0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 4 metus »
Laimei, Olivia prie jo neužsisėdėjo. Raudonplaukiui visiškai nereikėjo kažkokios mergiotės kompanijos. Jam tik reikėjo, kad pamoka greičiau baigtųsi ir Dafydd galėtų nešdintis iš šito kabineto visiems laikams. Dar bus pamokų? Bus kažkoks egzaminas? Koks skirtumas - velsiečio čia ir kvapo nebus. Jis visiškai nenorėjo matyti koledžo vadovo. Nenorėjo matyti nieko. Labai norėjosi atsistoti ir išeiti iš klasės. Tačiau profesorius buvo kažkur. Ir tikėtina, kad tas "kažkur" yra už kabineto durų. Šitaip rizikuoti Dafydd nenorėjo. Nusibodo patekti į dėmesio centrą. Vis dėlto Greywindas buvo toks žmogus, kuriam geriau nesirodyti akyse. Deja, klastuolis sugebėjo būtent tai padaryti pirmosios pamokos metu. Ir labai gali būti, kad šioje pamokoje koledžo vadovas ir vėl ras prie ko prisikabinti. Nebent... Jeigu jis negrįš į pamoką... Su šia mintimi durys sujudėjo ir profesorius Greywindas įžengė vidun.
- Šūdas, - nelabai garsiai, tačiau ir ne itin tyliai pasakė Dafydd. Pažvelgė į knygą, gulėjusią ant stalo. Tada - į lazdelę, kuri vis dar buvo rankoje. - Vespa, - garsiau ištarė - apsimetė, kad daro tai, ką reikia.
Kodėl - na, kodėl Greywindas būtinai turi prie jo kabinėtis? Šį kartą klastuolis sėdėjo tyliai ir, atrodo, tikrai nebuvo tas, kuris turėtų pelnyti didžiausią randuotojo pyktį. Tad kodėl reikia kabinėtis būtent prie jo?!
- Nieko aš nemoku, - suburbėjo Dafydd. Pakankamai garsiai, kad profesorius jį išgirstų. Vis dėlto užpakalį nuo kėdės pakėlė. Kurį laiką stovėjo prie savo kėdės ir svarstė, ką daryti. Labai knietėjo nešdintis iš klasės. Juk visi, ypač profesorius Greywindas, tik apsidžiaugs. Juk niekam nerūpi, ką Dafydd daro ar nedaro. Niekas net nepastebėtų, jeigu jis dabar išeitų ir daugiau niekada nepasirodytų jokioje pamokoje ar egzamine. Niekas niekad neprikaišiojo prasto lankomumo. Daugelis profesorių net nepastebėdavo, kai jis nieko per pamokas nedarydavo. Vien tik profesorius Greywindas...
Klastuolis pertraukė savo paties mintis. Greywindas jį pastebi. Šiam žmogui jis egzistuoja. O juk jis su visais bendrauja vienodai bjauriai. Vadinasi, jis, Dafydd, nėra kažkoks blogio įsikūnijimas. Ko gero, Greywindas buvo vienintelis žmogus, kuris matė šį velsietį, tačiau jis buvo lygus su aplinkiniais. Taip, nevykėlis, mažvaikis, šiukšlė ir panašiai. Tačiau juk mokiniai visi tokie. Galbūt šis keistas profesorius vertas daugiau pagarbos negu velsietis kada nors pagalvojo?
Taip klausdamas savęs klastuolis lėtai nužingsniavo į klasės priekį. Žinojo, kad jam nieko neišeis. Tačiau mintys, besipinančios galvoje, privertė raudonplaukį susimąstyti: galbūt verta labiau pasistengti per šias pamokas? Sprendžiant iš veido, Greywindo gyvenimas nebuvo lengvas. Nenuostabu, kad jis taip bendrauja su aplinkiniais.
Dafydd stovėjo suspaudęs lazdelę. Nesinorėjo bandyti kerų - jis puikiai žinojo, kad nieko neišeis. Vis dėlto nenorėjo ir vėl pykdyti profesoriaus, kuris kažkaip sugebėjo pelnyti pikto paauglio pagarbą.
- Man dar nė karto nepavyko, - sumurmėjo Dafydd. Nebuvo tikras, ar profesorius patikės. Buvo apmaudu meluoti. Tačiau ir sakyti tiesos nesinorėjo. Klastuolis pakėlė ranką ir kelis kartus pabandė judesį. Buvo tikras, kad profesorius Greywindas išpeiks už "medinį riešą". Vis dėlto dar kartą nupiešė y raidę ir ištarė: - Vespa.
Aišku, nieko neįvyko. Dafydd pastovėjo nuleidęs akis. Galiausiai tyliai pratarė:
- Atsiprašau, ar galiu grįžti į savo suolą ir pabandyti dar?
Suprato, kad taip tik pelnys profesoriaus didesnę panieką. Bet ta panieka atrodė kaip kažkas gero...

*

kablelis

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
Iš to, ką kalbėjo profesorius, Stevie nelabai suprato, ar buvo teisi, ar ne. Ką gi, gal ir gerai. Jau geriau taip negu panieka persisunkę Greywindo žodžiai, sakantys, kokia ji yra nevykėlė. Grifė nutarė: jeigu jai ir ateis į galvą koks klausimas, ji klaus tik tuo atveju, jeigu turės ką parodyti. Vadinasi, reikia išburti iš oro bent kokią vieną mažą širšiukę. Mergina nelabai žinojo, kuo skiriasi vapsvos, širšės, kamanės ir visi kiti panašūs gyvūnai. Nepaisant to, kad vasaras leisdavo kaip laukinukė - neišlįsdavo iš miško - vabzdžius ji nelabai teišmanė. Marcus'as, žinoma, čia būtų padėjęs. Tačiau dabar vyriausiajai Green šeimos atžalai teko suktis pačiai.
Deja, vos tik Stevie susikaupė, kad galėtų pradėti praktiką, klasėje kilo erzelis. Mergina pakėlė antakius: naujasis transfigūracijos profesorius tikrai nebuvo iš tų, prie kurių norisi daryti nesąmones. O čia jau antra būtent jo pamoka, kai vyksta keisti dalykai... Visų pirma, suklykė Adelė. Ši mergina grifei patiko, tad ji gerokai išsigando. Nespėjo nieko padaryti, kai varne buvo pasirūpinta. Deja, tai nebuvo vienintelis kliuvinys, mat po to net trys mokiniai sugalvojo išsinešdinti iš klasės.
