0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VI kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Delfė niūriai sėdėjo pamokoje. Ak, kodėl nepasirinkau kokios muzikos? Kodėl šitai? Kai mokiniai baigė rašyti teoriją, moteriškė liepė spręsti uždavinius. Delfė pasibaisėjo, jos galvoje žibėjo klausimas "kodėl?"
- O kam? - nesusilaikė mergina. - Juk mums to neprireiks.
- Nutilk, Sofia! - suriko moteris. - Rašai uždavinius, o kitaip skambinu tėvams.
Kai moteris nusisuko, švilpė parodė jai liežuvį. Uždaviniai Delfei pasirodė labai sunkūs, nes niekada jų nespręndė ir tai merginai buvo naujovė.
- Bet, moterie, aš šito nesuprantu! - suriko Delfė. - O jūs man net nepaaiškinote. Kaip jums negėda?
Ištarusi šiuos žodžius, trylikametė suprato gerokai perlenkusi lazdą. Moteriškės veidas persikreipė ir rodė, kad tikrai bus blogai. Delfė buvo šimtu procentu teisi, nes moteris ėmė siaubingai rėkti.
Švilpė ramiai klausėsi moters rėkimo, bet šiek tiek bijojo, kad jos ausų būgneliai susprogs. Moteris rėkė siaubingai, retkarčiais net pasakydavo ne itin gražių žodžių. Per moters didelį rėkimą trečiakursė mažai ką suprato, bet puikiai išgirdo žodžius "Sofia", "Gėda,", "Kvailė". Koks super mandagumas...
Matematikos pamoka pasirodė esanti tikra kankynė, tad Delfė mintyse meldėsi, kad ji greičiau baigtusi.
Maldauju!

*

Neprisijungęs Cindy Grant

  • V kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  Mergaitė tik nepatenkinta suzirzia, kai mokytoja nepakartoja to ką sakė prieš tai ir užsirašo viską savais žodžiais. Galiausiai mokytojai pasakius, kad reiks spręsti kažkokius keistus uždavinius, Cindy pasimeta, nes ji nieko apie tai nežino, net nežino kas yra tas uždavinys ir nežinos ką ten reikės daryti, kas tikrai nepralinksmina vienuolikmetės. Senai, jau su raukšlėmis esančiai mokytojai, kuriai tikrai jau seniai reikia eiti kaip žiobarai sako į pensiją padiktavus uždavinį, orandžinių plaukų savininkė viską užsirašė.
- Bet pala. - Tyliai, kad tik pati girdėtų tarė mergina ir pažvelgė į savo plaukus. Jos plaukai čia buvo rudos spalvos ir daug ilgesni negul tikrovėje. Švilpukė tik papurtė galvą ir vis išnaujo ir išnaujo skaitydama uždavinį, bandė suprasti kas čia yra parašyta ir ką čia reikia daryti. Galiausiai pasidavusi, Grant pašaukė mokytoja. Jai po gerų penkių minučių priėjus mergaitė pasimetusiu balsu tarė :
- Mokytoja, ką čia reikia daryti?
Mokytoja susiraukė ir perskaitė tekstą, parašytą sąsiuvinyje ir pradėjo sakyti, kad mergaitė nemoka skaityti, kad čia yra viskas parašyta ir, kad reikia apskaičiuoti vario masės dalį. Mokytojai nuėjus Cindy garsiai, pavaizduodama mokytojos balsą taria :
- Apskaičiuokite vAArio mAAAsės dAAAlį.
  Mergaitė, sėdinti už Cindy nusijuokė, o mokytoja net nesureagavo. Vienuolikmetė, pasidavusi atsivertė sąsiuvinio galą ir pradėjo jame piešti įvairiausius piešinius. Tai būdavo arba gėlytės, arba širdutės, arba tiesiog kažkas panašaus. Mokytojai praeinant, Cindy greitai užversdavo sąsiuvinį, o jai nuėjus toliau piešė...


