0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Tema: Bestialai.

  Pirmosios pavasario dienos po itin šaltos ir vėjuotos žiemos neatnešė jokio palengvėjimo – sniego pūsnys vis dar kiurksojo, kur kiurksojusios, nė nemanydamos greitai ištirpti. Tiesa, vargu ar greitas jų tirpimas kažkuo padėtų – jos kaip mat pasiverstų nedideliais ežeriukais, pliūpsančiais vidury pievų ir takų. Juk ir be jų buvo drėgna – lietus vos retsykiais nutardavo pailsėti, o saulės spindulius šilumos išilgę hogvartsiečiai regėdavo nebent savo sapnuose. Nors greičiausiai ir pastarieji buvo niūrūs ir pilki: niekam ne paslaptis, kad nedraugiškas kasdieniškumas persismelkia ir į miego karalystę, o šaltos pilies sienos tikrai neužtikrindavo taip išilgto jaukumo.
  Šiltnamių situacija buvo kažkiek geresnė, tačiau tik mažumėlę: čia šilumą užtikrindavo dirbtinės lempos ir kruopelytė burtų. Visgi jų neužteko.
  Gal todėl Starkas, apėjęs visas savo valdas, nutarė, kad geriausia bus šiandien pabūti lauke. Lietus buvo aprimęs – bent kol kas – ir, nors saulė vis dar nesirodė, oro temperatūra leido būti tik su plonytėm striukytėm.
  – Laba diena, – pasisveikino šią popietę su mokiniais, lūkuriuojančiais pievelėje prie miško. – Šiandien pakalbėsime apie bestialus. Gal kas žino, kas tai per augalų rūšis ir kuo ji pasižymi? – nieko nesakančia veido išraiška nužvelgė visus susirinkusius.


---
Teorijai laiko skiriama iki penktadienio vakaro.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
  Ketvirtakursei niekad nesisekė herbologija. O buvę bendrakoledžiai šios pamokos metu tik paguosdavo, kad ji matyt ne gamtos žmogus. Tačiau į pamoką Amira atėjo ir tikėjosi vėl matyt tuos pastoviai šąlančius žmogelius, nors pavasaris šiemet kaip niekad buvo šiltas nebent tik pačiai Amirai. Ten - Rusijoje, kur yra jos buvusi mokykla, sniegas tirpsta tik balandį. Būdama užsigrūdinusi ir mėgdama šaltį, ji dėvėjo įprastą uniformą, striukės jai nereikėjo. Pasisveikinusi su profesorium Starku, apsižvalgė. Neatrodė, kad dirbti teks lauke, tad greičiausiai praktikos metu mokiniai bus įleisti į šiltnamius.
  Bestialai? Prisiminė, kad apie šiuos augalus jau žino šį bei tą, o iš kur - šito nepamena.
  - Bestialai yra magiškųjų augalų rūšis, pasižyminti neįtikėtinu savo žiedyno panašumu į žmogiškąjį veidą. Kartais juos paprasčiau vadina humanoidine augalų rūšimi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Amira Eliadė »

