0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Tema: Žymūs herbologai ir jų ekspedicijos.

  Liūdni rudens labai lėtai krito žemėn, nuklodami gelsvu patalu jau spėjusią pašalti žemę. Liūdni lietaus lašai liūdnai teškėsi į žemę, šen bei ten susirinkdami į didesnes ar mažesnes balas. Vieniša nuorūka liūdnai nupleveno į vieną iš tų balų vien tik tam, kad kaip mat užgęstų. Jaunasis profesorius taip pat liūdnai atlaipojo šiltnamio duris. Velniai žino, kodėl vis dar dirbo mokytoju. Jokio pašaukimo auklėti jaunąsias burtininkų kartas nejautė, pinigų jam, tiesą pasakius, nereikėjo (o ir skurdi mokytojo alga šiuo klausimu nelabai galėjo padėti), be to, itin dailus jo penktasis taškas vis nerasdavo sau vietos šiam pasauly. Dėl to vis bastėsi tarp Jungtinių Valstijų ir Škotijos, niekur negalėdamas apsistoti ilgiau negu keleriems metams. Turbūt jam labiau tiktų kokia nuotykių ieškotojo ar tyrinėtojo profesija, galų gale, auroro, tačiau tikros nerūpestingos jaunystės niekad neparagavusi siela vis traukėsi prie kitų, tikrai jaunų dvasių; gal dėl to vis jausdavo nepaaiškinamą poreikį trintis tarp besimokančio ar studentaujančio jaunimo. Štai jie ir vėl pripildė savo šurmuliu visą stiklinį statinį (o, dangau, kaip Starkas nekenkė tipiškų paauglių šnekų!), kad net dalis augalų pasislėpė nuo perdėm guvių žvilgsnių.
  Ramsay nesivargino sveikintis ar juolab sakytis kokios įkvėpiančios kalbos. Vos suskambus varpui jis atsisuko į lentą ir prikerverzojo pamokos temą: „Žymūs herbologai ir jų ekspedicijos.“ Paskutinis taškas buvo padėtas su tokiu įkarščiu, kad kreidos gabalėlis perlūžo pusiau, tačiau pilkaakis to net nepastebėjo. Vietoj to akimis perbėgo per susirinkusiųjų veidus, galbūt tikėdamasis pamatyti nors vieną porą pažįstamų akių. Tiesa, vertėtų pastebėti, jog net nebuvo įsitikinęs, kad atpažintų kurį savo ankstesnį mokinį. O gal žvitrios jo akys ieškojo dar vienos dailiosios lyties atstovės, pasižyminčios ypatingu grožiu, ties kuria šiemet galėtų sustoti jo dėmesys.
  – Šiuos metus pradėsime nuo teorijos, – trumpai tarė, esąs įsitikinęs, kad būtent šioje srityje moksleiviai turi daugiausia spragų (tiesa, pats turbūt vos sykį ar porą buvo susitelkęs ties šia tema), – Niekam ne paslaptis, kad apie laukinius tolimųjų kraštų ir šiaip retesnius augalus daug sužinoma  yra tik tyrinėtojų dėka. Tie herbologai pašventė ilgus savo gyvenimo metus vien tam, kad mano ir jūsų kartos žinotų šį tą daugiau negu tik apie šalimais augančias mandragoras ar kiekviename miške sutinkamas raganų gėles. Šiaip ar taip, mokslininkų tyrinėtojų nuopelnų yra tikrai daug ir nesivarginsiu jums visų jų vardinti. O vat jūs galėtumėte pasistengti. Papasakokite, prašau, apie vieną, jūsų manymu, itin svarbų herbologą-ekspeditoriųų (1) bei du-tris žymiausius ar svarbiausius jo darbus, atradimus (2).


---
Atsakymų lauksiu iki antradienio vakaro.
Būkite originalūs, kūrybiškumas tikrai yra skatinamas, tačiau ir logikos nepamirškit.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
 Mergaitės rytai nežavėjo. Rytai, kai reikėjo keltis ir eiti į pamokas. Bet štai, ji jau stovi netoli vieno iš herbologijos šiltnamio. Išties, ten tikrai šilčiau, tačiau noro miegoti niekaip neišvarė, kaip tik apsunkina akis. Jos lūpos neišspaudė net šypsenos profesoriui, kuris, kaip girdėjo, grįžo vėl mokytojauti į Hogvartsą po kelerių metų pertraukos. O ir jos juodi rudeniniai batai spėjo sušlapti, nes nematydama kur eina, perėjo per nemažą balą pilies kieme. Bjaurus rudenio oras, lygus bjauriam mokyklos rytui. Tiesa, Persefonė kiek nuliūdo, nes pamoka vyko ne klasėje ir ji negalės ant jo prigulti. Žodžiu, ar nesimato, jog viskas yra blogai ir nuotaika jokiu būdu negalėjo būti kitokia?