*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 48
  • Taškai: 12
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Sophie vis labiau suprato, kaip jai pasisekė. Istorijos mokytoja pasirodė esanti labai gera jauna moteris, tad pamoka buvo lengva. Sophie atsakinėjo, kiek tik žinojo. Pamoka buvo labai lengva.
Vis dėlto, kad ir kaip būtų lengva, pamoka slinko vėžlio greičiu. Dėl to Sophie slapta išsitraukė lapelį ir ėmė užsirašinėt informaciją kaip atrodo klasė, kuo ji skiriasi nuo burtininkų, ką ji veikė klasėje, o pabaigoje gražiai pasirašė.
- Taigi, Luka, ką tu čia taip ilgai rašai? - mandagiai, bet ir kiek su erzeliu pasiteiravo mokytoja Sophie.
- aaaa. Nieko, - Sophie įsikišo lapelį sau į kišenę.
- Tikiuosi, - suniurzgėjo moteris ir nuėjo.
- O dieve,  - sumurmėjo Sophie tyliai, kad mokytoja neišgirstų.
Pamokai įsipusėjus, Sophie nebeturėjo ką veikti. Mokytis ji nesistengė, nes neįsivaizdavo, kam to reikėtų.
Kad greičiau baigtusi ši pamoka...

*

Klara Doubtiv

Po penkių minučių Luke (Nojaus) lapely atsidūrė labai keistų dalykų, kurių Luke nežinojo. ,,Afrikos gyvūnai yra žirafa, begemotas, gyvatė. Jie naktim sulenda į smėlį". Kas čia per nesąmonė?! Tokių dalykų man nereikės, kad pereičiau į antrą kursą... AHHH!
Netrukus geografijos mokytoja surinko visų vaikų lapelius ir nedelsusi pažvelgė į Nojaus (Luke) lapelį.
-Nojau, ar bent kažkada gali būti protingas ir paskaityti, o ne tokius primityvius dalykus rašyti?!- užrėkė geografijos mokytoja ir iškart priėjo prie lentos ir užrašė temą. Šiandienos tema buvo Afrikos klimatas. Mokytoja kažką aiškino, bet Luke (Nojus) žiūrėjo į klasę. Ji buvo pilna gaublių, įvairių žemėlapių, nuotraukų. Luke patiko pamokos aplinka, bet nepatiko pati pamoka. Luke įsivaizdavo, kad geografija yra labai įdomus moksals, bet taip nėra. Kodėl nesirinkau kūno kultūros? Ten turėjo būti žymiai įdomiau! Bet dabar sedėk šitoj pamokoj.
-Mokiniai, šiandien pamiršau, kad persodinti turiu jus... Hmmm... Kur mano sąrašas? Ak taip! Elena su Ugne prie lango pirmoj eilėj...............Irrrrrr Nojus su Agne prie sienos paskutinėj eilėj.
Nojus (Luke) atsisuko į paskutinį žmogų, kuris stovėjo prie jo. Mergaitė taip pat atsisuko į jį ir nusišypsojusi nuėjo į reikiamą suolą. Nojus (Luke) nusekė ją ir atsisėdo.
Toliau vyko pamoką, bet staiga pasigirdo tylus šnibždėjimas:
-Nojau, kokia kita pamoka?
Vat dabar tai tikrai pakliuvau!!! Pala, esu kitam kūne, gal jis kalbės už mane?
-Aš...
Velnias! Turiu pats sakyti.
-Aš neprisimenu...
-Ai koks skirtumas, vistiek geriau čia būti, nei kažkur kitur,- tyliai nusijuokė Agnė.
Staiga nuskambėjo skambutis ir Luke nesupratęs iškart atsirado Hogvartso žiobarotyros pamokoje.
Luke pasiėmė lapelį ir parašė viską ką ten matė. Luke parašė: ,,Žiobariškoje pamokoje man labiausiai patiko, kad mokytojai patikrina ar vaikai skaitė vadovėlį ir patiko, kad klasėje pilna gaublių ir žemėlapių. Į pamoką norėčiau grįžti, bet tokiam pavidale, kuris mokytusi."
Luke viską parašęs užrašė savo vardą ir pavardę. Viską susirinkęs nuėjo prie profesoriaus stalo padėjo lapeli ir išėjo iš kabineto.
Hmm... Pamoka buvo smagi!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Luke Malik »

