0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayran Wallflower

  • Burtininkas
  • ***
  • 160
[Tema : Žiobarų tradicijos.]

Vieneri, bet gan ilgoki metai. Štai kiek laiko prabėgo nuo tada, kai Malia paskutinį kartą įžengė į taip išsiilgto Hogvartso, kuris jai buvo tarsi antri namai, teritoriją. Tik šį kartą aštuoniolikmetei atiteko visai kitoks vaidmuo Hogvartso gyvenime : žiobarotyros mokytoja. Iš tiesų, tai gal net ir buvo kiek keista, kadangi būdama mokine, Scoott buvo tikrai nepaklusni ir neklausanti profesoriaus bei tikrai nemėgstanti žiobarotyros, o ypač tada pamoką dėsčiusio profesoriaus mokinė.
  Įsimintinu koridoriumi pasukusi tikrai gerai žinomo kabineto link, naujajai žiobarotyros profesorei į galvą lindo jos mokymosi hogvartso prisiminimai, bet nenorėdama blaškytis prieš pirmąją savo pamoką mergina tarsi išvarė jas iš savo galvos ir minčių. Galiausiai grakščiais žingsniais priėjusi kabinetą, buvusi klastuolė, seno rakto pagalba atrakino šiek tiek girgždančias kabineto duris. Žiobarotyros kabinetas, Malio's akimis buvo visiškai nepasikeitęs, bet tikrai reikalavo pokyčių, bet deja, turėdama tikrai nedaug likusio laiko iki pamokos pradžios, aštuoniolikmetė negalėjo nieko pakeisti ar padaryti, tad keliais lazdelės mostais sutvarkė klasėje esančią netvarką. Seni suolai su kėdėmis atgavo savo senąją būklę ir vėl atrodė tarsi nauji, visos dulkės ir voratinkliai buvo išvalyti. Mergina žinojo, kad po kurio laiko šis kabinetas nekardinaliai, bet pasikeis. Ji jau buvo susidariusi scenarijų galvoje kaip šis atrodys...
  Išgirdusi varpą, kuris reiškė pamokos pradžią, žemo ūgio mergina palaukė kol klasė prisipildys mokiniais, o tada nužygiavo prie lentos ir dailiomis bei didelėmis raidėmis užrašė pamokos temą bei savo vardą ir pavardę. Galiausiai atsisuko į klasę ir tarė :
- Sveiki visi, kaip jau daugelis turbūt žinojote, šiemet jums žiobarotyros pamoką dėstys nauja profesorė. Aš esu Malia Scoott - jūsų naujoji žiobarotyros profesorė. Per mano pamokas jūsų elgesys priklauso nuo pačių jūsų, bet taip pat ir neatsakau už savo reakciją į jūsų elgesį. - Tarė klastūnyno vadovė ir priėjusi prie savo darbo stalo šono atsisėdo ant jo, jausdamasi visiškai laisvai.
- Taigi, gana be reikalingų kalbų ir pirmyn į darbą! Pradėkime nuo teorijos. Papasakokite apie tradiciją, kuri yra išnykusi, bet vyravo žiobarų bei burtininkų pasauliuose. - Nuobodžiaujančiu balsu tarė keistų veido bruožų mergina užsikeldama koją ant kojos, sėdėdama ir laukdama atsakymų.

[Užduotis aiški. Atsakykite į klausimą. Užduotyje reikia fantazuoti. Visiškai besikartojančių atsakymų neužskaitysiu! Pamoką pratęsiu gruodžio 10 dieną!]

