0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Šėtono katedra
« Atsakymas #75 Prieš 2 metus »
Sataniškoje bažnyčioje buvo kiek nejauku, ramino tik būsimos žmonos ir įdukros veidai. Už altoriaus stovėjo gana senas jau pražilęs vyras su juodu apeiginiu apsiaustu. Noah rankos drebėjo, jis jaudinosi ir nerimavo. Galbūt jis pasirinko neteisingai? Galbūt ši santuoka tik žaidimas? Susiimk. Vaikino žvilgsniai bėgiojo po patalpą, mėlynos aksominės akys palietė kiekvieną, ir ne kartą. Atsidusęs jis pajuto kaip kažkas prisiglaudžia ir apsikabina, tai buvo Noah būsima įdukra, jis deja jos vardo nežinojo.
- Labas. - Tyliai tarstelėjo rudaplaukis ir pamerkė akį įdūkrai.
Kurtinančią tylą (gal ir nebuvo ji tokia kurtinanti) perskrodė vargonai ir dvasininko balsas. Kiek pašokęs iš išgąsčio jis įdėmiai klausėsi. Iš minios dauguma rėkavo, bet šiandien tai atrodė lyg pelių cypimas garsioje muzikoje. Erikas išgirdo tai, santuokos patvirtinimą. Užsimerkęs jis giliai įkvėpė. Sabrina pasakė - TAIP! Tik Noah dar nežinojo ką atsakyti, jis ilgai svarstė, laikas ėjo nepastebimai greitai. Kunigas ištarė klausimą ir kreipėsi į Noah, šis nieko nelaukęs atsakė:
- Sabrina Spellman, aš sutinku būti tavo vyru ir su tavimi praleisti visą amžinybę. - Tokie žodžiai, kiek panašūs į Sabrinos paliko Wolfhard lūpas. "Šėtono akivaizdoje skelbiu jus vyru ir žmona" - Tarė dvasininkas. Rudaplaukis nusišypsojo, visi ošė ir pasigirdo vestuvių maršas, tik jis grojo kiek neįprastai, tarsi atliekamas metalo stiliumi. Visi svečiai dar ošė, švilpė ir visaip kitaip džiaugėsi.
- Nuo šios akimirkos esi Sabrina Wolfhard, brangioji. - Garsiai, jog girdėtų Sabrina išlemeno buvęs grifas. Paėmęs už rankos jis atsisuko į minią (žinoma apsuko ir Sabriną, per prievartą) ir su laisva ranka pakedeno įdukros plaukus. Jis džiaugėsi, tikriausiai.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Šėtono katedra
« Atsakymas #76 Prieš 2 metus »
Na ir štai, atėjo ta akimirka kai viskas, Sabrina Spellman Wolfhard, oficialiai yra Nojaus Eriko žmona. Merginai persivertė širdis, pilve skraidė drugeliai, o galva svaigo. Visi šie trys jausmai buvo vienu metu. Ši pasižiūrėjo į tėvelį, kurio akyse galima buvo įžvelgti ašaras. Tas pats ir pas motiną Zeldą, visa, Sabrinos, šeima tiesiog verkė. Devyniolikmetei ir vėl pasidarė gėda. Po galais, juk niekas nemiršta, juk tai laimė, kad pagaliau kerėjimo profesorė pradės šeimyninį gyvenimą, bus tikra moteris. Baltaplaukė nusišypsojo tėvams, kad bent kiek jie pralinksmėtų ir atsisuko į savo mylimąjį.
- O Dieve...- Susijaudinusi sumurmėjo, vos galėdama patikėti, kad iš tikro, tuokiasi. - Myliu tave!- Suriko priblokšta, tokių, vyro žodžių. Širdis drebėjo, kojos drebėjo, visas kūnas drebėjo. Kunigas paskelbė juos vyru ir žmona, Sabrina stengėsi išstovėti nenualpstant. Pasigirdo muzika, stiprus metalas. Šią muziką, Sabrina dievino, negalėdavo pakęsti paprasto popso arba klasikos, rokenrolas buvo pats geriausias stilius, buvusiai varno nago mokinei. Fotografė nusišypsojo, pasižiūrėjo į aplinkui šokančius žmones. Jautė tai, jog yra iš tikro laiminga. Geras, aš rimtai esu jo žmona? Atrodo, kad neseniai vienuolikos buvau.- Nusijuokė profesorė, nuo savo minčių.