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VI kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Praėjus nemažai laiko, Delfė suprato, kad pamoka jau ėjo į pabaigą. Tas labai ją pradžiugino, nes matematikos pamoka pasirodė besanti tikra kankynė.Vis dėl to, piktoji moteriškė vis tiek ketino kankinti Delfę ir neleisti nė kiek atsipalaiduoti.
- Namų darbai! - suriko ji. - Visi padaro 70 puslapio 102 uždavinį a,b,c,d atvejus, 104 b ir 105 c ir f. Panelei Sofiai asmeniškai dar padaryti 106 visus atvejus, 107 b ir c, 110 d,f.
Nors Delfė žinojo, kad to daryti jai neprireiks, vis tiek tai buvo baisi neteisybė.
- Kodėl?! - suriko Delfė
- Už nemandagumą, Sofia!
- Eikit jūs žinot kur! - nesusilaikė Delfė.
- Ką pasakei?! Tu siaubinga višta!
Vis dėlto Delfė neatsikirto, o piktai pervėrė moteriškę akimis. Staiga ji vėl atsidūrė žiobarotyros klasėje. Mergina atsiduso.
Ačiū dievui, ši kankynė baigėsi!

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 48
  • Taškai: 12
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ėjo minutės, o Sophie vis labiau troško, grįžti į žiobarotyros pamoką, tiksliau klasę. Nors su mergaite visi elgėsi draugiškai, švilpei buvo nuobodu.
Staiga dvylikametė atsidūrė žiobarotyros klasėje.
- O, pagaliau, - sumurmėjo Sophie.
Ji jau ruošėsi rašyti apie tai, kas vyko pamokoje, bet prisiminė lapelį, į kurį rašė per pamoką. Nors lapelis su tekstu buvo gerokai suglamžytas ir šiek tiek įplyšęs, švilpė nesijaudindama nunešė jį ir padėjo ant mokytojo stalo.
Aš pamokoje buvau vardu Luka. Pamoka buvo istorijos. Istorijos kabinete buvo didelis žemėlapis, didelis mokytojos stalas, mažytės mokinių kėdutės.
Kabinetas buvo mažiukas - Hogvartse žiobarotyros klasė daug didesnė.
Pamokoje man patiko, kad visi su manimi elgėsi labai gražiai. Bet grįžti dar kartą nenorėčiau - man buvo nuobodu.
                                  Sophie Garcia

Ir padėjusi lapelį, mergaitė įšėjo iš kabineto. Na, ką. Pamoka nebloga.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VI kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Vos grįžusi į žiobarotyros pamoką Delfė puolė rašyti viską, ką tik pajėgė prisiminti.
Aš buvau matematikos pamokoje. Mano vardas buvo Sofia.
Man labai nepatiko tokios moters (turbūt mokytojos) elgesys. Ji rėkė, pyko ir įžeidinėjo mane.
Vis dėl to, įspūdžiai normalūs. Pamokos kabinetas man pasirodė per ankštas ir nepatogus. Ant sienų kabėjo keistoki paveikslai, jie net nejudėjo. Dar kartą grįžti ten nenorėčiau.
                                                    Delfė Digori

Delfė dar kažko pribraižė ir nunešė profesoriui. Tada vėl prisėdo ir susimąstė apie pamoką. Moteris jai atrodė labai žiauri. Ir trylikametė labai susimąstė apie tai, kas jai atrodė baisi neteisybė. Klausimas buvo vienas - "kodėl?"
Vis dėl to, mergina baigė mąstyti ir atsistojo. Prieš išeidama trečiakursė dar pagalvojo, tada atsisveikino su profesoriumi ir išėjo iš kabineto.

*

Neprisijungęs Cindy Grant

  • V kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ėjo sekundes, po jų ir minutės, o Cindy niekaip nesugalvojo, kaip apskaičiuoti tą vario masės dalį, tad pasidabusi pradėjo žvalgytis ir ieškoti informacijos, kurią galėtų užrašyti grįžus į klasę. Lapelyje. Tik staiga aukštas vaikinas už kelių suolų paklausė merginos :
- Greta, žinai koks atsakymas?
Švilpukė pasimetusi apsižvalgė, o tada suprato, kad čia jos vardas yra Greta.
- Ne. Atleisk, nežinau. - Tarė ji ir vėl tęsė savo žvalgymasi po klasę. Ant sienos buvo didelis plakatas, kuriame buvo spalvotuose kubeliuise surašytos raidės. Ant sienos buvo dar keli plakatai, bet į juos mergaitė daugiau nesigilino. Grant dar šiek tiek apsižvalgė ir įsiminė kelis dalykus, kuriuos užrašys lapelyje. Po dar keletos minučių už durų užgrojo gan aktyvi muzika. Visi mokiniai pradėjo dėtis savo daiktus į kuprines, o Cindy norėdama pasekti jų pavyzdžiu atsistojo, bet tuojpat atsirado klasėje. Mergaitė apsižvalgė, o tada tik papurtė galvą ir nužygiavo į savo suolą. Atsisėdusi pasiėmė pargamentą ir pradėjo rašyti :
Citata
Pamokoje man labai nepatiko, nes mokytoja buvo labai sena, o negana to jos balsas buvo čaižus ausims ir ta senutė beveik visą pamoką praklykavo. Paprašius išaiškinti kaip reikia daryti uždavinį ji tik atsakė, kad nemoku skaityti ir reikia apskaičiuoti vario masės dalį. Bet man patiko pats chemijos kabinetas. Suolai buvo skirti dviems mokiniams, o vidurį suolų stovėjo kriauklė. Taip pat man patiko, kad ant sienų buvo prikabinta tikrai daug plakatų, kurių reikšmės nežinojau, o pro langus matėsi visai gražus vaizdas. Į pamoką nenorėčiau grįžti dėl mokytojos, bet norėčiau apsilankyti kitoje žiobariškoje pamokoje.
Cindy Grant.
Dar kartelį perskaičiusi savo "rašliavą", švilpukė atsistojo ir nunešusi padėjo ją ant profesoriaus stalo.
- Viso gero, profesoriau. - Dar tarė pirmakursė ir mąstydama apie žiobarų pamoką paliko kabinetą...

*

Neprisijungęs Džonatanas Langfordas

  • IV kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Per teorinę pamokos dalį Džonatanas ramiai sėdėjo suole ir tarp pirštų sukiojo pieštuką. Šiandien jį buvo apėmusi šiek tiek labiau svajinga nuotaika, ir buvo sunkiau susikaupti, nors švilpis žinojo, kad norėdamas galėtų atsakyti į abu klausimus. Matyt, tiesiog tingėjo galvoti. Tačiau kai profesorius pristatė praktikos darbą, pasidarė įdomiau. Būdamas iš žiobarų šeimos Langfordas pakankamai gerai nusimanė apie pamokas ir jam patiko tai, kad galės vėl į jas nueiti, kad ir labai trumpam. O juk jų taip nemėgo pradinėse klasėse… Dabar, praėjus trejetui metų, net juokinga buvo prisiminti, mat žiobarų pamokų, deja, niekaip negalėjai prilyginti magiškosioms. 
Švilpis pakilo iš vietos ir paskui kitus nuėjo prie paslapingosios žydros spintos. Fizika ar biologija? svarstė berniukas laukdamas. Jis vienodai norėjo į abiejų šių dalykų pamokas, nes juk kai pats dar mokėsi tikroje žiobariškoje mokykloje, tai šių dalykų pamokų neturėjo. Tačiau galiausiai nusprendė, kad fizikai gali reikėti pernelyg daug žinių iš praeitų pamokų, visokiausių formulių, kurias atsiminti švilpiui būtų buvusi tikra kankynė, todėl jis nusprendė pasirinkti biologiją, kur paklaustas iš bėdos galėtų kažką sumąstyti bent jau į temą. 
Atėjus jo eilei žengti spinton į melsvą tamsą, Džonatanas mintyse ėmė kartoti žodį “biologija”, nebūdamas tikras, kaip tiksliai tai turėtų veikti. Tada paėmė ir įėjo, ir staiga pasijuto sėdintis erdvioje klasėje baltomis sienomis ir dideliais langais, o priešais jį jau atverstas gulėjo sąsiuvinys ir vadovėlis su ryškiu, didelių raidžių užrašu ant viršelio - “biologija”. 


