0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 91
Ats: Dešimtoji teismo salė
« Atsakymas #30 Prieš 2 mėnesius »
Suimtasis dūsavo, prunkštavo. Ar jis net nesijaudina ir dėl savęs? Stebėjosi. Nejau jam rimtai tas pats, kad keliaus į Askabaną? Gal reikėtų pašaukti kokį hilerį dėl visa ko. Gal tam žmogui tikrai kas negerai? O gal visgi jis nelabai supranta kas tas tiesos eliksyras ir vis tiek įsivaizduoja, kad nėra aišku ką jis padarė?
- Panele Mckenna. Ar galite paskutinį kartą tiksliai nupasakoti viską, ką matėte sėdėdama ant Londono požemių laiptų? - Kreipėsi į mergaitę.
- Pone OConor, manau, kad jūs vis tik nelabai suprantate savo padėtį. Jūs buvote suimtas. Apklaustas savo kaltę neigėte. Bet jūs gavote VeritaSerumo, tai yra tiesos eliksyro. Jūs papasakojote viską kas vyko susitikus nužudytąją Romą Keit. Pasakėte kaip jai trenkėte. Jūs buvote apsitaškęs krauju, kuris jai priklausė. Ir šiuo metu vyksta paskutinis baigiamasis baudžiamasis teismas. Kuris nulems kokia bausmė jūsų laukia. - Paaiškino jam viską paskutinį sykį.
- Panele Mckenna, taip pat norėčiau, kad papasakotumėte kaip susitikote Dafydd Carwyn Llewellyn. - Vėl kreipėsi į liudytoją.
- Pone Llewellyn, Prašau papasakoti viską, ko ėmėtės kai sutikote panelę Mckenna Oksfordo gatvėje. - Kreipėsi į antrąjį liudytoją.
- Ponia Hopkirk, ar turite klausimų abiem liudytojams? - Paklausė Breto gynėjos.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Dešimtoji teismo salė
« Atsakymas #31 Prieš 2 mėnesius »
Tikrai nebuvo jauku sėdėti ir žiūrėti, kaip vykstą teismas. Visgi tas Bretas tikrai atrodė kaip koks psichopatas. Tai tik vertė Seviriną susimąstyti ar ir jai pačiai neteks būti užpultai kada nors. Visgi, jeigu ir bus pasodintas į azkabaną ir ne iki gyvos galvos, tai tikrai išėjęs pradės ieškoti pačios mergaitės kiek paaugusios. Nors tuomet gal geras variantas pradėti mokintis apsiginti?
  - Sėdėdama iš pradžių nieko nemačiau, bet tuomet išgirdau balsus moters ir  vyro. Tik tada pamačiau kaip kažkoks vyras trenkė tai moteriai. Iš pradžių nesureagavau, nes nemaniau, kad tai buvo mirtinas smūgis. Tada tas vyras išėjo ir dar trenkė man. Tuomet tik priėjau prie mirusios moters, kuri pasirodo buvo mano profesorė, - dvylikametė aiškino visą istoriją ko tikrai nenorėjo prisiminti, bet teko tai padaryti.
Tada vyras vedantis teismą pradėjo kalbėtis su kaltinamuoju. Visgi klausytis nebuvo malonu, bet vis geriau negu kalbėti. Kas vyko su tuo Bretu mergaitė nežinojo, bet dabar pasirodo, jog jam davė tiesos eliksyro. Apie jį mokinosi nuodų ir vaistų pamokoje. Šios pamokos profesorius turėjo tokią pačią pavardę kaip ir Bretas todėl Sevirina susimąstė ar jie turi giminiškų ryšių. Būtų labai negerai jeigu jos profesorius būtų irgi koks nusikaltėlis.
  - Išsigandusi išbėgau iš požemių ir suklupusi Oksfordo gatvėje pravirkau, o Dafydd mane surado, - atsakinėjo į antrąjį klausimą. Nors ir pasidarė kiek gėda, bet užbaigė mintį.