- Taip, esu Wolfhard, - Pritarė Sabrina. Kokia graži ši pavardė. Visos merginos man pavydės tokios pavardės. - Tu net neįsivaizduoji kaip mano širdis plaka, jaučiuosi, lyg sapnuočiau.- Pasitaisė savo garbanas ir stengėsi nusiraminti.
  Wolfhard apsisuko, stebėjo kaip gražiai elgiasi Nojus su dukra. Devyniolikmetė kol dar ne per vėlu, pabučiavo Nojų. Jautė tai, kad išvis, širdies nebeliks. Tuomet atsitraukė ir žvelgė jam tiesiai į akis.
 - Ačiū, kad esi mano gyvenime, - Šyptelėjo ji, savo gražiąja šypsenėle. Visi pradėjo valgyti, kiti šokti. Baltaplaukė norėjo labiau valgyti, nei šokti. Atsisėdo prie tėvo, įsidėjo į lėkštę cepelinų. Tėvelis pakėlė antakius ir toliau, žiūrinėjo savo laikraštį. Taip, net per vestuves, jis sugebėjo visą savo dėmesį atsukti į nuobodžius popieriaus lapus. - Nepasveikinsi? - Supjaustė cepeliną ir žvelgė į tamsias, Fausto, akis. Kažkodėl jis praignoravo. Sabrina laukė, kol Nojus atsisės iš kitos pusės ir nebeliks tos nejaukios tylos. Galėjau jo nekviesti į vestuves, tik paėsti atvarė. Įdomu, kur Veronika? Arba Christina?- Pamąstė ji.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Šėtono katedra
« Atsakymas #77 Prieš 2 metus »
Metalo stiliumi atliekamas, vestuvių maršas rodos niekaip nesustos. Verta panaudoti Immobulus? Ar užteks ir kitų kerų? Noah išties nebuvo įsitikinęs ar čia yra žiobarų ar ne, jeigu nėra galima naudoti kerus be jokios baimės, bet jeigu yra... Dvasininkas pats atrodo buvo žiobaras, dėl to geriausia buvo nerizikuoti viso Magijos pasaulio slaptumu. Sabrina ir Noah nulipo nuo pakylos ir visi išvyko į salę kurioje turėjo vykti vestuvių puota. Ten nukeliavo ir Sabrina, bei Noah. Visi jau valgė, gėrė ir šoko. Viskas mirgėjo nuo kerų sukurto poveikio. Gražu. Wolfhard meldė jog nepaskambintų iš darbo ir skubiai neiškviestų, visgi, vestuvės jau būtų sugadintos. Prisėdęs prie stalo jis į lėkštę įsidėjo Sabrinos tėvo gamintų cepelinų ir tikėjosi jog neužsprings. Ką ten gali žinoti? Gal tas Faustas įbėrė kokių nuodų į būtent tą cepeliną? Noah pažvelgė į Sabriną su klausimu: "Dingstam iš čia?"

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Šėtono katedra
« Atsakymas #78 Prieš 2 metus »
Ačiū Petrams..- Atsiduso, pasižiūrėjusi į savo vyrą. Pagaliau nebėra to nejaukumo prie tėvo. Sabrina ruošėsi pabaigti valgyti tą didelį cepeliną ir eiti pašokti su Nojumi per tokią gražią, gal kiek bauginančią, muziką.
- Gerą vyrą susiradai, - Šiek tiek užspringęs, tarė Sabrinos tėvas. - Svarbu, kad pinigų turi, kas daugiau pasirūpins vaikais jei ne pinigai? - Pasitaisė savo šukuoseną, kuri priminė Drakulą. Merginai pasidarė gėda. Už tai, kad tėvui rūpi tik tie prakeikti pinigai. Juk ne pinigai šeimoje svarbiausia, o rūpestis ir meilė. Pažvelgusi į Nojų, pastūmė lėkštę toliau ir atsistojo. Tuo tarpu, pasigirdo kažkokie diedų balsai. Žvelgusi į kairę pusę, ten buvo prisigėrę tėvo draugeliai. Nu už ką man taip... Vienas išvertė visą stalą, kitas užmigo ant grindų, o dar kitas pradėjo šokti ant lėkščių. Faustas atrodė įpykęs. Tai buvo gan keista. Tai juk jo draugai, ne Sabrinos. Gal jis po mažu keičiasi? Nesvarbu. Jaunoji vilkolakė tik laukė Nojaus ir geresnės muzikos šokiams. Kažkas metė cepeliną į baltaplaukės suknelę. Devyniolikmetė piktai nužvelgė visus stalus. Kažkokia maža mergiūkštė! Tikriausiai dar viena tėvelio draugė. Juk normalių draugų jis niekad nesusiranda. Nuotaka priėjo prie mergaitės. Paėmė vieną servetėlę ir apsivalė suknelę. Atleisk, Nojau, turiu tiesiog sutvarkyti šį reikalą. Ta kvaila mergaitė pradėjo juoktis.