 Antrakursė mėgo herbologiją (gal net per silpnas žodis tam apibūdinti) todėl ir atėjo į šitą pamoką. Net nereikėjo prisiversti klausytis išvaizdaus profesoriaus, kuris netrukus baigė kalbą, iš pradžių net nepasisveikinęs ir uždavė porą klausimų. Varnanagė buvo kiek tingi galvojimui, kokių žinių savo jaunoje galvelėje turi, tačiau norėjo bent pasistengti dėl koledžo. Nors kas iš to? Taurė eina iš vieno koledžo į kitą, beprasmybė. Kam tiek stengtis? Kokia vertė tų taškų, jei pabaigus mokyklą lieka tik tos žinos, kurias tu pasiėmei nuoširdžiai, o ne tos, kurias kalei dėl kvailų taškų.
 Dar minutėlę pamąsčius, Persefonė pakėlė ranką, nebūdama tikra, ar tai reikalinga.
– Mano tėtis yra minėjęs tokį Augustiną Selviną, jis kilęs iš garbingos grynakraujų burtininkų šeimos, deja, jis, kaip paskutinis giminės narys, mirė tūkstantis devyni šimtai penkioliktais, todėl įpėdinių neliko. Buvo kilęs iš Vokietijos, gilesnių šaknų nežinau,  – dvylikametė įkvėpė, bandydama prisiminti daugiau, – tiesa, įdomus faktas, žuvo jis Pirmo Pasaulinio karo metu, kai jį sumaišė su jo broliu (kuris savo rankas buvo atidavęs žiobariškam pasauliui) ir jį nužudė. Brolis vėliau pats pasidavė. Tai visa informacija, kokią žinau,– mergiotė apžvelgė šiltnamį, kaupdamasi tęsiniui, – Augustinas, kaip žinia, visą savo gyvenimą, nors ir gyveno keturiasdešimt ketverius metus, atidavė herbologijai. Vienas ryškiausių jo atradimų buvo Selvina. Tai blankios mėlynos spalvos (retkarčiais pasitiko balti žiedai) gėlė. Ji buvo išvesta kryžminant Mėlynają Penetę su Remero gėle. Ji jautri dūmams, nepakelia ir rūko. Regis, yra plėšrusis augalas, tiksliau, savo nuodais kenkia kitiems augalams bei žmonėms, todėl ji itin pavojinga. Dar vienas jo nuopelnas buvo jo didžiausias indėlis į mažinamą  kenksmingų piktžolių Rerų populiaciją netoli unikalių augalų. Reros išdygsta saugomose teritorijose dėl specialų augalams trąšų ir kenkia kitiems augalams, – mergaitė pastebėjo vartojanti tą pačią vieną frazę ne pirmą sykį, kiek susigėdo, – ypač toms, kurių magiškame pasaulyje yra nedaug. Tiesa, jos nėra išnaikintos, nes darbas, po šio burtininko mirties nutrūko, tačiau kiekis sumažėjo.  Čia yra tiek, kiek žinau. – jei išvis čia teisybė.
 Mergaitė perbraukė per šilko švelnumo rudus plaukus, atsiduso ir net nesistengdama klausytis kitų mokinių, susmuko vienišoje, išklerusioje kėdutėje šiltnamio kampe.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Delfė nenoromis atėjo į pamoką. Nesuprato kam, juk paprastai galėjo ją praleisti! Bet ne, kažkoks varpelis Delfės galvoje liepė jai keltis iš minkštų patalų ir eiti į purviną Herbologijos pamoką.
Herbologija merginai patiko, bet nelabai. Lyg viena dalelytė patinka, o kita - ne. Bet vis dėl to švilpė nusivylė kiek pamačiusi profesorių. Jis net nepasisveikino! O tai Delfės tipo žmogui, baisiausia nuodėmė. Koks nemandagumas! Kaip reaguotų mokiniai, jei dabar aš ateičiau ir net nesiteikčiau pasisveikinti?! Na, žinot...
Vos išgirdusi klausimą, Delfė atsiduso. Tėvai nepasakodavo jai apie jokius herbologus, o knygose mažai apie tai buvo rašoma. Bet mintyse lyg žybtelėjo maža mintis, tad švilpė atsargiai pakėlė ranką.
- Na, matote, kažkur skaičiau... Alan Leroy... Jis gyveno Prancūzijoje, žiobarų šeimoje. Nesimokė, sužinojo kad yra magijos pasaulis tik kai jam buvo šešiolika. Tada jam buvo skirti atskiri mokslai. Jis nebuvo gabus, jam gerai sekėsi tik Herbologiją, tad metė mokslus ir mokėsi tik Herbologiją. Jis Herbologijos mokslui paskyrė trisdešimt metų, nors tikrai būtų paskyręs daugiau, jeigu ne mirtis. Jis mirė nuo velnio raizgų, nes bandė su jais visaip eksperimentuoti. Bet už tad, jis atrado blodynglasę - mėlyną gėlę, kuri turi daug magiškų galių. Ji žydi tik per priešpilnį, bet kokiu metų laiku. Ji naudojama eleksyrų gamyboje. Gydo žaizdas kaip ir Fenikso ašaros, tik su skausmu. Jos kvapas panaikina visas slogas ir anginas, o ji ir sulčių turi - jos sultys nudegina kaip ugnis! Blodynglases rasti labai sunku!
