0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Iš to, ką iki tol matė kabinete, Guramis suprato, kad jo nevykęs bandymas sukeisti plunksną su rašaline neuždirbs jam pagyrimo. Tad kai profesorius Greywindas išvadino jį ir kitus visokiais įkvepiančiais vardais, klastuolis tik gūžtelėjo ir žvilgtelėjo į savo rankinį laikrodį. Šis, kaip visada, elgėsi bjauriai. Guramiui kur vėluojant, laikrodžio dirželis skaudžiai suverždavo riešą, o jei į ciferblatą pažvelgdavo pamokos metu, rodyklės sustodavo. Kartais net imdavo slinkti atbulomis.
Profesoriaus balsas vėl nugriaudėjo po klasę. Skerdynės? Mokinys suraukė antakius, pajuto per kūną nusiliejusią adrenalino bangą. Aišku, su dabartiniais sugebėjimais jis ilgai neišgyventų, bet mintis apie artėjantį mūšį vis tiek kėlė keistą, niūrų džiaugsmą. O gal čia įspėjimas? Toks profesorius ir pats galėtų pradėti skerdynes. Mestelėjo neramų žvilgsnį į klasės priekį. Bet kuriuo atveju, buvo aišku, kaip išvengti ankstyvos mirties. Reikėjo sukeisti plunksną su rašaline. Nes toks sugebėjimas padėtų jam išgyventi mūšyje. Turbūt visi priešai numirtų iš juoko. Guramis šyptelėjo, bet tada pamatė Aleksą, ir jo šypsena dingo. Buvo panašu, kad šiam tikrai skaudėjo, ir neiškentęs Guramis nusisuko nuo išbalusio mokinio veido.
Šiaip ar taip, kerėti teks. Negi jis galvojo, kad Hogvartse pavyks to išvengti iš vis? Matyt, tiesiog stengėsi apie tai negalvoti. Negalvojo pirkdamas burtų lazdelę, kai Olivanderių parduotuvėje be susidomėjimo leido lazdelei pačiai jį pasirinkti. Negalvojo kerėjimo klasėje, kur kažkaip pavyko apseiti su teorija. Nustūmė tokias mintis į šoną ir Apsigynimo nuo Juodosios Magijos kabinete, kai vietoj burtų pasiūlė puolančiam gyvūnui tiesiog trinktelėti. Tačiau toliau slėptis nebebuvo įmanoma. Rašalinė arba mirtis, be džiaugsmo šyptelėjo Guramis.

