. Bet netikėtai, nepraėjus nė minutei, pasigirdo durų atsidarymo garsas. Dažytų plaukų savininkas nepakėlė veido nuo šlapių dėl išlietų ašarų marškinių. Pasigirdo pats durniausias klausimas, koks tik galėjo būti užduotas tokioje situacijoje. Beaux į jį nieko neatsakė ir nesureagavo, o tik papurtė galvą, taip parodydamas, kad nenori nieko girdėti. Šis norėjo prasmekti. Nenorėjo jausti tokio skausmo, kokį juto šią akimirką.
- Ta-a-ip - Šiaip ne taip mikčiodamas, drebančiu ir nuverktu balsu, ištarė žodį grifas. Jis nežinojo ir nesidomėjo kas per žmogus sugalvojo ateiti jam padėti? Padėti? Matėsi, kad tam žmogui tikrai  nepavyko to padaryti.
- Prašau, nužudyk mane. Aš nenoriu gyventi. Aš likau vienas. VIENAS! AŠ NIEKO NEBETURIU! - Paniškai sušuko Hogvartso mokinys, nevaldydamas savo kūkčiojimo ir pakeldamas žvilgsnį į ryžų plaukų kupetos savininką. Quentin atrodė kaip beprotis, bet šią akimirką jis būtent taip ir jautėsi.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Dafydd neįsivaizdavo, ką daryti. Deja, pavaldinys neperspėjo velsiečio, kad stotyje jo lauks kažkoks isterikuojantis vaikas. Jo reakcija į klausimą parodė, kad užduotas jis buvo labai nelaiku. Raudonplaukis mintyse keiktelėjo: galbūt jam visai nereikia čia būti? Galbūt iškvietimas buvo gautas dėl ko kito, o jis čia be reikalo terliojasi ar, tiksliau, bando terliotis su šituo verksniu? Galiausiai vaikas išspaudė kažką panašaus į teigiamą atsakymą, tad Dafydd galėjo šiek tiek nusiraminti: visai nenorėjo be reikalo čia trintis. Kita vertus, palikti tokios būsenos vaiką su lavonu ant rankų irgi nebūtų buvusi pati geriausia išeitis.
Berniuko prašymas sutrikdė velsietį. Jis žiūrėjo į verkiantį vaiką nieko nematančiomis akimis ir įtemptai mąstė. Jau spėjo pajusti nuo lavono sklindantį kvapą. Buvo akivaizdu, kad jis prieš numirdamas buvo neblogai įkalęs, gal tai netgi ir buvo mirties priežastis. Tą pačią akimirką Magijos ministerijos darbuotojas pamatė šalimais besimėtančią virvę. Tai velnias... keiktelėjo jis. Kiek padvejojęs atitraukė vaiką nuo lavono ir apkabino jį. Neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti ar daryti. Tiesą sakant, net nežinojo, ar jis turi ką nors daryti su šituo kūnu. Galbūt tereikėjo perduoti jį žiobariškiems įstatymų sergėtojams? Taip būtų buvę paprasčiausia. Tuo labiau, kad vyras akivaizdžiai pasikorė, be to, tuo metu buvo girtas. Kuo jis, Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas, čia dėtas?! Visus atleisiu! suirzęs nusprendė raudonplaukis jau pasigailėjęs, kad atvyko čia neišsiaiškinęs daugiau detalių. Stovėjo su isteriku vaiku glėbyje ir jautėsi be galo kvailai.
- Eee... - pradėjo jis. - Aš privalau paklausti... Ar gali pasakyti jo pavardę?