Delfė juto, kaip įsijaučia, kaip atlaisvina raumenis ir galvą. Pasakoti apie blodynglases buvo nuostabu. Švilpinukė nustojo. Suprato, kad per ilgai užsitęsė. Bet jai tai buvo nė motais. Ji džiaugėsi, kad atėjo į šią pamoką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
Ak, herbologija. Herbologija pagaliau ir vėl bus jos mėgstamiausia pamoka. Nesupraskit klaidingai, augalai ir žolės Torei buvo nusišvilpt, bet kai didžiojoje salėje prie profesorių stalo pamatė sugrįžusį Starką, varnei pilve suplazdėjo taip pažįstami drugeliai. Ak, už ką ji turėjo susižavėti beveik dvigubai už ją vyresniu profesoriumi. Tikriausiai lemta. Tokia proga ji net nepatingėjo iš ryto ryškiau pasidažyti. Žinoma, ne per ryškiai, kad neatrodytų lyg stengės.
Įžengus į šiltnamį per kūną perėjo karščio banga. Ir ne, tikrai ne dėl to, kad čia buvo šilčiau nei lauke šį tragiškai šlykštaus oro rytą. Torytė prislinko kuo arčiau profesoriaus. Bet ne per arti. Tikėjos, kad pudra bent šiek tiek paslepia jos kaistančius skruostus. Išgirdusi klausimą kaipmat švystelėjo ranką į viršų. Jai BŪTINAI reikėjo atkreipti į save vyro dėmesį.
- Na, manau, kad verta prisiminti ir moteriškąją nusipelnusių herbologų pusę. Viena žymiausių herbologių-ekspeditorių yra Ana Karlsdoter. Jos tiksli gimimo data yra nežinoma, tačiau mergina gyveno penkioliktajame amžiuje Norvegijoje. Šeimoje augo su dar penkiais vaikais našlaičiais, kuriuos iš geros širdies į savo namus priėmė jos tėvai. Tačiau visi jie buvo žymiai jaunesni už Aną, todėl mergina būdama penkiolikos paliko namus, nes neiškentė triukšmo, kurį keldavo mažvaikiai. Klajodama ji rašė dienoraštį, kuriame užrašinėdavo viską ką veikdavo per dienas. Net ir kiekvieno valgyto augalo aprašymą ir pavadinimą. Žinoma, niekam nenuostabu, kad vieną kartą ji suvalgė visiškai nuodingą augalą, kuris užbaigė jos gyvenimą. Ana mirė Suomijos miškuose, tačiau buvo rastas jos dienoraštis. Taip mergina tapo Nuodingosios Sausrenos, kuri ją ir nužudė, atradėja. Taip pat ji atrado ir Mėlynąją Merlauogę, ir Vadenų Miškuoklę,- Torė nutilo žiūrėdama tiesiai profesoriui į akis. Kaip žmogus gali būti toks gražus? Štai kur klausimas.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Penktakursis įžengė į herbologijos šiltnamį. Čia dvokė pradėjusiais pūti augalais ir galybe skirtingų kvepalų, kuriuose tikriausiai skendo į pamoką atėjusios mergiūkštės. Apmaudu žiūrėti. Deja, Sebukas jau nebegalėjo praleisti daugiau pamokų. Baisu, kad po to lėks iš Hogvartso greičiau nei baigiasi traškučių pakelis. Berniukas pasiliko šiltnamio gale, kad atkreiptų kiek įmanoma mažiau dėmėsio. Kaip visada neplanavo atsakinėti į teorinį klausimą, tačiau šį kartą tikrai žinojo atsakymą, todėl pradėjo kalbėti nelaukdamas kol jam bus leista šnekėti:
- Dreikas Liuciferis gimė 1666 metais Škotijos šiaurėje. Jo susilaukusi grynakraujų šeima jau nuo pat mažų dienų pastebėjo berniuko gabumus, todėl pradėjo mokyti jo magijos anksčiau nei kitus vaikus. Būdamas vienuolikos savo virtais eliksyrais jis nunuodijo savo tėvus ir pradėjo keliauti po pasaulį. Slovakijos kalnuose jis atrado Švelniąją Mirtleliją. Šioji, iš pažiūros visiškai niekuo nekalta, galėjo nunuodyti penkiasdešimt žmonių tik iš vieno žiedlapio paimtu ekstraktu. O žiedlapių ji turi tikrai nemažai. Vėliau jis patapo vienu žymiausių eliksyrininku. Begamindamas eliksyrus iš savo atrastų augalų, jis sukryžmino anksčiau minėtą mirtleliją ir raudonąją skaistauogę. Taip pasaulį išvydo dar vienas tiesiogine prasme augalas žudikas - Mirtinoji skaitlelija.
Sebastianas nutilo ir pasiruošė išklausyti kitų mokinių.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Eliotas net nesuvokė kaip buvo nepasiilgęs šios vietos. Metų pertrauka, o čia niekas nepasikeitė. Taip pat bjauru. Dauguma profesorių - nukaršusios bobelės, vaikams per pamokas siūlančios arbatėlės ir sausainukų pirktų tikriausiai prieš septynerius metus. Tad Dunkanas visai nesuirzo įėjus į šiltnamį pamatęs iš pirmo žvilgnsnio padorų vyrioką. Jam pradėjus šnekėti Elioto nuomonė apie burtininką nepasikeitė.
