0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 4 metus »
Martin'o mintys pasiteisino, nes mokytojas buvo keistas ir nusišnekantis. Švilpis žinojo, kad profesorius buvo klastuoliais,o jam su jais nesisekė, todėl buvo pradėjęs galvoti kaip išeiti lauk iš kabineto, bet pasiliko ir stengėsi ištvert likusią pamoką. Profesorius tik šnekėjo, aiškino apie kerus, kurie Martin'ui buvo gerai žinomi, tik dar nemėginti. Iš profesoriaus šnekėjimo, švilpiui susidarė dar tvirtesnė nuomonė apie tai, kad jis nekenčia savęs ir kitų, todėl  galvoja kaip visų atsikratyti. Martin'as išgirdęs praktinę užduotį nenorėjo darytis gėdos, todėl ilgai svarstė kaip išsisukti iš padėties ir nesakius burtažodžio pasitraukti akmenuką. Velniai nematė, reikia pamėginti, nors burtažodis yra labai sunkiai ištariamas.
-Wingardium levios,- tariant pirmą sykį, jį kažkas pastūmė, todėl jis nepabaigė sakyti burtažodžio. Berniukas pradėjo jaudintis, kad tuoj kažkas pradės juoktis arba profesorius šaipysis, kad net burtažodžio nemoka iki galo ištarti. Ir net nepajuto, kad sustingo lyg akmuo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 4 metus »
Po pirmos nesėkmės švilpis buvo labai susijaudinęs, nors žinojo, kad tai buvo ne jo kaltė, bet vistiek delsė tarti antrą sykį. Atsigavęs nuo nesėkmės ir kūno sustingimo jis užsimerkė ir suskaičiavo iki dešimt.Vienas...šeši...dešimt. Skaičiavimas jam padėjo viską apmąstyti. Tada dar pasitreniravo mostą ir paskaitė knygoje apie burtažodį. Nes manė, kad kažko pilnai nežino.
-Wingardium leviosa.
Burtažodis nesuveikė, nes kirtis buvo netoje vietoje kur turi būti, jis pasakė pabrėžiant sa. Trečią, ketvirtą ir penktą sykį tariant vis nepavykdavo susikaupti ir ištarti taisyklingas. Kiek galima taip klysti? Paklausė savęs Martin'as  stengėsi susitelkti į burtažodį, bet jam nesisekė, nes buvo nevienas mokinys, kuris mėgino ir blaškė švilpį. Suėmęs save Martin'as tarė:
-Wingardium leviosa.
Akmenukas pakilo ir berniukas jau buvo pradėjęs skraidinti jį link savęs, bet susikaupimas dingo ir akmenukas nukrito vidury kelio...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 4 metus »
 Šiai Mayrai profesorius rūpėjo tiek pat, kiek ir tie kvaili akmenys. Patrynusi rankas, kad jas pajustų, paėmė lazdelę į kitą ranką (Kaip jūs padarai dešine naudojatės...) ir atkartojo kitos Mayros neseniai bandytų kerų judesį kelis kartus, vien tik tam, kad pajustų, kaip juda jos lazdelė ir riešas ore. Buvau šito pasiilgus. Ei, grąžink mane atgal! Tai nustok panikuot. O dabar šiuš. Lyg kalbėdama su kitom Mayrom realiam gyvenime, mergina ranka parodė joms užsičiaupti. Nukreipusi lazdelę į pirmą pasitaikiusį akmenį, klastuolė lengvai mostelėjo tardama:
-Accio.
Vos pagavusi atskridusį akmenį ore, Mayra padėjo jį ant stalo. Norėdama išnaudoti retai pasitaikančią progą pasinaudoti magija, mergina dar kelis kartus panaudojo burtažodį - kartais visiškai nieko neįvykdavo, kartais atlėkęs akmuo taikydavosi kaukštelėti klastuolei į galvą, o kartais gražiai nuguldavo ant rankos. Pamažu ant Mayros suolo kaupėsi akmenų kalnas.
 O tuo tarpu ankščiau panikavusi Mayra nejautė nieko. Tik stebėjo, kaip jos ranka, lyg svetima, grakščiai juda ore ir nuskamba tolimas balsas, tobulai ištariantis burtažodį. Tu visada mokėjai apsieiti su šituo...