- Cha, mane Faustas labiau myli. Cha, cha. - Juokėsi ji.                                               
- Klausyk, tuojau čiuoši iš vestuvių, tau čia ne turgus, tai mano diena, jei ruošiesi ją gadinti tai eik tu... cepelinų kepti? - Susimovė visiškai Wolfhard, negalėdama geriau atsikirsti.
- Cepelinus reikia virti, cha cha, aš Laima, - Toliau kikeno septynmetė.
   Lyg man rūpėtų kuo tu vardu.. Vilkolakė paliko Laimą stovėti, o pati nuėjo atgal, prie stalo, prie kurio valgė cepelinus. Kažkas paleido rusišką muziką. Mergina užvertė akis. Nežinau kas čia vyksta.. bet tikriausiai būsiu čia ne ilgai. Į naują taurę, kerėjimo profesorė įsipylė šampano. Stipraus. Gurkštelėjusi šiek tiek susiraukė. Padeda tik alkoholis, tik alkoholis.. Išgėrusi pirmą taurę, išgėrė antrą na ir taip iki šeštos taurės. Sabrina vos pastovėjo ant kojų. Ant kažko užkrito. Tikėjosi, jog ne ant Nojaus. Net ta rusiška muzika, pradėjo patikti nuotakai. Atsistojusi pradėjo šokti.
- Ye ye, Nojau, pašokim. - Vos girdimai, tarstelėjo.

  (( rusiška muzika kuri groja per vestuves ))

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Šėtono katedra
« Atsakymas #79 Prieš 2 metus »
Noah išties džiaugėsi. Norėjo rėkti, klykti ir verkti iš laimės. (Na gal ir nebuvo taip gerai.) Jis lėtai atpjovė cepelino kasnelį ir įsidėjo į burną. Bent cepelinus moka virti, gal bus toks pat geras ir tuomet kai prižiūrės anūkus. Wolfhard žinojo jog greitai susilauks vaikelio, tiksliau dviejų. Sabrina buvo nėščia, bet to dar nesimatė.
- Faustai, jūsų cepelinai nuostabūs. - Burbtelėjo uošviui.
Greitai sutalpinęs į skrandį du gardžius cepelinus su mėsa atsistojo ir akimis ieškojo Sabrinos Spellman Wolfhard. Pamatęs su kažkokia kvaila mergiūkšte greitai prilėkė.
- Laima dink iš čia. - Piktai tarė pusseserei. - Atleisk, mieloji, čia kvaila mano nežinia kelintos kartos pusseserė. Laima Šapokliak.
Giliai atsidusęs jis griebė Sabriną už švelnios ir šiltos rankos ir ištempė į kiemą. Buvo vėsu, stipriai pylė. Bet Nojui tai nerūpėjo. Pritraukęs arčiau savęs Sabriną ją pabučiavo į skruostą. Ilgesingai ir meiliai pažvelgęs į jos mielas akis jis nusijuokė.
- Ar žinojai jog esi pati gražiausia?... - Labai lėtai ir tyliai išlemeno vaikinas ir tą pačia akimirką aistringai ją pabučiavo į lūpas. Lietus pradėjo pilti dar stipriau. Wolfhard pradėjo tyliai kažką nuniuoti ir stipriai laikė žmoną glėbyje. Po keletos minučių ją paleido ir tempė link automobilio. Dabar jie vyks į Noah butą ir paliks visus svečius. Atėjo paėst - tegul viską dabar ir tvarko. Nors pagrinde ten ir burtininkai, taigi daug vargo nebus. Įsėdęs į mašiną ir įlaipinęs Sabriną išvažiavo. Vestuvių balius baigėsi.