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Martin nežinojo ar jis nori eiti į herbologiją, nes nejautė jai jokio susižavėjo, bet širdis liepė eiti tik švilpynės labui. Ar aš tikrai noriu ten eiti? Bet praeita kartą, apart teorijos buvo nepakartojama, aj... Apsisiautė žiemine mantija ir patraukė į šaltą lauką. Atėjęs prie miško kur rinkosi visi mokiniai ir vyko pamoka jis nekiek nenustebo, nes jam buvo kaip visada šalta ir norėjosi, kad pamoka vyktų, kaip ir praeitą kartą penktame aukšte. Švilpis pasisveikino su mokytoju ir stovėdamas drebėjo iš šalčio bei laukė teorinės dalies ar bent leidimo į šiltnamį. Kodėl taip šalta? a!!!
Išgirdęs teorinį klausimą švilpis nieko neišmastė ir net nežinojo kas tie augalai. Iš kur man žinoti apie bestialius? Dar kelias minutes pagalvojęs ir išklausęs kitos mokinės atsakymą staiga daug ką prisiminė, todėl tarė:
-Bestialai kaip ir sakė yra priskiriami magiškųjų augalų rūšiai ir pasižymi savo žiedynu panašiu į žmogaus veidą. Tačiau jie ne visada būna panašūs į veidą, kartais į gyvūną ar kitą augalą, taip pat būną atvejų į tai, ką žmogus pamąsto. Taip pat šio augalo lapai yra keistos spalvos, tamsiai rudos, su ryškiai žaliomis lapo gyslomis, kurie skleidžia malonų kvapą.
Pasakė ką žinojo antrakursis, nors buvo dar viena mintis likusi galvoje, bet norėjo palikti kitiems mokiniams ir per daug neišsiplėsti su savo atsakymais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
  Kad ir kaip Starkas Erikas bandė mokinių atsakymuose rasti bent kruopelytę teisingumo, deja, nerado nieko. Spėjimams buvo toli iki tiesos.
  – Na, turiu jus nuvilti. Bestialai neturi nieko bendra su žmonių veidais ir, tiesą pasakius, apskritai su žmonėmis. Taip pat ir apie išvaizdą kalbėti nereikėtų, mat tai visa augalų grupė, talpinanti savy bent keliolika skirtingų rūšių, iš kurių kiekviena atrodo vis kitaip, – ir iš kur jų galvose tokios mintys atsiranda, pamintijo, tačiau iškart mintį nuvarė šalin, mat jau dangus pamažu vėl niaukėsi: reikėjo išnaudoti kiekviena sausą akimirką.
  – Bestialai tai augalų rūšis, grupė, suteikianti laikinų animagijos galių. Dažniausiai viena konkreti augalo rūšis paverčia į vieną konkretų gyvūną ar jo rūšį, tačiau esama ir išimčių, kai vienas bestialas savy talpina bent kelių gyvūnų galias. Be abejo, tokie augalai yra gerokai retesni ir šįsyk apie juos nekalbėsim bei su jais nedirbsim, – trumpai paaiškino sąvoką. – Dažniausiai augalai yra vartojami džiovinti, valgomi vieni. Tačiau esti ir rūšys, kurias patartina vartoti šviežias, vos nuskintas. Kai kurie bestialai yra naudojami ir eliksyruose, padeda išvengti tikros animagijos šalutinių poveikių, ypač po nesėkmingo pasivertimo į gyvūną. Žinoma, šie augalai turi tam tikrų pranašumų prieš animagiją – kad ir faktas, jog galima pasiversti į skirtingas rūšis, nesama pririšta prie vienos konkrečios. Tačiau su jų vartojimu siejasi ir nemaža rizika.
  Nieko nelaukdamas, ištraukė iš bedugnės apsiausto kišenės gerą tuziną medžiaginių maišelių ir kiekvienam mokiniui įteikė po vieną.
  – Maišeliuose rasite po bestialą. Kiekvienam papuls skirtinga rūšis, taigi pasiversite į skirtingus gyvūnus. Užduotis paprasta – sukramtę džiovinto bestialo ir pasivertę gyvūnu, bėgate į mišką. Jame mačiau visai nemažai Safyrinės klajoklės krūmų, šiuos atpažinsite iš blizgančių turkio (ne safyro!) spalvos žiedų. Ši gėlė irgi glaudžiai siejasi su animagija, tačiau apie tai – kitą sykį. Taigi, surandate krūmą, nuskinate kelis žiedus ir atnešate man, aš juos sudžiovinsiu, kad kitąkart turėtume su kuo dirbti. Jums pateiktos bestialo porcijos užteks valandai, tiek laiko išbūsite gyvūno kailyje. Jei viskas aišku, galite pradėti.