*

Avery Michel Streiker

Eilinį kartą apsakyti kaip nuobodžiavo teorinėje dalyje buvo beprasmiška. Ying turėjo daugiau reikalų nei atsakinėti į klausimus ir klausytis kitų mokinių šnekų. Atsisėdusi šalia stambių kaulų raudonplaukės bendrakoledžės, įnirtringai mintijo, kaip pasiekti savo, Amiros ir Artemidės užsibrėžtą tikslą. Kol kas, jai rodės, jog jos nė per nago juodymą nejuda į priekį, kas jos viduje įplieskė neapykantą šiam neveiklumui.  Mąstyti, jog kažkokiu stebuklingu būdu tikslas bus ranka pasiekiamas, buvo beviltiška.
Atmetusi žvilgančias garbanas už nugaros, apžvelgė žiobarotyros klasę. Dalis kilo atlikti praktikos, kiti tik dar judinosi. O ji? Pyko ant savęs.
Ne, ji turi susiiimti - dar viskas nėra paprasta. Dirstelėjo į bendrakoledžę.
-Einam kartu atlikti praktikos?- kiek įmanoma maloniau pasiteiravo šios.
Mintyse naršė žiobarų pamokas, ieškojo tinkamos. Fizika? Ne. Anglų kalba? Tikrai ne. Etika, tikyba? Nė pro kur. Nė viena iš šių pamokų neviliojo, mažai apie jas kažką žinojo, nenorėjo prieš šią švilpę apsikvailinti. Ar savo orumą, išdidumą prarasti. Žvilgtelėjo į profesorių, tarsi jame ieškodamas pamokų sąrašo...Ne, tai beviltiška...Staiga, tarytum, viršum "penkiolikinės" galvos žybtelėjo lemputė. Kūno kultūra? Idėja buvo prakėliška, tačiau geniali. Per šią pamoką nereikėtų daug protiškai mąstyti, o ir žiobarai neskraido ant šluotų, tai nėra jokios galimybės jai apsikvailinti! Teliko tik išgauti teigiamą atsakymą,- šelmiškai įsišiepė mintyse.
-Kaip tau kūno kultūros pamoka? Tau tinka ši pamoka? - atsargiai paklausė, tuo pat metu mintyse kurpdama savo piktžiuniškus planus.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Rudeniški orai už lango lėkė savo vėjais, o Nikita atlošusi galvą atgal stebėjo lubas. Džiaugėsi, kad sėdi ne viena, tačiau vistiek suolo draugė buvo užsiėmusi mąstymu. Švilpė susirangė savo kėdėje ir klausėsi begalinio vaikų klenorpsnojimo su profesoriumi. Gal pamokoje ir skleidė per daug šnarėjimo, bandydama užsikelti kojas ir nenuvirsti šioje keistoje kėdėje, tačiau visgi čia kažkas buvo su varle ant galvos ir basa, tad nebuvo pirmasis mokinių akių centras, o ir decibelai pamokoje neleido išgirsti musės zvimbimo.
Praktika. Raudonplaukė niekada nelankė žiobarų mokyklos, dėl ko neįsivaizdavo kas ten per pamokos. O jeigu ir būtų lankiusi, neabejojo, kad Baltarusijoje mokyklos visiškai kitokios negu Didžiojoje Britanijoje. Kažkaip pastebėjo, kad nieko nėra panašaus tarp šių visai, palyginant, netoli esančių valstybių, tad toks elementarus ir paprastas dalykas kaip mokykla turi būti kažkur pakeistas neatpažįstamai.
-Taip, žynoma, nukeldama kojas po ilga mokyklos uniforma tarstelėjo šalia sėdinčiai švilpei, klaususiai apie dirbimą kartu. Nenorėjo būti viena toje žiobarų mokykloje ir sugadinti kokio nors mokinuko gyvenimą sukleckinusi jam namų darbus, - kūna kultūra? Juo, tinka.
Nors tiesa ta, kad klasėje nesiklausė taip atidžiai kaip galvojo, nes buvo tikra, kad kažkas kabinete minėjo šį dalyką, bet, visgi nežinojo kas ten bus daroma. Negana to, Nikitai pavadinimas asociavosi su tomis baltomis skulptūromis iš Antikos, kuriose buvo iškalti nuogi arba pusiau nuogi žmogaus kūnai. Tikėjosi, kad bent kartą smegenys susimakaliuos ties sąsajomis.
Strazdanė pakilo iš savo vietos ir priėjo prie spintos. Kūna kultūra.
-Ajam... Liendam kartu? - nedrąsiai atkišusi savo ranką, prieš tai ant delno užsitraukusi uniforminio megztuko rankovę ir laikydama ją prispaudusi nykščiu, kad ji neatkristų atgal atgal.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Lile Reinker