- Vasilijus Dobrokovas gimė Rusijoje 1420 metais. Jis mokėsi Durmštrange, o geriausiai jam sekėsi herbologija, todėl baigęs mokyklą jis leidosi į keliones ieškodamas naujų magiškų augalų. Turkijoje jis atrado Vandenų gyvauogę. Tokį pavadinimą ji gavo ne be reikalo. Suprantama, kad augo ji vandenyje, tačiau iš jos lapų sutrinta košė galėjo prikelti leisgyvį žmogų. Košei patekus į žmogaus kraują, asmuo kaip mat pabusdavo iš kovos. Vėliau Dobrokovas atrado ir geltonąją herziniją bei fazionę. Visi jo atrasti augalai buvo naudojami gydymo tikslams,- baigė kalbėti Eliotas. Šią informaciją jis sužinojo praėjusiais metais Durmštrange, kai nuėjo į pirmą ir tuo pačiu metu paskutinę pamoką tenais. Na, apdovanojimo dėl puikaus lankomumo jis tikrai negavo.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Deoiridh kiek prisibijojo naujojo koledžo vadovo. Ar tai senojo. Pati nebesuprato. Žinojo tik viena: į pamokas geriau ateiti, o tai paskui bus blogai...
Ne itin mėgo herbologija, o ir kam patiktų kapsytis purve? Jo savo neilgame gyvenime mergaitė jau buvo mačiusi daug. Vis dėlto Starkas Erikas Ramsay nebuvo tas žmogus, kuriam norėjai pakliūti į akis. Ar bent jau ne už tai, kad nevaikščiojai į pamokas.
Taigi varnanagė kažkaip atsidūrė šiltnamyje. Ji nuobodžiaudama klausėsi, ką kalba profesorius. Buvo tragiškai neįdomu.
- O kada nors yra buvę svarbių herbologų? - netyčia leptelėjo ji. O, atrodo, atėjo į pamoką tam, kad nepatektų į profesoriaus Ramsay juoduosius sąrašus... Staiga į galvą atėjo mintis. Galbūt rizikinga. Tačiau pakankamai sarkastiška, kad ši škotė išreikštų ją garsiai.
- Dievas, - rimtu tonu pasakė rudaplaukė, nors iš paskutiniųjų valdėsi, kad nepradėtų kvatoti. - Na, jis sukūrė visus augalus, taip pat ir magiškus. Manau, šis darbas yra toks svarbus, kad užtenka paminėti tik vieną.
Deoiridh nutilo. Susimąstė, kad gal per daug rizikuoja. Vis dėlto norėjo bent kiek pasilinksminti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Leonas Hollandas

  • V kursas
  • *
  • 62
  • Taškai:
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
  Vaizdas už lanko tikrai nebuvo kerintis. Niūrūs, negandų pritvinkę debesys kybojo virš nuo seno čia stovinčios burtininkų ir raganų mokyklos, sveikindami pastaruosius smulkiais lietaus lašeliais. Nors kažin ar nors vienas vaikis buvo tuo patenkintas. Mat toks atšiaurus oras tikrai nevertė šypsotis. Kaip tik palengva žudė. Plius, ir vėjas buvo ganėtinai atšalęs, labiau būdingas rudens dienoms. Tad išplaukusį kraštovaizdį, matomą nuo pilies bokšto ar langų, karts nuo karto papuošdavo margų medžio lapų sūkuriai. Nors tie pagražindavo aplinką.
  Išties, tas prakeiktas ruduo ne juokais gniuždė vienturtį Leoną, skubantį į pirmąją šių mokslo metų pamoką. Vertė jį gyventi ant peilio ašmenų, kas kart kontroliuojant savo emocijas, jausmus. Kaip jau tikriausiai žinote, varnas turėjo psichologinių problemų, kurias išties buvo sunku išspręsti. Sutrikimas su pykčio valdymu buvo viena iš jų. Nesvarbu, kad nuo mažens jis lankėsi pas įvairiausius specialistus, savo srities žinovus. Velniop. Jie vis tiek nepadėjo. Be to gal net dar labiau sužalojo Leoną. Mat pastarasis įsikalė sau į galvą, kad jis yra išsigimėlis, keistuolis, nepritampantis prie kitų. Juk nuo jo buvo patarta darželyje laikytis gana saugaus atstumo, nes, pasak psichologų, nežinia, kas gali šauti jam į galvą.
  Įsliūkinęs į šiltnamy, kuriame dažniausiai ir vykdavo didesnė dalis herbologijos pamokų, Leonas iškart paskendo kvapų jūroje. Pastaroji buvo tokia ryški ir agresyvi, kad varnas privalėjo net nusičiaudėti. Žinoma, tai padarė kuo tyliausiai. Juk nenorėjo pritraukti nereikalingų akių, kurios iškart pultų niekinamai šaipytis. Na, bet juk prie to jį jau pripratino gyvenimo sąlygos. Tad tikriausiai būtų net nesureikšminęs jų. Visgi ir pačiam kiečiausiam riešutėliui skaudu, kai iš jo yra šaipomasi.
  Ilgai netruko, kol Leonas susirado vietą priekyje. Nieko nelaukęs, pasidėjo šalimais rankoje laikomą herbologijos vadovėlį, užrašinę ir žiobarišką tušinuką, mat rašyti plunksna vargšeliui išties nesisekė. Beje, vietą išsirinko neatsitiktinai, viską apgalvojęs. Matote, sėdėdamas priekyje, Leonas negalės matyti kitų mokinių, jaunųjų raganų ir burtininkų,esančių už jo paties. Tad tai buvo labai didelis pliusas. Aišku, žvilgsnius, įsmeigtus į nugarą, vis dėlto jaus.