Galiausiai viskas kiek aprimo. Pirmiau už bet kurį mokinį išsinešdinęs Greywindas teikėsi grįžti. Ir dar sugalvojo prikibti prie kelių mokinių. Green buvo patenkinta, kad ji nepateko į tą sąrašą. Galbūt pagaliau pavyks susikaupti ir pradėti praktikuotis kerus.
Pirmiausia ji tą darė be lazdelės. Ranka atliko judesį taip, kaip jį suprato. Galiausiai paėmė į ranką lazdelę. Deja, be lazdelės puikiai atrodęs judesys su šia magijos priemone atrodė visiškai apgailėtinas. Stevie atsiduso. Panašu, kad bus sunkiau negu ji manė.
- Vespa, - tyliai sumurmėjo sau rudaplaukė, tarsi pasakytas žodis galėtų pagerinti judesį. Neaišku, ar suveikė tai, ar tiesiog ranka priprato, tačiau netrukus Stevie buvo visai patenkinta darbo rezultatu. "Teliko" pakartoti tą patį judesį kartu su tariamu žodžiu. Tiesa, pirmiausia reikėjo gerai įsivaizduoti širšę. Stevie susimąstė. Mintyse nupiešė vabzdį taip, kaip jį prisiminė. Pagalvojo, ar nevertėtų nusipiešti ir ant pergamento, bet nutarė, kad ne: su tokiais sugebėjimais kaip jos ji tik viską sugadintų. Tad įtemptai galvodama apie širšę ištarė:
- Vespa.
Deja, sukoncentruotos mintys apie vabzdį išstūmė mintis apie rankos judesį. Stevie keiktelėjo. Suprato, kad tai bus dar sunkiau negu ji galvojo. Pabandė dar kartą. Dabar atliko judesį, tačiau tikrai galvojo ne apie širšes...
- Vespa! - riktelėjo grifė, jau šiek tiek susinervinusi. Pavyko! - Stupefy.
Antrąjį burtažodį mergina ištarė daug ramiau. Buvo naudojusi jį daugybę kartų, tad buvo tikra, kad pasiseks. Laimei, taip ir atsitiko. Stevie patenkinta apžiūrinėjo savo išburtą vabzdį. Nepaisant to, kad mokėsi priešpaskutiniame Hogvartso kurse, jautėsi taip, tarsi tokia magija būtų gerokai aukščiau jos sugebėjimų ribos. Tačiau atidžiai apžiūrinėdama širšę Green pastebėjo keistą dalyką. Susimąstė. Ir galiausiai nutarė nueiti pas profesorių ir paklausti. Jeigu jis ir vėl pamanys, kad ji nevykėlė... Ką gi, gal taip ir yra?
Stevie atsistojo ir atsargiai paėmė vabzdį į ranką. Šis, žinoma, nejudėjo. Kiek nedrąsiai Green priėjo prie profesoriaus. Labai nesinorėjo, kad jis vėl pradėtų aiškinti, kad šeštame kurse tokius dalykus jau reikėtų žinoti. Tačiau Green kamavo green'iškas smalsumas.
- Profesoriau, - kuo drąsiau kreipėsi rudaplaukė. - Pastebėjau, kad mano širšė turi tik tris kojas. Ar tai yra mano klaida, ar ši širšė jau buvo tokia kitoje materijoje, kurioje ji buvo prieš man ją išburiant?
Stevie pradėjo laukti profesoriaus pykčio, tačiau jai vis tik labai rūpėjo atsakymas.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Camilla žiūrėjo ką veikė kiti kol profesoriaus Džeimsas Greywindas buvo išėjęs iš klasės. Klastuolė vis galvojo ką veiks po pamokų. Žinodama, kad į lauką ji neketiną eit, mergaitė nusprendė pasivaikščioti po patį Hogvartsą arba nueit į biblioteką. Mokinė visada domino tas uždaras skyrius kuris kiekvieną kart vis daugiau ir daugiau ją traukė. Po to ji pažvelgė į dūris ir atsiduso, nes žinojo jeigu profesorius sužinos ji važiuos atgal į savo namus. Nors nebus taip blogai jai nes jos tėvai žiobarai. Vėl pažvelgus į duris su mintimis, kad profesorius tolį už durų staiga jos prasivėrė. Mėlynakė nusekė Greywindą žvilgsniu. Pasakęs savo komentarus Cornet nusprendė pabandyti. Vis galvodama kaip geriau tarti burtažodį ji apžiūrinėjo tuo pačiu kitus mokinius. Kelis kartus padarius mostus ji nusprendė kad gali padaryti. Savo mintyse vis sakydama pasakai Vespa, o po to Stupefy mergaitė jaudinosi labiau už antrą burtažodį, nes jeigu ji neteisingai pasakys jį profesorius tikrai daugiau į ją net nedirstelės. Atsidususi klastuolė dar pagalvojo kaip atrodo širšė ir ištarė:
-Vespa!-supratus kad kažkas pavyko mergaitė ištarė,- Stupefy
Pamačiusi, kad jos širšės kažkokios keistos, bet nėra visiškai kitokios Camilla net apsidžiaugė, pirmam kartui gal visai ir nieko pamąstė ji. Mergaitė apžiūrinėjo išburta vabzdį jis nebuvo labai keistas, bet nebuvo ir normalus. Klastuolės vabzdys turėjo bitės kūnelį, bet viskas kitas buvo nuo širšės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
Jau gana ilgą laiką Sofija įtarė Hogvartse vykstant kažkam kas viešai neskelbiama. Žinoma taip buvo ir bus visuomet, tačiau šįkart viskas kažkaip rimtčiau ir painiau. Švilpė numanė, jog tai iš praeities, galbūt Antrojo Hogvartso mūšio, o gal ir visai su juo nesusijusių įvykių, atklydę šešėliai persekioja profesorius ir mokinius. Argi šiam pasauly nebeliko, nei vieno sveiko, naivaus burtininko kurio nekankintų tamsūs praeities įvykiai!? Antrakursei vis vaidenosi prie sienos priremtas transfigūracijos profesorius, sukniubusi Adelė, Kajus lekiantis paskui ją iš klasės, tuomet Olivia, ar kaip ji ten, trumpam dingusi už durų ir vėliau grįžusi. Negi taip atsitinka paprastiems mokiniams ar mokytojams?! Čia ir buvo problema, jie nebuvo paprasti. Štai kodėl Magijos ministerija taip rūpinasi visapusišku slaptumu. Žiobarai nesugebėtų suprasti, nesugebėtų apsisaugoti, neišmoktų gerbti, ir galiausiai iš baimės ar naudos siekimo, tiek viena, tiek kita pusė kits kitą sunaikintų. Puikus tas Hogvartsas, čia tikriausiai saugiausia ir kartu pavojingiausia vieta  pasaulyje.
 Sofija nužvelgė Džeimsą Greywindą stovintį prie jos suolo ir nepritariamai į ją dėbsantį. Keista, bet profesorius antrakursės negąsdino. Švilpė jam linktelėjo, suprask gerai ji dar keletą kartų pakartos tą burtažodį. Mokytojui nuėjus Sofija pasitrynė smilkinius nuvydama kažkokius keistus vaizdus galvoje, kylančius tai iš praeities, tai iš dabarties. Tuomet išbūrė dar kelias vapsvas, jas sustingdė ir nustūmė į stalo kampą. Pažiūrėjo į savo rankas, jau nebe pamėlusias. Kartais ji stebėdavosi, kaip lengvai galima susižeisti ir kaip paprastai ir greitai galima sužeisti. Todėl žmonės, net tokie kaip Džeimsas Greywindas, ją gąsdino mažiausiai, labiau už viską ji bijojo pati savęs. Nenorėjo žaloti, nenorėjo skriausti, bet aiškiai suprato – taip nutiks, visada nutinka, kiekvienam. Ji atsiduso. Išbūrusi dar kelis vabzdžius pasilenkė ir panardino veidą delnuose. Kaip išgyventi tokiame pasaulyje kur labiasiai tave skaudinantis asmuo esi tu pats. Švilpė pakėlė galvą ir pažvelgė pro langą, vis dar snigo. Regis nieko gražesnio tuomet ji ir neprisiminė, kad ir kaip stengėsi. Tik tas dideles snaiges ir tolumoje besisklaidančius debesis. Staiga antrakursei dingtelėjo keista mintis. Nors gal ir netokia keista kaip jai atrodė, galbūt net banali, mat ankščiau dar kelios mokinės mėgino tą patį. Švilpė norėjo papildomų pamokų, būtent iš šio mokytojo. Jis turėjo būti, ar bent atrodė neblogas burtininkas, o Sofija tikrai norėjo išmokti Gynėjo kerus ir įvairesnių, sudėtingesnių sukūrimų ir pradanginimų, negu burtažodis Vespa ar Partialis Evanesco. Ji lėtai atsistojo ir nužingsniavo iki profesoriaus stalo ir negarsiai, bet aiškiai prabilo:
– Atsiprašau, žinau, jog ne pirma to prašau, bet ar neskirtumėte man vienos ar dviejų papildomų pamokų. Man būtų naudinga, o jums smagu stebėti nesėkmes. – Sofija išlaikė mandagų toną kurį naudodavo kalbėdama su profesoriais, tačiau apsisukdama eiti dar stabtelėjo ir netyčia pasakė tai ko nereikėjo – Ir žinote, mes ne tokie lengvabūdžiai kvailiai, kaip galvoja profesoriai... – akimirką švilpė pamanė, jog tikriausiai įžeidė mokytoją, bet vėliau suprato sakanti tiesą, savo tiesą ir tai tapo nebesvarbu. Ji tik atsisuko į jį ir linktelėjusi nukėblino į savo suolą lyg niekur nieko, tikėdamasi, kad šis gestas nesužlugdė jos šansų gauti papildomų pamokų. Galiausiai mintimis sugrįžo į pamoką ir ėmė sukti galvą kaip čia ištaisyti tą nesusipratimą vis dar gulintį ant jos suolo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sofija Orel »

*

Aleksas82

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
Galiausiai Vespa burtas pavyko ir jau dabar buvo galima matyti iš lazdelės smaigalio išskrendančias vapsvas.
-Ne jau jas reiks ir pasigaut?-sumurmėjo Aleksas tingėdamas išradinėti dviratį su burtais. Aišku jis galėjo panaudoti Stupefy kerus, ką ir padarė pora kartų. Supratęs, kad toks burtas užima tik daugiau laiko rudaplaukis užduotį atliko senamadiškai. Vaikinas laukė kol iš lazdelės išlys vapsva ir jai jau pasirodžius, be jokio gailesčio suspausdavo ją savo delne, nebijodamas įgėlimo. Šitaip surinkęs nemažą kruvelę dryžuotų padarų Aleksas nusprendė dar nekviesti profesoriaus, o pasimėgauti tyla. Panašu, kad daugelis dar dirbo arba apsimetė dirbantis. Galiausiai supratęs, kad reikėtų profesoriaus dėmesį atkreipt į save Aleksas pakėlė ranką ir tarė:
-Profesoriau? Aš jau baigiau. Galiu jau dingt ir negandint jūsų bei savo nervų?
Šiek tiek aptvarkęs vapsvas ir sumetęs jas į vieną krūvelę Aleksas atsirėmė savo kėdėje ir laukė kol prieis profesorius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
Vidurinėje eilėje paskutinis suolas dar buvo tuščias.
Tylūs žingsniai pasigirdo koridoriuje. Jei kažkas turėtų antgamtišką klausą, išgirstų burtų lazdelės mosikavimus, tylius vespa ir stupefy irgi. Tačiau kartais žodžių nebūdavo, tik lazdelės judesiai - šeštakursis švilpis buvo savotiškas savęs sadistas, mat taip pat bandydavo savarankiškai išmokti bežodžius kerus. Garsiai buvo pavykę kelis kartus, užtat su bežodžiais buvo riesta: vieną kartą po kelių šimtų kartų einant koridoriumi pavyko, bet tik trumpam, o ir po to gavo tik taukuotą šypgą - niekas nepavyko, nors tu ką.
Kelios mintys sukiojosi mintyse, jog reiktų paprašyti Adelės pagalbos, bet prisiminęs, jog pataroji kartoja kursą, o ir nesusidūriusi su bežodžiais kerų mokymuosi, tad patylėjo. Džeimso pagalbos kol kas neprašys, nes jo atsakymą žinojo - "ne".
Šešiolikmetis sustojo prie durų. Giliai įkvėpė, pasibeldė ir atidarė duris: norėjo nesibeldęs prasmukti pro atidarytas duris į suolą ir niekur nieko atlikinėti praktiką, tačiau susilaikė - taip dar labiau užsirautų ant Greywindo.
Todėl, iškišo galvą pro durų tarpą ir mandagiai paklausė profesoriaus:
-Galima užeiti? Neišvysite manęs?
Įžengė į klasę, paliko pravertas duris, jog Adelei nereiktų vėl darinėti durų.
Stoviniavo ir vylėsi, jog niūrusis Džeimsas teiksis atkreipti dėmesį į jį, šaunųjį pabėgelį iš pamokos.