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Lile be galo jaudinosi vos tik atvykusi į naujuosius savo namus – Hogvartsą. Tačiau ji puikiai žinojo, kad nėra laiko kada jai poilsiauti ir bereikalingai jaudintis, todėl su didele baime savo mažoje širdelėje ji sėdėjo žiobarotyros kabinete ir kaip nekeista viena, nes neturėjo pakankamai laiko ir drąsos susirasti naujų draugų.  Mokytojui paklausus net dviejų teorinių klausimų oranžinių plaukų savininkę lyg kažkas surakino, nes tuo metu ji sėdėjo sustingusi ir nieko negalėjo pralementi. Visą teorinę dalį prasėdėjusi ir neatsakiusi į klausimus ji jautėsi gan prastai, švilpę pradėjo pykinti, akyse mirguliuoti ir labai troškinti, taip pat ėmė pyktis, kad tiek žinodama apie žiobarus nieko nepasakė. Net nedrįsk nualpti, Lile. Kas man darosi? Praleidau tokius lengvus klausimus. Savęs nebesuprasdama ji žvalgėsi po klasę ir jautėsi lyg žiobarų mokykloje.
Išgirdusi gan įdomią praktinę užduotį, ji nekantravo ją atlikti, nes norėjo patirti nuotykių ir sužinoti tai ko dar nežino apie žiobarus. Žinoma, jei kilo sunkumų su pamokos pasirinkimu, nes žinojo tiek daug pamokų, kad buvo sunku išsirinkti vieną, pačią pačiausią. Muzika ar dailė? Tikriausiai imsiu muziką, bus lengviau nei dailė.Nors Lile ir šiek tiek bijojo žengti į spintą, tačiau ji pasiryžo ir nuėjo prie durų. Sulaukusi savo eilės oranžinių plaukų savininkė įžengė į spintą, užsimerkė ir nieko nelaukusi pradėjo galvoti apie muziką. Vienas, du, trys ir ji jau buvo vietoje, todėl su didele baime atsimerkė. Klasės priekyje stovėjo gan dailus ir jaunas mokytojas, jo suolas, pianinas, sena lenta, plakatai su natomis. Klasės šone buvo spinta, įvairiausi instrumentai. Kairiajame šone langas su gan gražiu vaizdu į miestelį. Taipogi suolai buvo labai panašūs į žiobarotyros kabinete buvusius suolus.
Pamokai prasidėjus mokytojas atsistojo prieš visą klasę ir labai švelniu balsu tarė:
-Laba diena, šiandien dainuosime jūsų norimas dainas, o dabar pratimai, netinginiaukite. Austėja, taip pat nepamirškite šiandien jūsų diena dainuoti prieš visą klasę.
Lilė suprato, kad yra Austėja ir viskas dar tik prasidėjo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Lile Reinker »
=\

