0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Apsauginių kontora
« Prieš 2 metus »
  Tvarkingas, formaliai atrodantis tamsios spalvos pastatas su dideliu, šviesiu užrašu ,,apsauginių kontora". Kambarių įvairovė nebuvo didelė. Pastate dominavo vestibiulis, apsauginių kabinetai, sporto salės ir vonios kambariai. Sporto salėje buvo galima rasti įvairiausių treniruoklių, bokso kriaušių ir kitų sportui naudingų įrankių. Visų apsauginių kabinetai buvo tamsaus interjero, panašūs. Viduryje kabineto stovėjo rašomasis  stalas su iš abiejų pusių esančiomis kėdėmis. Kampuose pastatytos spintos, spintelės ar viena kita gėlė. Ant stalo buvo kompiuteris ir kiti asmeniniai daiktai, dažniausiai, dokumentų šūsnis. Kabinetuose būdavo dvi durys. Pirmosios vesdavo į koridorių, o antrosios, į privatų vonios kambarį. Vos tik įžengus į kabinetą prieš akis matydavai vos ne per visą sieną einantį langą. Koridoriuose būdavo galima dažnai prasilenkti su kostiumotais, formaliai apsirengusiais ar sportiškai apsirengusiais žmonėmis, apsauginiais, kitais darbuotojais arba lankytojais.

  Po gana geros, rankas laužančios treniruotės, vaikinas išėjo iš sporto salės ir besišluostydamas prakaitą rankšluosčiu, žygiavo savo kabineto link. Mintyse tik ir tekirbėjo mintis apie šaltą, raumenis atpalaiduojantį dušą, kuris nuplautų visą šį prakaitą. Šis nekantravo, kol galės nusitraukti suprakaitavusius sportinius rūbus nuo kūno ir apsirengti kaip normalus žmogus. Tačiau tai buvo nevisai įmanoma, kadangi šis žinojo, jog po dušo Alehandro ir vėl turės sugrįžti į formalesnę aprangą – kostiumą, o galiausiai ir grįžti prie darbo.
  Pasiekęs savo kabinetą, pirmu taikiniu užtraukė roletus, taip užtamsindamas kabinetą ir nužygiavo į vonios kambarį, dušo kabiną. Šalti vandens lašeliai ir karštas kvėpavimas užtraukė stiklinę dušo sienelę plonu rasos sluoksniu. Praleidęs dešimtį minučių duše, apsimovė apatinius ir rankšluosčiu nusausinęs ganėtinai patrumpintus plaukus, grįžo atgal į savo kabinetą. Šiuo metu buvo pietų pertrauka, tad Alehandro nereikėjo bijoti, jog kažkas užeis į kabinetą ir šis galėjo ramiai pasimėgauti trumpa laisve nuo judesius varžančio kostiumo. Atsisėdęs savo darbo kėdėje, leido sau paskęsti apmąstymuose.
   Prisiminęs apie visai neužilgo prasidedančias atostogas ir apie tai, kad galės aplankyti savo mergytę ir praleisti laiką su ja, plačiai nusišypsojo. Pačiam buvo įdomu, kaip Sabrina reaguos į jo staiga taip žymiai pasikeitusią šukuoseną, kuri pakeitė ir pačio Alehandro išvaizdą. Negalėjo sulaukti, kol ją pamatys, stipriai apkabins ir karštai pabučiuos...
 
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
   Po gana ilgo laiko ir vėl atsidurti Londone buvo gana keista. Akimirką atrodė, kad miestas svetimas, nepažįstamas ir bauginantis, tačiau tą pat akimirką Londonas atrodė toks pažįstamas ir jaukus iki pat širdies gelmių.
   Mintyse mėgino prisiminti, kiek tiksliai laiko praėjo nuo išvykimo į Venisą. Regis, keturi metai? Kaip greitai laikas bėga... O juk buvo tikra, kad dar visai neseniai baigė Hogvartsą, dar visai neseniai vaikštinėjo viena, nuliūdusi po Londono gatves, susipažino su tamsiaplauke ir... Negi tikrai prabėgo tiek daug laiko?
   Susimąsčiusi žingsniavo miesto gatvėmis, ėjo ten, kur akys vedė. Nė nepastebėjo gatvėmis einančių žmonių, kol netoptelėjo, jog tiksliai nežino, kur eina ir derėtų susikoncentruoti į ieškomą objektą. Papurčiusi galvą, stabtelėjusi ir apsidairiusi žvilgsniu susirado reikiamą pastatą. Bent jau labai vylėsi, kad tai pastatas, kurio jai reikėjo.
