0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Tema: Nekroflorai.

  Girdėjau sakant, kad žiema artėja. Štai ir atėjo. Šalta ir žvarbi, dar labiau vėjuotesnė negu įprastai. Hogvartso gyventojai vis slėpdavosi tarp pilies sienų nuo pūgų, kurios – nors jau buvo  pirmosios sausio dienos – siautėjo viena po kitos, neleisdamos niekam išeiti laukan ilgesniam laikui.
  Žinoma, daugeliui pamokų tai neturėjo jokios įtakos – jos vyko viduje, kur kiekviena patalpa buvo atskirai šildoma smagiai spragsinčia ugnele. Truputį prastesnė situacija buvo su herbologija – nors profesorius kaip įmanydamas šildė ir klasę, ir savo kabinetą, ir, svarbiausia, šiltnamius, tačiau kelias nuo pilies iki komplekso buvo sunkiai įveikiamas. Jis kasryt pravalydavo kelią, o kasnakt ir vėl prisnigdavo ir pripūsdavo tiek, kad sniego suaugusiam žmogui buvo iki šlaunų.
  Galiausiai ir jam pabodo beprasmis laiko švaistymas vis bevalant sniegą.
  Todėl po vienos iš stipresnių pūgų, nusprendė pamoką pravesti pilyje. Mokiniai iš anksto gavo raštelį, kad užsiėmimas įvyks penktame aukšte, kur, tarp tankių pilies koridorių, yra susiformavusi pusiau uždara erdvė, puikiai tinkanti patalpinti dvidešimtį vaikų ir vieną (vis dar) jauną profesorių.
  – Laba diena, – pasisveikino šią tingią popietę, – Kad jau visų tokia šventinė nuotaika ir tik spėjot grįžti į mokyklą po trumpos Kalėdų pertraukos, tai ir šiandienos tema bus šventiška: mirtis. O tiksliau, tam tikra augalų rūšis, vadinama nekroflorais. Nekroflorų grupę sudaro apie septyniasdešimt skirtingų augalų rūšių ir porūšių, o vienija juos vienas požymis – visi šitie augalai tam tikru būdu yra susiję su mirtimi ir Anapusiniu pasauliu. Viena nekroflorą jau pažįstate – apie jį kalbėjome per Olimpo augalų ciklą. Šiandien pakalbėsim apie kitą. Bet iš pradžių, vėlgi tradiciškai, klausimas. Kokiais būdais augalas gali būti susijęs su mirtimi, kitaip, kokiais konkrečiais požymiais gali pasižymėti nekroflorai? Iš kiekvieno prašysiu dviejų požymių, jie gali būti pateikiami su konkrečiais nekroflorų pavyzdžiais.


---
Teorijai laiko skiriama iki gruodžio 30 d. vakaro

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
 Mayra gailėjosi, kad per šventes nepasiliko pilyje. Baisiausia buvo ne tai, kad mergina negalėjo atšvęsti tamsiausios metų dienos taip, kaip norėjo, o tai, kad visą savaitę turėjo kęsti įtampą tarp susirinkusių giminės likučių. Galiausiai, klastuolė nekantravo sugrįžti į saugius bei ramius Hogvartso požemius. Deja, jos svajonę aptemdė žiema, lyg tyčia parodžiusi savo šlykščiausią pusę ir privertusi klastuolę slėptis rūbų sluoksniuose.
 Susisupusi į iš mamos paimtą žieminį apsiaustą su kailiu, Mayra sėdėjo ant ledinių grindų penktame aukšte. Išgirdusi pamokos temą sugebėjo tik prunkštelėti. Kaip tinkama... Apie nekroflorus mergina buvo skaičiusi mažai, o atsiminė dar mažiau, bet kažkas vis tiek iš smegenų gelmių išplaukė. Nekeldama rankos, klastuolė tarė:
-Smulkesni nekroflorai auga ant puvėsių bei pūvančių organizmų. Kai kurie nekroflorai minta supuvusia mėsa bei turi jos virškinimui skirtas ataugas.
Daugiau nieko neatsiminusi, Mayra tvirčiau įsisupo į kailius ir didelėmis akimis stebėjo kitus mokinius.

