0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 311
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
  Pasirinkimą dabar vargu ar turėjo. Apsižvalgiusi nematė jokių slaptų durų, leisiančių grįžti atgal į tą prakeiktą žiobarotyros klasę, kurioje esančios durys net neatsižvelgia į mokinių gabumus, žinias ir norus. Na, dėl pastarojo dalyko gal kiek pasikarščiavo. Juk noras tikrai buvo įvykdytas. Ji rumunų kalbos pamokoje. Ten, kur ir norėjo. Geriau demonologiją pasirinkus būčiau. Ten bet kuriam lygyje įdomu. Vis tik, Amira puikiai suvokė, kad žiobarų mokyklose tokio dalyko nėra. Jie juk bijo demonų ir panašiai.
  Steisė atsilošė kėdėje. Turėjo teisę. Mat, jeigu teisingai suprato, visi čia žinojo tik po vieną ar du žodžius rumuniškai. Kokie idiotai. Afroamerikietiškų veido bruožų mergina apsižvalgė po klasę. Įprasta žiobariška klasė - stalai, kėdės, lenta, stendai su rumuniškomis frazėmis. Sienos buvo švelniai kreminės spalvos. Grindys buvo klotos sonomos ąžuolo laminatu. Visi mokiniai, kaip ir pati Amira-Steisė buvo apsirengę paprastus rūbus. Tradiciškai - džinsai, sportbačiai, sijonai, uždaros basutės, marškinėliai. Pati Amira buvo užsidėjusi juodą top'ą su Nirvanos logotipu, juodus plėšytus džinsus ir paprastus juodus sportbačius. Tipiška Amiros apranga žiobarų pasaulyje. Bent tai pasisekė. Ant lentos atsirado pamokos tema. Fraze simple in romana. Paprastos frazės rumunų kalba. Košmaras. Atsivertė vadovėlio pirmą skyrių ir į jį net nepasižiūrėjo. Nuobodžiaudama net užsnūdo, kol nepajuto stipraus spyrio į nugarą. Pyktelėjusi atsisuko.
  - Ko?! - Surėkė. Tokie klasiokai jai nepatiko.
  - Steisė Woolsburg prie lentos! - Pikta buvo ir mokytoja. Nuostabu atsistojusi, nuėjo prie lentos ir pasižiūrėjo į vidutinio amžiaus moteriškę. Pastebėjo netrukus ant jos stalo žurnalą, ant kurio parašytas „Mokytojos Helenos Reinhart“.
  - Taip, mokytoja Reinhart? - Maloniai nusišypsojo, nors su malonumu ją dabar pasmaugtų, jei tik jėgų turėtų.
  - Jei manai, kad esi tokia protinga, gal pakalbėsi rumuniškai prieš klasę? - Piktdžiugiškai nusišypsojo Helena, įsitikinusi, kad jos mokinė nemoka rumuniškai. Ha, lengvai.
  - Žinoma. Buna dimineata. Numele meu este Steise. Pot sa ma intorc la locul meu, dascal? - Šyptelėjo mokytojai ir šiai vis dar būnant šoke, grįžo į savo vietą.
  - Uh, gerai, panele Woolsburg. Leidžiu jums šioje pamokoje nedalyvauti, tačiau kitoje jums duosiu šių mokslo metų baigiamąjį testą. - Atsiduso nepatenkinta mokytoja.
  Gaila, kad kitą pamoką manęs čia nebus atsilošusi į kėdę užsnūdo ir pabudo tik skambučiui nuskambėjus. Grįžusi į žiobarotyros klasę pasižiūrėjo į Darreną. Grįžusi į savo vietą pamąstė, kad vis dėlto paseks kitų pavyzdžiu ir parašys savo patirtį.
 
