[Maja Patvel]

 Magiškų gyvūnų priežiūros profesorė kieme laukė mokinių  mokinių. Ji buvo gerai nusiteikus - profesorės darbas jai patiko. Maja norėjo šią pamoką skirti tik praktikai, bet vis dėlto nusprendė, kad reikia ir teorijos. Dabar profesorė nekantriai laukė. Laukti ilgai nereikėjo, nes profesorė atėjo pakankamai vėlai.
 Susirinkus mokiniams ji pradėjo:
- Sveiki susirinkę į antrą MGP pamoką. Tikiuosi ji jums bus įdomi. - Maja nuo kaktos nusibraukė plaukus. - Taigi pradėkim nuo teorijos. Teorija šiandien bus pakankamai lengva, tad tikiuosi teisingų atsakymų. - Jaunoji profesorė nusišypsojo mokiniams. - Taigi, pasakykite po dvi savybės be kurių burtininkas negalėtų dresuoti betkokio magiško gyvūno. Savybių prašau nekartoti. - Pasakiusi klausimą profesorė apžvelgė mokinių gretas. Tikėjosi pamatyti daug rankų, bet nelabai įsivaizdavo, kad galima sugalvoti daug savybių. Šendien Maja planavo sudominti mokinius praktika. Mergina dar kartą apžvelgė mokinius ir giliai įkvėpė gaivaus oro.

      Už vieną savybę vienas taškas. Dar kartą prašau savybių nekartoti. Teoriją laikysiu iki gegužės penktos dienos. Sėkmės darbe!

[kablelis]

Stevie vos ne bėgte atbėgo į magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Nors tos pamokos buvo labai skirtingos - nuo labai įdomių iki visiškai nuobodžių, mergaitė džiaugėsi galimybe būti pamokoje lauke. Tad grifė skubėjo į pamoką tikrai patenkinta. Nenustebo, kad atėjo pirma. Pasisveikinusi su profesore ji patogiai įsitaisė ir pradėjo laukti pamokos pradžios.
Vos išgirdusi klausimą, rudaplaukė pakėlė ranką, nors net nebuvo sugalvojusi atsakymo. Tačiau leidimą kalbėti gavo ir teko suktis iš padėties.
- Visų pirma, tai yra magijos gebėjimai. Magiški gyvūnai tam ir yra magiški - jie pasižymi kokiomis nors magiškomis savybėmis. Tad žmogus, norintis tokį gyvūną išdresuoti turi taip pat turėti magiškas savybes, o žmonių atveju tai yra mokėjimas burti.
Stevie nutilo. Ji svarstė, kokią dar savybė galėtų paminėti. Galiausiai prabilo vėl:
- Taip pat burtininkams yra reikalinga kantrybė. Kiek žinau, dresuojant paprastą gyvūną, pavyzdžiui, šunį, iš esmės užtenka duoti kokių skanėstų ir tai tampa lengviau. O magiški gyvūnai yra labai reiklūs ir jų poreikiai skiriasi. Dėl to gali iš karto nepavykti. Tad žmogus turi būti labai kantrus, kad jam pavyktų išdresiruoti bet kokį magišką gyvūną.
Mergaitė nutilo. Ji jautėsi, tarsi būtų papilsčiusi iš tuščio į kiaurą, bet ką jau padarysi...

[Fiadh o Ceallachain]

Išėjusi iš pilies Fiadh neskubėdama patraukė uždraustojo miško link. Nors nejautė didelio noro eiti į pamoką, artėjantys egzaminai liepė daryti būtent tai. Profesorė mergaitei patiko, tad ir nueiti į pamoką gal nebuvo taip blogai. Deja, grifiukė buvo labai pavargusi ir, atrodė, tikrai negebės atsakyti į jokį teorinį klausimą.
Vos atėjusi į pamoką ir pasisveikinusi su profesore Fiadh plačiai nusižiovavo. Suprato, kaip nemandagiai tai atrodė, deja, nieko negalėjo pakeisti.
Laimei, klausimas nebuvo itin sudėtingas, tad net ir būdama pavargusi šviesiaplaukė tikėjo, kad galės atsakyti. Tad tramdydama vėl atsėlinantį žiovulį ji pakėlė ranką ir pratarė:
- Pirmiausia yra reikalingos geros magiškųjų gyvūnų žinios. Kaip minėjo Stevie, tokių gyvūnų poreikiai yra labai skirtingi. Tad burtininkas, norėdamas išdresiruoti kokį nors gyvūną, turi gerai žinoti, kaip tai padaryti. Nes jeigu suklys, visas padarytas darbas gali nueiti perniek. Taip pat yra reikalingas atsargumas. Magiški gyvūnai gali būti labai pavojingi. Tad juos dresuojantis žmogus turi būti atsargus, kad be didelio reikalo nesupykdytų gyvūno.
Fiadh pabaigė kalbėti ir susimąstė, ar dar reikia ką nors pridurti. Tačiau tuo metu vėl užpuolė žiovulys, tad šviesiaplaukė suprato, kad geriau jau nieko nebesakyti, o ramiai nusižiovauti.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Magiškųjų gyvūnų priežiūra - visiškai bevertis mokslas. Ką tu ten gali išmokti? Nieko, kas praverstų kaunantis. Tokios mintys lydėjo Dafydd į pamoką. Jis jau suprato, kad laikas pradėti ten lankytis: turėjo labai mažai praktikos naudojantis burtų lazdele. Tad tais atvejais, kai su kuo nors susikaudavo, apgailėtinai nieko nepavykdavo.
Tai buvo vienintelė priežastis, kodėl klastuolis artinosi prie jaunosios profesorės. Jis visiškai nenorėjo čia būti ir neketino to slėpti. Jis nė nepasisveikino su profesore. Neketino apsimetinėti, kad yra mandagus ar gerai nusiteikęs. Vis dar nesuprato, kam iš viso vilkosi į tokią ne itin reikalingą pamoką. Išgirdęs klausimą ir porą atsakymų velsietis pradėjo galvoti, ar jam verta vargintis ir atsakinėti į klausimą. Jis nebuvo sudėtingas. Tačiau nebuvo ir toks, kuris sudomintų šitą pikčiurną. Tačiau Dafydd norėjo įrodyti, kad taip pat nėra visiškai kvailas - nes jautė, kad būtent tokiu jį visi ir laiko. Tad pakėlė ranką ir piktoku tonu išbėrė:
- Burtininkai turi būti vikrūs. Gyvūnas gali bet kada užpulti. Ir ne visada gali pavykti pasinaudoti burtų lazdele. Reikia mokėti vikriai išsisukti. Be to, burtininkai turi pasižymėti greita reakcija, nes gyvūnas gali pasielgti neprognozuojamai. Tad žmogus turi mokėti staigiai jį sustingdyti arba padaryti kažką, ko tuo momentu reikia.
Dafydd pabaigė kalbėti. Tikėjosi, kad atsakė bent į tą pusę. Klastuolis žvilgtelėjo į Mioną. Jis buvo patenkintas, kad pakėlė ranką anksčiau negu ji. Net jeigu ir nusišnekėjo. Gal bent tai šiek tiek numuš jos ego? paklausė savęs velsietis ir nuobodžiaudamas pradėjo laukti praktinės dalies.

[Miona Hera]

Miona palengva žingsniavo kiemo linkui. Diena buvo pakankamai graži, kad lauke darbas eitų smagiai. Nors ir jautė šiokį tokį nuovargį po Burtų trikovės turnyro uždarymo šventės, vis dėlto pasistengė jį nugalėti stiprios arbatos puodeliu. Ir, jos manymu, jai visai pavyko.
Nešdamasi knygą rankoje mąstė apie tai, kaip reaguotų, jei sutiktų Dafydd. Ko jau ko, bet to klastuolio akyse regėti tikrai nenorėjo. Prisiminimai buvo tikrai nemalonūs.
Tačiau viltys išblėso pamaius, kad jis atėjo pirmiau negu ji. Atsisėdusi už jo ir bent keliais metrais toliau, susikoncentravo į profesorės užduotą klausimą. Smegenys kaži ko neveikė. Turėjo pergalvoti klausimą dar ir dar, kol galiausiai suprato. Užtruko gan ilgai, nes bent keli mokiniai buvo atsakę. Laimei, gerai išgirdo, kas ką sakė. Dafydd prasižiojo nustebindamas Mioną. Ko toks piktas? - pašaipiai paklausė mintyse, Rudaakei ne itin ir rūpėjo.
Kai šis atsisuko, mergina akimirksiu atsisuko.Visada jausdavo kitų žvilgsnius, Pamčiusi pašaipų vypsnį, išraiškingai kilstelėjo antakį visiškai nesijaudindama dėl to, kad atsakė pirmiau.
- Burtininkui būtinas nuovokumas. Jis turi nuspėti, ką ketina daryti dresiruojamas magiškas gyvūnas. Dauguma magiškųjų gyvūnų yra tikrai sunkiai nuspėjami, todėl net menkiausia klaida gali atimti burtininko gyvybę. Taip pat nepamiršiu paminėti, kad dresiruotojas privalo būti žmogiškas. Sadistiškumu, žiaurumu ar panašiais dalykais neišdresiruosi gyvūnų taip puikiai, kaip su supratingumu ir kitomis žmogiškomis savybėmis, - kilstelėjusi ranką pratarė ši. Nesijaudino dėl to, kad gali suklysti. Svarbiausia buvo uždirbti bent taškelį.
Dėl klastuolio reakcijos nesijaudino. Daugiau nėsyk nežvelgė į jo pusę. Nors jį puikiai jautė, kad ir iš gero atstumo.

[Gaja Kasandra Amneta]

  Gaja buvo kaip baltas barsukas tarp begalės juodų. Jei kiti mėgo mokytis arba bent jau ėjo į pamokas norėdami praleisti daugiau laiko su draugais arba padiskutuoti su profesore arba profesoriumi apie tokius dalykus kaip: kokius kerus naudoti norint apsiginti nuo psicho, kai nemoki iškviesti gynėjo; kokia žvaigždė yra arčiausiai Saulės; kas buvo Hogvartso direktoriumi kai visi įkūrėjai išėjo anapilin arba kokio dydžio okamiai būna paprastame paauglio kambaryje. Tačiau mūsų pasakėčios herojė buvo anot ne tokia. Gaja Kasandra Amneta mieliau apsikabindavo visą antklodę, suvartydavo iki "negaliu" paklodę ir išpešdavo visas plunksneles iš pagalvių, o tada likdavo toliau tokioje betvarkėje miegoti.
  Penkiolikmetė, šį syk jau verčiama sesers (kaip miegoti lovoje, kai absoliučiai visos švilpiukų lovos paverstos akmenimis, o rudaplaukės lazdelę pasiėmė Roana). Apsirengė ir nudundėjo į pamoką - magiškų gyvūnų priežiūrą. Kartu, norėdama atkeršyt seseriai nusitempė Mikę - norvegų miškinę katę. Neatrodė, kad ši priešinasi - matyt katė puikiai suprato, kad seserys taip nesielgia. Tačiau Amneta greitu metu pasigailėjo maniusi kitaip. Išleidusi savus nagus Mikė subraižė Gajai rankas kiek letenos pasiekė ir pabėgo atgal į pilį. Melsvaakė pasiekusi reikiamą vietą apsižvalgė. Profesorė, o taip ogi ir geltonųjų vadovė mažai kuo skyrėsi nuo Gajos ir vyresnių mokinių - matyt tai lėmė jos amžius. Tačiau bent jau Kasandra gerbė šią asmenybę už tai, kad būdama tokia jaunutė ji ėmėsi tokio nelengvo darbo. Atsisėdusi ant nedidelio kelmuko, paauglė pamąstė kodėl gi pati Ro neatėjo į pamoką. Tačiau netrukus prisiminė, kad ji planavo pasitempti ANJM žinias bibliotekoje - nori išmokti iššaukti gynėją bet kuriuo, reikalingu metu.
  - Mano manymu burtininku visų pirma būtina žinoti savo galimybes. Pavyzdžiui vargu ar kuris iš mūsų čia esantis lengvai susitvarkytų su laukine mantikora, drakonu ar okamiu, kai šie nėra priaukinti. Taip pat burtininkui būtinas sumanumas, dresiravimas ir yra dresiravimas, reikia mokėti rasti būdą susibendrauti su gyvūnu, suprasti ką jis mėgsta ir ko ne. - Pasakė savo nuomonę, tačiau jau suprato, kad negaus dviejų taškų.