Kad tik nebūtų žinomas ministerijai, maldauju, kad tik jis būtų eilinis ir niekuo neišsiskiriantis girtuoklis... Vis dėlto dabar reikėjo sulaukti vaiko atsakymo. Jeigu, žinoma, jis teiksis į ką nors regauoti.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Vaikinukas viltingomis akimis žiūrėjo į nepažįstamąjį vyrą. Mintis apie mirtį šią akimirką labai traukė jį. Jis kvailai tikėjo, kad tai nebūtų buvę taip skausminga, kaip buvo dabar. Quentinas nebenorėjo jausti to skausmo, žinant, kad jo tėtis miręs, o jis pats liko visiškai vienas ir niekam nereikalingas šiame pasaulyje. Grifų gūžtos nariui tai atrodė tarsi pasaulio pabaiga. Vaikiškos smegenys kvailai tikėjosi, kad ryžų plaukų kupetos savininkas pabaigs jo kančias, nors apie tai dažytų plaukų savininkas galėjo tik pasvajoti.  Yann buvo per prievartą atitrauktas nuo savo tėvo lavono ir apkabintas dviejų stiprių vyro rankų. Beaux nesipriešino bei apsikabinęs nepažįstamąjį, leido ir toliau ašaroms tekėti ant jo rūbų. Šis vyriškis buvo vienintelis žmogus, kuris sumanė padėti. Vaikinui nerūpėjo, ar jis padėjo jam iš savo noro, ar iš pareigos. Vis dėlto bent nestovėjo kaip kiti smalsūs, nieko nedarantys žiobarai prie durų.
- Jis Jacob Wallflower Beaux. - Drebančiu balsu ištarė dvylikametis. Buvo galima manyti, kad vyriškis dėl balso drebėjimo nė nesuprato ką Quentin bandė jam pasakyti, bet šis negalėjo nieko pakeisti. Yann savo akimis matė kaip vienintelis jo likęs šeimos narys atėmė sau gyvybę, palikdamas sūnų vienišą šiame pasaulyje. Panika, liūdesys, baimė, nesustojančios ašaros. Per visa tai Beaux balsas drebėjo, vaizdas liejosi, sunku buvo ką įžiūrėti ar pasakyti.
- Aš likau vienas... Manęs niekam nebereikia... - Graudžiai ištarė jaunasis burtininkas, stipriau suspausdamas aukštaūgį glėbyje. Grifas suprato, kad ši situacija vyriškiui nebuvo labai maloni. Kvailai raudintis nepažįstamas vaikas jo glėbyje, šalia gulintis jo tėvo lavonas, prie durų besirikiuojantys smalsūs žiobarai...

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Dafydd negalėjo negalvoti apie kitą žmogų, kuris ne kartą verkė jo glėbyje. Deja, verta pastebėti, kad guosti šitą verkiantį vaiką buvo daug nejaukiau ir nemaloniau nei mylimą merginą. Vis dėlto raudonplaukis darė viską, ką galėjo, nors įtarė, kad tas viskas yra labai mažai.
Wallflower?! Tai buvo vienintelis žodis, kurį aiškiai suprato Dafydd. Nustebęs pažiūrėjo į vaiką - ar paaiškės, kad jis yra Mayros giminaitis?! Prieš tai Mayranas, dabar šitas vaikas... Kas čia vyksta? Dafydd jautėsi visiškai pasimetęs ir sutrikęs. Įtarė, kad reikėtų pasiūlyti rimtesnę pagalbą, tačiau jau visai netrukus į pasaulį turėjo ateiti jo ir Mayros berniukai, tad mylimosios galva dabar tikrai užimta kitais dalykais.
Laimei, vyro vardas lyg ir nebuvo girdėtas, jeigu, žinoma, Dafydd sugebėjo jį išgirsti tinkamai. Tai buvo šiokia tokia paguoda, mat dabar tikrai buvo galima tikėtis, kad lavonu pasirūpins žiobariškoji policija.
- Klausyk... - pradėjo vaikinas norėdamas paleisti vaiką, tačiau prisibijodamas naujos isterijos. - Ar tu irgi esi Wallflower? Ar Mayra Llew... Wallflower yra tavo giminaitė?
Velsietis buvo visiškai sutrikęs. Labai norėjosi gerai trinktelėti smalsuoliams kokiais nors kerais, kad bent jie nustotų spoksoti, tačiau nebūtų buvęs pats geriausias sprendimas. Deja, jis neįsivaizdavo, ką daryti toliau. Kažkokiu būdu reikėtų pranešti žiobarų įstatymo sergėtojams, tačiau Dafydd nežinojo, kaip tą padaryti, tuo labiau, kad neturėjo telefono su savimi.