---
Trumpai: suvalgote džiovintas žoleles, pavirstat į gyvūną ir, būdami jo pavidale, atnešate iš miško Safyrinės klajoklės žiedų.
Reikėtų bent 3 kokybiškų postų.
Laiko turite iki vasario 2 d.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Švilpis buvo nustebęs, kad pasisakė tik du žmonės ir jis kaip žinoma vėl paskutinis, todėl antrakursiui sukilo nerimas, kad tik du atsakymai ir tie patys gali būti netinkami.Kažin ką pasakys mokytojas? Tačiau mokytojo pasisakymas ir aptarimas apie atsakymus Martin'ą nuvylė, nes nei vienas atsakymas nebuvo teisingas ir jo pasakyta išvaizda buvo nereikalinga. Matai susigalvojo čia nesąmonę, nebereikalo daug kas tiesiog tylėjo.
Šiek tiek nusiminęs jis klausėsi kokia bus praktinė užduotis ir tikėjosi dar geresnės nei buvo praeitą pamoką. Viską išklausęs jis jautė ir vėl didelį susidomėjimą pamokai ir taip nekantravo pavirsti gyvūnų ir pabūti jo kaily, nes Martin'as visada svajojo pabūti kažkokiu gyvūnų ir matyti pasaulį taip kaip jis. Kažin koks tai jausmas? Kokiu gyvūnų pavirsiu?
Antrakursis pasiėmė medžiaginį maišelį į rankas ir pajautė baimę, net pat nežinojo kokią ir iš kur ...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
   Teorinę dalį mėlynplaukė nusprendė praleisti. Augalai niekuomet nekėlė didelio susidomėjimo, galbūt todėl, kad didžiąją gyvenimo dalį gyveno Paryžiuje, o Prancūzijos sostinė didele augalija negarsėjo. Be žiobarų auginamų gėlių ir kitų akį traukiančių, gyvybe spinduliuojančių augalų vargiai galėjai rasti, ką nors įdomesnio už žolę. Juk tai buvo turistų mėgiamas miestas, o ne Botanikos sodas. Nors reikėjo pripažinti, kad žiobarus ir be Botanikos sodo domino augalai.
   Ir vis dėl to jaunoji prancūzė vedama keisto smalsumo nusprendė apsilankyti herbologijos pamokoje. Beje, pirmą ir paskutinį kartą šiais mokslo metais. Visiškai nelaukiami ir stresą keliantys artėjo egzaminai, tik apie juos Sabrina kol kas negalvojo. Dar buvo pakankamai laiko, o dabar derėjo susikaupti pamokai.
   Tvirčiau susisiautusi kreminės spalvos paltą žvilgtelėjo į profesorių. Šis neatrodė patenkintas, jog mokiniai su atsakymais prašovė pro šalį, tačiau per daug į tai dėmesio irgi nekreipė. Galbūt jau buvo įpratęs.
   Mes jam panašūs į vergus?
   Rauktelėjusi antakius sunėrė rankas ties krūtine, tačiau netrukus nepasitenkinimą ir susierzinimą nustūmė į šalį. Pabūti kokio nors žvėries kailyje ir palakstyti po Uždraustąjį mišką itin viliojo. Paslėpusi vieną ranką palto kišenėje, o kitoje laikydama profesoriaus duotą maišelį žvilgtelėjo į tolumoje plytintį mišką.
   Ar taisyklėse nebuvo parašyta, kad mokiniams ten eiti draudžiama?
   Kiek dvejodama pažvelgė į Starką, tačiau nustūmusi visas abejones į šalį, išsitraukė maišelio turinį.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Greičiausiai ne tik dėl gero ir gaivaus oro, bet ir dėl pamokos Sigurdas jau stypčiojo kartu su kitais mokiniais netoli Uždraustojo miško. Šviesiaplaukui patiko šios pamokos, tiksliau, kol kas tik viena. Iš pradžių vaikinukas tikėjosi, kad per jas reikės prižiūrėti ir sodinti augalus. Tačiau viskas pasidarė kur kas įdomiau nei jis galvojo. Praeitą kartą kalbėjomės su mirusiais, o kas dabar?
Prasidėjus pamokai, vaikinukas net neprabilo, nors ir kažką buvo apie juos girdėjęs. Dėl to mokinys šiek tiek susierzino, bet vėliau blankiai šyptelėjo, kai kiti irgi to nežinojo. Tačiau prasidėjus praktinei daliai islandas sukluso.
Gavęs maišiuką, jis nekantravo sužinoti, į kokį gyvūną pavirs. Į vilką? Mešką? O gal... voverę? Po kelių akimirkų šiauriečio delne atsidūrė džiovintas augalas. Kažkodėl staiga noras atlikti praktiką pradingo. Negi mes turėsim ėsti žoles kaip karvės? Gromuliuoti? Sigurdas prunkštelėjo, mintyse iškilus vaizdiniui su valgančiais bestialus mokiniais, kurie visi iki vieno pavirsta mūkiančiomos karvėmis.
Nespėjus atsirasti prieštaringiems jausmams, antrakursis įsidėjo žoleles į burną ir pradėjo jas kramtyti, jausdamasis lyg kokia atrajojanti karvė. Mū! Dar spėjo pagalvoti šviesiaplaukis, kai pajuto, kad kažkas ima keistis.