Tada teismo vedėjas kreipėsi ir į patį Dafydd, kas mergaitę nustebino ir nudžiugino. Visgi norėjo išgirsti kelis žodžius ir iš pačio gelbėtojo jos. Jeigu ne jis visa tai būtų blogiau.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 433
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Dešimtoji teismo salė
« Atsakymas #32 Prieš mėnesį »
Gyvenime dar neteko matyti tokio nuobodaus teismo. Na, reikia pripažinti, kad tai buvo pirmas teismas, kuriame Bretas dalyvavo. Nė karto tokio dalyko nematė ir per televizorių - į lūšną panašesniame O'Connor šeimos name tokiais daiktais nė nekvepėjo. Bet kuriuo čia atveju buvo siaubingai nuobodu, ir geidžiamiausias Britanijos jaunikis norėjo greičiau eiti sau. Su kokia nors panele, žinoma.
- Atsiprašau, bet apie kokią bausmę šnekate? - kuo mandagiausiai paklausė to raudonplaukio. Taip, jie visi kvailiai, ir Bretas neketino to neigti. Baisiausiai susiraukęs sėdėjo kėdėje ir vėl dirstelėjo į Dafydd. Labai jau įdomu, ką jis papasakos. Negi ir jis atseit matė, kaip Bretas pliaukštelėjo tai Romai Keit? Be to, argi ne bet kam pasitaiko supykti? Ne jis kaltas, kad ta ne itin daili panelė nusibaigė.
Netrukus prabilo jo gynėja, kurios veidelis raštininkei tikrai neprilygo. Bet ji teoriškai turėjo normalų tikslą, tad Bretas pasistengė susidomėti.
- Ar kada nors anksčiau esate nužudęs žmogų? - paklausė ji, ir dailusis jaunikaitis ramiai pamelavo:
- Gyvenime nesu nieko nužudęs.
Gynėjai, regis, to užteko, ir ji atsisuko į mergiščią.
- Panele Mckenna, - prabilo ji. - Ar teisingai suprantu, kad įvykio metu jūs ne dairėtės, o valgėte? Ar galite šimtu procentų garantuoti, kad balsas, kurį girdėjote požemyje, priklauso kaltinamajam? Ir ar galite būti visiškai tikra, kad matėte būtent šį žmogų? Požemiuose yra ganėtinai tamsu, ar ne?
Bretas patenkintas nusišypsojo. Žinoma, ten buvo pakankamai šviesu, kad jis pastebėtų dailų tos Romos Keit veidelį. Bet nepakankamai, kad kažkokia mažvaikė įsidėmėtų jį. Geidžiamiausias Britanijos bomžas nė kiek neabejojo jau visai netrukus iš čia išeisiantis. Ir, žinoma, būsiantis visiškai laisvas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dešimtoji teismo salė
« Atsakymas #33 Prieš mėnesį »
Nepaisant to, kad kaltinamas buvo ne jis, Dafydd jautėsi vis blogiau. Sėdėti šioje salėje buvo milžiniškas išbandymas, ir jis pasigailėjo nepasakęs, kad teisme dalyvauti negalės. O ir ką gali pasakyti? Taip, ministerijai kūną nugabeno būtent jis, bet apie patį nusikaltimą nieko nežinojo. Kažin ar kas nors šioje salėje žino, kad jis ir Bretas yra pažįstami. Vylėsi, kad to pasakoti nereikės. Tada jau keistuolis tikrai supyktų. Turint omenyje, kad jis gyvena Sautende ir turbūt kada nors į jį sugrįš, tai gerokai gąsdino. Atrodė, kad dalyvaudamas teisme sukelia šeimai pavojų. Beliko tikėtis, kad Bretas gaus daugybę metų Azkabane. Kažin ar tokie žmonės gali pasikeisti.
Kol kalbėjo tik kiti salėje esantys žmonės, viskas dar buvo pakenčiama. Na, ne viskas. Tai, kad teisėjas buvo Alano tėvas, taip pat nelabai tepadėjo. Bet bent jau nereikėjo šnekėtis. Bretas, aišku, skeryčiojosi, o vargšė Sevirina buvo išsigandusi. Pats Dafydd kurį laiką galėjo tyliai ir nepastebimai sėdėti savo vietoje. Deja, tai nesitęsė amžinai, ir netrukus salėje sėdinčių žmonių akys įsmigo į jį. Velsietis puikiai matė, kad kai kurie Vizengamoto nariai buvo tie patys, kuriems vadovavo jis pats. Tai buvo dar vienas pažeminimas, tik jį kažkaip reikėjo nuslėpti.