- Ei, kas nors iškvieskite eee... policiją! - galiausiai suriko jis. Tai padarė taip garsiai, kad vaikas jo glėbyje, ko gero, išsigando nuo garsaus balso, tačiau tai buvo vienintelis būdas užsitikrinti, kad bus išgirstas. Vis dar nesuprato, kodėl būtent jis turėjo čia vykti, tačiau jau buvo per vėlu: panašu, kad eilinį kartą įklimpo į mėšlą iki ausų.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Drebantis nuo panikos, baimės, liūdesio ir verksmo jaunuolio kūnas buvo tvirtame nepažįstamojo vyro glėbyje. Quentin žinojo, kad nuo jo ašarų ryžų plaukų savininko marškiniai darėsi vis drėgnesni, bet verksmo šią akimirką negalėjo sustabdyti. Jo širdis tarsi plyšo iš skausmo. Vaikinukas suprato, kad liko visiškai vienas, niekam nereikalingas likimo pamestas vaikas. Gyvenimas tarsi šaipėsi iš jo. Išpradžių atėmė mamą, kurios nė neturėjo galimybės pamatyti gyvai, tada jo tėtis tapo stipriu alkoholiku, namie gyventi darėsi nebe taip smagu ir jauku, o galiausiai likimas atėmė ir paskutinį artimą žmogų - tėtį. Gal Yann ir neturėjo tobulo gyvenimo iki šiol, bet žinojo, kad vaikų namuose jam tikrai nebus gerai, o priglausti paauglio burtininko niekas nenorės.
- May-ra yra mano teta, bet jai manęs ne-reikia. Niekam manęs nereikia. - Isterikuodamas tarė dvylikametis ir įskaudintomis akimis pažvelgė į nepažįstamąjį. Balsas nepaklusniai mikčiojo ir drebėjo dėl vis dar veidu viena po kitos bėgančių ašarų. Jaunajam burtininkui tarsi prasidėjo panika. Šis ištrūko iš tvirto glėbio bei atsisėdęs ant kietų tualeto grindų įsigniaubė į savo kelius, pasislėpdamas juose. Lieknas kūnas pradėjo dar labiau drebėti, o iš lūpų pasigirdo dar garsesnis kūkčiojimas.
- Tai tik sapnas, tai tik košmaras, aš tuoj pabusiu ir neliksiu vienas. Aš turiu tėtį. Jis gyvas. Tėtis gyvas. - Paniškai tyliai šnabždėjo jaunuolis. Iš šono jis turėjo atrodyti kaip koks psichinę ligą turintis žmogus, kuriam vieta tik psichiatrinėje, bet viskas vyko ne dėl to. Beaux buvo sudužęs viduje ir vis dar kvailai bandė įtikinti save, kad tai tik pats baisiausias košmaras jo gyvenime, iš kurio tuoj pat pabus, nors tuo jau pats netikėjo. Dėl to kūkčiojimas/verksmas vis garsėjo, o iš tos apimtos panikos jaunuoliui pradėjo trūkti oro.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Ir ką dabar reikėjo daryti? Dafydd glėbyje verkė vaikas, kuris galbūt buvo Mayros giminaitis. Šalimais gulėjo kūnas, kuriuo žiobariška policija atkakliai nenorėjo pasirūpinti (arba žiūrovai atkakliai niekam nepranešė). Situacija atrodė tokia sudėtinga, kad raudonplaukis nutarė kol kas nedaryti nieko. Išsiaiškins su šituo vaiku, o vėliau bus galima galvoti ir apie tai, kaip reikėtų sutvarkyti šią nepatogią padėtį.
Išgirdęs paaugliuko žodžius Dafydd susiraukė.
- Iš kur žinai, kad jai tavęs nereikia? - griežčiau nei ketino paklausė velsietis. Nenorėjo nė pagalvoti, kad šitas vaikas blogai mano apie jo mylimąją. Jeigu Mayra priėmė , smirdančią kanalizacijos žiurkę, kaip šitas vaikigalis gali būti tikras, kad ji atstums artimą giminaitį?! Deja, dabar negalėjo pernelyg ilgai demonstruoti pykčio - šiaip ar taip, šitam vaikui reikėjo pagalbos. Deja, Dafydd neįsivaizdavo, kaip ją reikėtų suteikti.
Vaikinas neprieštaraudamas paleido verkiantį vaiką ir žiūrėjo, kaip jis įsikniaubia į save. Nenoromis pagalvojo, kad ir pats dažnai atrodo būtent taip. Tik Mayra kažkaip žino, kaip tokiu atveju reikia paguosti.
- Aš suprantu, kaip tau yra sunku, - atsitūpęs prie vaiko sumurmėjo Dafydd. Tiesą sakant, jis to visiškai neįsivaizdavo: tėvo neturėjo, patėvio nekentė, motiną nužudė Mayra, gavusi jo paties leidimą... Kaip jaustumeisi, jeigu kas nors jai nutiktų? paklausė savęs raudonplaukis. Nebespėjus nieko daugiau padaryti  atvyko policija. Iš karto prasidėjo kvailiausi klausimai, kurie Dafydd gerokai erzino. Tačiau šią akimirką jis buvo visiškai tikras: padarys viską, kas jo galioje, kad tik šitam vaikui nebūtų nepakeliamai sunku. Deja, iš karto susidūrė su problema: vaikas kūną rado, tačiau kaip čia atsidūrė jis, Dafydd? Deja, pasakyti, kad yra iš Magijos ministerijos tikrai negalėjo.
- Atsitiktinai, - galiausiai ištarė jis. - Šis vaikas yra mano žmonos sūnėnas, turėjau pasitikti jį, atvykusį traukiniu.
Nebežiūrėdamas į policininką Dafydd vėl atsisuko į berniuką.
- Viskas bus gerai, aš tau padėsiu, - tyliai sumurmėjo jis.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
  Tarsi iš niekur atsiradęs kvailas oro trūkumas ir nenurimstantis verkimas su kūkčiojimu, tikrai nepadėjo Quentinui šią akimirką. O dar labiau tai nepadėjo ryžų plaukų savininkui, kuris bent bandė padėti jaunuoliui, nuraminti jį. Kvailos, niūrios ir liūdnos mintys lindo grifų gūžtos nariui į galvą, o šis pro besiveržiančias ašaras bandė normaliai įkvėpti oro, dėl ko atrodė kaip žuvis išmesta į jūros krantą. Dėl viso to kalta buvo panika.
- Nes niekam manęs nereikia. Niekam niekada manęs nereikia. Mayra turi savo gyvenimą, o aš tik jį gadinčiau. - Balsu, kuris skambėjo tarsi mirštančio žmogaus, tarė jaunasis burtininkas ir toliau bandė nusiraminti, kad bent sugebėtų įkvėpti daugiau oro. Nuo oro trūkumo paauglio galva buvo pradėjusi nemaloniai svaigti. Vis dėlto pakėlęs galvą nuo kelėnų, vaikinukas pamatė tą patį vyriškį, kalbantį su žiobariškojo pasaulio pareigūnais. Vėl įsigniaubęs į save, Yann pradėjo nemaloniai kosėti. Bet nepažįstamasis vyriškis per daug paprastai sugebėjo nuraminti dusimą, oro trūkumą. Keli jo paprasti žodžiai sugebėjo kiek apraminti grifuką ir šis giliai įkvėpė oro.
- Ką man reiks daryti? - Bejėgiškai paklausė dažytų plaukų savininkas, menkai kilstelėdamas žvilgsnį į gelbėtoją, kurio vardo iki šiol dar nežinojo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Dafydd nesijautė patenkintas, kad šitas vaikis taip šneka apie Mayrą. Vis dėlto tiesos jo žodžiuose, ko gero, buvo: visai netrukus į pasaulį turi ateiti judviejų vaikai, argi šviežiai iškepta mama turės jėgų ir laiko rūpintis paaugliu? Net jeigu jis yra giminaitis, Mayrai svarbesni bus jos pačios vaikai. Mūsų vaikai priminė sau vaikinas, tačiau dabar negalėjo apie tai galvoti: reikėjo kažkaip padėti šitam paaugliui.
- Kažkada šitie žmonės norės su tavimi pasišnekėti, - tyliai pasakė Dafydd berniukui. - Manau, kad jeigu paprašysi, kas nors galės būti su tavimi.
Aišku, kilo įtarimas, kad tas kas nors bus jis pats: jeigu šis vaikas išties daugiau nieko neturi, jiedu su Mayra galimai yra artimiausi giminės. Merginai, žinoma papildomo streso nereikėjo, tad buvo beveik akivaizdu, kad jeigu vaikis norės, jam, Dafydd teks būti kartu su juo apklausos metu. Mintyse kelis kartus nusikeikęs vaikinas susimąstė, ką reikėtų daryti dabar: ar kažkur reikia šitą vaiką palydėti? Teks grūsti jį į vaikų namus?!
- Ar turi kokį nors dokumentą su savimi? - staiga paklausė Dafydd. Per tą laiką policininkai išgabeno kūną ir dingo. Deja, vienas iš jų liko stovėti netoliese. Aiškiai parodė, kad duoda privatumo skausmo akimirkoje, tačiau dar kažko reikės. Ar negalima vėliau? suirzo Dafydd, tačiau tada toptelėjo: šitie žiobarai turėtų turėti daugiau patirties nei jis pats. Priėjęs prie policininko Dafydd pradėjo tyliai kalbėti. Neilgai trukus grįžo prie berniuko.
- Ar tikrai neturi kur dėtis? Dabar dar gali grįžti namo, tačiau artimiausiu metu gali tekti persikraustyti į... Vaikų namus...
Raudonplaukis jautėsi labai blogai: negalėjo niekaip padėti, o juk čia ne šiaip vaikas, jis Mayros sūnėnas! Vis dėlto buvo aišku: pagalba dabar būtų nebent globos suteikimas, o merginai to tikrai nereikia. Jeigu nereikia jai, Dafydd taip pat nesiverš padėti.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Buvo du variantai. Arba gyvenimas tiesiog nemėgo Quentino, arba davė per daug išbandymų, iššukių, taip bandydamas sustiprinti jį, bet deja, tai tik labiau smukdė jaunuolį, o ne stiprino. Išpradžių mamos mirtis, vos tik berniukui gimus, vėliau girtuokliaujantis tėvas ir gyvenimas ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, o galiausiai ir vienintelio likusio artimo žmogaus mirtis. Yann liko vienas ir buvo aišku, kad jo laukė vaikų namai, kad ir kaip jis nenorėjo ir bijojo minties apie patekimą ten. Jam net gatvė, suoliukas ar net kvaila kanalizacija atrodė geresni namai už vaikų namus, bet tai turbūt buvo tik vaikiškos, apimtos sielvarto, liūdesio mintys iš kurių šį išblaškė Dafydd ir privertė ašarotu veidu pažvelgti į jį. Jokie žiobariški pareigūnai ar jų noras su juo pasikalbėti Quentinui nerūpėjo. Kaip tie kvailiai nesupranta, kad praradus vienintelį, paskutinį sau artimą žmogų, tikrai nenorėsiu su jais kalbėtis? Bet vaikinukas tik paklusniai linktelėjo galva ir vėl nuleido žvilgsnį į grindis. Iš jo akių ir toliau veržėsi ašaros, parodydamos jo skausmingą būseną dabar, ko grifas nė nebandė paslėpti.
- Mano dokumentai krepšyje. - Drebančiu balsu, duodamas suprasti, kad pats jų nepaduos, o tiems kam reikia, gaus patys susirasti, tarė Beaux. Šis nežinojo kur dėsis, ką darys, o svarbiausia, kaip gyvens toliau. Tai buvo tarsi pats baisiausias košmaras, bet skirtumas buvo tame, kad jis nesibaigė. Iš jo nebuvo galima pabusti.
- Ne, prašau. Bet kur tik ne į vaikų namus. Suoliukas, kanalizacija, apleistas namas, man nesvarbu. Maldauju, neleisk man vykti į vaikų namus. - Dar labiau pravirkdamas tarė jaunuolis, duodamas suprasti, kad tikrai daugiau nieko neturi, liko visiškai vienas. Lieknas kūnas kiek drebėjo nuo verksmo, prancūzas vis labiau bandė pasislėpti savyje, o prie durų rikiavosi vis daugiau smalsių ir kvailų žiobarų, kuris rūpėjo tik pletkai, o ne tai, kas turėtų rūpėti tokioje akimirkoje...   