*

kablelis

Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Turbūt pirmą kartą gyvenime Stevie apsidžiaugė tuo, kad pamoka nevyko šiltnamyje. Eiti į lauką tokiu oru? Ne, net ir Green nesižavėjo tokia mintimi. Tad ji visai patenkinta atėjo į penktą aukštą, kur turėjo vykti herbologijos pamoka.
Čia tau šventiška tema? pagalvojo grifė, profesoriui pristačius, apie ką bus pamoka. Green susiraukė. Visiškai nesinorėjo mąstyti apie tokius dalykus. Tik praėjo šventės, o jau kalbama apie mirtinus augalus?! Nenoromis mergina prisiminė buvusį herbologijos profesorių, kuris Kalėdų proga būtinai būtų pakišęs kokį augalą žudiką. Bet profesorius juk kitas?..
Stevie išklausė vieno atsakymo. Pati ilgokai negalėjo nieko sugalvoti. Tiesą sakant, ji nė neįsivaizdavo, koks galėtų būti atsakymas. Vis dėlto bandyti reikėjo, tad ji pakėlė ranką ir pratarė:
- Kai kurie nekroflorai pasižymi labai tamsia žalia lapų spalva. Jeigu lapai yra beveik juodi, galima neabejoti, kad tai yra nekrofloras. Taip pat jie dažnai pasižymi labai ryškiomis žiedų spalvomis arba itin stipriu saldžiu jų kvapu.
Stevie nutilo. Ji bandė mąstyti logiškai, bet vis tik atsakymas buvo tik spėjimas...

*

Neprisijungęs Rebecca Williams

  • III kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
Šaltis šalčiu, o šiluma - meile. Tokią išvadą padarė antrakursė, kimšdama keksiuką (dar šiltą) ir lipdama laiptais į penktąjį Hogvartso  mokyklos aukštą, kur turėjo vykti  herbologijos pamoka. Šią popietę profesorius mokinių pasigailėjo. Bet tik tam tikru atžvilgiu. Leido nešalti lauke, klampojant iki šiltnamių, ir juose, kurie buvo baisiai nesandarūs ir net burtais prišildyti juos būdavo kančia. Bet. Penktas aukštas! Kai jų viso labo kokie aštuoni! Bent taip manė Rebecca.
Pagaliau pasiekusi kabinetą, ji atsisėdo antroje eilėje. Prie sienos. Tiesiog tokia nuotaika buvo. O tą keksiuką pabaigė prieš pat kabinetą, dabar tik sėdėjo ir lankstė visaip tą likusį popieriuką. Šyptelėjo, išgirdusį profesoriaus ironiją, bet ta šypsena tuoj pat dingo. Ypač, kai apie nekroflorus nelabai buvo girdėjusi, bet nusprendė, kad nepakenks ko nors išgalvoti. Juk keksiukas pilve, o gal ir pataikys ką nors. Kai klastuolė išpylė savo atsakymą nepakėlusi rankos, švilpė irgi nepakėlusi rankos (tik kilstelėjusi), ėmė vardinti savo variantą, visai nepastebėjusi, jog grifė viską padarė mandagiai:               
- Jie smirda. Ne tai kad minta mėsa, supuvusia ar ne, bet ja ir smirda. Taip pritraukia vabzdžius, kuriems tokie kvapai - desertas,-mergaitė ėmė abejoti, ar tikrai reikėjo valgyti prieš tokią pamoką.                 
- Taip pat... jie tamsūs. Tamsa - mirtis. Jų žiedai gal ne tamsūs, bet visa kita... vos ne juoda....-paslaptingai nutilo.                         

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Martin'as atsibudo ir pradėjo svarstyti dėl ėjimo į herbologijos pamoką, nes jam ji niekada nepatiko dėl keletos priežasčių. Jam nepatiko daryti nesąmones, šalti ar būti lauke, arba sukti galva apie augalų rūšį, kurios jis net nėra girdėjęs. Bet kai sužinojo, kad pamoka vyks viduje, penktame aukšte, jis nieko nelaukęs pradėjo eiti į penktą aukštą, kur lankėsi pakankamai retai. Kažin mokytojas bus geras ar kaip ir daugelis duos nesąmonę?Pagalvojo antrakursis ir net nepastebėjo kaip atsidūrė tinkamoje vietoje. Mokytojas pasisveikino, bet tema po atostogų švilpio visiškai nepradžiugino.Kas tie nelemti nekroflorai? Ar jie bent egzistuoja? Martin'as galvojo, mąstė ir vėl galvojo, bet nieko neišmastė, nes jam atrodė, kad visi variantai jau išsakyti. Visiškai neįsitikinęs ar gerą variantą jis pasirinko, tarė:
-Vienas iš požymių būtų lapų tamsumas, jų spalva beveik juoda, bet yra žalsvos, taip pat lapai yra lipnūs, lyg gleivėmis apmėtyti. Antras požymis būtų, kaip kažkas sakė, kad jie minta supuvusia mėsa, bet ne tik, ji gali būti apipelijusi, ar net gyvo organizmo, kaip vabzdžių.(Tam ir reikalingos gleivės). Pasakęs jis abejojo ar per daug nepasikartojo, bet prisiminęs dar vieną požymį tarė:
-Taip pat jų šaknys yra išlindusios iš žemės ir skleidžia priešingai nei žiedai smarvę, kuri kaip ir kažkas sakė pritraukia vabzdžius.
Pasakęs pačią didžiausią nesąmonę berniukas nutilo ir peikė save dėl tokio neprotingumo. Jis žinojo, kad tik visus papildė ir beveik nieko nepasakė naujo, bet suprato, kad daugiau nereikia delsti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
  Matyt, šventiniai apsirijimai bei siautėjančios pūgos paveikė ir mokinius – šie buvo tingūs ir vangūs, apsimiegoję, nė nepalyginsi su guviais ir energingais vaikais rudens pradžioje. O gal sezoninė depresija prasideda, dingo visas noras mokytis (kurio mokslų metų pradžioje dažniausiai būna apstu) ir net lankyti pamokas. Starkas tik pasižymėjo mintyse, kad nepamirštų vėliau išrašyti velnių savo globotiniams, nes bene nesiteikė ateiti į pamoką. JO pamoką. Dar suprastų, jei į kokią kitą – tiek to. Bet į savo vadovo pamokas nevaikščioti, kur tai matyta!
  Mokinių atsakymai buvo trumpi ir ne itin originalūs. Pasikartojantys ir prieštaraujantys vienas kitam. Ką gi, vis geriau nei nieko. Tačiau – labai neįprastai sau – nutarė šįsyk pakomentuoti tai, ką išgirdo.
  – Iš tiesų, dažnai nekroflorai auga ant puvėsių. Yra mintančių mėsa rūšių, tačiau jos nėra itin dažnos, be to, daugumoje grupių tokių mėsėdžių augalų rastume. Dėl lapų bei žiedų spalvų ar kvapo esate visiškai teisi, panele Green. Taigi, automatiškai, negali jie smirdėti mėsa. Šaknys, gal kartais taip, visgi auga ne itin higieniškoje aplinkoje, tačiau tikrai ne žiedai.
  Netrukus atidengė ir pats augalą, kuris visą tą laiką buvo paslėptas po drobiniu audeklu. Tai buvo gal metro aukščio medelis, visiškai baltu, bene šviečiančiu kamienu. Lapai buvo tamsūs, granito spalvos. Žiedų jokių nesimatė.
  – Prieš jus – lignum spiritualis, dar vadinamas Dvasių medžiu. Pražysta jis kartą per septynerius metus, jo žiedai yra sidabriniai ir labai nuodingi visom gyvom būtybėm. Tačiau mus domina ne žiedai, o lapai. Šieji ir yra pagrindinis šio nekrofloro požymis, susijęs su mirtimi: leidžia pasikalbėti su sielomis iš Anapusinio pasaulio.
  Dramatiškai nutilo, leisdamas šiai kaipgi svarbiai informacijai pripildyti mokinių smegenis.
  – Taigi, spėju, kad jau supratote šiandienos užduoti. Nuskinate po vieną Dvasių medžio lapą, jį sudeginate – siūlau naudoti burtus. Lapo dūmai susiformuos į mirusią sielą – tai bus kažkoks svarbus asmuo iš jūsų gyvenimo. Trumpai pasikalbate, o tada – vėlgi kerais – užpilate vandens ant degėsių, kad palydėtumėte sielą namo. Tikiuosi, viskas aišku?
  Ir jau mokiniams priartėjus prie medžio, pridūrė:
  – Kampe yra pagalvėlių, pasiimkite sau po vieną ir raskite kokią atokesnę vietelę, kad kiti netrukdytų.