Nors ir jautė, jog nėra nekenčiamas kaip Dafydd, ir nėra favoritas, tačiau buvo kažkas ir tokio ir anokio, bet vis tiek tikėjosi, jog gaus žodinės pylos, ar bent blogiausiai arešto.
Jo lazdelė gulėjo kišenėje (prieš pasibelsdamas, ją paslėpė), kitaip nei kitų. Kai kurie iš mokinių buvo jau baigę. Kajus pabandė nusiraminti, jog pamoka dar nesibaigė, dar turi laiko atlikti praktiką, o ir koridoriuje treniravosi ir kai kiek pavyko.
Adelė iš viso dar neatlikinėjo praktikos. Aišku, jai koridoriuje buvo užsiminęs, tačiau vargiai nutuokė, jog jo kalbos jai padės. Visgi, nereikia pamiršti, jog transfigūracijos meistras iš jo buvo prastas.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
Ką mergaitei beliko daryti? Ji pasielgė kaip liepta: grįžo į savo suolą. Ir šį kartą pasižadėjo sau, kad bet kokiu atveju, kad ir kas benutiktų, ji sėdės kaip pelė... Tai yra, kaip bet koks gyvūnas, tik ne pelė ir ne širšė, po šluota. Kas nors mirs? Tegu. Ją užpuls šimtas širšių? Ką gi, kartais ir tai nėra blogiausias variantas. Tačiau Fiadh o'Ceallachain į Džeimsą Greywindą daugiau nesikreips. Nė už ką. Nebent... Jeigu kas nors pasiūlytų visus išlaikytus transfigūracijos egzaminus, ko gero, grifiukė ryžtųsi. Deja, tokiais pasiūlymais niekas nesimėtė, tad apie tai nebuvo nė ko galvoti.
Grįžusi į savo vietą šviesiaplaukė susimąstė. Žinojo, kad dabar protingiausia būtų tiesiog treniruotis vespa. Juk tikriausiai profesorius nepraleis progos ją dar labiau pažeminti. Jeigu buvo iškviestas Llewellyn, kodėl Greywindas negali to paties liepti ir jai? O tada jau gero nelauk...
Fiadh pasiėmė lazdelę ir kelis kartus pakartojo rankos judesį. Mažoji y. Į galvą pradėjo lįsti mintys apie tai, kad visi transfigūraciniai burtažodžiai atliekami ranka nupiešiant kokią nors raidę. Tai gal kiek keistoka. Tačiau galvoti reikia ne apie tai. Galvoti reikia apie bet kokius gyvūnus, tik ne peles ir širš...  Ak, kaip tik apie širšes ir reikia galvoti. Fiadh atsiduso. Mintyse įsivaizdavo, kaip atrodo reikiamas vabzdys. Nebuvo didelė jų fanė, tad ne itin norėjo, kad kerai pasisektų. Net ir sustingdytos širšės jai nebuvo mielos.
- Vespa, - negarsiai ištarė Fiadh. Taip, žodis tikrai nėra sudėtingas. Ir čia nėra kur susimauti. Net ir ji gali viską atlikti gerai. Tad mergaitė garsiau ištarė burtažodį ir atliko reikiamą judesį. Jai pasirodė, kad iš lazdelės galo kažkas išlindo ir nukrito ant stalo. Atsargiai pasilenkusi į priekį Fiadh pamatė kažką juodo. Nutarė, kad tai yra širšės koja. Nubraukusi ją ant žemės grifiukė pakartojo kerus. Pavyko! Deja, Fiadh taip apsidžiaugė, kad visai pamiršo, kad reikia panaudoti dar vienus kerus. Kad tai yra ne kas kitas, o širšė, kuri įgėlusi nemiršta, dėl to gelti gali kad ir savo malonumui. O ta, kurią išbūrė šiaurės airė, panašu, pasižymėjo kaip tik tokiu hobiu. Nieko nelaukusi pasileido Fiadh prie akių ir paleido sunkiąją artileriją į darbą. Mergaitė pasirodė, kad jai įgėlė bent dešimt kartų.
- Stupefy! - prisiminusi riktelėjo grifiukė, deja, jau buvo per vėlu. Akis skaudėjo nežmoniškai. Mergaitė manė, kad tuoj mirs. Prisiminė, kad žadėjo sau nesikreipti į profesorių net tuo atveju, jeigu mirs. Dabar tai skambėjo be galo ironiškai. Tačiau bene pirmą kartą gyvenime ji parodė užsispyrimą. Iš skausmo pradėjo trypti kojomis. Svarbiausia buvo nepradėti klykti. Ji laikė rankas prie akių, nors ir suprato, kad tai nepadės. Deja, skausmas buvo toks, kad buvo sunku valdyti judesius. Tad ji niekaip nesiliovė trypti ir kratyti galvos. Kad ir kaip bebūtų gaila, skausmo tai nesumažino.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
  Koridoriumi tyliai puškavo mažikė su Kajumi. Ši užsičiaupusi klausėsi ką jai pasakojo vaikinas apie šios pamokos praktiką. Keistai linktelėjo. Žinojo, kad įjungus smegenėles, lengvai susigaudys kas vyksta. Įėjusi į klasę su švilpiu, trumpam jį paliko ir prisiartino prie profesoriaus. Jautėsi negerai. Labai negerai, kad pamokoje sukėlė tokį balaganą, nors tai realiai nebuvo jos kaltė, sutrikimas ne laiku atplaukė.
- Norėjau atsiprašyti už tokį, hm, netikėtą mano priepuolio pasireiškimą, negaliu to sukontroliuoti,- viską greitai išpylusi apsisuko ir ketino grįžti į savo suolą. Trumpam atsisuko.- Man viskas gerai, su praktika susitvarkysiu be problemų.
  Beeidama atgalios apžvelgė visą klasę. Vespa, širšės, y raidė, lankstus riešas. Paprasta. Mintyse jau buvo įsitikinusi, jog viską sugebės įvykdyti. Ak, taip, sustingdyti. Taaai bus stupefy. Adelė turėjo savybę apžvelgusi aplinką sudėlioti skirtingas detales į vieną didelę, todėl ir praleidusi didžiąją pamokos dalį sugebėjo pati sau pasiaiškinti praktiką.
  Grįžo į savo suolą, atsisėdo. Delną priglaudė prie kairės krūtinės pusės, širdį dar vis skaudėjo, tačiau nepaisius to, susirado lazdelę kažkurioje sijono kišenėje ir pradėjo praktikuoti burtažodžio judesį. Nesiblaškyk, viską spėsi padaryti. Nuraminusi save padėjo lazdelę. Pasisuko į Kajų.