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Malia Scoott »
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Burtininkė
  • *****
  • 798
  • Lytis: Moteris
  • NaH
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
 Šiais metais, kaip nekeista, sklido gandai, kad niekas iš profesorių nenorėjo apsiimti globoti gyvatėlių. Mayra tuo visiškai nesistebėjo - puikiai žinojo, koks jos koledžo elgesys bei požiūris į viską. Galvodama, kad reikia praskaidrinti auklytei nuotaiką, klastuolė ratais ir visokiais kvadratais beklaidžiodama galiausiai pasiekė žiobarotyros kabinetą. Pažiūrėjus į dar vieną jauną profesorę, Mayra caktelėjo liežuviu ir įsitaisė pirmose eilėse, kad galėtų geriau nužiūrinėt naująją vadovę. Profesorei atsisėdus ant savo stalo, Mayra nusistebėjo tokiu, na, laisvoku elgesiu ir jos veidas tą puikiai parodė, nes klastuolė net nesistengė slėpti savo reakcijų. O mintyse vartydama visokias tradicijas, juodaplaukė galiausiai pravėrė burną, bet prakalbo visai ne apie tai, ką galvojo:
-Žmonių deginimas ant laužo už raganystes. Žiobarai degino, nes manė, kad nusikaltusieji raganos, kurios jiems pakenkė, o burtininkai degindavo nusikaltusius burtininkus. Visada būdavo lyg spektaklis su ilgais kaltinimų bei nuosprendžių skaitymais, gėrimais, maistu ir, žinoma, egzekucija.
Galiausiai ištauškus viską, kas tik šovė į galvą, Mayra gūžtelėjo pečiais, nelabai rūpindamasi ar gaus taškų.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Martin'as atsikėlė labai anksti, nes nekantrumas žiobarotyros pamokai jam neleido užmigti ir išsimiegoti. Jis šios pamokos laukė žymiai stipriau nei žiobarų vaikai kalėdinės dovanos, nes be šios pamokos Hogvartse jis nematė kito užsiėmimo ar kitos tokios įdomios pamokos. Jis nežinojo kas jį
 toje taip traukė, bet jis išėjo labai anksti ir prie kabineto laukė net pusę valandos. Aišku jis laiko nešvaistė, nes skaitė naująją knygą, kurią jam pasiūlė viena švilpė. Įėjęs į klasę jis nieko nelaukęs nuskubėjo į priekį, nes ten jam geriausiai sekėsi viską išgirsti bei išmokti. Klasė nei trupučio nepasikeitė, todėl Martin'as nenuliūdo ir tikėjosi, kad gan keistoka mokytoja kažką pakeis ir nepaliks tos pačios ir gan niūrios klasės. Martin'as išgirdęs teorijos klausimą net negalvojęs tarė:
- Jų yra labai daug, bet manau, kad įdomiausia ir keisčiausia tradicija, kurios dabar gaila, bet nebėra. Kiekvienų metų pirmąjį žiemos savaitgalį su visa šeima daryti iš vaško norimos spalvos žvakes. Trumpiau tariant, žvakių darymas su visa šeima. Žiobarai gamindavo advento vainikui keturias žvakes su šeima,bet deja dabar nusiperką ir nebe visi gamina vainikus, kitos šeimos net neprisimena, kad tai egzistuoja. O burtininkai tam, kad skaitant knygą kiekvienas šeimos narys turėtų žvakė, kuri primintu vienas apie kitą, kad ir kur jie bebūtų. Į žvakę kiekvienas šeimos narys įsirėždavo savo vardą ar simbolį.
Jis nenorėjo šnekėt apie žiaurius dalykus kaip kita mokinė, tad pasirinko mielą temą jo ausim nors ir bijojo, kad negaus taškų, bet vistiek sakė tai kas jam miela, o ne taip stipru. Nors pagalvojo, kad už šeimą nieko nėra svarbiau ir nuraminęs save, klausėsi kitų mokinių...



« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Adam Wei Guk

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I don't mind you screaming, I just have to cover my ears
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Begalvodamas apie užduotą klausimą Adamas rideno pieštuką per stalą pirmyn ir atgal pasirėmęs smakru ant stalo. Adamas apie žiobarus daugiausiai girdėjo iš savo motinos, kuri girdėjo iš savo mamos. Adamo motina buvo maišyo kraujo, bet augo tarp burtininkų, vienintelė jos motina, Adamo močiutė, kuri buvo taip pat maišyto kraujo galėjo daug papasakoti apie žiobarų gyvenimą iš seniau. Apie tradicijas taip pat daug papasakojo, jų tikrai buvo neviena ir reikėjo prisiminti ar kai kurios dar vis gyvuoja iki šiol ar tėra tik mitas.
Staiga Adamas pakėlė ranką.
- Prieš gerus dvejus šimtus metų, o gal ir seniau, Škotijoje, kažkiokiame miestelyje buvo tokia tradicija pavadinimu "Naktinės", kai jauni žmonės, tiek burtininkai tiek žiobarai slapčia leidosi į miškus, naktį, kiekvieno mėnesio vidurį, kad sužaisti žaidimą. Žaidime burtininkai būdavo žiobarais, o žiobarai burtininkais. Iš kart kyla klausimas, kaip jie susiburdavo? Viskas prasidėjo nuo dviejų jaunų įsimylėjėlių, kurie kaip tyčia buvo iš burtininkų ir žiobarų šiemų. Jiems taip patiko leisti laiką kartu, kad jie sugalvojo surasti kitų bendraamžių ir bendraminčių. Jie panoro suartinti abi puses, jie sukūrė žaidimą. Ši begalo linksma tradicija laikėsi gerus dvidešimt metų ir surinko nemažą grupę žmonių, bet aišku tam atėjo galas, kai medžiotojai ir jaunų tėvai aptiko savo vaikus miškuose ir apkaltino burtininkus raganyste, apkeikė ir kurį laiką gaudė burtininkus, kad nekiltu žiobarams gresmės.
Adamas gyliai įkvėpė. Nebuvo užtikrintas ar tai visiška tiesa ką papasakojo, bet padarė viską ką galėjo, kad ko neprikurti.

Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Andrea vos nepavėlavo į savo pirmaja Žiobarotyros pamoka. Greitai susiruošusi ir atskubėjusi į kabineta rado vieta pačiame kabineto viduryje. Ji labai jau dinosi ir nežinojo ko galima laukti iš pirmosios jos pamokos Hogvartse! Mokytojai uždavus užduoti Andrea ilgai galvojo. Po kiek lauko prisimine jos šeimoje vykstančia tradicija.
- Tiesa sakant žinau gana nedaug apie žiobarus, nes esu iš grynakrauju giminės. Mano šeimoje, kiekvienais metais advento laikotarpiu darome advento kalendorius, bet tai ne kaip dežutė, o tiesiog perduodame mažas dovanėles vieni kitiems. Žiobaru pasaulyje būna kiek kitaip. Jie turi tokias kaip dėžutes, ant kurios yra sunumeruoti langeliai. Kiekviename langelyje slypi vis kitokia dovanėlė ar kažkoks kitas daiktas.

*

Neprisijungęs Mayran Wallflower

  • Burtininkas
  • ***
  • 160
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
  Malia to neparodydama šiek tiek pradžiugo, pamačiusi ir klastūnyno, jos buvusio koledžo mokinius, bet kaip ir naujoji žiobarotyros profesorė tikėjosi, nedaug kas iš klastuolių tesumanė pasisakyti. Nors tiesą pasakius, ir kitų koledžų nariai nelabai norėjo pasireikšti su atsakymais. Išties - tai tebuvo tik viena mergina, kurios atsakymas į klausimą aštuoniolikmetę pradžiugino ir nustebino. Visgi, ji manė, kad visi mokiniai kalbės apie nuobodžias išnykusiąsias tradicijas, bet jos viltys nepasitvirtino (kas buvo išties gerai.) Likusieji mokiniai taip pat gan gerai atsakė į klausimus. Viena mergaitė netgi palygino žiobariškąją tradiciją su burtininkų pasaulio tradicija. Taigi, daugiau neturėdama prie ko prikibti pilkų plaukų savininkė tiesiog nusprendė pagirti įvairių kursų ir koledžų mokinius:
- Šaunu. Į klausimus atsakėte kiekvienas savaip, bet ir teisingai. Džiugu, kad kažką žinote. - Tarė profesorė nulipdama nuo stalo, kadangi matė kelių mokinių sutrikusius veidus dėl jos sėdėjimo ant šio. Nors išties tie žvilgsniai merginos netrikdė. Visgi, ši nenorėjo, kad jos mokiniai būtų pasimetę ar nesusikaupę ties
darbu.
 - Teorinę dalį su šiuo klausimu ir baigiam. Dabar atėjo laikas ir praktikai. - Paprastai tarė žemaūgė mergina, mostelėdama lazdele ir taip ant savo darbo stalo pastatydama daug eliksyrų, kurių kiekvieno turinys kažkiek skyrėsi.
- Jūsų užduotis: išsirinkite po vieną eliksyrą nuo mano stalo ir grįžę į savo vietas išgerkite jį. Jūs panirsite į miegą, kurio metu susidarys haliucinacijos. Visi išgėrusieji Pateksite į vieną iš žiobariškųjų tradicijų,  žiobarų pasaulyje. Visos tradicijos yra skirtingos. Klimatas priklauso taip pat nuo to, kokių metų laikų yra šios tradicijos. Kai kurios iš tradicijų gali būti net išnykusios. Jūs turite išnagrinėti šią tradiciją, o pabudę ją aprašyti ant pergamento. Jeigu sumanysite išgerti eliksyrą stovėdami - nežadu jūsų tempti iki suolo. Pirmyn prie darbo ir sėkmės!  - Išaiškino pamokos praktinę užduotį Scoott nuėjo ir atsisėdo ant kėdės prie savo darbo stalo, kad galėtų atidžiau stebėti jos užduotą užduotį vykdančius mokinius.