Citata
Buvau rumunų kalbos pamokoje ir didžiąją dalį pamokos pramiegojau, mat viską puikiai mokėjau. Daugiau dalyvauti tokiose pamokose nenoriu, ačiū.
Amira Eliadė.
Mestelėjusi pergamentą Hasley ant stalo, dingo iš klasės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Amira Eliadė »

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Pirma vaikinas apžvelgė visus aplinkui esančius mokinius. Visi jie vilkėjo tamsiai geltonos spalvos megztinius. Ant jų buvo išsiūvinėtos, matyt mokyklos emblemos. Megztiniai atrodė iš tiesų gana gerai. Pats vaikinas irgi buvo apsivilkęs tokį megztinį. Jam jis visai patiko. Jis juk tamsiai geltonas, bet aišku mielesni jam jo apsiaustas. Šalia jo sėdinti mergina jau piešė ir nebuvo labai kalbi. Berniukėlis susiprato, kad ir jam reikia pradėti piešti. Vaikinas pradėjo mąstyti ką galėtų nupiešti.
 ,,Varlė, varna, pelėda, katė, pelė ar šuo?" klausė vaikinas savęs mintyse. Galiausiai nusprendė, kad pieš katę. Berniukas pasiėmė paprastą pieštuką ir pasidarė katės eskizą. Katė turėjo užimti visą lapą. Kadangi eskizas išėjo gana neblogas berniukas paėmė spalvotu pieštukus. Juoda spalva pradėjo spalvinti katės kailį. Jam labai patiko piešti, tad kailį jam pavyko padaryti kaip ir blizgų lyg tikros katės. Akis nuspalvino geltona spalva. Likusią aplinką aplink katę nuspalvino pilkšvai ir padarė lyg akmenines dienas už jos. Darbas buvo senoviško tipo ir vaikinui labai patiko. Jis užrašė savo vardą kitoje lapo pusėje. Berniukas pamatė, kad visi vaikai jau neša darbus, tad atsistojo iš savo suolo ir nunešė darbą mokytojai. Mokytoja palaikė darbą rankose ir stebėjosi juo.
- Andriau, pirmą kartą taip gražiai nupiešei, - tarė mokytoja ir Ryan'as dingo iš čia, nes laikas jau baigėsi. Jis atsirado žiobarotyros klasėje. Atsisėdo į savo suolą ir pasiėmęs pergamentą pradėjo rašyti.
Citata
Man labai patiko žiobarų mokykloje. Buvau dailės pamokoje. Kadangi piešti moku man sekėsi labai gerai ir mokytojai patiko mano darbas. Pamokoje reikėjo piešti gyvūnus ir tokia buvo pamokos tema. Klasė buvo graži ir man patiko. Mokytoja buvo labai gera ir visi mokiniai vilkėjo tamsiai geltonus megztinius su mokyklos emblema. Norėčiau dar daugiau tokių pamokų.

Ryan Jones
   Parašęs viską ant pergamento vaikinas paliko jį ant stalo ir išėjo iš pamokos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Ryan Jones »
There's no such thing as fate.