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 4 metus »
Jis nenusiminė, kad jam nepavyko, bet griaužė save, nes galėjo būti pirmas, kuris parodys mokytojui levituojantį akmenuką. Jis stengėsi suprasti, kaip jis prarado susikaupimą ir akmenukas nukrito.
Bet vėl susikaupęs tarė:
-Wingardium leviosa. Akmenukas pakilo ir iškart nukrito, nes Martin'as prarado susikaupimą. Jis nieko nelaukė ir vėl tarė:
-Wingardium leviosa.
Bet kaip ir praeitą sykį akmenukas nukrito tik pakilęs, švilpis viduje pradėjo niršti ir nusiraminimas dingo. Jis pradėjo kaltinti aplinkinius ir mokytoją, nors buvo kaltas tik pats. Jis nenorėjo dar sykį suklysti, bet ir nenorėjo pasiduoti. Vidinis velniukas nurimo ir berniukas nieko nelaukęs tarė:
-Wingardium leviosa.
Akmenukas pakilo, Martin'as jį skraidino link savo suolo, bet priskridęs prie suolo jis vėl nukrito. Martin'as norėjo klykti iš pasiutimo ir išeiti lauk, bet noras pelnyti taškų jam neleido pasiduot, todėl jis vėl suskaičiavo, nusiramino ir susikaupęs tarė:
-Wingardium leviosa.
Švilpis pakėlė akmenuką, parsiskraidino prie suolo ir laikė tol kol mokytojas leis nuleisti. Laikydamas stengėsi išlaikyti susikaupimą ir nenumesti akmenuko ant žemės. Mokytojas nekreipė dėmesio, todėl Martin'as tarė:
-Mokytojau, sakėt pažiūrėsit kaip išmokome burtažodį ir jo dėka atskraidinome akmenukus.-švilpis laikė akmenuką ore ir laukė kada mokytojas duos leidimą jį nuleisti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
 Nusprendusi, kad pakankamai ilgai kankino accio, Mayra atsivertė knygą ir padėjo skaityti apie wingardium leviosa. Jau po įvadinės pastraipos suprato, kad susikaupimas bus jos rykštė, tad tiesiog kurį laiką mosikavo lazdele, norėdama pajusti judesį. Nusprendusi išmėginti savo gebėjimą ignoruoti šurmulį galvoj, klastuolė nukreipė lazdelę į akmenuką, ramiai gulėjusį ant jos stalo stūksojusioje akmenų krūvoje, ir pabandė sujungti judesį su tarimu:
-Wingardium leviosa.
Tarimas atsiliko nuo judesio, tad nieko neįvyko. Pasiryžusi parodyti kitoms Mayroms, kaip reikia naudotis lazdele, mergina vėl pasiruošė tarti burtažodį:
-Wingardium leviosa.
Akmuo pakilo ir stabiliai laikėsi viename lygmenyje, kai kitų asmenybių ,,o" ir ,,aaa" išblaškė klastuolę ir akmuo garsiai taukštelėjęs nukrito atgal į krūvą. Susiraukusi, Mayra bandė nutildyti kitas asmenybes, tyliai kikenančias mintyse, bet supratusi, kad tai - bergždžias reikalas, bandė atkartoti praeitą bandymą. Kuo ilgiau Mayra dirbo, tuo lengviau buvo susikaupti ir nesileisti išblaškomai akmenų kaukšėjimo bei balsų galvoje, kurie dabar labai įkyriai dainavo kalėdines dainas. Supratusi, kad laikas bandyti dirbti su akmenimis ant kabineto grindų, Mayra išsirinko auką ir, nebeprarasdama nuo darbo atsiradusio susikaupimo, mostelėdama lazdele tarė:
-Wingardium leviosa.
Akmuo pakilo, o Mayrai lengvai pakėlus lazdelės galą, pradėjo judėti jos link. Kai akmenėlis buvo netoli merginos, ši truputėlį išsiblaškė, tad rieduliukas ore pradėjo drebėti, bet Mayra spėjo jį sugauti ranka, šiam nespėjus nukristi ant grindų. Vartydama uolienos gabaliuką tarp pirštų, klastuolė susigalvojo atvirkštine užduotį - visus tuos akmenukus nuo savo stalo nuskraidinti ir sudėti į krūvą klasės gale. Pradėjusi nuo to, kurį laikė rankoje, Mayra pamažu nuskraidino visus akmenėlius ir sudėjo į naują krūvą. Dalis kelyje nukrisdavo, kitus būdavo sunku išlaikyti ore, bet paskutiniai akmenys nuskrido be jokių problemų. Norėdama įsitikinti, kad tikrai perprato burtažodžius, Mayra kelis akmenis prisišaukė su accio nežiūrėdama, tada nuskraidino juos atgal su wingardium leviosa bei kelis su tuo pačiu burtažodžiu susigrąžino pas save. Nusprendusi, kad pats laikas užbaigti praktiką ir dingti iš kabineto, Mayra pakėlė ranką ir kreipėsi į profesorių:
-Profesoriau, sakėte parodyti, kaip išmokome burtažodžius.
Nelaukdama vyriškio atsakymo, klastuolė prisišaukė akmenį su accio, o po to dar vieną atsiskraidino su wingardium leviosa. Nekantraudama pasislėpti Klastūnyno bendrajame kambaryje, Mayra skaičiavo akmenis ant grindų.

*

Avery Michel Streiker

Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Žinoma, vyrukas užpyks, bandys atrodyti kietas, kuriam nesvarbu kiti, ypač požiūris į jį.
-Jei tau yra nesvarbūs mūsų požiūriai į tave, kodėl tildai mus? Vau, kažkas atėjo gelbėti pasaulio,-  mergina meiliai nusišypsojo kerėjimo profesoriui,- Sėkmės. Ar žinojai, kad mokytojai traukia tokius pačius į save mokinius, mhm? Jei mes esame netikšos, tu irgi esi toks pat. Atleiskit, bet man nesate profesorius, tik bjauriai sužalotas vyrukas, kuris nemoka suvaldyti savo mokinių, dangstosi savo šaltumu ir atseit "žiaurumu", dedasi tokiu kankiniu, išgelbėtoju. Kita vertus, iš kokio jūs esate pečiaus?- išvydusi pastarojo sužalotą veidelį, sučiulbėjo švilpė,- Žinokit, ne krosnis nujuodina mano rasės atstovus, o melaninas, biologija, Argentai,- dar viena šypsena.
Širdis virptelėjo iš džiaugsmo, išgirdusi kitų pasisakymus. Ramiai, dar niekas nepasubaigė. Praktika tikrai buvo nuobodi, tačiau Rayna žinojo, kaip ją paversti įdomia. Rudos akys kryptelėjo Švilpynės prefekto pusėn, tarsi sakydamos, pasirūpink Dafydd'o balsu, gi tu septintakursis antrus metus.
-Žinoma, Argentai, kaip pasakysite,- apsimestinai nuolankiu balsu tarė ji, jos kūnas atsipalaidavo.
Lai, praktika prasideda. Laibūs, stiprūs pirštai palietė saviškę lazdelę, Rayna šią mikliai išsitraukė.
-Accio! - mostas buvo dailus, grakštus.
Dafydd'o lazdelė atsidūrė jos rankoje. Rayna išdidžiai iškėlė smakrą ir nusišypsojo. Koks skirtumas ar profesorius pastebėjo ar ne - svarbiausia, kad per tiek metų nepamiršo šių kerų. Va, ką reiškia, kai kas metus keiti mokyklas, o ypač užsisėdi Japonijoje - šalyje, kurioje į mokslą žiūrima daug stipriau nei čia, Jungtinėje Karalystėje.
-Imk,- sumurmėjo klastuoliui švilpė, skubiai prasiartinusi prie jo, - Ir kitą kartą taip lengvai neatiduok, po šimts kentaurų, tu klastuolis, garsusis Dafyddas,- įbruko į raudonplaukio rakas lazdelę ir kaip mat sugrįžo į savo vietą. Mintys mintis vijosi, Rayna mąstė ką dar padaryti.
Kvailai įsišiepė. Tegul, eis pavartyti vadovėlio - per daug neturėjo ką daryti per šią pamoką.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
Nelysk prie jo,- sugriežė dantimis mintyse, žvelgdamas kaip Alekas prisiartino prie Martin. Eh, kaip Arwen sugebėjo tokiam žmogui paskirti tokias pareigas?-Tu apie mane nieko nežinai. Baik meluoti,- kietai it metalas drėbtelėjo Kajus. Kad ir ką kalbėjo ta uoliena, kad ir kokį ten vaizdą matė, tačiau nujautė, jog motiną turėjo. Tiek to. Gal ir ne biologinę, bet Emilijana galėjo jam būti bent globėja. Ir buvo.
Aleko žodžiai per daug jo neįžeidė, žinojo koks yra, kokias problemas turėjo, tik ant kaklo pašiauti plaukus privertė profesoriaus "visažiniškumas". Jei tik Džeimsas čia pasirodytų....- saldi buvo svajonė, kur tau, tačiau Kajus pabandė įsivaizduoti.
Dafyddo žodžiai Kajų privertė įsišiepti. Rodos, ta įremta transfigūracijos knyga tau padėjo, Dafydd'ai. Ta pati problema suartina priešus, tiesa? Kajus pajautė padėką penktą kursą kartojančiam kalstuoliui už pastarojo žodžius.
Atrodė, sukilimas nurimo. Kajus jau buvo besiruošęs kaip nors greičiau atlikti praktiką ar dar rasti kandžių žodžių profesoriui, kai netikėtai sulaukė juodaodės švilpės žvilgsnio. Kajus sutrikęs nežymiai linktelėjo.
Įgudusiu judesiu išsitraukė savo burtų lazdelę, bežodžis burtažodis nuskambėjo jo galvoje - kerai nulėkė link klastuolio, panaikindami Aleko užleistus nutildymo kerus.
Wintersas įsišiepė ir ramia širdimi pasidžiaugė savo pasisekimu. Bežodžiai kerai kartais jam kliūdavo, tačiau šiame karte buvo tikras, kad jie pavyko. Gerai, gerai, užteks. Dabar pagalvok apie praktiką. Bent parink kelis taškus. -Accio, - kerus buvo kadaise naudojęs, senai senai.
Pala, ar ne tada, kai prefektų vonioje buvo su Adele?
Šalia varnės (rodos, vardu Anika) gulintis vadovėlis suvirpėjo, pakilo ir jau rodės norės nuskrieti link. Aha, nuskriejo link jo, tačiau per pusę kelio nudribo ant žemės.
Oi. Atsiprašau!
Wingardium leviosa,- knyga pakilo ir nuskriejo atgal, pas varnę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kajus Arno Wintersas »