- Kaip manai, pavyks man iš pirmo karto?- išrietė antakį ir menkai nusijuokė.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Pagaliau klasėje iš tiesų įsivyravo pakenčiama darbo aplinka, o šaltis, ačiū Merlinui, jau negraužė kaulų - jis virto vėsa. Dangus drabstėsi snaigėmis, mokinių lūpos spjaudėsi burtažodžiais. Arba Llewellyn atveju, pašaliniais žodžiais. Būtent jis klasės viduryje ganėtinai sėkmingai burbėjo. Ir ką tiksliai, Greywindas nesistengė išgirsti visai tyčia. Llewellyn priklausė jo vadovaujamam koledžui ir nors šis psicho vaikas mėgo durniuoti pamokų metu, būdavo kartų, kai tiesiog praleisdavo pro pirštus vardan žalios ir sidabrinės. Ir tai nebuvo pirmas kartas, kad ir šiam penktakursiui: kai atėmė iš Grifų Gūžtos taškus po o'Ceallachain fiasko bei išvarė mergytę iš pamokos, jis turėjo puikią galimybę tą patį padaryti ir Dafydd atveju, bet nutylėjo ir tik vėliau paskyrė areštą, o taškai buvo kaip buvo. Įdomus požiūris, kai originaliai pats priklausė Grifų Gūžtai ir šią dabar tarkuoja, o Klastūnyną laiko šiltnamio sąlygose, nors pagal viską, situacija turėtų būti šiek tiek kitokia.
Kol į kabineto sienas daužėsi pernelyg lėtai žingsniuojančių batų aidas, visai nesutampantis su gamtos ūžesiu už stiklų, Džeimsas ranka atsirėmė į Makgonagal tamsiai rudą stalą. Tereikėjo mažo medžiagos poslinkio, apnuoginusio grandinės tatuiruotę.
- Judam, Llewellyn, pusę metų nelauksiu. – paragino profesorius vaikį, vis labiau panašėjantį į vieną didelį nenoro katilą. Gerai. – suspaudęs lūpas pasijautė laimėjęs. Taigi, dažniau reikės kviesti prieš klasę, štai kur dalis recepto.
Vyras atpalaidavęs pečius įdėmiu žvilgsniu gaudė kiekvieną vaikino judesį. Trūko tik drebančių kojų ir upeliais bėgančio prakaito, bet tokį malonumą abejojo ar kas teiksis suteikti. Užtat netikėtas pažeme slystantis atsiprašymas nudūrus nosį žemyn buvo kažkas šalia. Kaip Gilbert užtęsė pauzę mėgaudamasis tyla ir nevykusiu kerėjimu lyg mažu laimėjimu prieš jaunąją kartą. „Ar dabar supranti?“ – norėjo paklausti.
- Tavo nejudrus riešas, judesys per švelnus ir neturi ritmo. Sėskis ir dirbk, ponaiti. Tikiuosi, nenori dar vieno arešto už nedarbą pamokoje. – pagaliau tylą perplėšė valdingu balsu.
Tikėti, jog klastuoliui pavyko nė karto, buvo lygu idiotizmui. Šis veikėjas suktas kaip ir visas Klastūnynas – jis tiesiog nedirbo ir tiek, o pakviestas garuoja, jog jam vargšeliui nesiseka. Ko dar daugiau galima tikėtis iš jo? Vienas areštas stebuklų nekuria ir optimistas iš Džei buvo toks pat kaip iš Carol pūkuotas kačiukas (jei nesikuklinam perfrazuoti citatų). Dabar telieka sulaukti Livi.
Paliepus berniukui grįžti, akies šone sušmėžavo mergaitiškas vyresnėlės šešėlis. Green ir vėl atėjo su klausimais. Drąsesniu tonu, bet bailokais žingsniais, su mažiausiu troškimu išgirsti tuos pačius žodžius, kuriuos Džeimsas tikrai pakartos, nes kas gi daugiau jam lieka:
-  Tavo klaida. – burbtelėjo trumpai užmetęs akį. – Įsivaizdavimo trūkumas. Šeštas kursas, Green. Ar man tave nusiųsti po pamokų į biblioteką vadovėlių skaityti? – paklausė pagalvodamas, jog jau nebe daug liko: šie, kiti ir mergina susipakuos iš Hogvartso visiems laikams, jei, aišku, iš pirmo karto išlaikys egzaminus. O toks scenarijus, tokiam plaukiančiam eliksyrų buteliukui kaip Stevie Green nelabai švietėsi.
Nelabai švietėsi ir profesoriaus lankymo pabaiga, nes iš savo suolo pakilo Sofija Orel, jo vaikščiojanti sąžinė Švilpynės uniforma. Tylenė, per pamokas nesisklaido, dirba, tačiau jos linktelėjimas tąkart jam stovint prie šios suolo, giliai viduje išmušė iš vėžių. Tikėtina, kad gesto potekstė slypėjo užduoties supratime, bet randuotam vyrui rodės, jog tai buvo kur kas daugiau, kas savaime išgąsdino. Švilpės nebaimė ir linktelėjimas tarsi sakė, tarsi kuždėjo: ji žino daugiau, ji žino viską ir ji šalia.
Jai artinantis, gerklėje susidarė gumulas. Orel šnekėjo mandagiai, ji turėjo geras manieras ir ji buvo tarp neutralių, bet su išskyrimu.
- Kartu su Ginger ateisi į antro aukšto klasę, kur anksčiau buvo nuodų ir vaistų kabinetas. Poryt.
Nė nepajuto kaip pasakė. Galbūt, nes jautėsi... Greywindas pakėlė veidą į Oliviją Rouz Winter, akimis sakydamas, jog jiems šiandien reikia susitikti.
Jautė, kaip už nugaros stovėjo Ravenas, Solveiga ir visi kiti, kuriuos nužudė Nebyliajame kare ir mūšiuose, kartu su kitais, kuriems kenkė - Mela, Donaldas, Igoris, Tris...
Jis buvo taip paniręs, kad į aplinką sureagavo, kuomet antrakursė sustojo.
- Tai įrodykite. – tyliai prabilo mergytei ir vėl linktelėjus. Kūnu nubėgo pagaugai, o klasėje pasigirdo varniaus kvietimas.