[Išgeriate skystį ir suveikus haliucinacijoms patenkate į tam tikrą vietą, kurioje "švenčiama" žiobariška tradicija. Tradiciją, vietą ir klimatą pasirenkate jūs. (Nesikartokite!) Haliucinacijų metu, jūs turite išnagrinėti tradiciją, o eliksyrui pasibaigus ir jums prabudus, aprašyti tradiciją ant pergamento.
 Fantazuokite!
Mažiausiai 2 postai vienam veikėjui!
Turite laiko iki Gruodžio 18 dienos!
Viską atlikus galite išeiti iš kabineto!
Priminimas :
Kas nespėjote į teorinę dalį vistiek galite sudalyvauti pamokoje. Tik nieko gyvu nerašykite, kad vėluojate!
Jeigu konors nesuprantate - lauksiu pelėdos.]
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Burtininkė
  • *****
  • 798
  • Lytis: Moteris
  • NaH
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
 Mayra pažiūrėjo į įtartinus eliksyrus ant mokytojos stalo. Haliucinacijos? Ugh, vizijos, haliucinacijos, alpimai, dar kas? Kelionės astralu? Tai man sekasi.
-Accio,-mostelėjusi lazdele prisitraukė buteliuką vyresnėlė. Atsisėdusi ant stalo (voliojimasis ant grindų neatrodė kaip gera idėja), Mayra vieno gurkšniu išgėrė skystį ir atsigulė ant suolo, susidėdama rankas kaip lavonas. Eliksyrui pradėjus veikti, klastuolė užsimerkė ir leido sau pasinerti į pažįstamą jausmą.
 Atsimerkusi, Mayra iškart pastebėjo, kad nusikėlė keliais amžiais atgal. Ji dabar vilkėjo baltą suknelę, kurioje smagiai žaidė vėjas. Taip pat, buvo pasipuošusi įvairiausiais žalvariniais papuošalais, kurių simbolių nesuprato. Viduryje aikštės buvo iškeltas kruopščiai išaustomis juostelėmis bei gėlėmis papuoštas stulpas. Visi aplinkui vaikščiojantys žmonės buvo pasidabinę plaukus gėlėmis bei vainikais, dažnas rankose laikė kokį gėrimą ar maisto gabaliuką. Išplėtusi akis, Mayra dairėsi aplinkui, norėdama sugerti ryškias pavasario spalvas ir tolumoj skambančią muziką su džiaugsmingais žmonių šūkavimais.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Martin'as šiek tiek apsidžiaugė, kad atsakė teisingai, nors iš mokytojos kalbėsenos suprato, kad jo pasakyta tradicija jai buvo nuobodi. Švilpis be galo mylėjo žiobatotyrą, todėl taikėsi prie jo akims naivios, neišsilavinusios mokytojos. Išgirdęs praktinę užduotį berniukas supyko ir net nusivylė Hogvartso mokytojais.Ar jie nieko daugiau nesugalvoja? Keliavimas įėjus pro duris, išgėrus eliksyrą patiriant haliucinacijas? Jie tikriausiai nori, kad aš savo jauną širdį nugalabyčiau. Jis pykdamas nuėjo pasiimti eliksyrą, grįžęs jį išgėrė ir atsigulė ant stalo kaip ir kiti mokiniai lyg lavonas.
Jis atsimerkė ir suprato, kad papuolė į dar dabar švenčiamą šventę Kūčias, tik šiek tiek ankščiau nei prieš du šimtus metų. Tai jis nusprendė dėl maisto,kurį matė ant stalo. Jis buvo vienas iš septynių vaikų, kurie buvo apsirengę apdriskusiais bei apiplyšusiais rūbais. O tėvai buvo apsirengę šiek tiek geriau ir prabangiau, nes tikriausiai buvo su vieninteliais išeiginiais rūbais. Mamos suknelė buvo tamsiai mėlyna nieko neypatinga, tik tai, kad pasiūta iš lino.Taip pat turėjo grandinėlę ir auksinius auskarus. Tėvas buvo apsirengęs mėlyną kostiumą. Gelsvi marškiniai, juodos kelnės ir švarkas.
Visi susirinkę jie sukalbėjo maldą ir puolė valgyti. Jis buvo nustebęs, nes ant stalo buvo dvylika patiekalų, nors ir ne prabangūs, bet švilpiui labai patiko.  Martin'as, kaip niekad jautė didelė šilumą ir jautėsi lyg namie. Jis žaidė su savo laikinais broliais ir seserimis. Ir pažaidę buvo pradėję klausytis istoriją apie Kūčių mitus...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Burtininkė
  • *****
  • 798
  • Lytis: Moteris
  • NaH
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
 Kol Mayra gėrėjosi aplinka, maža mergaitė pribėgusi užmetė jai vainiką ant galvos.