*

Avery Michel Streiker

Gavusi teigiamą atsakymą, Ying lūpų kampučiai pakilo.
-Gerai.
Nusekė paskui Nikitą. Tiesą sakant, jos akcentas išmušė iš vėžių - pati nenaudojo akcento, nors turėjo jį naudoti, antraip išsiduotų. Tačiau ilgėliau pabuvojusi čia, suvokė, jog niekam į galvą nešauna mintis jos pasiklausti: "o kurgi tavo akcentas?". Žinoma, niekas nesusiprotės, jog praėjusius trejus metus trūnijai trijose skirtingose mokyklose. Turbūt mano, jog iki ketvirto kurso mokeisi namie. Sugriebė raudonplaukės ranką ir drąsiais žingsniais įėjo į spintą.
Nežinia koks jausmas ją apėmė. Džiaugsmo nebuvo, nevėmė, tačiau vis vien - nejauku.
Veidu vos neįsitėškė į kažkokio mokinio nugarą.
-Dabar visi paklausykit! - skardus mokytojos balsas nuaidėjo per sporto salę,- Šiandien kaip sakiau vyksim į baseiną! Užsiprašėt, pažadėjau, todėl įvykdžiau. Dabar pasiimat ir...
Ying smalsiai apžiūrinėjo mokinius - visi jie buvo apsirengę sportiškai, prie kiekvieno iš jų pūpsojo krepšiai su maudymosi apranga. Kažkas uždėjo savo leteną ant Ying peties.
-Dėl Dievo meilės, vėl vėlavai, Veronika? - stambokos išvaizdos vaikinukas dėbtelėjo į velą, - Tikiuosi galvą ant pečių turi...?
-Ne...Ech...-Vaikino vardo nežinojo,- Viską turiu,- tada susiraukė, ne dėl to, jog nė nemirktelėjusi sumelavo, bet dėl to, jog savo delne pajuto krepšio svorį. Žaibiškai žvilgtelėjo į Nikitos ranką. -Tai...? Gal dar kažką norėjai pasakyti? Ar priminti? - suklapsėjo blakstienomis.
Vyrukas gūžtelėjo pečiais, truputėlį sutriko, kažką po nosimi sumekeno ir skubiai įsimaišė tarp mokinių, kurie jau traukė į koridorių.
Ying prisigretino prie Nikitos.
-Na, bent mums pamoka bus įdomi, tiesa?-  šelmiškai jai mirktelėjo. Gal buvo visai gerai ateiti į žioborotyrą.
Basienas pasirodo buvo pačioje mokykloje, bet išgirdusi, jog mokykloje yra stipri plaukikų komanda, skinanti pergales varžybose, todėl retai mokiniai užsuka pasipliuškenti H2O platybėse - baseinas papraščiausiai paliekamas sportininkams treniruotis.
Ying-Avery nosį pasiekė iki gyvo kaulo pažįstamas chloro kvapas. Ežere, upėse jai daug daugiau patikdavo plaukioti, tačiau ir baseinų nenurašydavo. Va, jūros...Avery nuo tos minties net nusipurtė. Fui. Druskingas vanduo.
Merginų persirengimo kambariuose daug nebuvo, todėl Avery kuo ramiausiai persirengė.
-Mėgsti plaukioti?- užklausė Nikitos. Nes aš tai dievu. - tą būtų patvirtinęs atestatas gautas iš vienos mokyklos, mokinančios povandeninių kerų, tačiau apie tai Avery neužsiminė.
Kūno kultūros mokytoja užrėkė iš baseino pasijudinti - Avery čiupo Nikitą už riešo ir ją ištempė iš persirengimo patalpos - netvėrė kailyje tučtuojau pat nerti į vandenį. Net ir pralaukdama tas kelias minutes, kol mokytoja sužiūrėjusi visus mokinius, atkalusi visiems ausis dėl gero elgesio, Avery nenustygo vietoje.  Ir tada...
-...Vorele įlipkit į baseiną ir laukit mano nurodymų!
Kur tau. Visi mokiniai kaip paleisti nuo vadelių kaip pingvinai ant pilvų sudribo į baseiną, kad net bangos kilo, vos ne dešimt kartų apsėmė baseino kraštus. Avery taip pat įlindo į vandenį, tik ne taip beprotiškai. Kūną apėmus šiltam mėlynui skysčiui, Ying- Avery mintyse atsiduso. Kada paskutinį kartą buvo baseine? Neprisiminė. Mokytoja prišoko prie baseino, jau buvo besiruošusi kažką sakyti kokius pratimus daryti, klasės velniukai šią apipylė vandeniu. Kilo baisus juokas, iš mokytojos ausų išrūko dūmai, bet tai paleido juokais. Ying suprato - mokytoja buvo žmogiška.
-Tebunie,  šiandien bus laisva pamoka,- pasiimdama rankšluostį tarė ši, klasė pradėjo džiūgauti,- Bet pavasarį per mokyklos varžybas visi turės ateiti ir palaikyti savo bendraklasius! - džiaugsmas aprimo, bet vis vien mokiniai energingai linksėjo galvas, prižadinėjo, jog taip ir pasielgs. Tuo metu Ying plačiai šypsojosi. Pamoka taip ir praėjo: šurmulys, ji sau nardė, plaukiojo, gulėjo ant nugaros ant vandens ir bandė visaip kalbinti Nikitą: "Iš kur tu? Turi brolių ir seserų? Kokia kchem...pamoka tau labiausiai patinka? Geltona ar juoda? Koks kepinys tau labiausiai patinka?" Ying atrodė jog visai buvo gerai vėl grįžti į Hogvartsą.
Po pamokos išsidžiovino plaukus, apsirengė, išsigrėžė maudymosi aprangą - visiems gerai žinoma rutina, bet kas buvo neįprasta žiobarams -ji dingo iš mokyklos ir sugrįžo į žiobarotyros pamoką pailsėjusi, atsipalaidavusi, bet tik su viena bėda.
Kodėl kai išlipi iš vandens, yra sunku taip eiti?! Kodėl ėjimas atrodo toks lėtas veiksmas?! Ach!
Sėdo į savo vietą, išsitraukė pergamentą.