---
Reikėtų bent 3 įprastų (600+ simbolių) arba 2 ilgesnių (1500+) postų.
Laiko turite maždaug savaitę.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Paskutinis pasisakęs švilpis, kaip visada bijojo ir tuo pačiu nekantravo ką pasakys mokytojas. Tačiau jis nieko blogo ar kas pakenktų Martin'ui nepasakė, todėl berniukas ištempęs ausis klausėsi kas per praktinė užduotis. Jį sudomino jo pasisakymas apie nekroflorą ir jo savybes bei švilpiui leido suprasti ką reiks daryti.Aš galėsiu pasišnekėti su mirusiu žmogumi? Suvirškinęs informaciją berniukas toliau klausėsi ką šneka mokytojas. Išgirdęs galutinę praktinę užduoti jis nieko nelaukęs atsistojo ir nuėjo prie dvasių medžio, nes be galo norėjo pasišnekėti su savo artimu žmogumi. Jis norėjo pasišnekėti su močiute, kurios jis nepažino ir net neturėjo progos, nes ji mirė kai Martin'as buvo labai mažas.
 Pirmasis nusiskynęs Dvasių medžio lapą, berniukas nuėjo ir pasiėmė pačią didžiausią pagalvę, kuri buvo oranžinės spalvos, pūkuota ir su paveikslėliu ant pačio jos centro. Jam nebuvo įdomu ką reiškė kažkoks paveikslėlis, todėl nuėjęs į dešinįjį kabineto kampą už didelės spintos jis įsitaisė ir bandė nusiraminti bei sugalvoti klausimus prieš labai svarbų momentą...
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Agnė Šarauskytė

Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
Katy visą teorijos dalį pratylėjo ir viską užsirašinėjo į savo užrašinę, kad prireikus žinotų. Išgirdus, kad netrukus pamatys mirusio žmogaus dvasią mergaitė šiek tiek išsigando, bet susikaupusi atsistojo ir priėjusi prie Dvasių medžio nusiskynė lapą. Po to pirmakursė nuėjo į kampą ir pasiėmė geltoną pagalvėlę, kuri buvo be jokių užrašų ar piešinėlių.
Katy ilgai žvalgėsi atokesnės vietelės ir pagaliau rado. Mergaitė nuėjo į kabineto galą prie lango. Ten pasidėjusi pagalvėlę susikaupė ir bandė atsiminti burtus, kurie gali sudeginti lapą. Jai sekėsi nekaip, todėl pirma ėmė galvoti ką mergaitė galės šnekėtis su mirusioju. Gal reikia paklausti kaip jis laikosi? Ne, čia jau visiškai išdurnėjau. Hmm.. Gal paklausiu kokia buvo gražiausia gyvenimo akimirka? Kokios buvo didžiausios svajonės? Aii sugalvosiu eksprontu. Svarbu prisiminti burtą kurios sudeginsiu lapą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
 Mayra vis dar patogiai sėdėjo susisupusi į kailinį apsiaustą. Bet jai nepatiko ne tai, kad turi atsistoti ir kažkur eiti, bet tai, kad reikės kalbėti su mirusiojo dvasia. O tai bus žmogus, svarbus iš jų gyvenimo. Nė vienai Mayrai tai nepatiko - pas jas visas tupėjo įvairiausi skeletai spintose, o susitikimui su jais jokiu būdu dar nebuvo pasiruošę. Bet pamoka yra pamoka ir praktiką reikia bent apsimeti darant.
 Klastuolė pakilo iš savo patogios vietelės ir priėjo prie medžio. Tamsūs lapai beveik sugėrė šviesą ir mergina atsargiai nusiskynė vieną. Apsidairiusi matė, kad kiti mokiniai jau pradeda savo užduotį, bet Mayros viduje kirbėjo baimė bei nežinia. Žmonės miršta su priežastimi. Apraudojai ir pamiršti. Arba ne. Bandydama nuvyti abejones šalin, Mayra pasiėmė tamsią bei minkštą pagalvėlę ir, susiradusi vietą šešėliuose, sukalbėjo mažą maldelę savo globėjui Liuciferiui. Ant grindų padėtas tamsus lapas beveik susiliejo su jomis. Mintys apie tai, kaip viskas gali baigtis, niekaip blogai neapleido klastuolės, bet ji pasiėmė lazdelę ir drebančiu balsu tarė vieną iš savo mėgstamiausių burtažodžių, kuris dabar paliko tik nemalonų poskonį burnoje:
-Incendio.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
Pūgai siaučiant už storų pilies sienų, šviesiaplaukis lėtai kopė į penktą aukštą, kur turėjo vykti herbologijos pamoka. Tikriausiai dėl neįprastos vietos vaikinukas ir nusprendė sudalyvauti pamokoje. Kita vertus, kalėdinį laikotarpį praleidęs Hogvartse, jis norėjo nueiti į kurią nors pamoką, o ne kokį tūkstantąjį kartą be tikslo paklaidžioti koridoriais.
Sigurdas nustebo, patekęs į neįprastą erdvę, tačiau patraukęs pečiais jis susirado vietą kiek atokiau: prie sienos.
Profesoriui prabilus, šiaurietis susiraukė. Kas per šventiška tema? Ir kas per daiktas tie nekroflorai? Jis pirmą kartą girdėjo apie tai. Žinoma, grifas galėjo greitai išmąstyti, pasitelkdamas pirmuosius mokinių atsakymus ir profesoriaus apibūdinimą, bet nutarė šįkart nepraverti burnos. Neverta. Kam dar krutinti smegenis, kad sugalvotum atsakymą, o tuo labiau - teisingą? Taigi, mokinys klausėsi kitų atsakymų, tuo pačiu svarstydamas apie artėjančią pamokos praktiką.
