0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 404
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pasaulio kvidičo čempionato stadionas
« Atsakymas #15 Prieš mėnesį »
Buvo vėlus vakaras (oi, ne, greičiau nakties pradžia), kai pagaliau pasibaigus treniruotei Kajus galėjo ramiai atsipūsti tuščioje stadiono aikštėje. Nudribo ant suolų ir įsižiūrėjo į žvaižgdėtą rudens dangų.
Kvidičą mėgo. Bet tai ir užknisdavo. Neprisiminė nė dienos, kai raumenys neklykė iš skausmo, o ką kalbėti, kai net ir per sapnus matė kvidičo aikštę, mąstė kokią strategija pasinaudoti, kam permesti kritlį, ką išgelbėti nuo muštuko... Kajus jautėsi visiškai išsekęs.
Wrena, ką ji veikia? Tos mielos animagės be proto pasilgo. Rodės, viską atiduotų, kad su ja galėtų bent pasišnekėti, bent išvysti jos veidą. Tas herbologijos universitetas! Kuo puikiausiai žinojo, kad ši yra užsiėmusi, bet...kodėl kaip durnius kaip jis nenuskrenda pas ją į svečius? Šluotą turi. Lazdelę turi. Pelėdą turi. Laiko? Neturi.
Kajus sunkiai atsiduso.
O dar dvejojau savo jausmais jai... Šviesūs "ryži" plaukai, tos linksmos akys, ypač tos stirnos juodos, ta šypsena, kai pagaliau prisipažįsta, kad šokti nelabai moka. Kajaus smegenys neveikė, buvo tamsu kai kažinkur, bet jis šypsojosi. Alder. Kaip skambėtų? Wrena Winter...Olivija...
Kajus kietai užsimerkė. Olivija. Net skausmas suspaudė krūtinę. Taip ir neužklausia tos bendrapavardės!
Netikėtai iš kažkur pasigirdo murkimas. Kajus kaip nuplikytas karšto vandens pašoko. Sniegas tai taip dažnai nemurkė!
O tada...atsisėdęs sustingo.
Į jį žvelgė dvi poros geltonų akių.
-Vaje,- išsprūdo Kajui,- Ar aš sapnuoju?
Sniegas (?) prislinko arčiau prie buvusio švilpio.
-Atsiprašau, bet šį tą turiu paaiškinti.

-KĄ?! - po keliolikos minučių vampud katino legilimantiško pasakojimo Kajud išsižiojo,- AR TU RIMTAI?! NEJUOKAUJI!? AA! SUPRATAU! VA, KUR VISĄ LAIKĄ SLANKIOJAI, KAI MAN VYKDAVO VARŽYBOS IR TRENIRUOTĖS! VAREI PAS SAVO PANĄ!
Sniegas užvertė akis į dangų. Kitas vampus katinas ramiai sedėjo.
-Nebūtina taip rėkti.
-Aš nerėkiu! Aš-aš....
Kajus nutilo. Jis buvo priblokštas. Igoris, dabar Sniegas...Tik vargas ir vargas!
Jam netilpo galvoje, kad jo katukas...taip greitai suaugo. Nors...augo normaliai, tik jis, Kajus, to nepastebėjo.
Sniegas atrodė daug ramesnis, gal kiek tylesnis (?), o tas kitas katinas... Katė,- save pasitaisė Jungtinės Padlmiro komandos puolėjas.
Ji kaip traukta iš akies buvo panaši į Sniegą. Toks pats gelsvas kailis, tos apaulingos geltonos akys. Bet ji buvo daug jaunesnė.
-Tai tavo vardas Ledaudrė, tiesa?- pagaliau kreipėsi animagas į Sniego dukrą.
Ši katiniškai nusišypsojo.
-Taip.
Ką gi, teks man mokytis oklumantijos! O varge, kaip Wrena ir kiti sureaguos, sužinoję apie pagaisėjusią augintinių šeimą!
-Ar teisingai supratau? Tu gimei, kai pabaigiau Hogvartsą?
Abu vampus katinai linktelėjo.
Kiek Kajus žinojo, Sniegui buvo apytikriai dvylika metų, atlikęs greitai matematiką, Ledaudrei būtų penkeri...Visai jauna.
Kajus kietai sučiaupė lūpas.
-Na, Sniege, - grįžtelėjo į draugą-augintinį,- ir nustebinai. Bet kodėl dabar man tą pasakei?
-Nes todėl, aš pagaliau apsisprendžiau, jog noriu būti su savo tėčiu,- pati Ledaudrė prabilo,- Motina yra nusistačiusi prieš žmones. Sužinojusi, jog tėtis yra augintinis, jį išvarė...-Sniegas, atrodė, suirzo, Kajus nujautė, kad jo meilės žodžiai jį kažkaip žiauriai įskaudino, bet neišdrįso paklausti,- Aš nenorėjau be jo gyventi. Tik ne tada, kai viską sužinojau apie Lorijanus.
Kajus nurijo seiles.
-Taigi, tu žinai viską?
Ledaudrė linktelėjo antrą kartą. Puikumėlis. Sniegas turi dukrą, o pats buvo išvarytas! Tik dabar sužinau ir o taip, man teksis kraustytis gyventi kitur, nes su Etanu nepasidalinsim vietos! Etanas...
Sniegas padėjo galvą ant Winterso kojų.
-Nesirūpink ta vieta, Kajau, visi išsiteks.
Kajus norėjo tuo tikėti. Tikėjo net tada, kai jau tryse išpliumpino iš kvidičo aikštės.
There’s a million things I haven’t done but/ Just you wait, just you wait…- Hamilton, "Hamilton".