*

Aleksas82

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Aleksas jautė, kad jo visas kūnas išduoda klastuolio sveikatą. Vienintelės mintys, kurios sukosi galvoje buvo - Madam Pomfri. Pas šia moterį šį kartą Aleksas apsilankęs būtų nė nemirktelėjęs, tačiau Džeimsas dar kartą už tai pakankinti klastuolio nebūtų atsisakęs.
 Dabar į dramos sukūrį įsitraukė ir vyresnioji mokinė. Ši tik padėjo, o ne dar labiau plėtė dramos scenarijų. Transfigūracijos pomokoje tai buvo keistas reikalas, bet pagalba šiuo metu tikrai buvo reikalinga tiek Gilbert, tiek grifukei.
 Aišku tokių veiksmų eigos Aleksas iš Winter nesitikėjo. Koks kvailys nusprestų padėti išsišokėliui ir verksnei? Joks - visus šie du padarai būtų jau seniai išerzinę ir suėdę sveikas smegenų dalis. Pats Aleksas didvyrio vaidmenį būtų tik nužudęs tokias asmenybes, nes kantrybe klastuolis tikrai nepasižymėjo.
 Keista buvo ir tai, kad Aleksas niekada nedėkodavo, nesisveikindavo ir neatsisveikindavo. Šis kartas buvo kažkuo kitoks. Winter burtų pagalba paėmus plunksną Aleksas linktelėjo ir pasitrynė riešą.
 Aišku, Olivija be savo motyvuojančios kalbos neapsėjo. Nors ir labai išsekęs Gilbert pavartė akis ir stebėjo grakščiai pasišalinančią mokinę. Na jau ne. Jei reikės, man padės Madam, o tikrai ne tu.
 Gal būt Aleksas Gilbert nepasimokė, o gal būt vaikio charakteris buvo nepakeičiamas, bet klastuolis greitai pakilo nuo savo suolo. Jo rudos akys apžvelgė mokynius ir kitus padaras šioje klasėje. Ilgam sustabdyti žvilgsnį teko tik prie seniausio ir bjauriausio padaro. Atleisk Greywindai, tokie kaipaš niekada nesikeičia. Berniūkštis spoksoti visą pamoką tikrai nesiruošė. Dabar buvo ir daug svarbesnių planų. Vienas iš jų buvo grįžti į bendrąjį klastuolių kambarį, o tiksliau vaikinų miegamąjį ir ten saldžiai pamiegoti.
-Aš pas Pomfri,-Aleksas jau nebestovėjo vietoje ir nebespoksojo į Džeimsą. Dabar berniūkštis jau buvo prie durų ir savo tokį veiksmą profesoriui sugebėjo paaiškinti tik kvailu ir melu peršlapusiu sakiniu. Deja sustabdyti jaunuolį buvo per vėlu. Aleksas vikriai nulenkė rankeną ir išbėgo iš klasės, paskui save garsiai užtrenkdamas duris. Rimtai manė, kad po šito darysiu praktiką? Kvailys...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
Camilla išklausė su rimtu veidu profesoriaus, bet kai vadovas nusisuko klastuolė prunkštelėjo pati nesupratus nuo ko jai pasidarė juokinga. Aišku mergaitė žinojo savo klaidas, bet iš kitos puses jai pasirodė, kad Greywindas ne toks jau ir piktas ar tik tai padeda savo favoritas. Atsidususi mergina nužvelgė daiktus kurios reikėjo apkeisti vietom. Mėlyna plaukė be žiūrėdama į daiktus vos neužmigo. Antrakursė net nematė kas vyksta klasėje, bet garsiai užsidariusiomis durims Cornet vos nenugriuvo nuo kėdės. Apsižvalgius klasėje nebuvo Alekso. Dvylikametė gyliai atsiduso. Ji suprato, kad šiandien burti jai jau nesinorėjo. Prancūzė manė, kad reikia nueiti ką nors paskaityti, kad norėtųsi ne tik visą dieną gulėti ir nieko neveikti. Na kada jau baigsis pamoka? Milla kas kelias minutės klausdavo save vieno ir to pačio klausymo, bet po to jau pavargus nuo transfigūracijos pamokos Camilla pradėjo šnekėti nesąmones ne savo galvoja, o balsu:
- Nemanau, kad šis košmaras kada baigsis, profesorius užkerėjo šitą kabinetą,- vėliau nusipurčius nuo savo minčių. Atsirėmus ant alkūnių mokinė dar kart nužvelgė mokinius tuo pačiu profesorių. Jai tai atrodė kaip kankynė kuri niekada nesibaigs. Kelis kartus ji galvojo išeiti taip pat kaip ir Gilbert. Mergaitės galvoje net buvo, kad geriau iššokti pro langą, bet kelis kartus pabandžius jį atidaryti jai neišėjo. Tai turėjo labai kvailai atrodyti, bet nusikeikus ji vėl atsirėmė į alkūnes.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
Tas mažas padariūkštis visgi turėjo svorio. Ir nemažai. Po kelių minučių neseniai nuo mėlynių išgijusios rankos pradėjo svirti. Jeigu iguana būtų žmogus, tai būtų super storas dėdė.
Šaltakraujis pajutęs kietą, nedrebantį pagrindą po kojomis išsitiesė. Atsigulė. Nesiruošė niekur eiti. Kokiais kerais šitie vargšeliai apnešti? Ar jis jau nuo manęs ruošiasi mirti?
Nedurniojantys, o dirbantys mokiniai iš pradžių pasipraktikavo riešo judesius ir burtažodį. Smitherson bandė būti tokia, bet jau suprato savo klaidą. Iguaną reikėjo pasiimti vėliau to, o ne pradžioje. Visgi visiems visų užteks, nes mokytojas, tikriausiai, moka šiek tiek matematikos kurso. Kokia. Aš. Kvaila. Buvau. Ir. Dar. Esu. Ir tikriausiai būsiu visada. Eh.
Jau nebegražinsi gyvūno į narvą. Mokytojas užrėks, ko čia ji varinėja pirmyn - atgal. Dabar roplys kėlė daugiau problemų negu pats burtažodžio išmokimas. Lyg vaikutis.
Fortūna lėmė, kad iguana jau buvo nusibaigusi ir stora, bei tingėjo judėti. Tobulai pasamtyda šitam darbui. Dar vienas įrodymas švilpei, kad daryti klaidas ne taip jau ir baisu.
Mutatio, mutatio, mutatio, mutatio, mutatio, mutatio, mutatio, mutatio.
-Mutatio, - garsiai, be lazdelės judesių ištarė. Balsas nuskambėjo labai keistai. Sukirčiuota teisingai, viskas su pačiu tarimu gerai, bet balsas... Būna taip po ilgo nekalbėjimo. Lyg kas merginą apsėdo ir ji pradėjo kalbėti.
Žodis prasmigo šumulyje.