*

Avery Michel Streikers

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
-Profesoriau, o kur šie augalai auga natūraliai? - Ying susidomėjo, vos bepradedanti snūduriuoti atviromis akimis. Teorijos niekados jos nedomino, tačiau su Starko žodžiais, visas snaudulys pradingo it rasa vidudrdienį. Bestialai skambėjo įdomiai, bet svarbiausia, Ying suprato, kur juos galėtų panaudoti. Mergina vikriai priėjo prie profesoriaus, pasiėmė maišelį. Pasitraukusi į šalį, iš maišelio sugraibė kelis džiovintus lapelius. Tą akimirką keikė save, jog į herbologiją nebuvo pasigriebusi savo užrašų - turėjo tiek daug užsirašyti! Tiek to, tikėkimės, jog viską prisiminsiu. O jei kas, pasiklausiu profesoriaus,- vogčiomis dirstelėjo į vyrą.
Įmetė į burną kelis lapelius, likusį turinį sukišo į kišenę, vildamasi, jog kitam kartui užteks, kol nesužinos kaip išgauti daug daugiau bestialų lapų. Ir įvairesnių jo rūšių.

Pro sniego pusnis prabėgo nė kiek grakštus, kiek pūkuotas gyvūnas. Juodos akys lekiojo pro visą mišką, drėgna, apvali nosis uodė įvairius miško kvapus. Raudonskruostė lapė atsargiai dėliodama savo letėnėles, grakščiai it katė palįsdama po plikas šakas slinko per mišką. Jos gelsvai raudonas kailis buvo prasta maskuojanti medžiaga tokioje balsvoje ir rusvoje miško spalvų paletėje. Ying staiga sustingo ir pastatė savo smailias ausis. Garsas sklindo iš dešinės. Traškančios sausos šakelės, šiugždantis sniegas - Ying žaibišku greičiu įlindo į šabakštyną, prisiplojo prie šaltos pavasario žemės. Pro ją šalia prarisnojo hipogrifas. Karališkos išvaizdos magiškasis hibirdas atrodė galingai ir išdidžiai - Ying žinojo, jog neturėjo jokiu galimybių su šiuo galynėtis, tuo labiau - susitarti žodžiais. Burtų lazdelė jai - nepasiekiama, o ir lapės formoje jautėsi silpna. Hipogrifui pasišalinus, švilpė lengviau atsiduso ir atsipalaidavo, tačiau, visgi, dar liko savo slėptuvėje. Nenutuokė kur tiksliai rasti Safyrinės klajoklės žiedų - klajoti per mišką be aiškių užuominų, netroško, o ir netraukė kaio magnetas. Ką jau tikrai žinojo - lapų spalva buvo turkio, na, o turkis yra daug ryškesnis nei sniego balta spalva.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
   Sorenas turėtų didžiuotis manimi...Maitinuosi itin sveikai, kaip jis ir norėjo.
   Sudžiovintas augalas nekėlė jokio apetito. Atrodė keistai suvytęs ir per daug sausas. Kaip išvis žmonės gali valgyti ką nors panašaus į tai? Nepatenkinta, tačiau neturėdama kitos išeities Sabrina nenoriai įsidėjo "augalą" sau į burną. Nors išvaizda nežavėjo, tačiau teko pripažinti, kad skonis nebuvo toks jau ir bjaurus. Valgyti buvo įmanoma.
   Ilgai laukti poveikio neteko. Vos po kelių akimirkų vaizdas ėmė suktis, o žemė, buvusi gana toli, atsidūrė itin arti. Stryktelėjusi atgal Sabrina į kietą žemę atsirėmė ne be dviem, o visomis keturiomis kojomis, o tiksliau - letenomis. Liekną merginos kūną buvo pakeitęs galingas, didžiųjų kačių šeimos kūnas. Mėlyni plaukai, auksinės akys, Varno Nago uniforma, viskas buvo dingę. Dabar ant žemės stovėjo kalnų liūtė.
   Įdomu, ar Sorenas būtų šoko būsenoje, jei naktį mano lovoje rastų mane tokios formos?
