0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #285 Prieš 1 metus »
Alanas įlindo į Dori palapinę ir įsitaisė šalia. Reikėjo tik sugalvoti kur padėti žibintuvėlį, kad teiktų jiems šviesos. Nieko geriau nesumąstęs atrėmė į palapinės sienelę.
- Turiu magiškąjį laivų mūšį. Galim pažaisti. - Jis ištraukė viską iš savo kuprinės.
- Taisyklės įprastos. Tik jei pataikai į kurį nors laivą jį šiek tiek apsemia vanduo. O vėliau aptaško pralaimėjusį žmogų. Nesmarkiai žinoma. Žaidžiam? - Kalbėjo jis tyliai, kad neišgirstų tvarkdarys Juzefas. Nors Alanas giliai abejojo, kad jis užpyktų. Bet vis tiek kol kas elgėsi kuo tyliau. Dabar viskas atrodė dar smagiau, kadangi pagal taisykles turėjo gražiai miegoti savo palapinėje. Bet kaip galima miegoti tokią gražią vasaros naktį? Dabar pasaulis atrodė toks žavingas. Jis jautėsi kaip paprastas įprastas paauglys. Buvo linksma.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #286 Prieš 1 metus »
- Tikrai? - Dori nudžiugo, mat magiškojo laivų mūšio jai dar nebuvo tekę žaisti.
Apskritai, kadangi mergaitės vaikystė prabėgo su žiobarais, ji dar ir dabar nežinojo daug magiškų laisvalaikio praleidimo būdų. Alanas dažnai ką nors įdomaus turėdavo ir tai buvo dar viena priežastis, priverčianti ją žavėtis raudonplaukio siūlomomis veiklomis.
Magišką laivų mūšį žaisti buvo smagu, tik kad Dori vis prakišinėjo ir ji vėl ir vėl buvo aptaškoma vandeniu. Tai trylikmetę juokino, bet ji stengėsi kikenti tyliai, kad neprižadintų Juzefo.
Galiausiai prisižaidę draugai tiesiog šnekėjosi ir tas pašnekesys tamsiaplaukei buvo smagus kaip niekad. Šią akimirką Mendel jautėsi kaip normalų normaliausia ir laiminga paauglė. Atsipalaidavusi ji šnekėjo ir krizeno tikrai gerokai per garsiai.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #287 Prieš 1 metus »
Juzefas jau buvo besnaudžiantis. Užmigti pasirodė sunki užduotis, mat galvojimas apie erkes ir tas visas pabaisas tikrai nepridėjo jaukumo. Tačiau iš to snaudulio plikį prižadino kažkokie garsai. Jis šoktelėjo. Išsigando. Ar tai tos pabaisos ateina beplaukio suvalgyti, o gal atimti jo sielos? Tačiau visiškai prasibudinęs Levinsas suprato, kad girdi ne ką kita, o Dori džiūgavimą. Akimirką mėlynakis nurimo, bet kitą akimirką išpūtė akis. Su kuo ji galėtų kalbėtis? Ar vaikai vienoje palapinėje?
Tai suvokęs Levinsas išlindo iš savo palapinės. Pamatė, kad nuo Dori palapinės eina šviesos, o iš ten sklido ir garsas. Plikšių apėmė ir pyktis, o tuo pačiu net ir pavydas, bet dabar pavydėti nebuvo kada, nes jis sau neatleistų, jeigu per jį Alano tėvai taptų jaunais seneliais.
- Šitie vaikai visai nevaikiški, - tyliai niurnėjo eidamas garso šaltinio link. - Kažkoks siaubas, nesuprantu, kaip Auris ir Rafas gali profesoriauti, - bambėjo.
Staigiai atsegęs palapinę Juzefas ėmė šviesti į reginį. Padėkojo Merlinui, kad vaikai tik kalbėjosi.
- Ar aš nesakiau, kad metas miegoti? - piktai paklausė. - Ar kažkas leido leisti laiką vienoje palapinėje? Marš atgal! - paliepė Alanui. - Jeigu šitaip neklausote, aš daugiau niekur jūsų nesivesiu!

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #288 Prieš 1 metus »
Buvo tobula. Jie juokėsi ir žaidė. Dori jau buvo ganėtinai sušlapusi nuo vandens, taigi pagaliau jie supakavo žaidimą.
- Tau nešalta? - Paklausė. Paskui jie plepėjo apie viską. Alano sieloje virte virė džiaugsmas. Ir iš pradžių pakankamai tylus jų pokalbis pasidarė kur kas garsesnis. Ir aišku tai prišaukė Juzefą.
- Nepykit taip baisiai prašau. - Dar vis džiugiai pasakė berniukas.
- Bet gi kas gali tokią nuostabią naktį miegoti? Mes laukiame aušros. Truputį pažaidėm laivų mūšį. Kas čia tokio? - Ir visgi jam atrodė, kad teks išeiti. Tai visiškai Alanui nepatiko. Bet gal ir rietis su Juzefu nereikėjo. Raudonplaukis sumetė žaidimą ir likusius užkandžius į kuprinę.
- Manau, kad eisiu. - Pasakė jis Dori. Nors svarstė, kad kai Juzefas vėl užmigs jie vėl galės susitikti. Tik teks kalbėtis kur kas tyliau. Tik neturėjo kaip jai to perduoti.
- Tai labanaktis. - Pasakė ir kuo ramiausiai ir paklusniausiai išlindo iš palapinės.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #289 Prieš 1 metus »
- Nešalta, - besijuokdama atsakė.
Tai buvo pati smagiausia naktis Dori gyvenime. Iki tol, kol neatėjo Juzefas. Jis, žinoma, iš karto pradėjo bartis ir skaityti pamokslus, o tamsiaplaukė vartė akis.
- Nebūk senis bambeklis, Juzefai, - kilstelėjo antakius žiūrėdama į plikį. - Juk mes tik kalbamės, nesuprantu, kodėl turime miegoti? Atostogos, rytoj niekam nereikia į mokyklą, o tau nereikia į darbą. Tai kurių galų tu verti mus miegoti?
Tačiau vis dėlto Alanas išlindo iš palapinės. Žinoma, šis vakaras baigtas. Tačiau iki aušros ne taip jau daug ir beliko, tai Dori tikrai pralauks. Be to, šitaip smagiai leidus naktį jau nebebuvo nejauku ir baisoka. Dabar mergaitė buvo apimta gerų emocijų ir smagių, visiškai šviežių prisiminimų.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #290 Prieš 1 metus »
Juzefas šiek tiek sutriko, kai Alanas paprašė jo nepykti.
- Aš... aš nepykstu, - lyg ėmė teisintis.
Vaikis jau stojosi ir plikšius pradėjo galvoti, kad gal neturėtų būti toks griežtas, tačiau Dori, kaip visada, elgėsi įžūliai ir vis dėlto Levinsas nusprendė, kad elgiasi teisingai.
- Joks aš ne senis! Trisdešimt metų. Tau čia senis?
Po velnių, kodėl šita mergiotė galvoja, kad jis senis? Juk Juzefas - visiškai jaunas vyras!
- Metas miegoti, nes aš taip pasakiau, - atkirto. - Labanaktis abiems.
Regis, pavyko atskirti vaikus. Levinsas tikėjosi, kad dabar jie eis miegoti. Pats šį kartą iškart užparpė ir pabudo jau visiškai prašvitus. Išlindo iš savo palapinės. Pažiūrėjęs į laikrodį pamatė, kad dabar - dešimta ryto.
Beplaukis buvo apsirengęs marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jis pasirąžė, o žvilgsnis kažkaip automatiškai nukrypo į žastą. O jau tada Juzefas suklykė kaip mergiotė ir ėmė tampytis po stovyklavietę.
- Aaa! Erkė! Erkė! Erkė!
Po akimirkos susizgribo. Negalėjo vaikams pasirodyti visiškas nevykėlis. Stengėsi nurimti, bet balse vis tiek girdėjosi panikos gaidelė:
- Vaikai, o kuris nors iš jūsų mokat ištraukti erkes? - garsiai paklausė ir laukė, kol šie pasirodys.
Tas šlykštus kraujasiurbys vabalas buvo visiškai prilipęs prie Juzefo. Vyrukas bandė jį ištraukti, tačiau kol kas tai atrodė be šansų. Dėl Merlino, tai negi ta mikstūra neveiksminga, nuvisildamas mintyse pagalvojo. Ką dabar jam reiks daryti? Važiuoti į Skutelį, kad ją ištrauktų? O jeigu dabar Juzefas susirgs tom baisiom žiobariškom ligom, kurias platina erkės? Bet čia juk burtininkų miškas, pagalvojo plikis. O jeigu čia magiška erkė, kuri nešioja dar baisesnes ligų atmainas, nusigando.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #291 Prieš 1 metus »
Alanas parėjo į savo palapinę ir įsitaisė joje. Ir net nepajuto, kaip užsnūdo.
Pabudo nuo klyksmų. Miegojo be galo kietai ir gerai. Juk ir praeitą naktį negalėjo užmigti, nes suko galvą dėl to ar teisingai elgiasi slėpdamas, kad Dori gyvena viena. Taigi dabar miegojo kuo geriausiai. Norėjo pabusti su paukščiais, bet pabudo nuo kažkokio klyksmo. Šūkavo ne kas kitas, o Juzefas. Ar tai žemės drebėjimas? Dar apsimiegojęs pagalvojo berniukas. Buvo baisiai susišiaušiąs, mieguistas ir dar norėjo toliau miegoti.
Jis atsisėdo ir savo išverstų daiktų krūvoje surado kuo persirengti. Tada išlindo lauk.
Kurį laiką stebėjo panikuojantį Juzefą. Jam jo kažkaip ir pagailo. Matyt kokia fobija. Pagalvojo.
- Baikit, ką čia dabar darot? Negalima jos taip tampyti. Taip tik prisidarysit bėdos. Duokit, aš ištrauksiu. Moku traukti erkes. - Aišku mokėjo, juk tiek kartų traukė jas savo šuniui.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #292 Prieš 1 metus »
Juzefo laimei, netrukus atėjo Alanas ir pasakė, kad moka ištraukti erkes. Nors plikšius buvo už šitą jaunesnįjį Senklerį vyresnis daugiau nei penkiolika metų, dabar tai jis jautėsi prieš jį lyg bejėgis vaikas.
- Tiesiog mano pažįstamas susirgo erkiniu encefalitu, kai jam įsisegė erkė, - ėmė teisintis. - Dėl to truputį neramu, bet jau tu tik negalvok, kad aš bijau, - kuo tvirtesniu balsu pasakė.
Tada mėlynakis atkišo ranką berniokui, tačiau po akimirkos sudvejojo ir patraukė. O iš kur jis moka traukti erkes? O jeigu neištrauks? O jeigu paliks erkės galvą Levinso kūne? Gal Juzefui iškart važiuoti į Skutelį? Bet... bet aš skaičiau, kad labai svarbu laikas. Kuo anksčiau erkė ištraukiama, tuo mažesnė tikimybė prisigaudyti ligų, mintyse galvojo beplaukis. Apie tai pamąstęs jis ir vėl davė ranką Alanui.
- Gerai. Bandyk. Ar tikrai moki traukti erkes?

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #293 Prieš 1 metus »
Alanui atrodė, kad Juzefas yra išties ganėtinai įsibaiminęs. Iš pradžių ištiesė ranką, paskui vėl patraukė.
- Taip, suprantu, bet jūs burtininkas, išgersit eliksyro ir visos ligos išgaruos. Duokit ir ištrauksiu. Aš daug kartų traukiau erkes. - Kad darė tai šuniui nepaminėjo. Ir kai Juzefas vėl ištiesė ranką Alanas pamatė tą vabaliūkštį. Mikliai ją suėmė ir staigiai ištraukė.