  Profesoriui pradėjus pamoką, vaikis nejausdamas šiek tiek susikaustė. Mat dabar jau viskas. Negalės taip lengvai palikti pamokos, jei pajustų artėjančią grėsmę ar kylantį pykti. Tektų atsiprašyti Starko, dabartinio jo koledžo vadovo, ir, tik gavus leidimą, nešti kailį lauk. Tad situacija tikrai pasidarė kebli. Na, bet varnas tikriausiai perdėjo, tiesiog panikavo, pats gadino sau nuotaiką.
  Klausydamasis taip pat šiltnamyje sėdinčių mokinių pasisakymų, bandė save priversti irgi tarti vieną kitą žodį. Nesvarbu ar gaus už tai tašką. Visas magiškas gyvenimėlis: pamokos, kerai, eliksyrai, būtybės, buvo nieko vertos. Čia ir dabar galėtų viską mesti ir grįžti namo, tačiau faktas, kad tėvai tikisi tai kaip nors padėsią vargšeliui, neleido daužyti vilčių, kad ir kokios banalios ar tuščios jos bebūtų.
  - Felicijus Matadėjas, - nedrąsiai, nudelbęs akis, prabilo jis. - Atleiskite, jei klystu, tačiau pastarasis buvo visai ne burtininkas, o paprastas žiobaras, paskyręs gyvenimą augalams. Kilęs jis buvo iš Italijos, tačiau prieš antrąjį pasaulinį karą, mirus pirmajai žmonai, su kuria vaikų nesugyveno, emigravo į Islandiją, kur ir padarė herbologijai gana svarbius darbus, nors apie tai pats nespėjo pasidalinti su pasaulio, mat jam, dėka Islandijos Magijos Organizacijos, buvo ištrinta dalis prisiminimų, susijusių su visai magiškų augalų atradimais, - akimirkai nutilęs, sugniaužė pirštus į kumštį, tikėdamasis, kad nenuvažiavo į pievas. - Na, o dabar apie jo darbus. Visų pirma, Felicijus, tyrinėdamas naujos šalies kraštovaizdį, urvuose atrado keista išvaizda pasižyminčias samanas. Matote, jos karts nuo karto sužėrėdavo tirštoje tamsoje. Be to, atlikus keletą tyrimų, išaiškėjo, kad pastarosios užteršdavo žemę taip, kad aplink negalėdavo užsiveisti joks kitas augalas. Vis dėlto pavadinimą prilipdė gana kerintį - nykstanti dulksna. Antra, pats Matadėjas netyčiomis sukryžmino prieš tai minėtą dulksną su žiobarų tarpe paplitusia tulpe. Tad erlincija, nuo gerų laikymo sąlygų nuvystanti tulpė, irgi yra jo nuopelnas, - galiausiai baigė pasakoti.

*

Neprisijungęs Adam Wei Guk

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I don't mind you screaming, I just have to cover my ears
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Visas apsimiegojęs Adamas tyliai iėjo į klasę, atsisėdo gale, kampe ir suglaudęs kelius kantriai laukė profesoriaus Ramsay. Šiek tiek pyko ant savęs, kad per pirmą pamoką vos susilaiko neužmigęs. Kas gi nenorėtų padaryti gerą pirmą įspūdį naujoje aplinkoje.
Išgirdęs profesoriaus klausimą, Adamui reikėjo gerai įtempti smegenis, mat jis visai nesidomėjo apie jokius herbologus, nepaisant to, kad apskritai labai mėgo augalus.

Adamas pakėlė ranką, nerangiai atsistojęs užsimerkė ir klojo viską ką žino iš atminties.
- Noora Thyra Servein gimė 1742 metais. Grynakraujė airių burtininkė baigė mokyklą šiek tiek vėliau nei kiti vaikai. Jai sunkiai sekėsi juodoji magija ir transfigūracija. Vis dėl to baigus mokyklą ji persikėlė iš gimtinės į gilius miškus nagrinėdama kiekvieną žolytę. Kaledonijos miško gilumoje ji atrado jau visiems žinomą žolę - paprastoji akišvaitė, bet ji sugebėjo jas taip paruošti, kad išgėrus mišinio pagerino regą taip, kad galėjo matyti geriau už erelį. Ji išrado daugybę smulkių receptų ir užrašė juos mažoje užrašinėje, kurią paslepė niekam nežinomoje vietoje. Kai kurie herbologai iš smalsumo nukeliauja į miškus, paieškoti. Pati Noora mirė nuo apsinuodijimo, nes visus savo ekspermetus bandė pati ir sulaukusi darnaus amžiaus perleido savo kūną nuodams, kurie joje gyveno jau kurį laiką. - Adamas atsimerkė ir profesoriui nežymiai linktelėjus jis atsisėdo atgal. Patyliukais pats sau šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Airina Sebastiana Sauders

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i didn't eat for three days so i could be lovely
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
 Tiesą sakant, Airina nei vyturys, nei pelėda. Labiau kvailas balandis, plaukiojantis savo plunksnų jūroje. Atsiprašau, ji – varna. O varnos turėtų būti pareigingos, tiesa? Tokį įvaizdį ji ir nori sukurti apie save, galbūt net visą koledžą. Todėl Sebastiana stovi čia – būry mokinių – ir klausosi savo koledžo vadovo.