- Tu jų nesustingdei, - atsisukęs irzliai metė pastabą, - ir išeisi, kai leisiu, kerėti baigsi taip pat, kai pasakysiu, ar aišku? Sėskitės ten judu. – Kajui ir Adelei įžengus į kabinetą tarė. Pastaroji, visgi, prisiartino arčiau. Kada šis pageidavimų koncertas baig- ai, čia atsiprašymas. Transfigūracijos profesorius atsiduso pamatęs merginą.
- Gerai, eik. – jau ramiau nei su varnanagio išsišokimu prašneko. – Kitąsyk, jei blogai jautiesi, neik į pamoką. – favoritė, ką pasakysi.
Užtat Fiadh tokia nebuvo. Trypdama kojomis, kratydama galvą, šviesaplaukė papuolė į eilinę bėdą. Daugiau jos ignoruoti nepavyks.
- o'Ceallachain, juk sakiau sustingdyti! – pakėlė balsą dar vieną kartą. – Eik pas Pomfri.
Ir ten pasilik visą likusį laiką. – mintyse pabaigė.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 4 metus »
Fiadh nenuėjo pas profesorių. O kaip ji būtų tai padariusi, kai visiškai nieko nematė? Akys tikriausiai ištinusios kaip reikiant. Šviesiaplaukė tikėjosi, kad neteks pamatyti veidrodžio iki tol, kol kas nors jai nepadės.
Grifiukė buvo tikra, kad profesorius Greywindas puikiai sutvarkytų reikalą pats. Tačiau kur jis ten terliosis su šiuo nesėkmių maišu? Ko gero, ir taip jau tvardosi, kad ko nors nepadarytų vargšei mergaitei. Fiadh net pasipurtė. Nenorėjo įsivaizduoti, kas būtų, jeigu ji liktų su profesoriumi viena. Dėl to reikia kažkaip neužsidirbti arešto. Šiuo atveju jau geriau iš koledžo atimti taškai...
Su tokiomis mintimis o'Ceallachain išgirdo šaukiamą savo pavardę. Ji spėjo liūdnai pagalvoti, kad profesorius nė neatkreipė dėmesio į gerai atliktus sukūrimo kerus. Tik į tai, kad ji pamiršo širšę sustingdyti. Bet juk pagrindinė pamokos užduotis - sukurti širšę pagalvojo Fiadh ir pajuto, kad vėl kaupiasi ašaros. Tai skausmą tik dar labiau padidino, tad ji visiškai nebežinojo, kur dėtis. Vis dar laikėsi neklykusi, tačiau žinojo, kad tai gali nutikti bet kurią akimirką. Ypač jeigu ašaros neišeis kur nors savais keliais, o ir toliau kaupsis akyse.
Profesorius Greywindas pasiuntė trečiakursę į ligoninę. Kaip ji, po galais, gali ten nueiti, kai absoliučiai nieko nemato? Ji net iš klasės nesugebės išeiti. Na, gal ir sugebės, tačiau daugybę kartų į ką nors atsitrenks, o tada arešto tik ir telauk... Deja, Fiadh pasirinkimo neturėjo. Teko stotis ir eiti. Tad grifiukė atsistojo. Tačiau antrosios užduoties dalies - eiti - kurį laiką atlikti nesiryžo. Vis dėlto įtarė, kad profesorius žiūri, ką ji daro. Juk iš viso akivaizdu, kad jis tik ir laukia, kol šiaurės airė išsinešdins. Vis dėlto Fiadh tikėjosi, kad ligoninėje ji neužtruks ir spės grįžti į klasę.
Staiga Fiadh prisiminė, kad profesorius prieš ją apšaukdamas minėjo Ginger pavardę. Jeigu trečiakursė gerai suprato, Adelė grįžo į pamoką (savaime aišku, ji to nematė). Fiadh suvokė: per šią pamoką jau antram mokiniui tenka eiti į ligoninę. Ar profesorius Greywindas yra sveiko proto? Kažkaip nepanašu...
Fiadh sunkiai atsiduso. Skausmas vis dar buvo sunkiai pakeliamas, tačiau teks kažkaip savarankiškai (savakojiškai?) nukeliauti iki ligoninės ir ten tikėtis pagalvos. Fiadh nebuvo ten buvusi, tikėjosi, kad madam Pomfri bus bent truputėlį malonesnė už transfigūracijos profesorių. Gal ji neišjuoks vargšės mergaitės...
Šiaurės airė pagaliau pradėjo lėtai eiti. Kadangi nieko nematė, atsitrenkė gal į tris suolus, tad prie akių skausmo prisidėjo ir šonkauliai. Tačiau Fiadh nesiskundė ir stengėsi judėti kuo greičiau. Pagaliau suprato esanti prie klasės durų. Suradusi rankeną jas atidarė ir išsmuko lauk. Laimei, galėjo tikėtis, kad koridoriai bus tušti.

*

Aleksas82

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
Varnius išgirdęs profesoriaus atsakymą nusikeikė. Vėl dirbt? Rudaplaukio tokia mintis nesužavėjo, jis jau nebenorėjo užsiimti tokiomis nesamonėmis. Pramankštinęs savo riešą ir pasiėmęs burtų lazdelę Aleksas kelis kartus pakartojo Vespa burtažodį su profesoriaus pastabomis. Gaudyti vapsvų varniukas nebenorėjo, tad vabzdžiai turėjo laisvę skraidyti po kabinetą.  Keista, kad dar nesigirdėjo mergaičių cypavimai, bet kaip sakoma negalima girt dienos be vakaro. Burtas vaikiui jau buvo pabodęs, o veiklos kitos nesimatė. Aleksas jau tingėjo kelt ranką, tad tiesiog paprastai kreipėsi į Greywind:
-Pamokos užduotį jau atlikau. Nebematau reikalo čia sėdėti ir klausyti tavo įkiraus balso , - dar norėjo pridėti varniukas, bet susilaikė,-gal galiu susirinkt visus daiktus ir dingt?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
Galbūt jos pasirodymas ir buvo kažkuo naudingas, nes veikiai profesorius Greywindas atsirado klasėje ir pradėjo daryti tvarką.
- Žinoma, profesoriau,- niekaip neparodė supratusi, kad Džei balse pasirodęs kartėlis ir šioks toks įniršis buvo skirtas jai. Nors suvokė net per daug gerai.
Atsidususi išsitraukė lazdelę. Kerus buvo bandžius tik kartą gyvenime - prieš kokius septynerius ar aštuonerius metus. Nuvėrė žvilgsniu nueinantį Džeimsą. Pajuto. Ne, tai nebuvo kažkas, ką jis būtų pasakęs eilinei mokinei, kuri sutrukdė aptariant velniai žino ką. Va kaip tik todėl amžinai prisidirbi... Greičiau numirs vietoj, negu parodys, kad kažko reikia. Irgi mat, pradeda aiškintis santykius mokyklos koridoriuj. Abu protingi...