Citata
Kūno kultūros pamoka.

Per pamoką buvome baseine. Nieko doro neveikėme, nes mokytoja paskelbė kaip laisvą pamoką. Darėme ką norėjome. Sužinojau tik tai, kad mano matyti mokiniai labai gerai sutarė su savo mokytoja, paprasti dalykai gali pradžiuginti kitus.

Ying Li, V kursas, Švilpynė.

Plunksną įkišo į rašalo butelaitį. Palaukiusi kol rašalas nudžiuvo, savo tekstą padavė žiobarotyros profesoriui. Šiam šyptelėjo, užkišo  tą nelemtą sruogą už ausies ir išėjo iš klasės. Prie Nikitos gulėjo viena pergamento skiautelė su kvietimu kur nors dar kartą susitikti.

*

Neprisijungęs Džonatanas Langfordas

  • IV kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Kol Džonatanas dar dairėsi po klasę, pamoka prasidėjo. Įėjusi mokytoja po savęs uždarė duris, taip atkreipdama mokinių dėmesį, tada nuėjo prie kompiuterio, paspaudė kelis mygtukus ir įjungė projektorių. Šio daikto švilpis jau seniai buvo nematęs, tad vos vos šyptelėjo matydamas, kaip pamažu ant baltos nuleidžiamos lentos išryškėja skaidrių vaizdas.
„Ląstelės sandara“, skelbė užrašas ant titulinės skaidrės. Džonatanas pasiėmė rašiklį iš ant savo suolo gulinčio penalo, bet tas pasirodė nepatogus, todėl berniukas tada išsitraukė savo rašiklį iš kišenės – nuo to laiko, kai pamiršęs jį pasiimti turėjo grįžti nuo pelėdyno į kambarį ir tada pareiti atgal, visada nešiojosi kišenėje.
Džonatanas būtų spėjęs, kad mokytojai apie penkiasdešimt metų. Ši maloniai šypsojosi, kai kas nors užduodavo klausimą, ir išsamiai atsakydavo. Matėsi, kad jai patinka biologija ir patinka mokytojos darbas. Švilpis net pats užsinorėjo kada nors tapti profesoriumi... Tuo tarpu, kol ji aiškino ląstelės sandarą, berniukas užsirašinėjo svarbiausius faktus – iš pamokos, o paraštėse – pastebėtus dalykus žiobarotyros pamokai, kad nepamirštų. Pavyzdžiui, jis kelias minutes skyrė mokinių aprangos įvertinimui. Dauguma buvo apsirengę laisvai, panašu, šioje mokykloje nereikėjo dėvėti uniformų. Jeigu kas būtų klausęs procentais, tai Džo būtų pasakęs, kad kokių 60% mokinių vilki džemperius, kiti – marškinėlius, kai kurios mergaitės ir sukneles. Atrodė keista klasėje nematyti Hogvartso uniformų ir apsiaustų.
Vėliau skaidrėse pasirodė augalinių ir gyvūninių ląstelių piešiniai. Džonatanas kruopščiai ėmė perpiešinėti jas į sąsiuvinį, jau visai įsijautęs į pamoką. Tuomet pastebėjo, kad ląstelėje pripiešti kažkokie juodi taškučiai. Berniukas pakėlė ranką.
- Mokytoja? O kas tie mažyčiai juodi taškai? – paklausė, norėdamas pasitikslinti. Mokytoja jam šyptelėjo.
- Ribosomos. Jos sintetina baltymus. Bet šito nereikia mokėti, čia vyresnių klasių kursas, - pridūrė ji, Džonatanas linktelėjo ir patenkintas baigė savuosius ląstelių piešinius.
Pamoka jau ėjo į pabaigą, ir švilpis, tai puikiai suprasdamas, paskutinį kartą apžvelgė klasę. Erdvi, sienos baltos, dar nenutepliotos mokinių (stebuklas), dideli langai palei visą kairiąją sieną. Priekyje - paprasta žalia lenta, uždengta balta nuleidžiama lenta, skirta rodyti skaidrėms. Apskritai berniukui susidarė tvarkingos, šviesios, tačiau negriežtos mokyklos įspūdis. Kaip tik tokios, kur jis būtų pats norėjęs mokytis.
Netrukus pamoka baigėsi ir Džonatanas atsimerkė jau žiobarotyros klasėje. Oho, tesugebėjo pagalvoti iš pradžių, bandydamas suformuluoti savo įspūdžius ant lapelio pergamento. Galiausiai šiaip ne taip suraitė keletą sakinių.
 
Citata
Pamokoje man labiausiai patiko profesionalumas ir sklandumas. Atrodė, jog visi mokiniai ten motyvuoti ir netrukdo pamokos, o tai pasiekta be jokių griežtų priemonių, nerėkiant. Labai norėčiau dar kartą grįžti į tokias biologijos pamokas. Manau, kad jos informatyvios, bet kartu ir nenuobodžios.
Džonatanas Langfordas

 
Tada įsidėjo savąjį rašiklį atgal į kišenę, padavė profesoriui lapelį ir nuėjo link durų. Tikriausiai Džonatanas dar ilgai prisimins šią pamoką. Ir taip pat tai, kad ribosomos sintetina baltymus. Atsisveikinęs su profesoriumi švilpis po savęs uždarė duris.


*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Nesitikėjo tokios greitos spintos reakcijos. Sekundę ji žengė į baldo gilumą, tą pačią sekundę Nikita jau mato pasaulį iš labai žemai. Dviem galvom žemiau negu įprastai. Matyt ji bus ta ketvirtoje klasėje sustojusi augti mergaitė. Baseinas. Švilpė senai beplaukiojo kažkur. Paskutinis kartas ir buvo tada, kai dar gyveno Baltarusijoje. Anglija toli gražu neturi tokių gerų tiškevimuisi skirtų ežerų ar upių. Bet baseinas visai nedomino ir nesuteikė tų kibirkštėlių akyse kaip suteikdavo ežeras, kuomet drąsesni ešeriukai trinasi palei kojas, o tau įkąsti kesinasi didžiulis gylys.
 Nikita nespėjo ne apsidairyti, o jau Ying susirado pašnekovą ir sužinojo savo vardą, ko ir reikėjo profesoriui. Tačiau penkiolikmetė nesuspėjo sureaguoti į tai ir, kad ir kas ten bebuvo, jau buvo paskendęs minioje, be progos ją pastebėti ir atskleisti Nikitos vardą čia. Šioje klasėje per daug mokinių.
Iš apačios žvilgtelėjo į naująją Veroniką ir susiraukusi, labiau retoriškai paklausė:
-Uo kuoks mano vardas? - matyt ji buvo tokia mažytė, kad net niekas jos už vėlavimą neapkaltino.
Švilpė iš tiesų nelabai klausėsi ar įsidemėjo aplinką - ką jau ten pamatysi, kai prieš akis tesmežuoja pažastys. Norėjo kažką išspirti su tuo užtraukiamu maišeliu rankoje, kurį nešė lyg kamuolį apglėbusi abiejom rankom.
-Aha, tykiuosi būs smagu, - džiaugsmingai tarstelėjo atgal.
Persirenginėjimo kabinoje iškratė visą maišą ir pastebėjo, kad ant kiekvieno daikto buvo parašytas savininko vardas. Čia jau laimė, bet viskas buvo pablukę nuo vandens, be to, tai reiškė, kad šita mergaitė, į kurią baltarusė yra įsikūnijusi ne tik yra sustojusio augimo, bet dar ir mamyčiukė. Bet Nikitai tai rūpėjo mažiausiai ir ji bandė išsiaiškinti kas čia parašyta. F-Feniksė? Fe-ferihė... Herihė... Herilė? Ferilė?
Kažkokiame kampe persirengusi ji bandė Ying paklasti kas skamba geriau: Herilė ar Ferilė, kai iš nugaros pasigirdo šūksniai:
-Felice, susirišk plaukus, kiek galiu kartoti!, - Felicija... Jos mama tikriausiai kokia politikė. su užuijauta mąstė penktakursė rišdama siaubingai ilgus auksinius plaukus į kuodą.
-Juo, labai miegstu, - nusišypsojo išsprendusi vienintelę mintyse kirbijančią problemą - vardą, - uo tu? Man labiau patynka ežierai tyktais.
Ištempta prie baseino penkiolikmetė nužiūrinėjo visas švieslentes ir sėdimas vietas. Nors ir mokyklos viduje, ši vieta buvo didžiulė.
Pačioms pirmosioms mokinių bomboms aptaškius sausą Nikitos maudymosi kostiumėlį, mergina kopetėlėmis įlipo į vandenį. Tuščias, sausas baseinas pripildytas chloro. Iš dalies fe, bet jokių nusiskundimų, buvo smagu pagaliau pasimaudyti ne po dušo purslais ar prefektų vonios burbulais.
Mergina juokėsi kartu su kitais, kai moteris priekyje buvo aptaškyta. Nežinojo ką slėpė apibrėžimas laisva pamoka, tačiau netruko ir sužinoti. Meistriškai praneriant pro kažkokius per visą baseino ilgį išdėstytus šešis vertikalius plūdurus Nikita nusivedė draugę į baseino kampą, jeigu kalba pasisuks apie Helgos Švilpynės bibliotekos turinį, niekas to neišgirs. Ir visgi Ying visiškai paneigė tos per teoriją sėdinčios rimtuolės įvaizdį. Laikas baseine buvo praleistas gerai ir vertas kiekvienos susidariusios raukšlytės ant pirštų. Buvo pamiršusi kada paskutinį kartą ji tiesiog visą pamoką prapletkino apie nieką - mokiniai Hogvartse buvo per daug rimti tam. O ir kiti čia esantys mokiniai neliūdėjo - kas bandė ką paskandinti, kas sedėjo ant baseino kraštų ir braidė kojomis, kas lenktyniavo.
Vienintelis sunkumas kilo jau išlipus iš vandens - įsijungti ir išsigandus nenumesti plaukų džiovintuvo, taip ir neišsidžiovinus plaukų, apart to, viskas ėjo nuostabiai.
Užlindusi už spintos kampo mergaitė grįžo atgal į žiobarotyros klasę ir normalų ūgį. Bet kiekvienas chloro išsausintas odos lopinėlis rėkė savo niežtėjimu ir traukimo jausmu, kas raudonplaukę šiek tiek varė iš proto.
Galiausiai profesoriui į rankas buvo paduotas pergamentas, kuriame neįskaitomu, dar vis kirilica rašyti neatpratusia ranka suraitytu, raštu buvo išdėstyta:
Citata
Buvau kūno kultūros pamokoje, kuri vyko baseine. Žiobarų klasės labai didelės ir pilnos, mokiniai turi geras, erdvias persirenginėjimo kabinas ir modernią baseino erdvę. Vaikai patenkinti mokymu, sutaria su mokytoja, juokauja, per laisvą pamoką daro ką nori. Mano vardas buvo Felicija. Mokiniai buvo apsirengę sportiniais maudomukais, kuriuos persirengė tam skirtose kabinose.