*

Alekas Argent

Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
Vos išdėstęs praktiką Alekas paskendo savo reikaluose, o tiksliau aliuminėje gertuvėje buvusiame skystyje. Turinys vis mažėjo, o Argent galvelė dar nesvaigo. Keistas reikalas tas alkoholis. Kuo dažniau geri - tuo daugiau reikia. Tik mažojo švilpio balselis privertė pakelti akis į klasę. Kas dirbo, kas miegojo, kas šūdą malė. Tiesą sakant Argent nelabai rūpėjo kas ką veikia. Svarbu šiam gert netrukdo ir šiaip neerzina.
- Martinai, - kilstelėjo antakį vyras, - tu mane kvailiu laikai ar ką? Tavo akmuo ant žemės. Kaip antrakursis jau turėtum žinoti, jog kol kreipeisi į mane nukreipei mintis nuo burto. Kartok iš naujo, - Aleko žvilgnis keliavo vėl per pora suolų iki Mayros. Per daug jam ši mergiotė nerūpėjo kaip ir visi čia susirinkę, bet juk privalėjo apsimesti sudomintu šios mažais ir pirmakursiškais kerėjimo sugebėjimais, - Tau reikėjo mokytis tik Accio kerus. Maniau, jog visi nuo ketvirto kurso jau moka levituoti daiktus. Pasirodo klydau ir, - vyriškis kalbėti nebaigė. Iš miegelio vėl budintis pradėjo švilpiai, o labiausiai reiškėsi ta murzė įsitepusi suodžiais. Argent pasuko galvą į Avery pusę. Drausminti ar pertraukti labai "įdomios" mergaitės kalbos nenorėjo, tad išklausė iki galo pora kartų nusižiovaudamas. Kai ši atrodo baigė Alekas pakilo nuo savo kėdės ir priėjęs stipriai sugriebė merginą už žandikaulio bei atsuko į savo akį.
- Ar dar neaišku, jog niekam tokie išsišokimai neįdomūs? - sugriežė dantimis Argent, - susirink daiktus ir dink iš kabineto, - ranka sudrebėjo. Kūnu perėjo agresijos sukelta šiurpuliukų banga ir vyras skaudžiai tėškė pliaušką merginai į veidą, - Wintersai, tu taip dingsti iš klasės. Palaikysi kompaniją bendrakoledžei, - į Kajų vyras net neatsisuko. Vėl sugrįžo prie savo stalo, tačiau šį kartą į mokinių suolus atsuko nugarą. - Artėja karas. Pats tikriausiais karas, o jūs kaip maži vaikai man rodot priekaištus už kruopelytę drausmės ir žiaurumo. Pratinu jus visus neišvengiamui linkimui. Magijos ministerija elgiasi daug žiauriau už mane, tačiau joje dirbančius asmenis jūs gerbiat. Sklinda gandai, jog ten yra kankinami visiškai nekalti magiškų rasių atstovai. Grįžtam prie tų laikų, kai vilkolakiai negalėjo nei profesoriauti, nei dirbti magijos ministerijoje ar kažkur kitur, o jūs suknistai verkiat dėl kerėjimo pamokos? Suaukit, nusišluostikit ašaras, pašalinkit pagiežą man bei s.u.s.i.i.m.k.i.t
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Alekas Argent »