   Nusprendusi, jog reiks paprašyti koledžo vadovų daugiau tokių žolelių arba paprasčiausiai jų susirasti pačiai, žvilgtelėjo į Uždraustojo miško pusę. Dabar medžių karalija traukė, kaip magnetas.
   Garsiai suriaumojosi, kaip būdinga pumoms, pasileido sniego pusnimis į Uždraustąjį mišką. Storas kailis neleido vėsiam orui prasiskverbti pro šį ir priversti odą pašiurpti. Deja, letenų pagalvėlės nebuvo pritaikytos sniegui, tad neilgai trukus ėmė šalti, tik tai neprivertė sustoti. Adrenalinas ir kažkas keisto buvo užvaldę mėlynplaukės kūną.
   Medžių tankmė skendėjo baltoje sniego paklodėje. Nedraugiškas, besikandžiojantis vėjas ūžė tarp storų medžių kamienų. Įprastai bauginantis miškas dabar atrodė dar labiau nedraugiškas ir baugus, bet ir tai nesustabdė jaunosios prancūzės. Atsargiai dėliodama letenas liūtė atidžiai klausėsi aplinkinių garsų. Tvyrojo mirtina tyla. Atrodė, jog visi Uždraustojo miško gyventojai būtų apleidę šį. Turbūt stebėtis nederėtų, juk buvo ankstyvas pavasaris, tad didžioji dalis gyvūnijos saldžiai miegojo.
   Kiek atsipalaidavusi ir nurimusi ėmė ieškoti tai, ko čia atėjo. Gerai neprisiminė, kaip tas augalas vadinosi, tačiau žinojo, jog profesoriui buvo reikalingi turkio spalvos žiedai. Prisiminė ir tai, kad koledžo vadovas kalbėjo ir apie safyrus, tačiau ką - neprisiminė.
   Paieškos ilgai netruko. Auksinių klanų liūtės akių žvilgsnis pastebėjo vos keli žingsniai į dešinę augantį augalą su turkio spalvos žiedais. Stryktelėjusi šio link liūtė apėjo augalą ir įsitikinusi, jog nieko blogo nenutiks, jei nuskins žiedą, pravėrė nasrus. Skonis šakos teko pripažinti nebuvo malonus. Mediena apetito nekėlė. Deja, netrukus teko pamiršti šakelę su žiedais.
   Kilstelėjus galvą auksinės akys susidūrė su aštuoniomis milžiniškomis akimis. Nasruose esanti šakelė su turkio žiedais nukrito ant žėrinčio sniego. Kūną sukaustė baimė. Priešais stovėjo akromantula.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sabrina von Sjuard »
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
 Feliksas sugalvojo šį sykį nueiti į herbologijos pamoką. Juk šias metais herbologijoje nebuvo, o egzaminus išlaikyti kaip nors reikės. Nors mokslai juodaplaukiui ne itin rūpėjo, bet kartoti kurso jis netroško - kam dar vieni papildomi metai mokykloje?
 Visą teoriją jis pratylėjo žvilgsniu tyrinėdamas kitus mokinius bei profesorių. Profesoriui prakalbus apie praktiką Feliksas pradėjo klausytis, vienintelis likti klasėje jis nenorėjo. Profesoriui Ramsay paaiškinus ką reikės daryti Feliksas susiraukė. Reikės bėgti į šaltą mišką nežinia kokio gyvūno pavidalu, o ką jau kalbėti apie tų augalų džiūvenų valgymą. Vis gi klastuolis nuėjo ir paėmė maišelį su bestialais. Ištraukęs maišelio turinį pirmakursis pasišlykštėjęs nužvelgė jį. Aplinkui mokiniai jau virto gyvūnais ir Feliksas tyliai prunkštelėjo žiūrėdamas į naujus mokinių pavidalus. Klastuoliui pasidarė truputį įdomu į kokį gyvūną pavirs, tad kiek pasiraukęs jis galiausiai įsidėjo žoleles burnon.
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Lėja Vils