 Pirmakursei patiko gamta ir augalai, tačiau su herbologija nelabai draugavo. Sunku buvo įsiminti augalų pavadinimus, kuom jie ypatingi, o tuo labiau pavardes žmonių, kurie juos atrado ar kieno vardu jie buvo pavadinti. Nors mergaitė ir pasižymėjo gera atmintimi iš pradžių, jog prisimintum atsakymus, turėjo skaityti knygas bei domėtis savarankiškai. Airina nedarė nei to, nei ano.
 Vis dėlto, kiek pagalvojus, varnanagės ranka šovė į viršų lyg siekdama šiltnamio lubų:
– Anė Barberis, negrynakraujė burtininkė, gimusi 1497 metais ir gyvenusi dar šimtą keturis. Gimė ir augo Graikijoje, Kalamtoje suaugusi susidomėjo, net kiek per vėlai, herbologija. Mokėsi papildomai Amerikoje, ten tyrinėjo Sečuros Pertules ir iš jų išgavo žalsvai geltoną, išties šlykščios spalvos, tepalą, skirtą gydyti išsausėjusias bei jautrias odos vietas, taip pat kūno sumušimus,– Airina Sebastiana sustojo, galvodama, ką pasakyti toliau, kadangi neišsimiegojusios smegenys sunkiai atrinkinėjo teisingą informaciją nuo klaidingos, – Barberis savo paskutiniuosius metus praleido gimtojoje Graikijoje, Atėnų mieste. Netoli Jupiterio šventyklos atrado dviejų rūšių gėles, pavadintas Dídyma Louloúdia vardu, kas, išvertus iš graikų kalbos, būtų gėlės dvynės. Viena savyje kaupė nuodus, o kita buvo idealus priešnuodis. Išvaizda, beje, šių dviejų vienoda, tačiau kaip jas atskirti išsiaiškino ne pati Anė.
 Mergiotė droviai nusišypsojo profesoriui, baigusi monologą, puikiai žinodama, kad tokio atsako atgal tikrai negaus ir pasitaisydama juodą mokyklinį apsiaustą bei blizgantį koledžo ženklelį, apsidairė po klasę, ieškodama su kuom galėtų pašnekėti.
Sometimes I do feel like I’m a failure. Like there’s no hope for me. But even so, I’m not gonna give up. Ever!

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
 Mayrai visą naktį ir rytą skaudėjo galvą, tarsi kažkas nagais braižytų jos kaukolę mažais aštriais nagučiais iš vidaus. Beveik nemiegojusi klastuolė buvo dar panašesnė į lavoną, o dėl savo paakių dar ir į meškėną. Lietus lauke nepraskaidrino juodaplaukės nuotaikos, tad ši dar tvirčiau įsisupo į apsiautą ir stoviniavo šiltnamyje. Prisirinkusių mokinių kalbesys, kvapai, spalvos ir kiti garsai nervino Mayra, tad ji spoksojo į augalus, bandydama atspėti, kas jie per velniava. Nepastebėjusi, kaip atsidūrė pirmose eilėse, Mayra nukreipė į, pasirodo, pažįstamą profesorių ir snūduriavo. Šiam nepradėjus jokios ,,uti tiuti kaip malonu jus matyti" kalbos, Mayra padėkojo Šėtonui už gailestį ir atsidėkodama bandė iškrapštyti kažką iš savo skaudančios tuščios makaulės. Galiausiai prisiminė susiraukusią senę savo šeimos albumo ir leptelėjo:
-Mano šeimoj buvo Nataša Wallflower. Egzistavo per Londono gaisrą 1666 metais. Mirė seniai, o gimė dar seniau. Buvo pakvaišus dėl nuodingų ir haliucinogeninių augalų. O herbologiją mokės vien dėl to, kad jai tragiškai nesisekė gaminti eliksyrus. Velnio nešta ir pamesta, bastėsi po visą pasaulį. Egipto piramidėse rado kažkokį magišką grybą, kuris sukeldavo žmogui haliucinacijas apie jo didžiausią baimę ir jeigu laiku žmogus neatgaivinamas, jis taip ir miršta. Lygtai pati kažką su juo pamaišius traukdavo tuos miltelius pro nosį, ką žinau, baisiai atrodė. Ai, dar sugalvojo kažkokio medžio, kur čiuptuvėlius judina, va tuos čiuptuvėlius valgyt. Turbūt tikėjosi, kad ją užmuš jie, bet pasirodo - gydantys. Iš jų dabar gydančius tvarsčius gamina kažkokioje saloje.
Vis dar galvodama apie besirangančius medžio čiuptuvėlius ir ar šie išvirti vis dar juda, Mayra vėl kažkur užsispoksojo, kartais nusijuokdama iš kitų atsakymų.