Vis dar atsirėmusi į sieną stebėjo Dafydd bandymus. Regis, ir tas plevėsa sparnus suskliaudė - ne galvoj, kai profesorius tokios nuotaikos. Pastarasis sėkmingai atsigriebinėjo už laiką, praleistą koridoriuj - terorizavo visus, kurie iki šiol sugebėjo neužkliūti. Nesinorėjo galvoti, kas galimai lauktų Kajaus, jeigu jam užtektų durnumo po šito fiasko dar pasirodyti klasėje.
Jau kėlė lazdelę, kai prasivėrė durys ir pro jas įžygiavo - kokia staigmena- Kajus, o iš paskos - toji Ginger. Olivija papurtė galvą. Visgi durnumo užteko, nors Džei, atrodo, buvo gana pakantus. Liaudis po truputį stūmėsi priekin, įsivyravo pusėtina tyla (kiek galėjai tikėtis iš tokios pamokos), tad buvo galima padaryti kas liepta - jeigu jis pats dar nepamiršo.
Nepasijudindama iš maloniai šiltos (palyginus) vietos, kelis kartus prasukiojo riešą.
 - Vespa.
Grakščiai (ar bent pakankamai, kad galėtum taip pavadinti) mostelėjo lazdele, ore nubrėždama ne tvarkingą "y", o ją išraitydama taip, kad nebūtų padariusi gėdos nei vienai senyvo amžiaus kursyvu rašančiai damutei.  Iš juodmedžio lazdelės galo išsiveržė neidealios formos, bet dailiai spindinti širšė. Tvarkingu ratu apzvimbusi kabinetą kabinetą (ir sparneliais beveik užkabinusi Džei plaukus) ji sustingo ir nukrito tiesiai į ištiestą Olivijos delną. Mergina nuleido lazdelę ir apžiūrėjo savo darbą.
 - Leisiu sau pastebėti, kad reikia kiek patobulinti formą,- nutarė ir padėjo nejudrų vabzdį, šiek tiek per stambų kaip širšei, ant profesoriaus stalo. Kaip po tiek metų - pusė velnio. Geriau tegu prie manęs kabinėjasi, negu prie vaikų, o tai jau haliucinacijos prasideda. Nors priežastį turės.
Ne veltui visgi ją mokė Biobetonse - ir tikriausiai geriau. Tiesa, auksaspalvis spindesys greičiausiai pataikavo senmergių panelių tuštybei, tačiau pakaks pasakyti, jog Livi du kartus sukirto tikrai ne transfigūracijos VSMT egzaminą. Nelaukusi leidimo nužingsniavo taku į galą ir įsitaisė savo įprastinėje vietoje prie lango. Oda prieštaraudama pašiurpo pajutusi, kad šito kampo šiluma pasiekti dar nespėjo, bet Livi nekreipdama dėmesio įsispoksojo į langą. Šaltis, bent fizinis, jai buvo, jau pasikartojant, ne pirmiena. Daug labiau paliesdavo emocinis, kurio visom išgalėm saugojosi nuo vaikystės. Ne, ji dar nepamiršo, kaip jautėsi pamokos pradžioj. Tačiau dažnai pamiršdavo, kad giliai užrakintos ir nustumtos mintys moka sugrįžti. Ir sugrįžta nepaklaususios, ar dabar tinkamas metas, ar tu pasiruošus, ar gali. Akys raibo nuo baltumos už lango - prisiminė nuo jos neatsiejamą tylą, kuri apsupdavo iš visų pusių, tarsi įvyniodavo į vatą ir palikdavo vieną, atskirtą, išplėštą iš pasaulio ir numestą kažkur ant sniego vidury niekur. Ta vienuma reikėjo išmokti mėgautis- ir ji mokėjo. Užsimerkė, atsimerkė. Mokėjo pasidovanoti minutę ramybės, atsiriboti. Tačiau jos visada baigiasi - tai irgi suprato, nenorom atsisukdama į klasę. Į ausyse spengiančios tylos vietą stojo burtažodžius šūkaliojantys balsai, išburtų širšių zvimbimas ir Stingdomųjų strėlės. Sugavo Džeimso žvilgsnį - paskutinį to pasaulio atgarsį. Nežymiai linktelėjo parodydama, kad suprato. Užmaršties dabar reikėjo abiem.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
Mergaitė apsidžiaugė, kad profesorius jei nieko nepasakė. Todėl taip pat tęsė savo darbą. Vis sakydama vespa, o po to stupefy.  Kiekvieną kart jei gaudavosi vis geriau, bet iki idealumo dar pakankamai toloką. Cornet jau atrodė, kad tai niekada nesibaigs. Aplink ją skraidė Alekso išburtos širšės. Camillai teko stingdyti ne savo širšes, o draugo.  Pagaliau iš šimtinio karto klastuolei gavosi išburti širšes, bet kelios vistiek buvo kitokios. Išsekusi mokinė atsisėdo. Nusprendusi  truputi pasiilsėti mergaitė vedžiojo lazdelę per stalą ir apie nieko negalvojo. Jos galva buvo tuščia. Šviesiaplaukiai buvo labai nuobodu, bet ir nieko ne norėjosi daryti. Kiekvieną minutę mėlynakė pažiūrinėdavo į laikrodį. Dar kelis kartus pabandžiusi padaryti praktika mokinukė vos neužmigo nuo nuobodumo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
Bene pirmą kartą gyvenime nuoširdžiai atsiprašai ir gailiesi, kad kažką padarei ne taip, o profesoriaus tai visiškai nejaudina... Dafydd koja už kojos nusivilko atgal į savo suolą. Jis nesitikėjo, kad profesorius Greywindas patikės, jog atsiprašymas nuoširdus. Tačiau jo balse buvo kažkas, kas mokiniui visiškai nepatiko. Nepaisant to, jam Greywindas vis dar atrodė įdomus žmogus. Nebūtų tiek prisidirbęs per pirmą pamoką, gal net išdrįstų ko nors paklausti. Tačiau dabar... Bet koks klausimas tik priverstų klastuolį dar kartą pasimatyti su Greywindu akis į akį. Arešto metu. O šito velsietis nenorėjo.