*

Kotonaka

  Prievarta.
  Pasipriešinimas.
  Būtinybė.
  Vidutinio magijos lygio testai buvo beveik ant nosies. Mėnuo ar pusmetis. Reikšmės neturėjo. Vis vien teko ruoštis šiems nuo pat mokslo metų pradžios.
  Pasigirti tuo, kad viską žino apie žiobarus negalėjo. Ir pati nesuprato kodėl taip velniškai sunku prisiversti save nueiti bent į vieną žiobarotyros pamoką. Tačiau prisivertusi tai padarė. Kaip ir buvo įprasta, teorinę dalį maksimaliai praleido. Jaunas, pats Hogvartsą vos baigęs burtininkas. Tokį ji matė Darreną, o gal jis tokiu ir buvo? Deja, nesidomėjo kitų koledžų mokiniais, o praėjusiais mokslo metais buvę septintakursiai. Wrena ir Kajus berods, pagaliau išgaravo iš mokyklos ir prefektais tapo penktakursė Nikita bei trečiakursis Martin. Vargu ar tie sutramdys naujokus jei tokių bus „būmas“, bet labadiena, Eliadei tai nerūpėjo. Ji tiesiog snūduriavo, pasirėmusi alkūnėmis į stalą, o delnais į smakrą. Nors jos snūduriavimą greičiau galima buvo pavadint „aš nieko nematau, bet viską girdžiu“. Buvo įsitikinusi, kad ir praktika šiandien bus nuobodi, gal net nuobodesnė nei to Tristano „prijaukink gyvūną“ pamoka visai neseniai. Tačiau raudonos rainelės pasirodė, pramerkus akis. Sudalyvauti žiobariškoje pamokoje? Įdomu, įdomu. Patenkinta, kad galės paerzint žiobarus, šovė durų link ir net nesudvejojusi, dingo už jų. Atmerkusi akis, pajuto, kad nebėra ta pati Amira, kuri ką tik įėjo į duris Hogvartse. Apsižvalgė. Pastebėjo klasės gale veidrodį ir priėjusi pasižiūrėjo į save. Juodi plaukai, tamsios akys ir tamsi oda. - Nu geras, aš afrikietė dabar. - Suburbėjo panosėje ir suskambus skambučiui klasė greit prisipildė mokinių, o Amira grįžo į suolą, prie kurio sėdėjo visai neseniai. Ant lentos atsiradus užrašui rumunų kalba paauglė suraukė antakius. Taip, atrodo apie savo gimtąją kalbą ir bus pagalvojusi prieš nerdama į šį pasaulį, bet nemąstė, kad jos „noras“ išsipildys. Paėmusi, kaip pati suprato, savo kuprinę ir ištraukusi vienintelį ten esantį vadovėlį, ant šio perskaitė ir pamokos pavadinimą. Rumunų kalba. Taip. Ji neklydo. Čia tikrai jos gimtosios kalbos pamoka. Rudaakė atsiduso.
  - Steisė, galėtum uždaryti langą? - Mokytoja pasižiūrėjo tiesiai Amirai-Steisei į akis ir juodų plaukų savininkė, supratusi, kad kreipiasi į ją, pavartė akis.
  - Man karšta. - Šyptelėjo atsakydama angliškai, kaip ir kalbėjo pati mokytoja. Mestelėjo žvilgsnį į vadovėlį dar syk. Iš užrašų ant viršelio suprato atsidūrusi pačioje pirmoje pamokoje, skirtoje mokytis šią kalbą. Pasityčiojimas? Aš ją puikiai moku.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VI kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Šiandien Ryan'as tingėjo eiti į teoriją. Noro tam nebuvo, tad žiobarotyroje pasirodė tik tada kai turėjo prasidėti praktika. Berniokas tyliai įsliūkino į klasę ir atsisėdo į suolą. Vaikinukas pradėjo klausyti ką reikės daryti ir susidomėjo. Apsilankyti žiobarų mokykloje? Kažkokioje žiobarų pamokoje? Tai skambėjo iš tiesų labai įdomiai. Ryan vienas iš pirmųjų atsistojo iš suolo ir pradėjo mąstyti, kokią pamoką jis pasirinks.
,, Galbūt Man reiktų pasirinkti dailę? Ten galėčiau papaišyti. Būtų įdomu pamatyti kaip tai daro žiobarai. O galbūt matematika? Ne, ne, ne. Matematika mane per daug nuobodi ir jos aš neištversiu. O jeigu muzika? Ten galėsiu pasidomėti žiobarų instrumentai, kaip jie mokosi muzikos ir panašiai. Ne, ne, ne. Dailė žymiai geresnis variantas. Aš papiešiu kaip žiobaras. Labai įdomu"
 Pamąstė vaikinukas ir pats sau linktelėjo. Jis nusprendė, kad keliaus į dailę. Ten pasimokys piešti kaip žiobaras, galbūt pabendraus su žiobarais nors tai ir tebus iliuzija. Berniukėlis atsistojo prie spintos ir pradėjo mąstyti.
 ,,Dailė, dailė, dailė, dailė. Noriu tenais. Prašau, prašau, prašau " murma vaikinas mintyse. Greitai jis atsidūrė klasėje. Jos sienos buvo nudažytos geltona ir  rožine spalva. Ant sienų kabojo įvairūs paveikslas. Mergaitė su meškučiu, berniukas su pieštuku. Jie buvo labai gražiai ir meniškai nutapyti.
- Andriau, eik sėsti į trečią suolą, - liepė kažkokia moteris lyg ir Ryan'ui. Ryan nieko nelaukęs nuėjo ir atsisėdo. Prie jo sėdėjo kažkokia mergaitę mėlynais plaukais.
- Jums reikės nupiešti kažkokį gyvūną. Gali būti miško, gali būti naminis. Piešimo priemones rinkitės patys, - tarė moteris, kuri turbūt yra mokytoja. Ant vaikino suolo buvo tik spalvoti pieštukai ir daug skirtingų atspalvių paprastų pieštuką.
,, Na, ką Ryan. Piešti tu moki ir tau pavyks" padrąsino vaikinas save mintyse.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Ryan Jones »

*

Neprisijungęs Lile Reinker

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
- La la la la la, dū dū dū dū dū dū, tū tū tū tū tū.- Dainavo savo gan gražiu balsu Lile ir šiek tiek nustebo, koks gražus Augustės balsas. Tačiau nors pratimai ir buvo gan lengvi Lilė bijojo mokytojaus pakvietimo prieš visą klasę, nes švilpė nujautė negerą.
-Taigi, kaip minėjau šiandien pamokos tema: dainos, kurių klausotės jūs. Todėl kelkite ranką kas norit pasiūlyti dainuoti dainą klasei. Austėja viskas gerai, nėra bloga? Nesijaudink, tau visada puikiai sekasi dainuoti.-Pasakė dailus ir jaunas muzikos mokytojas.
Tuo metu Lilės galvoje krebždėjo daugybė minčių ką atsakyti, tačiau ji žinojo, kad tėra Austėjos kūne ir nereikia nieko bijoti, todėl pakėlusi ranką tarė:
-Man kaip visad jauduliukas, tačiau visą kita gerai. Kada man reiks dainuoti ir ką, pamiršau.-Tarė Lilė Augustės kaily ir laukė mokytojaus atsakymo, nes norėjo pamokos pabaigos. Mokytojui pasakius, kad jei reiks pamokos gale dainuoti, mokytojaus paduotą dainą Lilė stengėsi apie tai nebegalvoti. O tada dainavo įvairiausias dainas, kurias siūlė jos klasiokai ir klasiokės, kurie buvo apsirengę uniformas. Mergaitės mėlynos suknelės su baltais dryžaisi bei ženkliuku, berniukai su mėlynu švarku ir kelnėmis, taip pat turėjo mokyklos ženkliukus. Oranžinių plaukų savininkė net nepajuto kaip iki pamokos galo liko visai nedaug. Ką dabar daryti? Jei man nepavyks? Kiek laiko liko iki pamokos galo, aaaa...
Lilė nuėjo mokytojaus pakviesta prieš visą klasė ir pasiėmusi žodžius pradėjo dainuoti keistą dainą:
-Kartą buvo šalis, kurioje gyveno blogi vaikai. Mhmhmhmhmhmh. Jie šoko ir dainavo įvairiausias dainas. Mhmhmhmhmhmh...
Tačiau dainuojant dainą Lilė atsirado klasėje, todėl nieko nelaukusi pasiėmė pergamento lapuką ir užrašė:

Man pamoka labai patiko, ypač dainuoti mokytojaus keistą tačiau gražią dainą.  Žinoma, kad norėčiau dar syki sudalyvauti žiobarų pamokoje, tik tikriausiai kitoje pamokoje, nes labai įdomu sužinoti kaip dėstomos kitos pamokos.                                                                                                                       
                                                             Lile Reinker
Peržvelgusi ar nepadarė klaidų pirmakursė nunešė pergamento lapuką ant mokytojaus stalo ir pamokai pasibaigus išėjo lauk.
Pamoka buvo įdomi...

=\