Kol švilpė sukiojo riešą, taip ir nesuprasdama kaip
ten kažką daryti profesorius Greywindas nei iš šio, nei iš to pradėjo kalbėti. Apie karą ar mūšį. Nesvarbu. Bet tai labai įbaugino paauglę.
Juk ji tik taiki, daug fobijų turinti švilpukė. Dar vaikas. O jau reikės kariauti? Apie mūšius ir skerdynes yra daug ką girdėjusi. Baisiausiai atrodė vykę Hogvartse, kartais eini ir net kraupu pagalvoti, kad šiame kampe buvo kažkas nužudytas. Baisiausia būna pagrindinėje salėje, kai prisimeni, kad ten buvo sutempti visi lavonai. Prisimeni, kad gali sedėti toje vietoje, kur amžinajam gyvenimui gražiai susikibę buvo nutempti Tonks ir Lupnas, kad gali sedėti kur buvo apverkiamas Fredis Vizlis.
O buvo ir dar vienas mūšis čia.
Narsu būtu taip mirti. Kovojant už gėrį. Nesvarbu, kad tu tik bėgai pasislėpti po lova ir tave iš savo kelio pašalino koks eilinis blogietis. Tokiose situacijose gyvybė sumenkėja.
Klasėje vadovaujančio (kiek tai yra įmanoma suvaldyti šią aštuoniolikos žmonių šutvę) vyro rankose atsirado legendinė Ambridž plunksna. Va tai tau, Elzytė nejuokais išsigando. Kažkoks nematomas smūgis perėjo per krūtinę. Mergina ir taip per kentaurų incidentą prarado daug kraujo. Nereikia dar daugiau. Ar profesorius to nežino? Gal jis ruošiasi nužudyti Elzytę?
Išgąsčiui nuslopinti nedaug padėjo, kad plunksna skirta ne jai. Visi išdykautojai, aka nevykėliai gaus tokias pačias. Taip, ji priklausė tam nevykelių būriui. O rando, kuris rėktų ,,Išmoksiu burti'' Smitherson nenorėjo.
Dar labiau gąsdino vargšelio klastūnėlio šūksniai. Nereikia, nustok. Viskas gerai. Dar kelios aimanos ir ji pati būtų atėjusi ir pradėjusi rašyti vietoje antrakursio. Visgi švilpė buvo. Bet taip pat mergina buvo ir Elzė Merė Smitherson, bei to padaryti neišdrįso.
Laikas susiimti ir pagaliau pradėti burti. Dar vienas mokytojo monologas ir mokiniai iš vis būtų pamiršę kur jie yra. Mieganti iguana dar vis buvo išsitiesusi ant Elzės valdomo dviejų vietų suolo.
-Mutatio! - Nieko neįvyko tarp šalia gražiai padėto demėto pergamento ir nebelabai gyvo padaro.
Gerai, kad niekas čia nieko negirdi. Vos prieš dvidešimt minučių visa klasė skendo tyloje ir ją prarėždavo tik juokingi mokinių atsakymai. Dabar didžiulis šurmulys užgožė tyliai ištartą burtažodį.
carried away by a moonlight shadow