Grįžęs į savo suolą jis pradėjo mąstyti: ar jam verta bandyti tęsti darbą? Profesorius bet kuriuo atveju nepatikės, kad jis tai daro sąžiningai. Būtinai apkaltins, jog aš tik apsimetu kažką darąs pasakė sau Dafydd. Vis dėlto nutarė: kad ir ką sakytų koledžo vadovas, klastuolis norėjo turėti teisę bent sau pasakyti, kad sąžiningai dirbo. Nepatikės, tai nepatikės. O kam vis dėlto rūpi, ką galvoja kažkoks profesoriūkštis?
Velsietis nelabai suprato, ką profesorius sakė, kad jo per švelnus judesys. Tiesą sakant, jis visiškai neįsivaizdavo. Tačiau paėmęs į ranką lazdelę pradėjo paišyti y raides. Bandė ir didesnes, ir mažesnes, kol galiausiai nusibodo. Juk jis vis dėlto buvo mokykloje pagarsėjęs Dafydd  - negalėjo pamokoje sąžiningai dirbti ilgiau nei kelias minutes. Jau ir tos kelios minutės, reikia pasakyti, buvo neeilinis laimėjimas. Tiesa, ko gero, ne mokinio, tačiau profesoriaus. Apie tai susimąstęs raudonplaukis paniuro, tačiau tylėjo. Labai tikėjosi, kad profesorius jo nebejudins iki pamokos pabaigos. Ir, svarbiausia, kad pavyktų išeiti iš klasės be nieko panašaus į "Llewellyn, pasilieki."
Dafydd žinojo, kad jam tikriausiai nieko neišeis. Kur jau jis sugebės panaudoti sukūrimo kerus? Tokiems kerams atlikti reikia daug praktikos. Ir ne tik šių kerų praktikos. Iš viso reikia dažniau rankoje laikyti burtų lazdelę. Klastuolis prisiminė laiką Kambaryje iki pareikalavimo, kur Miona mokė jį visokiausių burtų. Deja, dėl kažkokių priežasčių pamokos šiais mokslo metais nebuvo pratęstos. Iš pradžių klastuolis negalėjo pakęsti minties, kad mokysis pas tą pasipūtusią mergiščią. O vis dėlto pamokos buvo tikrai naudingos, Dafydd tikrai nemažai išmoko. Tiesa, tos kelios pamokos negalėjo atpirkti ketverių su puse metų tinginiavimo. Tad tokia sudėtinga magija kaip sukūrimas klastuoliui vis dar buvo nepasiekiama kalno viršūnė.
- Vespa, - kiek garsiau nei norėjo ištarė velsietis, piešdamas y raidę. Ir pats suprato: nesitreniruodamas nieko ir neišmoksi. Ir nors šie kerai nėra tokie smagūs kaip partialis evanesco, galbūt kur nors gali praversti ir jie. Savaime aišku, jokia širšė iš lazdelės galo nepasirodė.
- Na, ir gerai, - piktai sumurmėjo Dafydd ir numetė lazdelę ant stalo. Ši nuriedėjusi garsiai nukrito ant žemės. Ši garsą palydėjo garsus keiksmas, išsprūdęs iš velsiečio lūpų.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
Transfigūracijos kabineto durys prasivėrė. Už jų pasimatė šviesiaplaukė galva. Taip, tai buvo Fiadh, iš ligoninės sėkmingai sugrįžusi į pamoką. Laimei, akys buvo sutvarkytos greitai, tad grifiukė spėjo grįžti į klasę. Ji apsižvalgė ir skubiu žvilgsniu patraukė į savo suolą. Tikėjosi, kad spės iki jo nužingsniuoti, kol profesorius Greywindas sugalvos dar vieną kankinimo priemonę.
Atsisėdusi į savo vietą šiaurės airė susimąstė. Labai norėjo ir toliau mokytis sukūrimo kerų. Tačiau ji be galo bijojo, kad vėl kas nors atsitiks. Na, pavyzdžiui, ji nespės sustingdyti savo širšės. Dabar, be abejo, ji nebūtų pamiršusi to padaryti. Tačiau turint omenyje tai, kaip jai sekėsi transfigūracijoje šiais metais, viskas puikiai tikrai nepavyks.
Tačiau ir be darbo sėdėti nesinorėjo. Profesorius būtinai tai pamatys ir atkreips dėmesį. Kam tada iš viso grįžo į pamoką? Tada Fiadh susimąstė: tikrai, ko gi ji čia parėjo? Galėjo ramiausiai keliauti į didžiąją salę pavalgyti ar eiti tiesiai į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį. Profesorius Greywindas būtų tikriausiai tik apsidžiaugęs pagalvojo mergaitė. Akyse ir vėl pradėjo kauptis ašaros. Praėjusioje pamokoje ji buvo išvaryta. Ir tai buvo padaryta ne be reikalo. Kad ir kaip stengėsi, jai visiškai nesisekė. Ji buvo visiška nevykėlė. Vadinasi, motina, taip nuolat vadindama dukrą, buvo teisi... Žinoma, toks "atradimas" nepraskaidrino Fiadh nuotaikos. Nebūtų taip paniškai bijojusi profesoriaus, tikėtinai būtų atsistojusi ir išėjusi iš klasės. Vis dėlto ši grifiukė, nors ir mokėsi raudonajame koledže, drąsi tikrai nebuvo. Tad ji liko sėdėti savo suole. Kurį laiką mankštino ranką. Rašė visas iš eilės raides, neaplenkdama ir y. Vis dėlto kerėti nebedrįso. Staiga prisiminė, kad profesorius jai buvo uždavęs kažkokius kitus kerus. Per visus nuotykius, kurie, žinoma, ir vėl nebuvo sėkmingi, šviesiaplaukė visai pamiršo šį reikalą. Ji netgi pamiršo, kokie yra tie kerai, kuriuos jai reikia mokėti. Kurį laiką ji sėdėjo ir laužė galvą. Labai bijojo, kad profesorius prieis būtent dabar ir paprašys... Ką ten paprašys - palieps - parodyti kerus. O ji net neprisimena, kokie tie kerai! Ji žvilgtelėjo į Oliviją, kuri padėjo tų kerų mokytis. Neatrodė, kad vyresnė mergina bent kiek paiso Fiadh, tačiau kažkokiu būdu žvilgsnis į ją padėjo bent jau prisiminti burtažodį. Ferula mintyse ištarė sau šiaurės airė ir su palengvėjimu atsiduso. Negali sakyti, kad pamoka su Olivia buvo sėkminga. Vis dėlto kažką nuveikti pavyko. Tad jeigu ji dabar dar kelis kartus pakartos tą patį burtažodį, galbūt visiškai nesusimaus. O gal jai vieną kartą gyvenime pasiseks ir profesorius Greywindas net neklaus?