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
 Iš lėto herbologijos pamokon ėjo Lėja. Šiandien ją buvo užvaldžiusi pakili nuotaika. Dairydamasi aplinkui ji galvojo apie įvairius dalykus ir gėrė į save gaivų orą. Atėjo ankstokai, tad gavo laiko dar truputį pamąstyti, bei pasidairyti. Galiausiai pamoka prasidėjo. Į teorinį klausimą rudaplaukė niekaip negalėjo sugalvoti atsakymo, nors apie bestialus buvo kažkur girdėjus. Mintys skraidė kažkur toli už pamokos ribų ir pasibaigus teorijai varnanagė sutelkė visas jėgas tam, kad išgirstų ką reikės daryti per praktiką. Profesoriui aiškinant kas yra bestialai Lėjai pasidarė gana įdomu, bet kai šis iki galo išaiškino užduotį varniukę apėmė baimė. Uždraustojo miško ji tikrai bijojo ir baimės, atrodo, nė kiek nesumažino galimybės pabūti gyvūnu įdomumas. Rudaplaukė nepatikliai pažvelgė į profesorių imdama iš jo maišelį. Ką nors sakyti profesoriui ji taip pat bijojo, bet suvalgyti žoleles ir bėgti į uždraustajį mišką vis nesiryžo. Galiausiai supratusi, kad negali taip stovėti, be to, dauguma mokinių jau buvo suvalgę džiovintus augalus ir dingę už medžių sienos, Lėja išsitraukė iš maišelio žoleles ir kilstelėjo ranką viršun.
- O būtina eiti į mišką? - taip ir neįsidėjusi džiovintų augalų į burną drebančiu balsu paklausė varnanagė. Tai, Lėjos manymu, nuskambėjo taip kvailai, kad ši mintyse net suvaitojo. Bet nieko pakeisti jau nebegalėjo, tad sukandusi dantis ėmė laukti ką pasakys profesorius.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
   Nuotykių jaunoji von Sjuard niekuomet neatsisakydavo. Buvo energinga, užsispyrusi ir maištaujanti mergaitė, kuriai nusėdėti vienoje vietoje be jokios veiklos kartais būdavo didžiausia bausmė, tačiau niekuomet nė nepagalvojo, jog atvykus į Hogvartsą ir atėjus į pirmąją herbologijos pamoką, teks susidurti su milžinišku voru. Simpatija vorams akimirksniu išnyko.
   Vargiai dabar net Spaikas sugebėtų priversti nusišypsoti. Mėlynplaukė nė neabejojo, kad pamačiusi vorą pritrėkštų šį su stora knyga. Bėda buvo ta, kad voriuko, kuris stovėjo priešais, su knyga nenugalabysi.
   Kelias akimirkas laikas, regis, buvo sustojęs. Akromantula akylai stebėjo savo grobį, o kalnų liūte pavirtusi mėlynplaukė nustojo net kvėpuoti. Mintis apsisukti ir bėgti, kiek kojos neša, buvo nustumta į šalį. Akromantula akimirksniu šią pasivytų arba sučiuptų nė nepradėjus skuosti.
   Ar melstis dievams jau per vėlu?
   Nevalingai liūtė prigludo prie žemės. Ploną pilvo kailį sukuteno šaltas, stingdantis sniegas, tačiau dabar jis mažiausiai kėlė rūpesčių. Milžiniškas voras, Sabrina galėjo prisiekti, nusišypsojo.
   Jei man pavyks grįžti sveikai ir gyvai arba bent jau gyvai, Starkas bus pirmasis mano sąraše...
   Turbūt nė pati mergaitė nespėjo susivokti, kaip staigiai ji šovė į priekį. Aklai sugriebusi anksčiau numestą šakelę praskuodė po voro pilvu ir nė nežvilgtelėdama ėmė skuosti tolyn. Nežinojo ar Akromantula ją vejasi ar vis dar bando susivokti, Sabrinai tai visiškai nerūpėjo. Dabar svarbiausia buvo dingti iš miško ir grįžti ten, kur saugu.
   Kaip ilgai bėgo - nė neįsivaizdavo, tik jautė, kaip plaučius ima skaudėti nuo per mažo deguonies kiekio. Trumpam stabtelėjusi liūtė apsižvalgė. Tolumoje aiškiai matėsi pilies kontūrai. Nieko nelaukdama ir nesigręžiodama atgal, mat, bijojo, jog išvys milžinišką vorą, ėmė bėgti pilies link. Deguonies prašantys plaučiai ėmė kelti tokį skausmą, jog paskutinius kelis žingsnius iki miško pabaigos teko paeiti ramiai. Gilus ir tankus kvėpavimas leido suprasti, kad kelionė lengva nebuvo.
   Lėtai ir sunkiai klanų liūtė priėjo prie profesoriaus. Dantyse tebebuvo kiek aplaužyta, tačiau beveik sveika šakelė su turkio spalvos žiedais. Akimirką, kai augalo dalis atsidūrė Starko rankose, Sabrina garsiai suurzgė grebšteldama orą, tačiau rankos profesoriui nenukando, o teko pripažinti, jog noras tai padaryti buvo nemažas.
   Bandydama atsigauti po tokio maratono, liūtė įsitaisė ant žemės. Šaltis, sklindantis nuo stingdančio sniego, neberūpėjo. 
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