Islandas abejingai gaudė profesoriaus žodžius, kol suvokė, kad po kelių minučių jis turės kalbėtis su mirusiu žmogumi. Mama. Negi...iš tikrųjų? O ką aš jai sakysiu? Šviesiaplaukis tuo pačiu bijojo ir džiaugėsi, lyg netikėdamas dar kartą pažvelgė į baltu kamienu ir tamsia lapija pasižymintį medelį. Rankos pradėjo lengvai virpėti, o širdis - greičiau plakti. Jis jaudinosi, tačiau veidas šio jausmo neišdavė. Tik akys jau nebebuvo tokios abejingos.
Vaikinukas nekantraudamas priėjo ir nusiskynė augalo lapelį. Tamsus Dvasių medžio lapas keistai atrodė blyškiame delne. Kelias akimirkas Sigurdas tarsi užburtas spoksojo į jį. Kas man darosi? Papurtęs galvą nužingsniavo prie pagalvių krūvos ir  išsirinko tamsiai rudą pagalvėlę.  Nusinešęs ją prie sienos, grifas minkštai įsitaisė ir priešais save pasidėjo lapelį.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Nieko nesugalvojęs švilpis nebežinojo ar jam tęsti tą pamoką, nors ir labai norėjo pasišnekėti su artimu ir mylimu žmogumi, bet labai bijojo ir dvejojo. Suėmęs save berniukas pasiėmė burtų lazdelę, lapą, kurį turėjo šalia savęs ir tarė:
-Incendio.
Burtažodis švilpiui nepavyko, nors ir buvo nesunkus. Todėl nusiraminęs vėl tyliai tarė:
-Incendio.
Iš burtų lazdelės galo išėjo ugnis ir lapukas užsidegė. Švilpis vis dar bijojo, bet dūmai atsirado labai greitai. Atsiradus dūmams jie pradėjo judėti ir formuoti kažkokio artimo žmogaus veidą.Jau prasideda. Jis pastebėjo, kad tai močiutė ir apsidžiaugė, todėl nieko negalvojęs tarė:
-Labas močiute, kaip laikaisi?. Koks neapgalvotas klausimas, kam aš pradėjau.
-Labas anūkėli, koks tu pasikeitęs ir užaugęs, kaip ir visi mirę žmonės, puikiai,-atsakė močiutė
-Puiku, kad puiku, kaip man sunku be tavęs, nes esu vienas. O tu matai mane?-nuliūdęs ir vėl tarė švilpis.
-Žinoma, kad matau tave, brangus anūke. Tu nesi vienas, nors manęs nematai, bet aš tave matau ir visada palaikau.-atsakė močiutė.
- Gera žinoti, močiute, paskutinis klausimas, nes turėsiu eiti. Ar pomirtiniame pasaulyje tu susitinki su mano seneliu?- susidomėjęs tarė Martin.
-Žinoma, mes visada matome vienas kita. Gaila anūkėli, kad turi eiti, bet žinok aš tave myliu ir visada būsiu šalia. Perduok linkėjimus savo mamai.-atsakė močiutė.
-Ate.-nuliūdęs tarė Martin'as, nes pabaigti pokalbio nenorėjo.
Atsisveikinęs su močiute jis stengėsi prisiminti reikiamą burtažodį...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Sophie ramiai ėjo Hogvartso koridoriais. Ir būtent koridoriais, o ne ėjo į pamoką. Bendrauti su žmonėmis vienuolikmetė dar neišmoko, nors dabar visi jai pasirodė gana malonūs. Ar aš imu priprasti?
Ilgai vaikščiodama koridoriais, Garcia apsisprendė nueiti į pamoką. Nuėjus į pamoką, Sophie išklausė profesorių. Cha, šventinė tema, mirtis. Tam herbologijos profesoriui reikia pasidomėti kas šventiška, o kas ne.
Teoriją švilpė praleido, nes bijojo suklysti, be to - šiaip, tingėjo mąstyti. Bet už tad Švilpynės koledžo mokinė labai klausėsi kitų - ji norėjo kuo greičiau priprasti prie šio, burtininkų pasaulio.
Vos profesorius Ramsay paskelbė praktiką, Garcia susimąstė. Ar turi būti artimas žmogus? Kas, jei aš tokio neturiu?