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
 Jei kur ir sklandė gandai apie tai, kad barsukai miega visada, tačiau Hogvartse buvo ir išskirtinių barsukų, tokių kaip Amira. Ne itin susirūpinusi oru, užsimetusi tik apsiaustą ir apsiavusi sportbačius, keturiolikmetė ne itin patenkinta žingsniavo herbologijos šiltnamių link. Jai užteko pamatyti vieną faktą - nuodų ir vaistų bei magijos istorijos profesorės atrodo ne ką vyresnės už septintakursius. Pačiom dar į suolus netrukdytų grįžti. Tačiau įžengus į šiltnamius ugninių plaukų savininkės nuomonė pasikeitė. Bent vienas profesorius subrendęs raudonakė nužvelgė esančius mokinius. Akys užkliuvo už dviejų pažįstamų veidų. Merginos, su kuria susitiko kartą Londone ir bendrakoledžės, kuri nežinia kur dingsta kai reikia pasikalbėti. Išklausiusi profesoriaus Ramsay klausimo pasvarstė ar žino tokių herbologų. Netrukus aukštaūgė, gavusi progą, prabilo. - Aleksa Lucisdotir. Iš Islandijos kilusi herbologė eliksyrininkė. Vos pradėjusi lankyti Ilvermonį 1432 metais atrado naują augalą - magiškają kameriną. Šis augo mokyklos teritorijoje ir buvo itin nuodingas. Pasitelkusi visas turimas galimybes mokyklos herbologijos šiltnamiuose ištyrė, kad augalas išleidžia nuodingą kvapą, kuris priverčia žmogų vemti. Rado taip pat ir priešnuodį, kuris buvo gaminamas iš to pačio augalo lapų sulčių. Be šio atradimo parašė ir knygą apie rečiausius ir pavojingiausius Amerikoje randamus magiškuosius augalus. - Pabaigusi savo monologą, Eliadė nutilo.

*

Avery Michel Streiker

Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Juodaplaukė žengė į šiltnamį su perdėtai aršiai griežtu žvilgsniu pažvelgė į profesorių Starką. Ying žvilgsnis sakyte sakė, kad jei šis jai bent kažką pasakysiąs, sulauksiąs nemalonumų. Tarsi sakė, kad atkapstyk iš minties liūno Baroko epochos žodžius - memento mori - prisimink, kad mirsi.
Ne, Ying nepyko ant šio profesoriau, ji tik troško likti nuošalyje, tapti pilka pelyte ir tik stebėti kitus iš po pakampės. Tamsiai rudos akys nukrypo į susirinkusiuosius - tuntą varnanagių ir vieną klastuolę ir porą švilpių. Į šiuos tegul nereaguos. Azijietiškų bruožų mergina pasirinko vieną nuošaliausių šiltnamio darbo stalų, tiesą sakant šalia pat durų - kaip tik, jei reiks skubiai išsinešdinti iš čia. Ying sukišo rankas į kelnių kišenes, ir trumpam užsimerkė.
Multisulčių eliksyras tinkamai veikė, jo poveikis truks gan ilgai, todėl jos slapstymasis neišaiškės. Ant uniformos vardas ir pavardė su kerais buvo perkeisti - vietoj Avery vardo buvo Ying vardas, o jos pavardė tiesiog buvo panaikinta. Jei kas tai pastebės - paburbės ant netikusių siuvėjų Madam Malkin garderobo parduotuvėje, Skersiniame Skersgatvyje. Visgi, švilpė patikrino ar su savimi turi burtų lazdelę su fenikso plunksnos šerdimi. Jei tik profesorius nepasižiūrės į mokinių sąrašus....Ne, viskas bus gerai, ji sumeluos ir pasakys, kad įsivėlė klaida. Jei vis vien sukels jam įtarimą, po pamokos atneš laišką į Hogvartsą. Aišku, suklastotą.
Anksčiau jai pavykdavo, kodėl šis kartas turi būti išskirtintis? Atsimerkė.
Viena varnė, rodos, tuoj išsilydys tiesiog čia ir dabar, tiesiai ant grindų, Ying-Avery paslapčiai pavartė akis, lūpose išryškėjo švelniai pašaipi, guodžianti šypsena varnanagei, rodos, Torės vardu. Kažin, jos tėvai taip mylėjo žiobarų chemiją, kad ją pavadino toriu, tik pakeitė giminę? - toptelėjo mintis. Šypsena šiek tiek praplatėjo, tačiau greitai kaip ir atsirado, taip ir dingo, kaip į vandenį įmestas akmenukas.
Klausimai. Ying-Avery kietai sučiaupė lūpas. Tegul pati Helga Švilpynė ją nudeda, bet šį kartą ji tikrai neatsakinės.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • II kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Mergaitei dar atrodė, kad tik tik baigėsi vasara, o dabar štai jau iš po lovos turi traukti šiltesnį apsiaustą. Siaubas, o ne gyvenimas. Dažniau matomas broliukas bendrajame kambaryje irgi nepagerino situacijos. Subingalvis.
Kadencė įžengė į šiltnamį ir nenoromis nužingsniavo prie brolio.