-Pametei,-ji sukikeno ir nubėgo toliau. Atsargiai pasitaisiusi gėlių ratą ant galvos, klastuolė nusprendė apžiūrėt iš arčiau viduryje aikštės pastatytą stulpą. Prie jo jau rinkosi šokėjai ir netrukusi nuskambėjo ragai, kviečiantys žmones pažiūrėt. Žiūrovai susirinko iš atokiausių kampelių, o anksti atėjusiai Mayrai pasisekė ir ji liko pirmose eilėse. Pradėjus groti muzikai, minia nutilo, o šokėjai pradėjo judėti ratu aplink stulpą, tarpusavyje išraizgydami visokias figūras. Šokio kulminacijoje, kiekvienas šokėjas pasiėmė po juostelę ir jie pradėjo tarpusavyje maišytis. Viršuje juostos gražiai sugulė spalvotu raštu ir apsivijo aplink stulpą. Pabaigoje, kai šokėjai buvo prie pat medžio, jie paleido kaspinus ir minia pradėjo ūžti. Nuskambėjo energinga muzika ir šokėjai pasigriebę žiūrovus tempė juos į aikštę bei šokdino. Mayrą pribėgęs vaikinas irgi išsivedė šokti. Juodaplaukė bandė paaiškinti, kad net nežino ką daryti, bet netrukus lengvas ritmas pasigavo ją ir ji įsisuko į šokio siautulį.
 Besilinksmindama, Mayra net nepastebėjo, kaip pradėjo temti. Ištrūkusi iš šokėjų būrio, mergina apsidairė, ieškodama, kur galėtų atsigerti. Kišenėje sukrapščius kelias monetas, nusipirko gėralo, kuris kvepėjo duona. Greitai išgėrusi gėrimą, kurio skonis buvo visai pusėtinas, klastuolė atsisėdo ant atokesnio akmens, ieškodama, ką dar galėtų nuveikti. Jos dėmesį atkreipė milžiniškas laužas, kurio prieš šokius tikrai nebuvo. Nekreipdama dėmesio į skaudančias kojas, Mayra nuslinko prie medienos krūvos. Pritūpęs vyras įnirtingai mediniais pagaliais bandė įkurti ugnį. Eh, su magija viens, du, trys, o čia... Mayros nuostabai, jam pavyko ir šiaudai užsidegė. Pamažu liepsna didėjo ir galiausiai apėmė visą laužą. Atsitraukusi nuo kaitros, mergina stebėjo, kaip žmonės eina prie laužo ir ,,pasiėmę" ugnies eina namų link. Kiti į liepsną nupildavo gėrimo ar įmesdavo duonos gabalėlį. Ugnis stiebėsi į dangų. Nuo laužo kilo žarijos bei dūmų debesys. Prisiminusi, kad visa tai - tik haliucinacija, Mayra nusiėmė savo vainiką ir, paskutinį kartą pasigrožėjusi meistriškai supintomis gėlėmis, metė jį į laužą.
 Mergina pabudo. Nuo gulėjimo ant kieto suolo paskaudo nugarą, o kojas vis dar skaudėjo taip, tarsi ji būtų valandų valandas prašokusi. Stengdamasi nuvyti keistą liūdesį šalin, klastuolė atsisėdo į suolą ir pradėjo aprašinėti, ką mačiusi: vainikus, iškeltą stulpą bei šokį aplink jį, linksmybes, laužą, aukas ugniai bei jos pasiėmimą namo. Visa tai jai atrodė taip artima, kad dabar mergina jautėsi lyg palikus savo namus amžiams. Kelis kartus šniurkštelėjusi nosimi bei nusprendusi, kad nereikia apsižliumbti dėl kažkokios haliucinacijos, Mayra padėjo savo darbą auklėtojai ant stalo ir grįžo atgal į bendrąjį kambarį, norėdama nusiraminti.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Martin'as klausė pasakojimų, bet jie jam atrodė per daug išgalvoti, nors tuo pačiu metu atrodė tikri. Labiausiai jam galvoje įstrigo tėčio pasakojimas apie kalbančius gyvulius tvarte. Pasiklausę vaikai nuėjo toliau žaisti labai mažame ir netvarkingame kambaryje, todėl ir jis nuėjo toliau žaisti su savo didelę šeima įvairius žaidimus ir žinoma stengėsi kuo geriau juos prisiminti, kad turėtų ką parašyti ant pergamento. Bežaidžiant jis labai skaudžiai pargriuvo ir net nepajuto, kaip atsibudo. Atsibudus jam nieko neskaudėjo tik nugarą, nors buvo be galo išsigandęs, kad atsibus susižalojęs.Tai tik haliucinacijos, be reikalo išsigandau ir tikriausiai dėl to taip greit atsibudau. Apsižvalgęs jis pamatė, kad atsibudo ne pirmas, todėl suprato, kad jo gražus laikas, nors ir su skurdžia šeima baigėsi ne jo kalte. Martin'as atsisėdo, prisitraukė pergamentą šalia ir stengėsi viską prisiminti...