kablelis

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Į teorinį klausimą Stevie neatsakinėjo. Tikriausiai pirmą kartą gyvenime tai nutiko ne dėl to, kad mergina tingėjo. Ji paprasčiausiai neįsivaizdavo, koks yra atsakymas į tą klausimą. Klausėsi atsakymų be didelio entuziazmo: atrodė, kad bus visiškai neįdomu.
Vis dėlto reikia pastebėti, kad suklydę mokiniai grifę pradžiugino: pasirodo, realybė yra daug įdomesnė nei bendramokslių svaičiojimai! Stevie jau nekantravo, kada gi pagaliau prasidės praktika.
Vos gavusi maišelį mergina jau norėjo iš karto praryti lapelį, ko gero, jo nė nekramčiusi. Vis dėlto kai išsitraukė praktikai reikalingą lapuką iš maišelio, drąsa kažkur dingo. Rudaplaukė spoksojo į nelabai didelį ir ne itin išvaizdų lapelį ir svarstė, ką gi jai daryti. Gal paprasčiausiai neatlikinėti praktikos? O kas, jeigu kažkas sutriks ir ji visam laikui liks kokia rupūže?
Vis dėlto nepabandęs nesužinosi. Giliai įkvėpusi Green įsikišo lapelį į burną ir pradėjo neskubėdama kramtyti.

*

Paul

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Rudaplaukė pagaliau nusprendė apsilankyti koledžo vadovo pamokoje. Tiksliau, ją paskatino atsklidę gandai, kad šis profesorius kur kas geresnis nei buvęs. Tad škotė šiuo metu stypčiojo netoli Uždraustojo miško laukdama pamokos.
Emma paniurusi stebėjo atsakinėjančius mokinius, žinodama, kad jie viską sako ne taip Bet pati nieko nesakė. Teorija mokinei šia tema atrodė nereikalinga. Juk viską reikia patirti savo kailiu.
Tačiau praktikai prasidėjus ir gavus maišelį nuotaika pasitaisė: mergaitė nekantravo sužinoti, į kokį gyvūną ji pavirs. Nors sekundėlę trečiakursė suabejojo, vis dėlto žolelė atsidūrė jos burnoje.
Pasikeitimo ilgai laukti neteko: netrukus Emma pajuto, kad kūno masė pasunkėjo, o į žemę rėmėsi visomis keturiomis kojomis. Pažvelgusi žemyn ji pastebėjo rudas gauruotas letenas - varnanagė tapo meška.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

kablelis

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Vos suvalgiusi lapelį Stevie pajuto, kad kažkas negerai. Pradėjo siaubingai skaudėti visą kūną, labiausiai - galvą. Mergina norėjo rėkti. Ji jau galvojo bandyti prisišaukti profesorių, nes buvo akivaizdu, kad kažkas yra ne taip. Juk neturėtų taip tragiškai skaudėti, ar ne?! Profesorius nieko apie tai neužsiminė. Tad Stevie jau žiojo burną, kad jį pasikviestų. Ir tik išsižiojusi suprato, kad ji pražiojo ne burną, o snapą. Ar vis dėlto augalas suveikė?! Grifė apžiūrėjo savo kūną. Atsargiai pakėlusi rankas pamatė, kad jų nebeturi. Toje vietoje buvo du juodai balti sparnai. Snapo gerai įžiūrėti nesisekė, tačiau buvo akivaizdu, kad jis tikrai nėra mažas. Pelikanas? su tam tikru smalsumu paklausė savęs rudaplaukė. Iš karto pabandė pakilti. Vis dėlto praktikos stoka neleido ramiai paskraidyti. Ko gero, užduotį geriau seksis atlikti pėsčiomis. Deja, ir eiti buvo itin sunku. Apsižvalgiusi Stevie suprato, kad vandens niekur arti nėra. Ką gi. Nebus taip jau paprasta...