0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Kuo ilgiau sėdėjo, tuo darėsi šalčiau. Žinoma, akhamanoms buvo dar šalčiau, tad jos tiesiog stovėjo ir drebėjo, nebeartėdamos prie mergaitės.
Į galvą it įkyrūs vabzdžiai vasaros vakarą lindo įvairios mintys. Apie katiną. Turnyrą. Globėją. Apie sesutes Amnetas ir Kajų. Bandė nusiraminti, pamąstyti apie ką nors gražaus, bet tą grožį esant senoje apleistoje šventykloje su šlykštynėmis buvo sunku surasti. Liepsnelės plevenimas kiek ramino, tačiau sugebėjo ir suerzinti.
Žvakė po truputį trumpėjo, o mergaitė, kad ir šaltyje, beveik užsnūdo. Nors bandė save įtikinti, jog užsnūsti nevalia kai šitaip šalta, tačiau nuovargis darė savo ir akys palengva merkėsi. Neišgirdo ir šlepsėjimo po akhamanos kojomis, kuomet artėjo prie jos.
Iš snūduriavimo buvo pažadinta visai nemandagiai - net motina košmaruose ją pažadindavo gražiau (tiesiog ateidavo su peiliu ir švelniai papurtydavo). Ant altoriaus užsilipus senė ją apsikabino ir nurideno nuo stalo. Tiesiog paėmė ir numetė! O pati dar ant jos užšoko, kad minkščiau būtų. Wrena vos spėjo ištiesti rankas, tačiau į delną labai nesmagiai įsirėžė burtų lazdelė, kuri šiuo metu atrodė beveik nebenaudinga - visus burtažodžius buvo pamiršusi. Neveltui sakoma, jog kai kuriuos dalykus reikia mokėti taip, kad naktį pažadinus mintinai galėtum pasakyti. Na, žiobarai šitaip kalbėjo apie daugybos lentelę, tačiau buvo galima labai suabejoti, ar yra koks nors padaras, kuris naktį pakelia ir klausinėja žmogaus daugybos lentelės. O jei žmogus neatsako - nužudo.
Mergaitė greitai apsivertė ir nekreipdama dėmesio į nubrozdintus delnus (o gal vis dėl to šventyklos grindys buvo iš akmenų?), pažiūrėjo į akhamaną. Ši greičiausiai suprato, kad geruoju nieko nebus, tad vožė švilpei į nosį ir pradėjo kutenti, tačiau suklydo. Buvo šlykštu ir švilpei kutenimas visiškai neatrodė juokingas. Pritraukus galvą prie pečių kaip koks vėžlys, lendantis į kiautą, kilstelėjo ir paleido baltos spalvos Petrificus Totalus kerų porciją į tą akhamaną. Tai buvo vieninteliai į galvą šovę kerai, kuriuos galėjo prisiminti. Būtybė sustingo ir Alder lengviau atsikvėpė.
Pajuto šiltą srovelę virš lūpų. Pridėjus pištus prie nosies įsitikino, jog tai - tikrai kraujas. Jeigu netoliese būtų daugiau tos mušeikos rūšies atstovių, greičiausiai kvapas jas pritrauktų. Reikėjo kažką daryti, mat nuo grindų skilo didžiulis šaltis. Lyg apačioj būtų kokia ledo kamera tokiems vargšeliams čempionams, nesugebantiems kovoti kaip ji.
Nustūmė akhamaną nuo savęs ir nutempė prie beveik sušalusių kitų. Šios išplėtusios akis viską stebėjo, tačiau greičiausiai buvo prišalusios prie grindų arba tiesiog nebenorėjo artintis, nes švilpė tikrai būtų paleidusi dar bent vieną kerų porciją. Dėl viso pikto pakartojo Glacius kerus, nes tos galėjo spėti ir atitirpti.