- Ir ką gi čia matau? Nuo kada tu pamokas lankai, mulki?- gan draugiškai pasiteiravo Elioto jaunėlė sesuo. Dar labiau nustebo kai jis paėmė ir atsakė į mokytojo užduotą klausimą. Pervėrė vaikinuką paniekinančiu žvilgsniu. Ar čia tikrai jis ar koks moksliukas testuoja multisulčių eliksyrą? Bet ką padarysi, dabar jau ir ji buvo priversta atsakinėti. Negalėjo pasirodyti prastesne už Sinklerių berniuką.
- Viena žymiausių herbologių yra Alisa Boksler. Alisa gimė burtininkų šeimoje šešioliktame amžiuje, tačiau buvo nevertėlė. Vis dėlto mergaitė nenorėjo rinktis žiobariško gyvenimo, todėl nusprendė mokytis herbologijos ir eliksyrų meno. Būdama keturiasdešimties moteris su šeima keliavo į Laplandiją, nes vaikai užsinorėjo pamatyti Kalėdų senį, kuris žinoma neegzistuoja, bet vaikai kvaili. Tada moteris ir nusprendė patyrinėti apylinkes. Taip ji atrado laplandijos ragamįslę. Ragamįslė buvo visai panaši į samanas, tačiau net ir didžiausiuose šalčiuose žydėdavo skaisčiai melsvai žiedeliais, kuriuos galėjai supainioti su snaigėmis. Tų žiedų ekstraktas galėjo žmogui laikinai suteikti burtininkams įpastų galių. Prisiminkime, kad Alisa buvo nevertėlė. Ragamįslės pagalba ji galėjo burti. Ji dar žinoma dėl to, kad vėliau parašė herbologijos vadovėlį nevertėliams ir išrado eliksyrą suteikiantį galių nevertėliams. Eliksyro sudedamoji dalis buvo ir anksčiau minėta ragamįslė, tačiau eliksyras veikė daug ilgesnį laiko tarpą,- baigė kalbėti Naomi ir pasisuko į broliuką kilstelėdama akį. Dabar visiems akivaizdu kas iš jų geresnis.
My hands, your hands tied up like two ships

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
-Akari Asai,- Kajus atsistojo šalia Ying,- XXI amžiaus herbologė iš Japonijos, neitin žinoma pasaulyje, tačiau, tas kas ją žino, vertina itin teigiamai. Grynakraujė burtininkė, ką tik gimusi, iškeliavo su savo šeima gyventi į Europą, tiksliau į Šveicariją. Pabaigusi namų mokslus, grįžo į Japoniją studijuoti herbologijos. Atradusi savo meilę ir neeilinius sugebėjimus šiai sričiai, Akari leidosi į ekspedicijas, tyrinėdama urvinius ir vandens augalus. Vienas iš jos svarbiausių atradimu buvo švytinčioji vandeninė Muri gėlė, kuri buvo pradėta naudoti eliksyrų gamyboje, nustatyti oro drėgnumą ir kada lis. Kitas atradimas - urvų tuneliu sistemose auganti Kesli vijoklis, kuriam nereikia šviesos, kad galėtų augti. Su šalčiu ir tamsa šis augalas auga be jokių problemų. Šio vijoklio egzistencija urvuose galėtų įrodyti, kad urvuose apsigyvena magiški žolėdžiai gyvūnai,- Švilpynės prefektas nutilo ir nudelbė savo šiltai juodas akis.
Apie Starką žinojo, jei jo paties atmintis nemelavo, tai šis herbologas dėstė Hogvartse, kai Kajus dar buvo pyplys. Kad ir kiek prisiklausė teigiamų atsiliepimų apie Starką, Wintersas kažin kodėl pagalvojo apie Turner ir padejavo, kad dažniau nenuėjo į buvusio herbologijos profesoriaus pamokas.
Rudens šaltis ir purvas būsimo kvidičininko netraukė (atmintyje iškilo šlapios kvidičo rungtyės su Grifų Gūžta), o miego trūkumas neleido tinkamai susikaupti, tačiau vis tiek nukėblino į šiltnamius. Ir ką gi sutiko? Ying. Mahūtokoro sutikta mokinukė stypsojo šalia jo ir kiek pats galėjo prisiminti savo apsilankymą Japonijoje, Ying vėl buvo dėl kažko nepatenkinta. Septintakursis suprato - geriau jos nekalbinti, tačiau už akių užkliuvo šios uniforma - prie Ying vardo nebuvo pavardės.
Septintą kursą kartojantis vaikinas nežymiai susiraukė. Pala, kokia jos pavardė? Ai.. Pala..Ji lyg buvo sakiusi, kad nepatinka jos pavardė, todėl ją ir panaikinusi? - nuo Japonijos prabėgo vieneri metai - nenuostabu, kad dvivardžio vaikino atmintis šlubavo. Deja, nuovargis ir miego stygius trukdė blaiviai, logiškai mąstyti ir Kajus dėl dingusios Ying pavardės nesuko galvos.
Šiltnamis buvo sausakimšas - tiek mokinių šiltnamyje dar nebuvo matęs, ypač varnanagių, Kajus pakėlė smakrą, bandydamas išvysti kokią geltoną spalvą tarp mėlynos jūros. Aha, rado. Naujokės, o pala, ar jo rega nemeluoja, ar tikrai mato klastuolę?
Nesvarbu, svarbu taškai. Beje, kodėl Ying iš Mahūtokoro persikėlė mokytis į Hogvartsą?