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
Laikant akmenuką ore jis nukrito ir kai mokytojas atėjo, jis jau buvo ant žemės. Martin'as vėl supyko, kad pikčiurna mokytojas tiek laiko neatėjo ir žinoma ant savęs, nes prarado susikaupimą.Bet jis suprato, kad kitą sykį reiks tylėti ir laukti kol mokytojas pats pamatys.
-Wingardium leviosa.
Nuskraidino nuo žemės akmenuką, o paskui kitus likusius nuo praeitų sykių. Berniukas jau žadėjo atsiskraidinti akmenuką, bet tada mokytojas pradėjo kažką pasakotį apie magijos ministeriją. Švilpiui pagaliui buvo aišku, kodėl jis toks žiaurus ir grubus. Kai mokytojas nutilo švilpis susikaupęs ir vėl tarė, nors labai tingėjo tai sakyti, nes pats nebežinojo kelintą sykį.
-Wingardium leviosa.- su nedideliu entuziazmu veide tarė Martin'as.
Akmenukas pakilo, švilpis jį atsiskraidino ir tylėdamas laukė kada mokytojas pamatys bei tikėjosi, kad daugiau nebereiks kartoti to nuobodaus burtažodžio.
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Avery Michel Streiker

Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
-Jei neįdomūs, tai ko kreipi dėmesį?
Ji to ir norėjo. Įniršęs profesorius nevaldė savęs, Rayna pasiruošė bet kam. Visgi, ji žinojo kas nutiks.
Alekiui stipriai suėmus jos žandiklaulį, širdis, rodės, tuoj iš krūtinės. Ramiai. Ramiai
Praleiskim daugybę dalykų, kas tada nutiko, nes tai nesvarbu - buvo tik svarbus vienas dalykas - Alekas žvelgė tik į jos veidą, pamiršdamas ką kitą
Vyro rankai skriejant link jos, reakcija ir įgūdžiai padarė savo, paslėpė lazdelę kišenėję, (akimirką galvoje švystelėjo perspėjimas iki galo atlikti vaidinimą ir neišsiduoti), pasisuko liemeniu, tačiau Alekas vis vien pasiekė savo. Akimirką prarado nuovoką kur yra jos priešininkas, mintyse prašniokštė keiksmų lavina, mergina prakeikė kėdę, kuri trukdė laisvai judėti. Vos Alekui pasitraukius nuo jos, laisva ranka čiupo už stalo kampo ir mikliai iščiuožė iš savo vietos. Vos kojos palietė grindinį, Rayna atsisuko į nueinantį profesorių, jos rankoje buvo lazdelė. Jokios šypsenos jos veide nebuvo, veidas liepsnojo iš skausmo nuo smūgio. Ji nieko nesakė, tik stovėjo.
-Meluoji. Magijos Ministerijoje niekas taip nesielgia,- prakošė pro dantis, rudos akys niršiai žibėjo,- Pati ten buvau ir kalbėjausi. Nekabink makaronų visiems. Accio,- mostelėjo lazdele ir į jos delną atsirado aliuminis termosas,- Reducio.
Vos termosio sumažėjus, šį įsikišo į kišenę. Tada bjauria šyptelėjo Alekui.
-Šitą pasiimsiu, tikiuosi dar kartą nebandysi užvošti?
Ir tada pasisuko ir išėjo iš klasės, aišku, tik be jokio durų trenksmo. Ko reikėjo - tą ir gavo. Kita stotelė - Magijos Ministerija ir susirasti patį Magijos Ministrą. Aišku, dar nusiųsti pelėdą krikštamotei. Skundikė nebuvo, bet reik kai ką apmąstyti ir šiek tiek paprašyti pagalbos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Avery Michel Streikers »