[Rebecca Williams]

Sausio galas, žiemos vidurys, metų pradžia, mokslo metų vidurys, o kieno galas?
Švilpei iš bendrojo kambario nereikėjo toli klampoti koridoriais iki kabineto. Jis buvo tikrai ne per toliausiai. Atvykus į punktą B, klestelėjo nelabai toli, bet ir nelabai arti. Norėjo ir viską matyti, ir nebūti labqi pastebima. Šiek tiek nusivylė teorijos ir klausimų nebuvimu, bet pamąstė, kad galbūt ten, kur nukeliaus bus skanių valgomų dalykų. Pavyzdžiui vaisių, jei gamta, arba maisto, jei koks viralų ir ingredientų  sandėliukas. Prie nešyklės receptas buvo prikabintas, nes kitaip kas būtų, jei ji pasiimtų vienokį receptą, o nukeliautų visai visai ne ten kur reikia? Pasiėmė tą gražų raudoną obuolį - nešyklę - ir išnyko iš klasės. Tik trumpam.

[Miranda Danijelė]

O ne.... sudejavo grifiukė, bildėdama bokšto laiptais žemyn į požemius, į tą nykią ir niūrią tamsą, kur neprasiskverbia joks saulės spindulėlis. Vien dirbtinė, kerų, magijos ir deglų sukurta šviesa pildė erdvę. Pasiekusi duris, jas atidarė, ir išvydo klasę su daug bendrakoledžių. Nustebo, bet taip pat ir susigriebė, kad taškai tikrai nemaišys šiais mokslo metais. Klestelėjusi pirmajam suole, sudribo ir vos ne nuobodžiaudama klausė mokytojos. Išgirdusi, kad pamoka kitokia, be jokių galvos kimšimų, pralinksmėjo, išsitiesė, o vos išklausiusi užduotį, mergaitė nubėgo ir pasigriebė pirmą pasitaikiusią  nešyklę, gulėjusią arčiausiai jos. Tai buvo neišvaizdi medinė dėžutė, išraižyta simboliais. Su ja Miranda ilgai netruko, ir iškeliavo į ten, kur reikėjo. Tik būdama ore prisiminė receptą, bet buvo jau vėlu.

[Rebecca Williams]

Išnykusi iš klasės, atsirado kitur. Ten, kur ta obuolinė nešyklė nunešė. Įsidėjusi ją kišenėn, Rebecca ėmė skaityti lapelį.

_______________________________________________________

1. 5 žiedlapiai kinrožių.
2. 2 žiupsneliai vėlyvių nektaro.
3. 5 arbatiniai šaukšteliai šviežiai sutrintų obuolio nuo Mėlynojo medžio.
4. 2 lašai vandens.
5. Gluosnio šakelė, supjaustyta kaip morkos griežinėliai.
6. Meilė, įlašinta iš lazdelės.

Viską dėti po truputį maišant į kairę pusę, kol užuosite malonų gamtos kvapą. Eliksyras skirtas pakvėpinti namus gamta.

- Okei.... - permetusi akimis receptą, tarstelėjo mergaitė. Pakėlusi galvą išvydo pievą, pilną visokiausių gėlių, o pievos gale į dangų kilo mėlynojo medžio šakos. Buvo gražu. Saulė viską šildė, o pievoje gyvenimas virė.
Iš pat pradžių Rebecca po kojomis pamatė vėlyves, tad įsipylė į buteliuką jų nektaro. Atrodė, kad tos gėlės pilnos to skysčio. Vėliau išvydo kinrožes. Nei medelius, nei krūmelius. Bet su nuostabiais rožiniais žiedais. Pribėgusi, nusiskynė lygiai tiek žiedlapių kiek reikėjo, kad negadintų augalo grožio.
Tada nusprendė patraukti prie taip puikiai ir gražiai matomo medžio. Buvo labai keista matyti jį kitokios, nei įprastai, spalvos. Jis nebuvo labai mėlynas, kaip sakė jo pavadinimas, bet turėjo melsvą atspalvį. Obuoliai nei raudoni, nei mėlyni, nei violetiniai, lapeliai nei žali, nei mėlyni, tokie jūriški, o kamienas... irgi tarpinis tarp rudos ir mėlynos. Pakeliui išgirdo čiurlenantį upelį, ir prisiminusi receptą, nubėgo prie jo. Tai buvo šaltinis, jis toje vietoj tryško iš žemės. Pasėmusi jo į stiklinį buteliuką, patraukė link medžio. Priėjusi pamatė, kad nors ir jis augino obuolius ant savęs, jo šakos linko ir svyravo kaip gluosnio. Net lentelę kažkas sukalęs buvo. "Gluosnis" - skelbė ji. Šyptelėjusi švilpė nusilaužė šakelę ir nusiskynė obuolį. Jai beliko meilė, bet jos negalėjo imti ir pasiimti iš pievos. Išsitraukusi šį kartą jau RAUDONĄ obuolį, grįžo į klasę.

[Anmeya]

  Pamoka, nors ir trūko pakankamai ilgai, tačiau ne visiems. Kai kurie miegojo iki pat pabaigos, kai kurie nespėjo grįžt, tad nešyklės suveikė pačios, tačiau varpas suskambo ir niv pamoka pasibaigė. Roana keliais lazdelių mostelėjimais grąžino visas nešykles į vietą.
  - Pamoka pasibaigė, galite viską palikti, jūsų eliksyrus vėliau išbandysiu pati. Jei bus sėkmingi - atsiųsiu po buteliuką ir jums su aprašu kaip jis vartojamas. - Šyptelėjo, atverdama duris ir užgesindama židinį. Išleidusi mokinius, praėjo pro klasę tikrindama ar niekas nepridarė nesąmonių. Įsitikinusi, kad gali neilgam palikti viską taip kaip yra - juk reikėjo viskam atvėsti - paliko klasę ir pati, užrakindama patalpą raktu. Bent viena rami pamoka.