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Tikriausiai pirmą kartą, Delfė su milžiniškai gera nuotaika ėjo į Herbologijos pamoką. Dėl to, kad nereikia pėdinti šaltą dieną į šiltnamį, o galima sėdėti pilyje, šiltoje klasėje. Kad visada taip būtų...
Delfė atėjus į pamoką linktelėjo profesoriui. Mirtis? Šventinė tema?  Rimtai? Nuo kada?Teoriją Digori praleido, nes apie nekroflorus nenutuokė nei kruopelytės.
Išgirdusi ko herbologijos profesorius reikalauja praktinėje dalyje, Delfė suakmenijo. Ji nenutuokė ką pamatys. Jei pamatys kažką tokio, ko ji nenori matyti? Kas atsitiks?
Delfė pasiimė savo lazdelę ir lapą.
- Incendio.
Nieko neįvyko.
- Incendio.
Vėl nieko.
Delfė piktai žvelgdama į kitus mokinius, vis bandė. Bet Delfei Digori nesisekė.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Prisiminęs burtažodį, kurio jam reikėjo tarė:
-Aqua eructo.
Bet deja nepavyko ir iš lazdelės galo nepasirodė nė lašas vandens, todėl suėmęs save vėl tarė:
-Aqua eructo.
Burtažodis suveikė ir iš lazdelės galo išėjo vanduo, kuris užgesino lapą. Bet kai lapas užgeso ir dūmai nebeėjo Martin'as nesidžiaugė, nes pokalbis truko labai trumpai, tačiau jis įžvelgė gerąją pusę, kuris buvo klasės nepatvindymas su tokiu burtažodžiu. Užgesinęs Dvasių medžio lapą jis niekur nėjo, o sėdėjo ant savo pagalvės ir galvojo bei virškino tai ką šnekėjo.Ar aš tinkamai laiką praleidau? kodėl viskas truko tiek trumpai? Močiute, kaip aš tavęs pasiilgau, tikiuosi matai. Dar penkias minutes pasėdėjęs ir viską apgalvojęs berniukas pakilo ir nuliūdęs nunešė pagalvę į vietą, o tada nuėjo į savo suolą, kur pasiėmė savo užrašų knygutę ir surašė viską ką šnekėjo, kad niekada nepamirštų. Suskambėjus skambučiui Martin'as atsisveikino su mokytojumi,  išėjo iš kabineto ir nuėjo link savo kambariuko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Sophie stebėdama mokinius pasekė jų pavyzdžiu. Pasiėmusi savo burtų lazdelę, švilpė sumurmėjo:
- Incendio!
Švilpė nesitikėjo, kad pavyks iš pirmo karto, bet jai pavyko. Nesuprasdama kas vyksta, vienuolikmetė stipriai užsimerkė.
Lapas užsidegė ir dūmuose Sophie pamatė nepažįstamą veidą.
- Kas tu esi, po galais?! - piktai prašneko Sophie.
Figūra buvo moters, ji šyptelėjo.
- Aš tavo teta.
- Meluoji. Aš neturiu giminių ir šeimos! Tėvai manęs įsižadėjo, o be jų nieko neturiu!
- Išklausyk, Sophie. Laiko mažai, greitai turėsi eiti. Tavo motina turėjo seserį, bet apie mane nepasakojo. Nemėgo manęs, nes buvau burtininkė. Bet neturiu laiko pasakoti. Kaip tau sekas, Sophie?
Sophie užsikirto. Ji turėjo milijonus klausimų tetai, bet tik išlemeno.
- Man sekasi siaubingai, teta. Atostogas leidžiu Hogvartse, bet vasarai turėsiu grįžti į pragarą. Be to, čia nepritampu..
- Viskas gerai, Sophie. Net tamsiaisiu metu galima būti laimingu, tik reikia nepamiršti įsijungti šviesą. Na, turi eiti.
- Būk šalia.
- Visada. Tu manęs nematai, bet aš tave puikiai matau. Iki, Sophie.
Sophie buvo suakmenėjusi.Dar vieną šio pasaulio paslaptis...