- Matot, visa ji. Nieko nepalikau. Ir dar nėra labai išsipūtusi. - Erkė atrodė apdujusi. Alanas paėjėjo tolėliau ir paleido ją į žolynus. Tada sugrįžo.
- Gal įsisiurbė kol miegojot. Manau neseniai, neatrodė dar labai didelė. - Gaji kokia, net Juzefo eliksyras neatbaidė. Pagalvojo jis.
Rytas buvo šiltas ir visai gražus. Alanas norėjo dar čia pabūti. Laikas stovyklaujant pralėkė labai greitai.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #294 Prieš 1 metus »
Dori taip saldžiai miegojo ir dar tikrai būtų miegojusi, tačiau išgirdo Juzefo riksmą ir teko budintis. Iš karto tamsiaplaukė iš palapinės nelindo, nes jau girdėjo Alaną, besišnekantį su plikiu. Mendel suprato, kad jo ir Alano prižiūrėtojui įsisegė erkė. Prunkštelėjusi trylikmetė susišukavo savo plaukus, pasikvėpino ir galiausiai atsidūrė lauke.
Iškart pasikvėpinusi suprato, kad blogai pasielgė: ėmė lįsti visokios musės ir uodai. Tačiau aš noriu Alanui skaniai kvepėti, mintyse pagalvojo mosuodama rankomis.
Dori žiūrėjo spektaklį. Juzefas elgėsi kaip mažas vaikas. Atrodė, kad tikrai bijo. Galiausiai Alanas jam ištraukė tą erkę. Prunkštelėjusi ir bandydama nesijuokti Mendel priėjo prie vaikinų.
- Labas rytas, - tarė. - Ačiū, kad pažadinai, - tarė ji Juzefui. - Na, ką šiandien veiksime? - paklausė.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #295 Prieš 1 metus »
Alanas tikino, kad yra daug kartų traukęs erkes. Juzefas neturėjo pasirinkimo. Jeigu nenoriu, kad tas baisus gyvis man dabar pat perneštų kokią ligą, turiu susiimti, mintyse mąstė. Levinsas siaubingai bijojo, tačiau visa tai truko vos akimirką. Jis krūptelėjo, kai vaikinukas truktelėjo tą vabalą, įsisiurbusį į plikšiaus odą.
Kai Alanas paleido erkę, mėlynakis jau norėjo jį aprėkti. Juk tą padarą privalu sudeginti! Tačiau jautėsi dėkingas berniukui, be to, nenorėjo pasirodyti esąs visiškas bailys. Nors tikriausiai jau pasirodė.
- Ačiū, - pasakė ramiu balsu.
Tačiau ramu beplaukiui visai nebuvo. Jam vis tiek reikėjo apsilankyti ligoninėje. Sužinoti, ar yra magiškų erkių. Ir kokias ligas jos nešioja. Alanas bandė raminti Levinsą, neva ta erkė visai neilgai mito vyro krauju, bet Juzefui tai buvo nei motais. Reikėjo pakuotis daiktus.
- Ką veiksime?! - pikčiau nei ketino atrėžė Dori. - Žinoma, kad keliausime namo! Juk čia yra erkių! Ar jūs norite, kad ir į jus įsisiurbtų erkė? Gal net ne viena! Dėl savęs tai aš mažiausiai bijau, - dabar jau kuo nerūpestingesniu balsu pasakė bandydamas įtikinti, kad tai ne dėl savęs plikšius nusigando, o dėl vaikų. - Tačiau jus privalau saugoti ir jeigu čia yra erkių, negalime daugiau pasilikti.
Keliais lazdelės mostais Juzefas supakavo visus daiktus. Dar spėjo pagalvoti, kad yra visiškas netikėlis: mikstūra nuo erkių pasirodė esanti neveiksminga! Nervuodamasis plikis griebė Dori ir Alaną už rankų, o tada jie visi trys iškeliavo oru palikdami mišką kraujasiurbiams.