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Dafydd neįsivaizdavo, kaip paguosti verkiantį vaiką. Kad ir kiek kartų teko prie savęs glausti ašarojančią Mayrą, dabar tai nepadėjo. Mylimajai užteko, kad jis buvo šalia, tereikėjo stipriai ją apkabinti ir buvo galima tikėtis, kad jai bus bent kiek geriau. Deja, dabar situacija buvo visai kita. Reikėjo ne tik pabūti šalia, reikėjo ir pasakyti kažką protingo. Tai buvo įgūdis, kurio Dafydd neturėjo, tad jautėsi tik blogiau.
Pasirausęs po krepšį žvilgtelėjo į dokumentą. Quentin Yann Beaux mintyse pakartojo vardą. Neprisiminė, kad Mayra būtų kada apie jį užsiminusi, tačiau šitas vaikas ją pažinojo. Vadinasi, jo pareiga yra padaryti viską, kad mylimosios sūnėnui viskas būtų gerai.
Deja, pirmiausia reikėjo sutvarkyti formalumus su policija. Gavęs visus nurodymus Dafydd vėl grįžo prie Quentin. Pastarajam užsiminus, kad net kanalizacija būtų geriau už vaikų namus, velsietis sutriko. Iš savo patirties būtų galėjęs pasakyti, kad kanalizacijoje gyventi įmanoma, tačiau lygiai taip pat būtų galėjęs pasakyti, kad daug metų svajojo apie gyvenimą vaikų namuose.
- Viskas bus gerai, - sumurmėjo Dafydd vėl negrabiai apkabindamas paauglį. - Aš tau pažadu, pasikalbėsiu su Mayra, ką galima padaryti, kad tau nereikėtų ilgai užsibūti toje įstaigoje. Ten nebus taip blogai, gausi pavalgyti ir apsirengti. Tikrai bus geriau nei suoliukas ar... kanalizacija.
Dabar reikėjo pargabenti Quentin namo. Dafydd matė dokumente adresą, tad su tuo neturėjo būti problemų. Deja, jis žinojo, kad bus sunku paimti ir palikti Mayros sūnėną ten vieną. Bet turiu grįžti namo... bandė teisinti save raudonplaukis puikiai suprasdamas, kad jis ne itin nori praleisti su šiuo paaugliu daugiau laiko nei absoliučiai būtina. Tikėjosi, kad mylimoji nepriekaištaus už nieką, ką jis šiandien padarė.
- Eikš, pargabensiu tave namo, - kuo ramiau ištarė Dafydd atsistodamas ir tebelaikydamas paauglį. Paėmęs jo krepšį į laisvą ranką įtemptai pradėjo mąstyti apie pažįstamą namą, esantį netoli Quentin namų. Pasigirdo pokštelėjimas, ir tualetas ištuštėjo. Tą akimirką Dafydd nebegalvojo apie tai, kad juos visą laiką akylai stebėjo būrys smalsuolių žiobarų.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Iš pradžių pasigirdo sunkūs, skubantys žingsniai ant plytelėmis klotų grindų, tada kažkas pakratė durų rankeną, ir šios girgžtelėdamos vėstelėjo į šoną ir šoktelėjusios ant vyrių su trenksmu atsitrenkė į sieną. Į stoties tualetus įvirto vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo vyras, delną prispaudęs prie burnos. Jo išplėstos akys greitosiomis nužvelgė patalpą, jis kone griūdamas žengė dar kelis žingsnius į priekį, ir įvirto į vieną iš penkių kabinų. Pasigirdo žiaukčiojimas.
Po minutės nemalonių garsų ir keistų tualeto lankytojų susižvalgymų, pasigirdo nuleidžiamas vanduo. Tačiau iš kabinos niekas neišėjo dar geras penkias minutes.
Tae-yeon sėdėjo ant baisingai nešvarių, bjaurių tualeto grindų susmukęs ties balta medienos pjuvenų plokšte, kuri apsimetė siena. Buvo nesveikai išbalęs, beveik pažaliavęs, o ant skruostų blizgėjo smulkučiai prakaito lašeliai. Plaukai lipo prie drėgnos kaktos. Vyras uždusęs gaudė orą, lyg būtų bėgęs maratoną ar laiptais kelis aukštus į viršų.
Jis nebuvo tikras, ką suvalgė ar kas kuo jį apkerėjo. Į porcelianinį dubenį prieš kelias minutes išverstas skrandžio turinys atsakymų nesufleravo. Tae-yeon pritraukė vieną kelį prie krūtinės ir apsikabinęs pasidėjo ant jo galvą. Užsimerkė. Jautėsi truputį lyg pridaužtas, truputį lyg pervažiuotas. Gal tai kokia nemaloni liga prie jo kimba. Peršalimas vidury vasaros ar kažkas panašaus. Atsiduso.
Galiausiai jis susirinko save nuo tualeto grindų ir išlindo iš klaustrofobiškai mažos kabinos lyg niekur nieko. Vis dar buvo išbalęs. Stoties vandentiekio vanduo greičiausiai nebuvo pats tinkamiausias gerti, tačiau ypatingoje situacijoje atsidūrusiam archyvarui tai rūpėjo šiek tiek mažiau, nei įprastą dieną. Išsiskalavęs burną, vandeniu apsišlakstė šaltu prakaitu išpiltą veidą. Neradęs popierinių rankšluosčių, stoties tualetą paliko lašančiu smakru.
민태연


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stoties tualetai
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
Vasaros atostogų naktis. Tai buvo kažkas siaubingo. Dori palūžo. Ji dabar verkė. Ašaros riedėjo upeliais. Mergaitė buvo panikoje. Ji bandė plautis veidą šaltu vandeniu. Žiūrėti į veidrodį buvo baisu. Akys ir žandai raudoni nuo bliovimo.
Mendel stengėsi giliai kvėpuoti. Nusiraminti. Galiausiai užsirakino vienoje iš dviejų kabinų ir ėmė galvoti. Bandė prisiminti. Nuosekliai.
Mama ir vėl ėmė priekaištauti, kad Dori nebendravo su žiobarų vaikais. Kad melavo. Taip, mergaitė ištisai dingdavo, trindavosi Skersiniame, Mušeikų skersgatvyje arba bet kur Londone. O tėvams sakė, kad buvo su žiobarais. Bet tėvai, nors ir žiobarai, nebuvo jau tiek kvaili. Suprato, kad dukra sako netiesą. Galiausiai Dori susikivirčijo tiek su mama, tiek su tėčiu. Visi rėkė, pyko vieni ant kitų ir ragana... pratrūko.
Ji išsitraukė iš kišenės burtų lazdelę. Tada buvo svetainėje. Ir susprogdino televizorių. Po minutės kitos į namus atkeliavo žvieglys, kuris skelbė, kad lygiai po savaitės Dori lauks svarstymas Magijos ministerijoje. Tiesa, kažkas iš jos prisistatė iš karto.
- Ar negalite pakeisti atminties šitiems idiotams?! - vis dar apimta panikos staugė juodaplaukė, nenorėjo, kad jie tai prisimintų.
- Nusiramink, vaikeli, ir gerbk savo tėvus! Kitaip paimsiu burtų lazdelę! - pagrasino kažkas iš Magijos ministerijos darbuotojų.
Tėvai liepė mauti į savo kambarį. Visi gąsdino atimti burtų lazdelę. Sakė, kad mergaitė negrįš į Hogvartsą. Liepė nieku gyvu daugiau nebandyti panaudoti magijos. Ir tada Mendel pabėgo. Ją vijosi, bet ji jau gerai žinojo kelią į visokius užkampius. Buvo tamsu. Dvylikta valanda nakties.
Taip ir atsidūrė mergaitė šiuose tualetuose. Su savimi turėjo tik Džo ir burtų lazdelę.
- Ak, Džo, - laikė delne vorą ir raudojo.
Gal po kokių dvidešimties minučių burtininkė aprimo. Tada apsigręžė už savęs ir susiraukė. Už klozeto buvo spintelė. Kažkas viduje tiesiog liepė mergaitei ją atidaryti. Spintelėje buvo keli valikliai ir purvinas kartoninis ritinėlis nuo tualetinio popieriaus. Dori jį palietė ir... iškeliavo nešykle.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »