[Fasiras von Sjuardas]

      Vilkolakių registras yra dalis Žvėrių skyriaus prie Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento. Registras vykdo vilkolakių surašymą. Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams, Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento vadovui ir Žvėrių skyriui.

   Keli kabinetai, esantys tame pačiame koridoriuje, kaip ir violetiniais apsiaustais išsiskiriančių Vilkolakių gaudymo skyriaus darbuotojų kabinetai, yra užimti rimtų, kur kas solidžiau atrodančių ir apsirėdžiusių departamento darbuotojų. Jų kabinetuose yra nemažai lentynų ir spintų, prikrautų knygų, pilnų bylų ir pavardžių.
   Daugelis darbuotojų yra rimti ir ramūs žmonės, atrodo netgi taikūs, bet visgi prieš ateidami į skyrių jie privalėjo įrodyti, jog puikiai moka apsiginti nuo vilkolakio ar jį nukenksminti, mat ministerija reikalauja šių įgūdžių bet kokiame darbe su pavojingais gyvūnais - net jei tas darbas apsiriboja sėdėjimu kabinete ir rašymu ar knaisiojimusi po archyvus.

[Igoris Lorijanas Greywindas]

Kelios valandos po susitikimo su Luna prabėjo taip greitai kaip vienas akies mirksis, o Igoris jau buvo čia, Magijos Ministerijos ketvirtajame departamente, Žvėrių skyriuje.
Nebuvo nė vienos dvejonės, kodėl Mela pasirinko dirbti Žvėrių skyriuje, ypač, Vilkolakių registre. Nors...buvo abejonių kaip jai taip pavyko.
Buvo nejauku žingsniuoti koridoriumi, žinodamas, jog aplinkui esantys žmonės žino kas jis toks yra. Kas nors juo šlykštėjosi, kas nors užjautė, o kas nors iš viso buvo neutralus. Šią akimirką Igoris norėjo tik laisvai nusigauti iki Melos darbovietės, niekeno neužkalbintas. Ir tai pavyko.
Lengvai pasibeldęs į duris, nuleido rankeną ir įsmuko į kabinetą su užrašu "Vilkolakių registras. Darbuotoja Melijandra Julija Lorijan". Durys užsitrenkė už nugaros kaip tik su ta mintimi, kiek daug laiko praėjo nuo jo užsiregistravimo.
-Sveika,- pasisveikino Lorijanas, apsidairydamas viename iš Vilkolakių registratūrai skirtų kabinetų. Nieko puošnaus nebuvo, jei puošnumu laikysi iki pat lubų stovinčias spintas su archyviniais popieriais. Igoris neįsivaizdavo kiek daug čia turėjo būti dokumentų, statistikų apie vilkolakių bendruomenes visoje Didžiojoje Britanijoje.

[Melijandra Julija Lorijan]

Diena pasitaikė ne per daug darbinga, tad Mela nuobodžiavo, todėl kai pamatė Igorio galvą tarpduryje, nusišypsojo.
-Užeik, ko prašei, tą ir suieškojau.
Nieko nelaukiusi, tuojau pat iš stalčiaus išsitraukė popierių krūvą, nežinia kokio senumo.
-Čia yra surašyti visi žinomi Ūdrų Žabangų vilkolakiai...Kaip žinai ir mes...Deja,- parodžiusi pirštu per užsiregistravusių sąrašą, jos žvilgsnis pakilo ir įsmigo į Igorio,- čia užsiregistravo nevisi.
Tą žinojo iš Igorio kalbos, šiam papasakojus apie vilkolakių sambūrį. Sąraše buvo daug mažiau vilkolakių, nei kiek girdėjo iš pasakojimo. Apkuitė visą archyvą (beje, kuisdamasi tarp jų, jautėsi kaip lobių atkeikėja tarp kaulų ir sarkofagų. Ir jausmas buvo nuostabus. Jautėsi kaip Gendalfas), bet, deja, daugiau informacijos nerado.
Atsitiesė ir atsirėmė į krėslą.
-Žinai, kad šio sąrašo negalėsi išsinešti. Bet...ką esi sumąstęs?
Šiuo momentu tai jai buvo svarbiausia. Papuolė į Magijos Ministeriją, ypač į šį departamentą, su ta sąlyga, kad nieko neslėps apie vilkolakių judėjimus, ypač apie tuos, kurie nėra užsiregistravę. Kiekvieną kartą prieš pilnatį ir po pilnaties, jai tekdavo išgerti Tiesos eliksyro ir atsakinėti į Vilkolakių gaudymo skyriaus ir Vilkolakių registro darbuotojų klausimus. Meluoti negalėjo, o ir nenorėjo. Nors ir jautėsi tarp kūjo ir priekalo, buvo prieš tuos vilkolakius, kurie tyčia savęs nesivaldė ir taip pridarydavo problemų bendruomenėms. Visas jos darbas - dėl kitų saugumo. Todėl ir rūpėjo, ką brolis sumąnė. Nemanė, kad ims šis ir pradės vienyti gaujas ir klanus, iš kitų grobtis valdas - tai buvo ne Igorio charakteriui, taip kaip ir problemų kėlimas visuomenei.