- Gatvėje atsidūriau visai atsitiktinai, - pradėjo. Kalbėjo negarsiai, bet aiškiai. Žinojo, kad Vizengamoto nariai pasižymi nuostabia klausa. Ypač tada, kai kalbantis nori būti neišgirstas. - Pamačiau verkiančią mergaitę ir paklausiau, ar galiu kažkuo padėti. Išsiaiškinome, kas nutiko, ir paprašiau parodyti, kur tai nutiko. Kai priėjome, netoli laiptų į požemius iš tiesų radau kūną. Jį iš karto atgabenau į Magijos ministeriją ir papasakojau, kas atsitiko. Sevirina nurodė, kad į namus grįš savarankiškai.
Pagaliau nutilo. Daugiau nieko nenorėjo sakyti. Atrodė, kad jo parodymai iš viso nieko verti. Gal jo čia visai nė nereikia? Gal burtininkų pasaulio valdžios atstovai ir toliau mėgaujasi tyčiodamiesi iš buvusio ministerijos darbuotojo? Stengdamasis apie tai negalvoti dirstelėjo į Bretą, vėliau - į Seviriną. Tada nuleido galvą ir mintyse prašė visų aplinkui kuo greičiau viską pabaigti.

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 91
Ats: Dešimtoji teismo salė
« Atsakymas #34 Prieš mėnesį »
Negalėjo nesistebėti mergaičiukės drąsa. Ji dar tikrino kas guli partrenktas Breto smūgio? Neįtikėtina. Na, o pats kaltinamasis ir toliau elgėsi labai neadekvačiai.
- Apie kokią bausmę? Jūs sulaužėte įstatymą. Nužudėt žmogų. Už tai bus paskirta bausmė. - Jis rimtai klausia?
Visi tie gynėjos klausinėjimai atrodė beverčiai. Juk tiesos eliksyras ir kraujas ant OConnor drabužių bylojo jo kaltę. Bet kai pagalvoji o ką daugiau advokatei daryti? Juk turėjo kažką veikti ar ne? Cirkas kažkoks, juk visi viską ir taip žino. Laiko gaišimas. Galėtų dabar pat skelbti balsavimą. Bretas nesigaili, tas puikiai matyti. Rolandas neįsivaizdavo ar jis tiesiog toks kvailas ir nieko nesupranta. Ar čia kažkokia taktika. Ar jam tikrai tas pats, kas su juo nutiks.
- Viskas aišku. Dėkoju už jūsų abiejų parodymus. - Žodžiai buvo skirti tiek mergaitei, tiek Dafydd.
- Ar dar turėsite klausimų liudytojams arba kaltinamąjam? - Paklausė jis advokatės. - Jei ne, tuomet manau, kad vizengamotui pasitarus pradėsime balsavimą dėl bausmės termino.
Kam gaišti laiką, kai viskas aišku? Bretas prisipažino, jie turėjo įrodymus kruvinus jo drabužius. Taigi viską bus galima pabaigti.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Dešimtoji teismo salė
« Atsakymas #35 Prieš 4 valandas »
Sevirina ir toliau sėdėjo ir paklusniai klausėsi kiekvieno žodžio. Visgi, bet kada ir ją pačią gali kas nors užkalbinti. Juk ji ir yra pagrindinė liudininkė todėl klausimų gali būti įvairiausių į kuriuos mergaitei reikės atsakyti greitai. Nepatiko šviesiaplaukei čia būti, tačiau žinojo, kad kadanors visa tai pasibaigs ir galės pailsėti nuo viso šito reikalo kuris neduoda jai ramybės.
  - Taip valgiau, bet turiu gan gera rega todėl net dairytis nereikėjo, kai pamačiau... - kalbėjo nežinodama kaip užbaigti sakinį. Labai tikėjosi, kad jos atsakymas neskambės labai įžūliai nors ir Sevirinai Breto gynėjos klausimas nuskambėjo kvailai, - taip galiu patikinti, kad tai yra tas pats žmogus kurį ir girdėjau ir mačiau, - atsakė mergaitė į likusius klausimus. Labai vylėsi, kad nebūtų apsirikus. Ten tikrai buvo tamsu, bet pilkų akių savininkė žinojo, kad tai jis.
Netrukus teisėjas padėkojo jai su Dafydd ir paskelbė, kad prasidės kažkoks balsavimas dėl pasodinimo į azkabaną. Apie tuos dalykus Sevirina nedaug išmanė todėl ir nesigilino, bet atsiduso sužinojusi, kad tuoj pat viskas baigsis.