   Kiek padvejojo, o tuomet patraukė link jo. Prie durų taip pat stabtelėjo, kilstelėjo galvą aukštyn, atidžiai nužvelgė šį ir giliai įkvėpusi pravėrė duris. Vestibiulyje jos niekas nepasitiko. Tiesa sakant, pastatas atrodė nepaprastai tuščias.
   - Sveiki? - pabandė išsiaiškinti, ar tikrai ji čia vienui viena. Galbūt taip netgi ir geriau? Šitaip galės iš tiesų nustebinti Alechandro. Nesulaukusi jokio atsako šyptelėjo pati sau.
   Turbūt visi pietavo, o budintis asmuo kokiam kambariuke kimšo savo pietus klausydamas muzikos ir nė nenutuokė, kad sulaukė svečių. Apsidairiusi ėmė žingsniuoti tikėdamasi ant durų rasti pažįstamą vardą. Prireikė gerų dešimties minučių, kol vietoj vonios ir sportų salių atrado reikiamus kabinetus, o netrukus ir su reikiamu vardu.
   Didžiuodamasi savimi suėmė už rankenos ir tyliai pravėrė duris. Veide švietė šypsena. Nekantravo pamatyti Alechandro, todėl tikėjosi, kad jis netrukus grįš papietavęs, o radęs ją kabinete - stipriai nudžiugs. Jei atvirai, Sabrina tikrai nesitikėjo atidariusi duris išvysti nepažįstamą vaikiną vien su trumpikėmis. Kiek sutrikusi kilstelėjo antakius praverdama lūpas ir kurį laiką spoksodama. Buvo tokia sutrikusi, kad neiš karto atpažino savo vaikiną.
   - Alechandro... - tyliai pratarė galiausiai uždarydama duris už savęs. - Ar visuomet šitaip vaikštai darbe? - nusuko žvilgsnį į šalį kiek susidrovėjusi.
   Stovėjo nedideliame, bet jaukiai įkurtame darbo kabinete, droviai nusukusi žvilgsnį į šalį, kiek paraudusiais skruostais ir trumpu odiniu sijonu, puikiai derančiu prie baltos, aptemptos palaidinės. Rudaplaukės kaklą puošė nedidelis, žėrintis vėrinys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sabrina von Sjuard »
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
  Kabinete esanti vėsuma, kuri apgaubė kūną, po keletos valandų praleistų sporto salėje buvo labai maloni. Atrodo, kad tie rūbai, kurie buvo tvarkingai pakabinti ant pakabos spintoje, tik stūmė tolyn, tikrai nenorėjo būti uždėti, norėjo taip ir likti spintoje.
  Atsistojęs nuo patogios darbo kėdės nužygiavo prie spintelės ir užkaitė vandenį, esantį arbatinuke. Tiesą pasakius, vaikinas mėgo šį savo darbą ir tikrai džiaugėsi, kad išėjo iš magijos ministerijos. Darbas magijos ministerijoje ir apsauginių kontoroje skyrėsi kaip diena ir naktis. Šiame darbe vaikinas jautėsi laisviau, maloniau ir linksmiau. Alehandro mėgo šį savo darbą ir su malonumu eidavo į jį, nors kartais šis ir būdavo pavojingas ar užknisantis.
  Durims netikėtai prasivėrus, o vaikinui stovint kabineto viduryje vis dar beveik nuogam, vien tik po apatiniais, šis iš nuostabos žiobtelėjo ir sustingo. Raumenys ir visos kūno linijos pūpsojo visu gražumu, nieko netrukdomos ir nieko nedengiamos. Kiek susinepatoginęs žvilgsnis greit nubėgo durų link, o kūnas įsitempė kaip smuiko styga. Bet prie durų išvydęs ne kokią nors nepažįstamąją, o savo mergytę, Alehandro kaip mat atsipalaidavo ir jo veide išaugo šypsena, laimė užplūdo kūną ir širdį. Deja, tačiau šypsena veide neišbuvo ilgą laiką. Nužvelgęs merginos aprangą vaikinas žiobtelėjo. Tokia apranga buvo neįprasta Sabrinai, daug ką pabrėžianti ir seksuali. Garsiai nurijęs seiles šis negalėjo atitrauki žvilgsnio, tarsi rijo tamsiaplaukę akimis, nežinojo, kur tiksliai dėti žvilgsnį. Visos mintys apie tai, kad turėtų susirasti rūbus ir apsirengti, tiesiog išgaravo. Vaikinui šią akimirką visiškai tai nerūpėjo, jo dėmesį buvo pasiglemžusi vampyriukė, jos apranga ir išvaizda.
  - Sabrina... Nesitikėjau tavęs čia pamatyti. Iš tiesų, nesitikėjau tavęs iš vis pamatyti, - vis dar nesugebėdamas atitraukti žvilgsnio tarė ir galiausiai pažvelgė į mylimosios veidą. Visiškai nesidrovėdamas savo aprangos ir pusnuogio kūno, priėjo prie Sabrinos ir dešine ranka apglėbė jos liemenį, lūpomis švelniai prilietė skruostą. Nors prisilietimas ir buvo toks menkas, tačiau buvo malonus, pasirodė keistai imtymus.
  - Atrodai pritrenkančiai, - dar kartelį greit akimis prabėgdamas jos visu ūgiu, tarė ir dailiai išsišiepė, - Tik norėtųsi ilgesnio sijono ir ne tokios aptemptos maikutės. Aš pradedu pavydėti.
  Nė pats nustebo nuo savo tokio pavydaus, tačiau keistą prieskonį turinčio balso tono. Pavydėti buvo ko, tad visa ši situacija nebuvo keista.
  - Užeik, - sunkiai prisivertė atsitraukti nuo merginos. Dar kartelį nužvelgęs, perbraukė liežuviu per lūpas.
  - Aš po sporto salės ir dušo. Ruošiausi apsirengti, bet kadangi pietų pertrauka, o pietus palikau namie, leidau sau atsipalaiduoti nuo kostiumo. Tačiau jeigu nori, mieloji, dėl tavęs galiu pradėti vaikščioti ir taip.
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
   Buvo akivaizdu, kad Alechandro taip pat nesitikėjo, jog jį kas nors netikėtai užklups jo kabinete. Vadinasi, staigmena iš tiesų buvo staigmena, ir netgi dviguba - Sabrina taip pat gavo siurprizą. Nejučia vos matomai kryptelėjo galvą. Auksinės akys susirado vaikiną ir atidžiai šį nužvelgė. Alechandro atrodė, kaip iš dangaus nužengęs pats gražiausias dievas. Ir tas dievas priklausė jai. Nuo tokios minties vampyrė šyptelėjo.
   Pastebėjęs, kaip tamsiaplaukis spokso į ją, švelniai krimstelėjo į apatinę lūpą, kad nenusišypsotų. Žinojo, kad su tokia apranga ji nustebino ispaną, mat įprastai dėvėdavo laisvus drabužius, arba bent jau ne sijonus ir sukneles, o dabar… Dabar ji jautėsi nejaukiai. Mintyse net ėmė keikti save, kad užsidėjo tokią aprangą.
   Sutrikdęs vaizdas ne iš karto leido pastebėti Alechandro pokyčius. Ilgi, tamsūs ir garbanoti plaukai, įprastai besipuikuojantys iki pečių, buvo nurėžti. Šie dailiai krito ant vaikino kaktos, o tai jį darė tik dar gražesniu. Jei buvo įmanoma, tai auksakė vaikiną įsimylėjo dar labiau.
   Buvo bepraverianti lūpas, ketino pakomentuoti naują išvaizdą, tačiau tamsiaplaukis buvo greitesnis, todėl Sabrinai teko tik sučiaupti lūpas ir linktelėti. Niekaip nepavyko tinkamai suregzti sakinio, mintys atrodė padrikos.
   -  Staigmena, - šyptelėjo skėstelėdama rankomis. - Tai turėjo būti staigmena, tik mano mintyse visa tai atrodė kiek kitaip… - nusijuokė supratusi, kad vaizduotė ir realybė gerokai skyrėsi.
   Sulaikė kvėpavimą. Jai užteko vaizdo, o tai ką darė Alechandro visai privertė išlįsti žemę iš po kojų. Trumpam užsimerkė jusdama švelnias lūpas ant savo skruosto. Juto ir šiltą ranką nugulusią ant liemens. Ji ir vėl jautėsi saugi jo glėbyje.
   - Manęs niekas nepastebėjo, - gūžtelio pečiais sunkiai nurijusi seiles, - Be to, šitas sijonas nėra trumpas. Jis padorus, - paprieštaravo sukryžiuodama rankas ties krūtine.
   Išklausiusi pasiaiškinimą, kuris atrodė visai įtikinamas, o rudaplaukė nelabai ir turėjo dėl ko nepasitikėti savo vaikinu, linktelėjo.
   - Pamėgink ir paversiu tave auksine žuvele, laikysiu akvariume, nešeriu ir leisiu numirti, - sušnypštė aiškiai leisdama suprasti, kad Alechandro teks keisti savo stilių.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.