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirma žiobarotyros pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Jo laikas pas naująją šeimą buvo toks šiltas, kad jis net nežinojo kaip neišsiplėst ir neprirašyt pasipūtusiai mokytojai eilių. Jis žinojo, kad kaip ir visada negaus tiek taškų, kiek įmanomą. Nors tai buvo žiobarotyra, bet švilpiui buvo aišku, kad daug ką daro mokytoją. Jis tiek laiko galvojo apie viską, kad beveik užmiršo esąs pamokoje. Beveik visi mokiniai jau buvo atsibudę, todėl Martin'as pasiėmė plunksną ir pradėjo rašyti visas savo įspūdingiausias mintis. Jis parašė kaip atsirado ir kur, kokio lygio buvo šeima, drabužiai, maistais, veikla ir ant galo negalėjo neištvėręs neišsiplėsti, todėl dar parašė apie jausmus, vertybes, žaidimus, mitus apie Kūčias ir palygino savo šeimą su haliucinacijos šeima.Nors jam širdyje buvo nemalonu šnekėti, kad vargšų šeima su giliomis tradicijomis buvo šimtą kartų geresnė nei jo, bet širdis liepė rašyti ir tikėjosi, kad darbas nepasieks jo šeimos. Tikiuosi, kad mokytojai patiks mano prastas darbas ir ji jį įvertins ne savo klastuoliškais juokais, o kaip pridera mokytojai.Perkskaitęs ar nepadarė klaidų jis atsistojo, paliko darbą ant stalo ir nužingsniavo į koridorių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”