Nikita Borelič, V kursas, Švilpynė
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Vieni mokiniai pradingo nežinomybėje ir patyrė nepakartojamus nuotykius, kiti sėdėjo klasėje ir nesiteikė atlikti praktikos darbo, tačiau Darren‘as nebuvo nusiteikęs ginčytis su tinginiais paaugliais, todėl stengėsi nekreipti į juos dėmesio. Pirmosios 20 pamokos minučių prabėgo gan lėtai, nes tuo metu Darren‘as jaudinosi ar pamoką pravedė gerai, tačiau likusios minutės bėgo žymiai greičiau ir buvęs varno nago mokinys net nustebo kaip greitai mokiniai vienas po kito grįžo iš nežinomybės. Vienų mokinių veidai buvo pilni džiaugsmo, kiti ne tokie laimingi, tačiau Darren‘as puikiai žinojo, kad visiems neįtiks, todėl džiaugėsi, kad įvykdė pirmos pamokos tikslą - įtiko bent vienam mokiniui.
Mokiniams baigus rašyti jų nuomones apie pamoką, profesorius kiekvienam mokiniui atnešusiam pergamento lapelį padėkojo už pamokos darbą, atsisveikino ir leido išeiti. O pats liko ir sutvarkė klasę, suolus ir kedės pavertė į seną jų padėti ir taipogi viską sustatė į vietas. O tada atsisėdo ant kedės prie savo suolo ir pradėjo skaityti mokinių darbus, kurie šiek tiek jį nuvylė dėl neigiamos nuomones, žinoma, buvo įvairiausių darbų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Darren Hasley »