[Igoris Lorijanas Greywindas]

Vos prisiartinęs prie stalo, gavo visą šūsnį popierių prieš pat akis.
-Čia turbūt, visi gyvenę Ūdrų Žabanguose?- pakėlė antakius Igoris, pasitikslindamas. Kartais Mela pamiršdavo patikslinti tai ką pasakė, tikėdavosi, jog Igoris paslaptingu būdu moka skaityti jos mintis ir susigaudys ką ji turi omenyje - šį kartą turbūt ir buvo toks atvejis.
Netrukus sužinojo, jog to gal nereikėjo klausti, mat Igorio mėlynai pilkam žvilgsniui slystant, sąrašu užtiko judviejų tėvų vardus ir pavardes. Igoris greitai atvertė kitą puslapį.
-Mhm...žinau,- sumurmėjo, vėl atversdamas kitą lapą, antram nesuradęs tam tikro žmogaus,- Noriu žinoti ar šiame sąraše yra toks žmogus,- nepakeldamas žvilgsnio paaiškino.
Jam reikėjo surasti Luną Gadner. Iš tiesų, to iš pat pradžių nemąstė daryti, bet atsiktinai ją sutikęs ant Tauerio tilto, užteko kelių valandų, kad pakeistų savo mintis.
Luna Gardner buvo viena iš galingiausių alfų, todėl jam geriau rinktis informaciją apie ją. Kas ji tokia, ar ji laikosi įstatymų, kaip jos gaujos ankstesnės alfos sukūrė tokią galingą gaują. Ne, Igoris nebuvo susidomėjęs sąjungos sudarymu su Pusmėnulio gauja, bet geriau pažinoti savo priešą, kai jau esi alfa. Anksčiau to nereikėjo: nei buvo alfa, nei Jungtinės Karalystės vilkolakiais domėjosi. Dabar yra viskas kitaip. Todėl matydamas gyvųjų ir mirusių vilkolakių sąrašą, pradėjo irzti.
Pravertė visą G skiltį ir nieko nerado. Lunos sąraše nebuvo. Igoris kietai sukando dantis. Puikumėlis. Turėjo džiaugtis? Pykti? Nežinojo. Tačiau ką suprato: Luna nėra žinoma Magijos Ministerijai. Dirstelėjo į Mela. Ne, jo sesuo irgi jos nežinojo, nei girdėjo, nei matė. Ne, pasakodamas apie sambūrį, tyčia nepaminėjo safyrinių akių savininkės, nenorėdamas seserį įvelti į velniavą su Gardner. Ir taip jai užteko Senato ir Medžiotojų.
Liūdnai šyptelėjo, nebyliai pasakydamas, kad jam užteko sąrašų, paliko Melą nežinioje, nes taip ir nepasakė rado tai ko ieškojo.
-Ačiū. Man tik tiek tereikėjo. Keliausiu jau namo, o tu žiūrėk, nepersidirbk,- juokais ar rimtai patarė Melai ir žengė prie durų, ir netrukus pradingo už jų.
Išėjęs į lauką, dairydamas ar jo nepastebės žiobarai, iškeliavo oru į Ūdrų Žabangus.

[Melijandra Julija Lorijan]

-Jei pasakysiu, galiu padėti paieškoti ir taip jau beveik visą įsidėmėjau,- su šypsena pasisiūlė padėti, tačiau, netrukus Igoriui pradėjus atsisveikinti, Mela susiraukė. Pro jos akis nepraslydo Igorio ankstesnis susierzinimas. Nenutuokė kas taip privertė susierzinti. Negi kažko nerado? O gal rado, bet visiškai kažko kito tikėjosi? Mela buvo palikta spekuliacijoms, nes jos brolis taip ir jau neprasižiojo. Toks greitas Igorio atėjimas ir išėjimas ją nustebino, bet ką sakysi? Igoris buvo užsiėmęs vilkolakis, ne tik dirbantis Švento Skutelio ligoninėje, bet ir einantis alfos pareigas.
Magiškų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja užvertė akis į lubas. O kiek ji kartų keitė darbus? Nekartą net bėgiojo tarp darbų, nors tiesa, bėgioti tarp Magijos Ministerijos ir Hogvartso jai nepatiko ir vargino. Tai suėdė daug laiko ir nervų. Tai kur yra problema? Negi tikrai kažką sumąstei, bet dėl mano pozicijos šiame departamente, nieko nesakysi? Turėjo jaustis įžeista?
Lorijan linktelėjo ir tyliai atsisveikino su broliu, kuris jau netrukus dingo iš jos kabineto. Melijandra sunkiai atsiduso, paslėpė popierius į stalčių ir nebyliai įsižiūrėjo į stalo paviršių. Jos galvoje dūzgė be galo klausimų.