*

Fiadh o Ceallachain

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš 4 metus »
Ketvirtakursė grifiukė norėjo būti palikta ramybėje. Ji tikėjosi, kad pamoka baigsis greičiau negu Džeimsas Greywindas prie jos ir vėl prisikabins. Belieka tikėtis, kad Perkeitimo kerų egzamine neprireiks. Net ir Fiadh suprato, kad to tikėtis yra naivu, tačiau negalėjo pakeisti savo minčių. Ašaros plūdo upeliais ir šviesiaplaukė negalėjo nieko padaryti. Tiesiog stengėsi verkti kuo tyliau. Ar jai pavyko ši misija, keturiolikmetė nežinojo.
Ir tada kažkas atėjo. Kokią akimirką Fiadh buvo tikra, kad tai profesorius Greywindas. Tačiau ji nereagavo. Neatsisuko, tik sėdėjo veidu į sieną ir nieko nedarė. Apsimetė, kad neišgirdo. Ir tada išgirdo balsą. Fiadh nuostabai, tai buvo moteriškas balsas. Tikriausiai kokia nors mokinė. Balsas atrodė tarsi girdėtas, tačiau šiaurės airė neprisiminė, kieno jis. Galiausiai atsisuko ir pamatė vyresnę mokinę, kuri pernai maloniai padėjo mokytis ferula kerų. Berods Livija, Olivija ar kažkaip panašiai.
Dėl kažkokios ir Aukščiausiajam nežinomos priežasties ta raudonplaukė liepė (prašė?) Fiadh, kad ji nueitų iki kito stalo. Stalo, esančio prie lango. Šviesiaplaukė nesuprato, kam to reikia, tačiau padarė tai, ko iš jos prašė vyresnė mergina. O koks dabar skirtumas?
Savaime aišku, net ir nueiti iki kito stalo ji nesugebėjo be nesąmonių. Pakeliui užkliuvo už kėdės ir ta labai triukšmingai nukrito. Fiadh pažiūrėjo ir jai pasirodė, kad kėdė sulūžo, tačiau nieko negalėjo padaryti. Žinojo apie reparo kerus, tačiau nutarė, kad neverta net bandyti. Gal profesorius neįtars, kad tai jos darbas?..
Atsisėdusi prie kito stalo Fiadh susimąstė, kodėl raudonplaukė sakė tai padaryti. Kai Olivia grįžo, šiaurės airė suvokė, kad vyresnė mergina tiesiog čia sėdi. Ir galbūt netgi vėl nori padėti. Tai buvo labai keista - kodėl ta mergina stengiasi padėti tokiai nevykėlei? Kuo Fiadh nusipelnė jos palankumo? Ar ji tiesiog yra labai draugiškas ir malonus žmogus? Na, galbūt, tačiau mergaitė pernelyg nepasitikėjo žmonėmis, kad dabar laikytų šitą variantą įmanomu.
- Ačiū, - labai tyliai sumurmėjo Fiadh, tačiau kurį laiką net nepažvelgė į tai, ką jai pastūmė Olivia. Tačiau galiausiai suprato, kad tai, ko gero, yra šiek tiek nemandagu: juk vyresnė grifė dėl kažkokių priežasčių stengiasi jai padėti. Vadinasi, reikia ir atsidėkoti... Taigi keturiolikmetė išsitraukė lazdelę ir nukreipė į ant stalo gulinčias sagą ir plunksną. Tada susivokė pamiršusi burtažodį. Tik man gali taip sektis... Fiadh neišdrįso paklausti, kokį burtažodį reikia naudoti, tad teko klausyti, ką daro kiti mokiniai. Atrodė, kad aplinkui niekas nė nesistengia mokytis, tad Fiadh ilgokai užtruko, kol išgirdo. Ir tada grifiukė sutriko: ji puikiai girdėjo, kaip kažkoks berniukas sako mutatio. Tačiau dabar ji prisiminė, kaip prieš tai girdėjo tariant nutatio. Tai visiškai sutrikdė Fiadh. Jeigu panaudos ne tą burtažodį, neaišku, kas gali atsitikti... Žinant jos sėkmę, ir pilis gali sugriūti... Grifiukė ištempė ausis ir jai pavyko dar porą kartų išgirsti tariant "m". Ji buvo beveik tikra, kad žino, kuris burtažodis yra teisingas. Ji sukaupė visą drąsą ir, nukreipusi lazdelę į objektus, gana tvirtai ištarė:
- Nutatio!
Nereikėjo labai daug laiko, kad suprastum, jog Fiadh panaudojo ne tą burtažodį.

*

Lukas Duff

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #50 Prieš 4 metus »
Duff stebėjo klasėje vykstantį veiksmą. Berniukas buvo sutrikęs ir pasimetęs. Išsišokėlio skausmo perkreipti dūsavimai skambėjo visoje klasėje. Luke jautėsi taip lyg tai jis rašytų plunksna, o ne Aleksas.
 Galiausiai tai pasibaigė. Vyresnysis klastuolis atrodė tragiškai. Vaikinukas vos sugebėjo sumegzti sakynį, tačiau net ir tada jo balsas keistai sugirgždėdavo. Pačiam Lu tai atrodė kraupu. Berniukas nusprendė geriau nesidaryti sau problemų ir nutylėti šias pamokas detales, tačiau koks sveiko proto profesorius kankintų savo mokynį?
  Po kiek laiko Olivia sutvarkė šią painevą ir buvo galima nors kiek atsikvėpti, tačiau Gilbert nuspredė pasišalinti iš klasės. Mažasis klastuolis pliaukštelėjo sau per kaktą ir išsitiesė suole. Kitaip tariant palindo į pasuolę. Dabar buvo galima tikėtis antro Greywindo pykčio proveržio ir taip klastuolis nusprendė kvailai apsaugoti save.
 Reikėjo dirbti. Duff žinojo, kad nieko neveikiant galima tikėtis kažko panašaus į Aleksui duotą bausmę. Teko vėl išlįsti iš "slaptavėtės" ir burti.
 Tai padaręs Luke apsidairė po klasę ir klausėsi bei žiūrėjo į kitų mokynių perkeitimą. Buvo aišku, kad Duff daro kažką blogai, bet ką nesuprato. Toks klasės analizavimas padėjo suprasti burto pagrindą ir pagaliau teisingai su burtų lazdele atlikti mostą.
- Mutatio, - garsiai ištarė burtą klastuolis, tačiau ir vėl nieko neįvyko. Vaikio galvoje nebuvo jokio įsivaizdavimo ir tai nulėmė dar vieną nesekmę, - po šimts perkūnų ir visų šventų Dievų! - nebeapsikentęs suriko Lukas, - kodėl man neišeina šis kvailas burtas!?

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #51 Prieš 4 metus »
Sofija trūksmingai atsiduso stebėdama kaip Aleksas vargais negalais raito žodžius pergamente. Ji nusisuko ir perkeitė plaukų gumytę su rašikliu, bet minčių išblaškyti nepavyko. Tai čia viskas? Kodėl taip sunku nuveikti ką nors gero šiam pasaulyje? Aleksas dėjavo ir inkštė, Fiadh verkė, nors Olivija galiausiai ją nuramino ir padėjo susitvarkyti. Dauguma vaidino geručius mokinukus ir klusniai atlikinėjo užduotis, tarp tų daugumos ir ji pati, sutrikusi ir visai pasimetusi. Mergaitė sukosėjo, užsidengė burną rankomis. Saujoje pasirodė kraujo dėmė. Akimirka jos vyzdžiai suvirpėjo, bet ji skubiai nusišluostė rankas į apsiausto kraštą ir paėmusi lazdelę apkeitė vietomis neišvyniotą saldainį ir pergamento skiautę, o po to atvertė atgal.
Trinktelėjo durys, surezgęs kelis padrikus žodžius iš klasės išbildėjo Aleksas. O mes visi eilinį kartą sėdim ir žiūrim... Sofija dėbtelėjo į profesorių, nejautė nei pykčio, nei pagiežos, nieko, ji to tikėjosi, tik nemanė, kad viskas įvyks šitaip. Mergaitė nugrimzdo į apmąstymus. Ji spoksojo į lentos kraštą ir galvojo, tuomet pirmą kartą ištikrųjų pasijuto vieniša. Žmonės gyveno aplink ją, kalbėjo, veikė, bendravo, Sofija irgi šnekėjo, patyrė keliatą nuotykių, įsiminė keliatą veidų, bet jautėsi taip tartum visą laiką eitų viena ir niekas nesiruoštų prisidėti ilgesniam laikui, tai žinoma – nieko naujo, vienatvę Sofija mėgo, ji atrodydavo graži, kažkokia prasminga, bet šįkart ėmė ir pasirodė sunki, pirmą kartą tokia sunki, tokia pilna ir kartu tokia tuščia. Galbūt aš tik bijau?.. Trečiakursė atvertė vadovėli ir dar kart perskaitė pirmą pastraipą, po to stumtelėjo knygą į šoną ir išrikiavo priešais apkeistus niekučius. Transfigūracijos kerai jai sekėsi, mergaitė šyptelėjo daiktams, ta šypsena beveik nieko nereiškė, bet vis dėl to tai buvo šypsena ir jai šiek tiek palengvėjo.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #52 Prieš 4 metus »
-Mutatio. Mutatio. Mutatio, - dar keli nepavykę bandymai ištarti burtažodį tyliai nuskambėjo iš Elzės pusės. Aaargkhhh mintyse ant savęs rėkė keiksnojo.
Nieko neišėjo, reikėjo pagalbos. Bet jau geriau tokio dalyko prašyti raudonplaukės grifės, kuri padėjo visiems, negu Džeimso. Tačiau tai buvo jos, Elzės Merės Smitherson, darbas ir jos pareiga. Palyginus ne taip blogei švilpei sekėsi, tik nesigauna teisingai ištransfigūruoti du skirtingus pavidalus, bet tam dar yra likusios pamokos laikas. Tuo tarpu kiti turėjo kiek kitokių problemų. Pavyzdžiui beprotiški plunksnos sukelti skausmai ar dar kokios prisikurtos pinavijos. Visi turėjo savų problemų ir Elzės neatrodė tokia ir didelė. Visgi šią pamoką reikės pasistengti nepridaryti kokių nesąmonių.
-Mutatio. Tu prakeikta Velnio išpera!
Rankomis prisidengė burną. Ji nusikeikė. Garsiai. Per visą klasę. Na, bent švilpei tai pasirodė garsokai. Paauglės ,,garsiai'', buvo normalus šurmulinis šnekėjimas, bet vistiek... Mokytojas niekur nedingo, o ir Aleksas jau pabaigė savęs skerdimą.
Bet švilpė to niekada neišdrįstų, ji juk, ji juk ne specialiai! Nenorėdama! Gal niekas ir neįtars, kad čia ji, juk besikeikianti Elzė tas pats kaip šokantis Džeimsas. Tas turbūt irgi panašiai jaustųsi. Nesavas. Jeigu prilįs, reikėtų taip jam ir paaiškinti ir gauti prakeiktą plunksną. Na. Jau. Ne.
Reikėjo elgtis lyg nieko nebūtų nutikę.
-Mutatio! - garsiau ištarė burtažodį. Ir kažkas pagaliau atsitiko! Neaiškaus gyvumo iguana (nesakykite, kad pamirošte, jog ji egzistuoja) dingo. Po truputį. Ir jos vietoje atsirado švaraus dviejų pėdų pergamento lapelis.
Kažkas buvo ne taip.
Dabar ant suolo gražiai išsidėlioję buvo du vienodo dydžio popieriai, vienas švarus, o kitas ištepliotas rašalu. Rašalas! Gerbiamasis mokytojas aikšino, kad reikia viską įsivaizduoti. O ji, kaip ir būtų pasielgusi normalioje pamokoje įsivaizdavo tobulo švarumo pergamentą. Ne dėmėtą.
Atsisegusi kuprinę iškart už akies užkliuvo perplyšęs plono permatomo plastiko aplankalas. Jame, įprastai, Merė laikydavo pergamentą, kad nesusilamdytų. Pavyzdį paėmė iš žiobarų parduotuvės, kur ir pirko aplankalą. Dabar ten patenkinta viską sugadinusi merdėjo iguana. Tu, išdykėlė.
Paskutinis kartas, daugiau jėgų nebeturėjo. Nusikamavo nuo tokio paprasto burtažodžio. Aišku, ji nepradės sedėti vietoje nieko neveikdama. Sutvarkė kuprinę, popierius ir iguana vėl gulėjo ant suolo.
-Mutatio, - ir formos tarp šaltakraujo ir demėto (nenorėjo gadinti švaraus) pradėjo kisti.
Koks džiaugsmas švytėjo Elzytės akyse! Po tiek darbo, pagaliau. Iki kol keitimasis nesustojo toje vietoje, kai pergamentas liko su akimis ir uodega, o iguana su popierinėmis kojomis.
KADA TAI BAIGSIS?
Niekas nesiruošė jos nervų paleisti į pertrauką prieš varpo skambėsį.
-Reparo, - sumurmėgo tą patį burtažodį, kurį neseniai panaudojo kuprinės tvarkai sutvarkyti.
-Mutatio.
Pagaliau. Pagaliau, pagaliau, pagaliau. Viskas išėjo tobulai. Objektai apsikeitė vietomis.
Iguana jau nebebuvo gyva, bet švilpė to net nepastebėjo. Ant tiek nusikalusi Hogvartso augintinė buvo. Kas žino, kiek panašių mokinių jai teko atlaikyti.
Septintakursė atsisėdo ir toliau nepastebima čia ruošėsi sedėti. Be jokių siurprizų, be jokių nesąmonių.
-Apčiu! - Nusičiaudėjusi mergina mandagiai užsidengė burną ir atsiprašė.
Matyt Kajaus atneštas peršalimas užkretė silpno imuniteto mokinę.
carried away by a moonlight shadow


*

Paul

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #53 Prieš 4 metus »
Antrakursė atsiduso, susikaupė ir patogiau paėmė į ranką lazdelę. ŠITAS turi pavykti. Emma girdėjo bei matė, kad ne visiems sekėsi. Buvo sunku apsieiti ir be visokių trikdžių. Kodėl mes negalime dirbti tyloje? Mintims nukrypus visai į šalį, rudaplaukė susiraukė. Ji šį kartą norėjo perkeisti daiktus taip, kad net profesorius neprisikabintų. Cha, galiu norėt ką noriu, vistiek nieko pagirtino neišeis. Taigi škotei sunkiai ėjosi susikaupti. Lyg to būtų neužtekę, klasėje pasigirdo kažkieno pasakytas keiksmas. Žinoma, tai vėl nukreipė Emmos dėmesį. Atrodė, kad visi stengiasi mergaitei sutrukdyti gerai atlikti perkeitimą. Jai jau norėjosi tėkšti lazdelę ant suolo ir likusią pamokos dalį nieko nedaryti. Bet, suprantama, profesorius tai iškart pastebės ir gal net teks rašyti su ta plunksna kaip ir Aleksas. Na jau ne...
Varnanagė giliai įkvėpė ir tarė:
-Mutatio.
Keista, bet nieko neįvyko. Antrakursė susiraukė ir pakartojo burtažodį:
-Mutatio.
Šį kartą pavyko, bet toli gražu nebuvo tobula. Bet vis dėlto geriau, nei per pirmą bandymą. Rudaplaukė jau dėjo lazdelę, bet sustojo. O gal dar vieną kartą? Ne, man šiandien jau užtenka... Tad lazdelė liko rankose, tik dabar ji ten buvo be reikalo.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #54 Prieš 4 metus »
Rudos akys kiek prisimerkė. Prieš porą savaičių pešiotas antakis, aplink kurį ne vietoj jau buvo išaugęs vienas kitas plaukelis, pakilo aukštėliau. Jis turbūt juokauja, - negalėdama patikėti mintyse sudejavo Miona. Mergina puikiai girdėjo, ką prieš tai sakė profesorius. Tačiau kiekvienam mokiniui šioje klasėje turėjo rūpėti tik tai, ką moka ir ką išmoks jis, ne kiti. To, kad šviesiaplaukė grifė perprato savo klaidas ir puikiai sukeitė vietomis du objektus, Džeimsui turėjo pakakti. Turėjo, bet napakako, - niauriai pagalvojo ir nusuko akis į iguaną. Ši atrodė kiek išsigandusi ir ganėtinai pavargusi. Tačiau net ir bandant sukoncentruoti dėmesį ties gyvūnu, Mioną pasiekė paskutiniai transfigūracijos profesoriaus žodžiai. Rudaakė pajuto kylantį lengvą pasipiktinimą ir pakėlė jau žibančias akis į randuotąjį vyrą.
- Jis ir pats gali suprasti, - išrėžė. Kad pasakė kai ką galimai pražūtingo, Miona suprato tik po kelių akimirkų. Širdies plakimas buvo nenomaliai padažnėjęs, ir penkiolikmetė grifė pagalvojo, ar tuojau pat negrius aukštielninka, susiėmusi už širdies.
Pažvelgė į burtų lazdelę. Patogiau suėmė ir vėl metė žvilgsnį priešais ją esančius pargamentą ir roplį. Žaliosios iguanos jai buvo labai gaila. Burti ir vėl sukeisti vietomis pargamentą su šiuo išvargusiu egzotiniu gyvūnu merginai atrodė labai rizikinga.
- Paskutinįsyk, - pažadėjo, žiūrėdama į juodas, mažutes ir pavargusias iguanos akeles. - Mutatio!
Jos džiaugsmui, burtas kaip mat pavyko. Tik iguana atrodė praradusi spalvą. Ir nejudėjo. Miona išsigandusi metė lazdelę ant stalo ir pasilenkė prie gyvūno. Jo šonai truputį kilojosi, kas iš pradžių sukėlė palengvėjimo bangą, o vėliau ir dar didesnį siaubą. Iguana gali mirti!
- Na, eikš, - drebančiu balsu tarstelėjo ir suėmė spygliuotąjį roplį.
Nepajutusi atsistojo ir patraukė prie profesoriaus. Kad ir ką jai sakys, Grifų Gūžtos mokinei nerūpėjo. Negana to, kad klausti tokio siaubūno, ar negalėtų kaip nors pasirūpinti iguana, buvo pavojinga, turint omeny, kaip prieš kelias minutes su juo kalbėjo Miona, kažkurioj klasės vietoj išgirdo aimaną ir pykčio kupiną balsą, vos ne rėkiantį, kad burtas nepavyksta. Miona nevalingai grįžtelėjo. Iškart suprato: Duff. Velniop jį.
- Atleiskit, profesoriau Greywindai, - priėjusi iš šono ir krenkštelėjusi lygiu balso tonu kreipėsi į Džeimsą. - Bijau, kad iguana labai silpna... - Neramiomis akimis žvelgė į rūstųjį Klastūnyno vadovą. - Ar negalėčiau po pamokos kaip nors ja... pasirūpinti?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Miona Hera »

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #55 Prieš 4 metus »
Rašalinė arba mirtis. Guramis atsiduso ir kilstelėjo galvą, bandydamas surasti kokią nors priežastį neužsiimti kerais. Klasėje vyravo kažkoks chaosas. Aleksas išlėkė pro duris, Camilla pašoko iš suolo ir bandė atidaryti langą, kažkas pasisriūbčiodamas verkė, visur lakstė burtažodžiai ir iguanos. Panašu, kad visos Hogvartso pamokos bus tokios. Tokia galimybė Guramio nedžiugino. Kai aplink buvo tiek triukšmo, jam sunkiai sekėsi susikaupti. Jis su atodūsiu prisiminė tylią ir tamsią tėvo biblioteką, kur galėjo praktikuotis niekieno netrukdomas. Iki tol, kol prisižaidžiau. Nusikratė tos minties. Rašalinės vertimas plunksna staiga ėmė atrodyti visai įdomus.
- Mu-
Kažkur netoliese nugriaudėjo balsas: „tu prakeikta velnio išpera!“, ir Guramis prunkštelėjęs nuleido lazdelę. Šiek tiek tikėjosi, kad žodžiai buvo skirti profesoriui Greywindui. Ką jis padarytų dabar, apkeistų jos smegenis su iguanos? Krizendamas, Guramis vėl pakėlė savo jovaro medžio lazdelę ir nusitaikė į rašalinę su plunksna.
- Mutatio!
Ir šie apsikeitė vietomis. Tiesiog taip. Pirmakursis paskubomis apsižvalgė, ar niekas nepastebėjo, bet klasėje vis dar buvo visiškas sąmyšis. Su mąslia išraiška veide, Guramis vėl bedė lazdele į plunksną ir rašalinę.
- Mutatio.
Plunksna vėl tapo rašaline, o rašalinė - plunksna. Lyg nieko nebūtų įvykę. Nustėręs, Guramis spoksojo į savo ranką, o tada įsikišo burtų lazdelę į kišenę. Širdyje jautė pasididžiavimą, bet tuo pačiu ir kaustančią baimę.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Lepūnėlis. – jis pamanė mintyse.
 Saulėtas rytas šįsyk popieriuje nusidažė krauju. Alekso Gilbert žalios akys buvo pilnos nuovargio ir tuštumos, kai jas sutiko profesorius.
– Gerai. – transfigūracijos mokytojas ištiesė ranką, šaltais pirštais paimdamas kraujarašės plunksnos išmargintą pergamentą. – Reikės dažniau duoti.
Greywindas buvo beveik patenkintas. Bet kaip vienas uždrožimas ponaičio Llewellyn nepavertė kūdikėliu, taip Gilbert netaps nekaltuoju. Kaip ir Olivija netapo paklusnesne. Ji buvo greita atplėšti Ambridž plunksną. Vyras pasitraukė į šalį, rankoje spausdamas pergamentą. Ramiai sutiko Livi iškalbingą žvilgsnį, šį nulydėjo link klastuolio suolo. Iš šių mokinių nieko neliks. – viena ausimi išgirsdamas sekusį kraujarašės trenksmą ant senojo Makgonagal stalo pagalvojo, be abejo išskirdamas Winter. Ši seniai jau nebuvo nei mokine, nei gyvenimo nemačiusia mergaite.
– Mūšyje Pomfri nebus. – Džeimsas tarė vaikui, pergamentą kruopščiai pasiųsdamas oru. Frazės "Mano komentarai niekam nerūpi." nuo viršaus iki apačios bjauriai spindėjo rytmečio saulėje. – Džiaukitės kvailionėmis kol galite. – jis metė žvilgsnį bandžiusios sprukti Cornet pusėn, kai antrame plane užsivėrė kabineto durys.
Likusieji pasirinko dirbti.
–  Aš neprašiau reikšti savo nuomonės, panele.
Penketas pirštų įsikabino į mokinės stalą.
– Penki taškai iš Grifų Gūžtos už beviltiškumą vykdyti užduotį. – Klastūnyno vadovas pareiškė nusisukdamas. Hera jį pavijo.
– Pasirūpinsi ir užkasi, jei nudvės. – išgirdęs grifiukės norą ir išvydęs neramias merginos akis kimiai atsiduso visai išerzintas šių vaikigalių kaprizų. Greywindas pagalvojo, jog kitus metus vargiai iškęs, jei niekas nesikeis. Sustojęs klasės priekyje, jis paskutinįsyk apžvelgė mokinius. Kai suskeldėjusios lūpos prasivėrė, nuo pirmakursio klastuolio iki septintakursės švilpės – visi žinojo ką tie žodžiai reikš.
Pamoka pasibaigė.
---
Vyras varno barzda atsargiai palietė rudosios pelėdos atneštą laišką. Nekantriai atplėšęs voką išvydo nedailų Viljamso raštą. Jis žvilgtelėjo į seniai mokinių užvertas duris patikrindamas ar jis vienas.
Galų gale jis saugus nuo išdavimo Ministerijai – senasis kunigas jam jau išvykus iš Koukvorto mažosios bažnytėlės pasimirė ir žinia atėjo tik dabar; niekas apart Greywindų šeimos nežino kas nužudė Raveną von Sjuardą. Kontraktas dėl samdinystės jiems tik dvidešimties bebūnant taip pat nutrauktas ir Emilijanos McWelle saugoti nereikės – slapstytis nuo užsakovo dėl neįvykdytos pareigos taip pat neverta. Livi čia, Džonas šalia. Gringotso saugykla tuoj bus pilna. Tai keičia viską. Hogvartso jam daugiau nebereikia. Džeimsas Greywindas pažvelgė į senąjį transfigūracijos kabinetą ir jo veide atsirado šypsena.