Pasitraukus nuo tų bjaurybių, grįžo ir atsisėdo ant altoriaus. Nuleido kojas žemyn. Akhamana prieš ją nuversdama užgesino žvakes - nežinia kodėl. Gal ją gąsdino ugnis? O gal tos būtybės turėjo bent lašelį proto? Stipriai suspaudusi lazdelę rankoje, Wrena bijojo net pajudėti. Kraujas bėgo ir toliau, tad prie nosies priglaudė lazdele neužimtos rankos ilgarankovių marškinėlių rankovę. Visai kaip mažas vaikas. Turbūt retas kuris anksčiau nesišluostydavo nosies į rankovę. Ar taip ar taip drabužius reiks skalbti, tai skirtumas tik ar gleivėtus ir prakaituotus, ar prakaituotus, gelivėtus ir kruvinus. Namų elfai gerai pasidarbuodavo, tad didelio skirtumo nebuvo.
Pažiūrėjo į žvakę. Tos greičiausiai buvo likę mažiau nei pusė. Visiškai nebesigaudė laike. Gi galėjo užsidėti laikrodį ant rankos, nors jų net nenešioja, bent būtų žinojus ar daug laiko liko. O dabar galėjo spėti tik pagal žvakę, kuri gal būt net nieko nereiškė. Kiti sako, jog nėra nereikšmingų dalykų. Žvakės jau pasidarbavo - mergaitė viena pavaišino akhamaną, tačiau ar jos reiškė kažką daugiau?
Pro skylę lubose pamatė, jog darosi kiek šviesiau nei gūdžią naktį, tačiau tai galėjo ir pasivaidenti. Juk žmonės mato tai, ką nori. Švilpiukė nebuvo ypatingai tikinti, tačiau dabar mintyse meldėsi visiems - Dievui, Helgai, net išgalvotam katinų Dievui Katanui, prisiminė porą senovės graikų ir egiptiečių dievų. Ji tik prašė išlaukti saulėtekio su sveika galva ir nebebūti užpulta akhamanų.
Gal vis dėl to organizatorių tikslas nebuvo jas įbauginti tomis nedailiomis šokėjomis, o priversti melstis šioje kraupioje šventykloje?
Švilpiukė dar sykį sustingo iš šalčio. Beveik galėjo garantuoti, kad teks apsilankyti ligoninės sparne.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
   Pro medžių skliautą kur ne kur ėmė rodytis pirmieji šviesuliai, skelbiantys pagaliau sulaukto ryto pradžią. Metas buvo toks ankstyvas, kad daugelis padorių žmonių saldžiai parptų savo lovose dar bent keletą valandų, tačiau šioje miško proskynoje tvyrojo mieguistas šurmulys. Visi susirinkusieji jei ir buvo kiek nemačiomis snūstelėję, dabar plačiau atvėrę akis laukė išeinančių, užduotį baigusių čempionų. Laukė ne tik jie, bet ir skubią pagalbą pasiruošę suteikti hileriai, jei tik jos, be abejo, prireiktų išgyvenusiems šią naktį.
   Nepaisant to, koledžų išrinktieji pasirodė anaiptol ne iš karto. Vis dar pakankamai tamsiame šventyklos viduje, jau prie pat išėjimo, vieną po kito juos sustabdė netikėtai iš šešėlio išlindusi akhamana. Nieko netarusi ir tik gaižiai šyptelėjusi, kiekvienai iš dalyvių į ranką įspaudė po nedidelį daiktelį – pirmosioms dviems priėjusioms, grifų gūžtos ir varno nago atstovėms, po sidabrinę medžio, o švilpiukei – sidabrinę kvidičo šluotos figūrėlę. Geriau įsižiūrėjus buvo įmanoma atskirti, kad tieji medžiai buvo ne bet kokie, o gerokai mažesni Gluosnio Galiūno atspindžiai. Be viso to, kaip ir daugelis magijos pasaulio daiktų, visos trys figūrėlės judėjo tarsi būtų tikri, normalaus dydžio objektai, o ne miniatiūriniai sidabro liejiniai, atstojantys antrosios užduoties užuominą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale