0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Elijah apsimiegojęs, visas išsiblaškęs ėjo į Nuodų ir Vaistų pamoką. Grifas labai retai kada lankė pamokas, tačiau šiais mokslo metais nusprendė truputį suimti save į rankas, nes kitaip pasiliks pakartoti kursą, kas šiam kėlė šiokį tokį siaubą.. Žingsniuojant šaltais koridoriais Chris' as tik jautė nuo jų dvelkiantį stingdantį šaltį, tačiau dabar vaikinukui buvo kažkaip viskas dzin.. Jis te norėjo greičiau atsėdėti pamoką, pakilti ir išeiti..
Priėjęs kabineto duris jis jas pravėrė ir nejučia įsmuko į klasę, nė nežvilgtelėjąs į sėdėjusi profesorių, nes Dawson' ui mažai rūpėjo kas sėdės profesoriaus kėdėje.. Atsisėdęs į suolą vaikis truputį prasiblaškė ir apsidairė, netoliese užmatė Luną.. O kas keisčiausia profesoriaus kėdėje sėdėjo ne von Sjuardas, kurį vaikis mažai pažinojo, nes į jo pamokas beveik neidavo, o Natanielis, kurį praeitais mokslo metais Elijah matė dar trepsint mokyklos koridoriais.. Greit čia viskas keičiasi, - pamanė berniūkštis ir atsirėmęs į stalą su alkune ir parėmęs galvą klausėsi naujojo profesoriaus.. Bet profesoriaus žodžiai jo galvoje ilgai neišsilaikė..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Pirmakursis pėdino į pamoką. Taip norėjo miego, o ir lauke jam jau darėsi per šalta. Norėjo vasaros. Tiksliau jam reikėjo vasaros. Gabrielius leisdamas pirmąjį savo trimestrą pilyje visiškai negalėjo priprasti prie naujos rutinos. Berniukas taip pasiilgo savo namų, šeimos ir Regardo, didelio auksaspalvio retriverio gyvenančio namuose. Vietoje to, kad dabar smagiai leistų laiką namuose, jis traukiasi nuo šalčio požemiuose. Įdomu, kodėl čia taip šalta. Visada. Gal specialiai? Šaldo kokių neklaužadų mokinukų lavonus? Brrr. Na, iš šios pilies ir visų keistos psichikos žmogelių joje tikrai įmanoma to tikėtis.
Nedrąsiai įžengęs į kabinetą tyliai pasisveikino su neegzistuojančiu profesoriumi ir atsisėdo į arčiausiai buvusį laisvą suolą. Pasirodžius profesoriui, kuris labiau priminė tuos paauglius, kurie Gabrielio gyvenamame rajone kankindavo vaikus, berniukui tik dar labiau pašiurpo oda. Taip, toks tikrai gali šaldyti vaikų lavonus požemiuose. Bet ne dėl to, kad jie nusikalto, o tiesiog, dėl linksmumo. Reikia neatkreipti į save dėmesio. Šalia pasigirdo kažkokios mergaitės balsas. Gabrielius atsisuko. Atrodė visai maloni. Pažvelgus į uniformą - varnė. Tai kiek ramino pirmakursį.
  - Sveika,- nusišypsojo,- aš Gabriel. Visa laimė, kad priėjai, visai nenoriu prie jo artintis,- mostelėjo galva link profesoriaus ir nusijuokė,- ne, tiesą sakant, nemanau. Beje, gal galėtum paimti tuos šautuvėlius ir akinius?- stengdamasis neparodyti, kad bijo, paklausė gal metais vyresnės mokinukės.
They don't know about us

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
-Žinoma,-nusišypsojusi apsisuko ir nužingsniavo į klasės priekį. Tik sustojusi prie stalo ant kurio gulėjo įvairių spalvų vandens šautuvai, akiniai ir eliksyrai, Klarą apniko keista nuojauta, kad pamoka jai nepraeis pakankamai gerai. O dar ir tie eliksyrai atrodė įtartini. Tiesą sakant viskas jai šiuo metu atrodė keista.
Vis dėl to paėmė akinius, ir po du vienodus eliksyrus ir du tamsiai mėlynos spalvos šautuvus. Grįžusi atgal klestelėjo į kėdę šalia berniuko ir padavė jam daiktus. Tada atsilošė ir apžiūrėjo sidabrinį skystį. Nenusimanė apie eliksyrus, tad nežinojo koks tai galėtų būti. Nors ir abejojo ar jis padaro kažką gera.
-Žinai... nujaučiu, kad po kelių minučių čia bus eliksyrų karas,-sumurmėjo jau gailėdamasi, kad atėjo į šią pamoką.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Profesoriui baigus kalbėti mėlynakė liko sėdėti savo suole. Pradėti praktinės dalies neturėjo noro, atrodo nepatogus suolas staiga tapo visai patogiu. Juk nepasėdėti ir paplepėti atėjai... Galvoje nuskambėję žodžiai privertė Luną nusukti žvilgsnį nuo jaunojo profesoriaus ir nužvelgti klasę. Regis, nepažįstamųjų klasė iškart pasikeitė, kai juodaplaukės akys užkliuvo už pažįstamo vaikino. Džiaugdamasi, jog neteks dirbti su kokiu nors nepažįstamu mokiniu jaunoji anglė pakilo iš savo suolo ir žengusi vos kelis žingsnius atsirėmė į Elijah'aus suolą.
-Tikiuosi, esi pasiruošęs NIV praktikai,-šyptelėjo mėlynakė. Sulaukusi rudaplaukio atsakymo mergina pasisuko šonu ir nužingsniavusi prie Natanielio pasiėmė balsvus apsauginius akinius, tamsiai violetinį vandens šautuvą ir nė nežiūrėdama išsirinko pirmąjį pasitaikiusį eliksyrą. Vargu, ar būtų kas nors pasikeitę, jei Luna būtų atidžiai rinkusis eliksyrą. Apie šiuos žinojo tiek pat, kiek ir apie jų pačių gaminimą. Pasiėmusi reikiamus daiktus juodaplaukė atsistojo šalia vaikino ir laukė tolimesnių nurodymų. Apsiginklavusi apsauginiais akiniais, vandens šautuvu ir eliksyru varnė jautėsi, kaip maža mergaitė žaidžianti karą. Turbūt taip ir būtų atrodžiusi, jei ne po uniforma slepiamas sidabrinis durklas. Juk buvo pažadėjusi pati sau į sekančią NIV pamoką atsinešti kardą, kad jei profesorius sugalvos ką nors panašaus, kaip praėjusį kartą, bent jau turėtų ginklą. Žinoma, kardo neatsinešė, šį paslėpti būtų buvę gana sunku, tad šiuo atveju užteko ir sidabrinio durklo. Stovėdama ir rankose laikydama vandens šautuvą mergina nužvelgė kitus mokinius ir kilstelėjo galvą į profesorių.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
  Labai greitai dvylikametė pasigailėjo nusižengusi savo nerašytoms taisyklėms ir pirmoji užkalbinusi tą berniūkštį. Šis pasirodė esąs tikra rakštis minkštojoj vietoj, tokio bjauraus vaikėzo ji dar nemačiusi. Iš karto atsiėmė atgal palyginimą su koledžo auklėtoju – šis, nors irgi kandus ir pasipūtęs, buvo visai draugiškas (bent jau varniukams) ir tikrai ne toks kakutis.
  Tačiau trauktis nebuvo kur – buvo tikra, kad Sebastianas pradėtų iš jos tyčiotis.
  – Na, tai liūdna, nes teks dirbti su manimi, – apsimestinai linksmai šyptelėjo, nors akys jau spėjo sudrėkti.
  Buvo jautri, tad nieko keisto, kad aštrūs prefekto žodžiai ją sužeidė.
  – O vat eisiu ir paimsiu, – burbtelėjo ir, apsisukusi ant kulno, nukeliavo profesoriaus stalo link.
  Tiesa, iš pradžių reikėjo palaukti: pasiimti reikmenų jau susirinko nemaža mokinių eilė (Dio, niekada nebuvo mačiusi tiek mokinių nuodų ir vaistų pamokoje! Gal visgi permainos tikrai geras dalykas). Pastovėjusi porą minučių, kažkaip prasibrovė pro minią ir pasiėmė porą akinių bei raudoną pistoletą (derantį prie jos akinių), iškart pasitvėrė ir pilkoką buteliuką su eliksyru.
  Grįžusi į savo (ekhem, atsiprašau, Sebastiano) vietą, demonstratyviai pasidėjo reikmenis ant stalo. Žinoma, pasiėmė juos tik sau: tegul jis nemano, jinai tikrai nesiruošia jam vergauti.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
     Paskutinioji Lisetės vasara buvo baisi, ne - tiesiog tragiška! Nei šiltas oras ir visą dieną danguje spiginanti saulė, nei grįžimas į taip išsiilgtą gimtąją Prancūziją nesugrąžino plačios šypsenos į skaistų veidelį. Pastaroji dingo pačiu netinkamiausiu metu - per rausvaplaukės septynioliktąjį gimtadienį. Visa toji diena, rodos, ėjosi sklandžiai, būrys artimiausių draugų supo gimtuvininkę ir Natukas, žinoma, tarp jų. Jos mylimas brangus Natukas, kuris tą patį vakarą taip šlykščiai pasielgė su visą save (tiek kūnu, tiek siela) jam atidavusia prancūzaite. Tą naktį mylimas bernužėlis skendėjo kitos šliundros glėby. Aišku, jog prireikė laiko, kol klastuolė išsiropštė iš to tamsaus liūno, į kurį vis labiau grimzdo, tačiau likus savaitei prieš naujuosius mokslo metus, mergina pati sau pasisakė, jog bus stipri ir išdidi, visai tokia, kokia visada buvo.
     Žemiau kelių nusileidžiantis žalias klastuoliškas sijonas plėvesavo pilies koridoriuje, šviesi, itin vasariška palaidinė dailiai gulėjo ant liauno kūnelio, o rožiniai kiek susivėlę plaukai krito ant pečių. Mergužėlė pėdino į nuodų ir vaistų pamoką su užrašine bei žiobarišku tušinuku rankoje - paskutiniaisiais mokslo metais buvo pasirengusi mokytis kur kas uoliau nei praėjusiais.
      Įžengusi į kabinetą, prancūzė pasisveikino su jau klasėje buvusiais mokiniais (profesoriaus kabinete dar nebuvo) ir klestelėjo į vidurinįjį suolą prie sienos. Deja, visai linksmą ir malonų rytą sugadino naujojo... profeosriaus prisistatymas į klasės priekį. Klastūnyno globotinė žinojo, kad šiais metais Soreno von Sjuardo postą užims bendrakoledžis (dėl ko gi daugiau mergina galėjo atpėdinti į šią taip nemėgstamą pamoką?), tačiau mažiausiai tikėjosi, jog tai bus Natanielis. Mėlynos rausvaplaukės akys išsipūtė. Nemeluos, tai kur kas pasunkino visą tą reikalą su „būsiu stipri ir išdidi“, juk Lis nesitikėjo, kad baigęs mokyklą strazdanosis sugalvos čia grįžti. Nedidelė širdelė ėmė stipriai plakti, tačiau klastuolė dar laikėsi nepratrūkusi. Bent jau kol kas. Nepakako ir to, jog naujasis nuodų ir vaistų profesorius pasiskelbė turintis merginą. Na, juk iš dalies Lisetė ir taip tai žinojo, puikiai savo akimis matė.
     Darbas poromis. Šaunu. Puiki proga sutelkti savo dėmesį kitur, o ir gal pagelbėti kuriam, tikėjosi, jaunesniam klastuoliukui. Viena tokių klasės gale užkliuvo už mėlynų septyniolikmetės akių žvilgsnio. Dar geriau tai, jog šioji su savimi turėjo visus reikiamus daiktus, spalvos gal ir nebuvo tos, kurias rinktųsi pati klastuolė, bet bent jau nereikės artintis prie Nato.
-Sveikutė,- maloniai šyptelėjo Reinai ir prisėdo šalia,- tikiuosi, jog tu nieko prieš dirbti kartu.
     
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Edison lėtai, bet užtikrintai pėdino į požemiuose vyksiančią Nuodų ir Vaistų pamoką, kurios pastaruosius Hogvartse buvimo metus nesistengė per daug lankyti, mat jai nelabai sekasi gaminti eliksyrus ir viešai apsižioplinti ji tikrai netrokšta. Tik pravėrusi duris, varniukė pamatė jau mokinių prišmirinėjusią klasę ir giliai atsiduso. Tačiau stengdamasi per daug nepaisyti šurmulio, mergaitė akimis naršė klasę, bandydama nutaikyti tuščią suolą, tačiau, matyt, visi suolai buvo užimti, tik vieninteliam, kuriam galėjo prisėsti, jau sėdėjo toji mergelė iš ne itin gero susitikimo bibliotekoje. Na, nėra kur dėtis, kandžiai pagalvojo Edison, nutrepsėjo suolo link ir elegantiškai prisėdo (sakydama elegantiškai omenyje turėjo tai, kad nerangiai dribtelėjo ir koja užkabino bei užkliuvo katilą su knygomis). Nė nesiruošianti jų susirinkti, ji susmuko kėdėje ir stengėsi išlikti nepastebėta šalia sėdinčios moksleivės.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
  Clementine, pirštais žaisdama su medaliono grandinėle, žingsniavo nuodų ir vaistų kabineto link. Rytas buvo nuostabus, tad klastuolė net kiek gailėjosi, jog tenka lįsti gilyn į požemius. Ji niekaip nesuprato, kodėl šio dalyko kabinetas visuomet buvo po žeme – negi pilyje per maža vietos?
Suraukusi antakius ir silpnai purtydama galvą, trečiakursė, pagaliau pasiekusi kabinetą, pasisveikino su profesoriumi bei susirado laisvą suolą priešpaskutinėje eilėje. Jai patiko matyti priešakyje visą klasę, tačiau taip pat nenorėjo sudaryti vaizdo, jog į pamoką žiūri atsainiai, tad paskutiniąją eilę visuomet palikdavo ramybėje.
  Kelis kartus pažaidžius su savo plaukų sruogomis belaukdama kol prasidės pamoka ir kaip nebūtų keista sakyti, belaukdama kol Natanielis pradės nuodų ir vaistų pamokos teoriją, mergaitei pastebėjus kaip šalia jos atsisėda Edison, ši dar kartą kiek nemaloniai į ją pasižiūrėjo it kaip į kokį žemesnio lygį žmogų ir jai pašaipiai nusišypsojo. O išklausius vos ne visą Natanielio litaniją, mergaitė kažkiek su nepatenkintu veideliu davė jai žinoti, kad Clementine ruošiasi su ją kartu dirbti, netgi ir žinodama, kad geruoju tai tikrai nepasibaigs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Clementine Martes »

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Išklausiusi visus profesoriaus žodžius mėlynakė nužvelgė klasės priekyje šalia profesoriaus išdėliotus šiai pamokai reikalingus daiktus. Apsauginiai akiniai ir vandens šautuvas zombių apokalipsės tikrai nepriminė. Tie patys įvykiai du kartus nesikartoja... Vis dėl to naujų nuotykių jaunoji ispanė troško, tik regis, kol kas jų nenusimatė. Tiesa, per atostogas jų irgi nemažai patyrė, tik regis to neužteko. Mokiniams ėmus ieškoti poros Davina šalia savęs išgirdo puikiai pažįstamą balsą. Kilstelėjusi galvą septyniolikmetė šyptelėjo Keitui, tačiau netrukus šypseną pakeitė nuostaba. Mergina nesitikėjo, jog grįžusi po atostogų Keitą sutiks pamokoje ir dar pakeitusį plaukų spalvą. Turbūt jei ne pažįstamas balsas ir auskarai šio veide Davina nebūtų atpažinusi žaliaakio. Tiesa, ir pačios varnės plaukai buvo pasikeitę. Gana šviesūs rudi plaukai dabar krito ant pečių tamsiai rudomis didelėmis garbanomis.
-Sveikas, žinoma,-linktelėjo rudaplaukė ir šyptelėjusi švilpiui nužingsniavo prie profesoriaus stalo. Paėmusi du juodus šautuvus, apsauginius akinius ir du eliksyrų buteliukus jaunoji ispanė grįžo prie baltaplaukio. Padėjusi visus reikiamus daiktus ant vaikino stalo mergina atsirėmė į šį laukdama užduoties tęsinio.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Elijah kabinete besnūduriuojant prie jo suolo atsirėmė mergina, aišku, jis ją tikrai pažinojo..
- Kaži ar aš kam nors šiandien pasiruošęs, - šyptelėjo vaikinukas ir pažvelgė į Luną.. - Noriu tik eit atgal į kambarį ir dar truputį pagulėt, - šyptelėjo ir linktelėdamas sutiko kartu dirbti.. Tačiau atsinešti nuo profesoriaus stalo daiktų jis tikrai tingėjo, tačiau pakėlė savo sėdynę nuo kėdės ir nusirito iki profesoriaus stalo, pasiėmęs apsauginius akinius, išsitraukęs belekokį eliksyrą ir pasiėmęs vandens šautuvą, kuris tikrai jam sukėlė daugybė klausimų, tokių kaip kam, ką reiks su jais daryti, tačiau dabar tingėjo kažko klausti ar išvis kažką daryti tik gūžtelėjo pečiais ir grįžo prie Lunos.. Hogvartso mokykloje, žaisliniai šautuvėliai, na ir dasigyveno.. pamįslijo vaikis ir nevalingai šyptelėjo, tačiau stengėsi, kad kiti to neužmatytu ir laukė tolimesnių profesoriaus nurodymų.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Sebastianas pastebėjo kaip iškart po jo žodžių mergaitės akyse pradėjo kauptis ašaros. Ką tokio blogo pasakė? Net nenutuokė. Juk elgėsi pakankamai draugiškai. Na, visiems anksčiau ar vėliau tenka susitaikyti, kad ne visi nori būti draugais. Tiesa, Azrielis dažniausiai tai tikrai suprantamai parodo kitiems, o, kad kažkokia mergiotė pažliumbs vaikinukui nekėlė jokių emocijų. Tegul sau, norit pasakyti, kad reikėtų paguosti ir atsiprašyti? Kad lygtais neturi už ką. Taip pat derėtų susitaikyti ir su ta mintimi, kad ne visiems rūpi tavo vardas.
Vaikinukas patenkintas stebėjo kaip mažvaikė nueina prie profesoriaus. Kaip gerai kai jaunėlius galima pavarinėti, na, vyresniems Sebastianas taip pat neteikė išimčių. Šiais laikais visi lygūs. O tada italiūkštė grįžo. Kaip kokį kirminą radusi vištelė atsisėdo į suolą demonstratyviai iš snapo numesdama savo grobį (šiuo atveju vandens šautuvėlį, akinius ir eliksyrą). Sebastianas kilstelėjo antakius.
- Tikriausiai juokauji,- suraukęs antakius ištarė. Stodamasis eiti link profesoriaus stalo keturiolikmetis lyg netyčiomis užkabino mergaitės stalo pusę ir eliksyras nugarmėjo ant žemės. sudužo ir išsipylė ant žemės.
- Oi, nepastebėjau, labai apgailestauju,- ištarė dirbtinai patempdamas lūpą.- Tikriausiai karma,- plačiai nusišypsojo Rafaelai dirbtine šypsena. Na, iš šono ji gal ir atrodė tikra, bet treniruotės padeda. Jau neatsimena kada paskutinį kartą tikrai šypsojosi. Ar šis pasaulis iš viso vertas tikros Sebastiano Azrielio šypsenos? Vaikinukas nuėjo link profesoriaus ir paėmė akinius, žalią šautuvėlį ir dvejus eliksyrus. Lygtais reikėjo vieno, bet imdamas nekreipė dėmesio. Grįžęs į suolą padėjo daiktus ant stalo ir vieną eliksyrą ištiesė mergiotei:
- Štai, matai, jau turi iš ko mokytis draugiškumo. Kaip ten sako? Sharing is caring?- vėl šyptelėjo.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
 Vėl prabėgo visa vasara. Mayra, vis dar apsimūturiavusi rūbais, stengėsi paslėpti tuos priaugtus kilogramus per tris mėnesius ligoninėje. Nedrąsiai pravėrusi kabineto duris, klastuolė suprato, kad niekas į ją net neatkreipė dėmesio ir nustūmusi nerimo sukeltas blogas mintis ji atsisėdo į pirmą suolą, tikėdamasi, kad per praktiką prie profesoriaus stalo susigrūdę mokiniai neparvers jos ir jai neteks vaikščioti sugipsuotai. Įdomu, ar Sorenas vos Sjuardas vėl ves pamokas? Nors ir girdėjo tarp klastuolių gandus, kad kažkas iš baigusiųjų mokyklą eis ragauti profesoriaus duonos, Mayra tikrai nesitikėjo, kad prieš klasę atsistos nelabai gerai pagarsėjęs (na, bent jau pagarsėjęs) Natanielis Lizertas. Atsigavusi iš mini šoko, klastuolė suprato, kad negirdėjo kas dabar vyks, bet šalia sėdėjusi švilpė paklausė ar kas nors ieško poros.
-Labas,-į šviesiaplaukę kreipėsi ji,-gal galėtume dirbti kartu? Ir, jeigu sutinki, gal galėtum paaiškinti, kas čia dabar vyksta, nes nieko negirdėjau pamačiusi jį,-klastuolė mostelėjo mokytojo pusėn.

*

kablelis

Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Stevie, atidariusi nuodų ir vaistų kabineto duris, apstulbo: panašu, kad profesorius von Sjuardas dar neatėjęs į pamoką. O tai buvo keista. Mergaitė įsitaisė klasės viduryje ir su šiokiu tokiu nekantrumu laukė senojo profesoriaus. Tačiau nuostaba, kai nepamatė von Sjuardo, buvo niekas, palyginus su tuo, ką grifė pajuto, kai pamatė į klasės priekį žingsniuojantį Natanielį Augustą Lizertą. Jis... Profesorius?! nustėrusi paklausė savęs ketvirtakursė. Logikos čia tiek pat, jeigu dabar aš eičiau dėstyti... Grifiukė prisiminė kartą atlikusi praktiką su šiuo mokiniu, tai yra, profesoriumi. Tai buvo be galo keista. Tačiau Stevei teko pripažinti: Natanielis yra keistas, tačiau įdomus berniokas. Galbūt ir pamokos bus neblogos?
Išgirdusi, ką reikės nuveikti, grifė susiraukė: ji neturėjo nė mažiausio noro ieškotis poros. Tačiau reikia, tai reikia. Apsižvalgiusi ketvirtakursė nepamatė nė vieno pažįstamo veido. Tačiau dar kartą peržvelgusi mokinius Stevie pamatė, kad vis tik vieną žmogų pažįsta. Tik kaži, ar labai nori prie to žmogaus eiti... Tačiau kiti mokiniai jau, atrodo, buvo pasiskirstę, tad neliko ką daryti. Stevie neskubėdama, tarsi prisibijodama, prisiartino prie baltaplaukės grifės.
- Sveika, Elride, - pasisvekino ji. - Kadangi reikia dirbti poromis, gal nori tą daryti kartu?
Stevie nejuto nė mažiausio noro sakyti to, ką pasakė. Ji pernelyg gerai prisiminė, kad įvyko jau beveik prieš dvejus metus. Tačiau porininko reikėjo. Vis dėlto mergaitė vylėsi, kad Elride atsisakys. Gal taip būtų geriau...

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Natanielis šypsojosi, stebėdamas kaip, bene kas antro, mokinuko akys juokingai išsprogsta, vos šiems pamačius, jog ilgaamžio von Sjuardo vietą pakeitė jaunasis Klastūnyno lovelasas.
 Taip, strazdaniui dėmesys visada patiko, savo charizma aštuoniolikmetis pasižymėjo net labiau už vėlionę sesutę. Te jai būna minkšta žemelė, - mintyse nebyliai pridūrė it bobutė prie seniai iškeliavusiųjų giminių kapo ir nužvelgė susirinkusiuosius. Bestebint kaip skirtingaamžių, kai kurių vos metais už patį vaikinuką jaunesnių, mokinukų skruzdėlynas bendradarbiauja tarpusavy, Augusto lūpų kampučiai kilstelėjo, smaragdinių akučių žvilgsniu užfiksavus pažįstamus veidus.
- Net Paukštelis sugebėjo atskrist, - džiūgiai burbtelėjo po nosimi buvęs mokinys, o išgirdęs dūžimo garsą, stengdamasis nuslėpti savąjį valiūkiškumą bei nežinia kodėl kylančią juoko bangą, rimčiau suraukė tamsius antakius bei dar kelias sekundes įdėmiai skenavo varnanagį.
- Mažiau naktimis darbuokis ir rankos nedrebės, - nematęs visos eigos, bet puikiai pastebėjęs savim patenkintą šypsnį, prefekto ženklelį nešiojančio, berniūkščio lūpose, pakomentavo vos prieš metus pats išdaigas krėtęs profesoriūkštis ir staiga išvydo grakščiai, tarp nepatogių, medinkojų suolų, plaukiojančią prancūziško kraujo savininkę. Tą pačią, kurią taip škotas brangino ir drįso vadinti tik savo. Keista, tačiau nuo pat vasaros, tiksliau birželio, vidurio, Lisetė atitolo nuo Lizertų pirmagimio. Žinoma, pats Natukas iš pradžių nei kiek nesielvartavo, maža kas ten būna tom merginom, - ramiai sau manė, tačiau net po gerų poros savaičių rausvaplaukei netapus šiltesnei, o atvirkščiai - dar labiau ėmus atsiriboti ir, rodos, net bandyti pamiršti faktą, jog Natas išvis egzistuoja, vaikinukas pradėjo nerimauti. Nesuprato jaunasis Romeo, kas baisaus nutiko jo mergytei, o ir kitas klausimas - ką jis pats blogo galėjo būti padaręs - sumišusios širdelės neguodė. Iki šiolei viską nurašinėjęs nepakankamam dėmesio skyrimui dėl siekio surasti išsvajotąją specialybę, Augustas sumišo. Artistas buvo įsitikinęs, jog santykiai su savąja mergyte pasitaisys iškart po to, kai šis užims profesoriaus vietą. Deja. Po klasę plaukiojanti avetiniaplaukė prancūzaitė anaiptol neatrodė nei laimingesnė, nei Natukui mielesnė nuo pat paskutiniojo porelės vasaros susitikimo. Gal gimtadienio dovana nepatiko? Gal naujo plaukų atspalvio nepastebėjau, ar makiažo, ar manikiūro, pedikiūro? Gal vardadienį praleidau ar kokią prancūzišką šventę? Hmm... O jei ji norėjo, kad kartu važiuočiau pas jos gimines?! O aš užsiverčiau darbais kaip koks nesupratingas Kepsniukas. Pala... Palaa... O jei Kepsniukas kur nors pridergė ir aš nesužiūrėjau. Velnias! O jeigu ji nori skirtis? Ne, ne, čia dėl Kepsniuko. Taip, teisingai, paršelis kaltas, - entuziastingai mintijo jaunuolis ir jau buvo ryžtingai besiruošiąs prieiti prie mylimosios la Claire, taip sakant, vyriškai priremti prie sienos ir ištardyti, ko šioji taip užsispyrė, ir pagaliau sužinoti tikrąjį atsakymą į taip knietintį klausimą, kai netikėtai prieš aštuoniolikmetį, it kraujasiurbė dėlė, tarsi iš giedro dangaus, tiksliau sakant, iš tamsios pelkės, išlindo varinių garbanų savininkė. Kaip visada ne laiku, - tvardydamasis nesusikeikti, sugriežė dantimis strazdanius ir piktokai nužvelgė tą raudongalvę rakštį mergiotės pavidalu.
- Pagarbiau su naujuoju koledžo vadovu, Morgana, - oficialiai atsakydamas į bene bendraamžės išsišokimą, prabilo anglas ir išgirdęs sekančią šiosios frazę, tik pavartė žalsvai aksomines, po tankiais antakiais besislepiančias akutes.
- Uhh... Gerai. - Dar nervingai atsiduso, pametęs iš akiračio savąją mūzą. Visgi atsisakyti darbo su Morgana negalėjo, juk pats pirmas pateikė tokį pasiūlymą prieš visą klasę, tad, tyliai prižadėjęs sau vėliau išsiaiškinti su širdies dama, pasiėmė juodaplastmasį žiobarišką vandens šautuvėlį ir garsiai krenkštelėjo, skubėdamas nerimstantiems mokinukams išaiškinti antrąją praktinės užduoties dalį.
- Užduotis paprasta, gan panaši į „Bado Žaidynes”, tik reikia pasistengti labiau dirbti poromis. - Kiek pritilo strazdanius, dar duodamas vaikams kelias sekundes aprimti. - Taigi, šiame kabinete kažkur gerai paslėpiau dešimt buteliukų su priešnuodžiais nuo jūsų išsirinktų eliksyrų. Taip gerai, kad, tiesą sakant, pats nebeprisimenu kur, - kaltai pasikasė pakaušė vaikinukas, vis dar slapta akimis ieškodamas rausvosios. - Jūsų tikslas - juos visus surasti. Žinoma, paprastas ieškojimas būtų baisiai nuobodus, todėl... Ai! Dar visi greitai susipilkite gautus eliksyrus į šautuvus, va taip va, - pademonstravo su savuoju žaisliniu ginklu paskubom pridūręs Natukas ir luktelėjo, kol tą patį padarys mokinukai, - aha, gerai. Taigi, norėdami rasti priešnuodžius pirmi, turite sukliūdyti priešininkų poroms. Logiška, ane? O tai padaryti galite šaudydami į juos turimais eliksyrais. - Toliau dėstė jaunasis profesorius, -  galimos tik penkios dešimtys šūvių iš vieno šautuvo, na, poroje gaunasi visas šimtukas. Beje, jeigu jūsų porininkas yra „sužeidžiamas” ir per kelias minutes negauna rastojo priešnuodžio, jūs kartu su juo iškrentate iš žaidimo. Naudotis negalima tik burtų lazdelėmis, o visa kita - prašom. - Galiausiai baigė ilgąjį monologą tatuiruotasis ir suplojęs rankomis, vyptelėjo, - tegul žaidimas prasideda!
- O tau viskas aišku, ryži? - grįžtelėjęs į garbanę kiek tyliau paklausė šios pradedantysis eliksyrininkas ir užsidėjo balsvus akinukus.




//Viskas paaiškinta dialoge. Kas nesuprato - nu tai skaitykit dar, duh. Ne, šiaip atakuokit drąsiai žinutėm.;D Dar kartą pakartosiu po šiom eilutėm, nes turim tinginių (*cough* Morgas *cough*).
Tai va, pripildot pasirinktais eliksyrais vandens šautuvėlius ir susiorganizuojat poroje kokią strategiją/planą kaip kovosite su priešininkų poromis. (Nu čia nebūtina ta strategija, bet 1. ji didina rpg post'o simbolių skaičių ir 2. ją turint bus lengviau įveikti varžovus). Taigi, kai pradedat kariauti - purkštis eliksyrais - nepamirškit, kad max galit padaryti 50 šūvių ir žiūrėkit, kad jūsų pačių nepašautų. Jei jus pašovė - nu dar nieko, gyvensit, bet jei per kelias minutes nuo to laiko, kai jus pašovė, negavot rastojo priešnuodžio nu tai vsio, mirtis jums ir jūsų porininkui agrastuose. Abu iškart iškrentat iš žaidimo ir sėdit ant kėdutės bei laukiat pamokos galo. Tie priešnuodžiai (jųiš viso 10) gali būti paslėpti visur: lentynose, pastalėse, kokiam katile, įrankių spintoje, virš durų ir t.t. Jei randat priešnuodį, nors nesat pašauti, tai valio, pasilikit sau, gal dar prireiks. Ai, kaip visi profesoriai sako: NeBūKiT vUnDeRmAgAi, nu, nes neįdomu. IR JOKIŲ BURTŲ LAZDELIŲ!//



*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
  Jiedu su Nilu nieko nesuprasdami stovėjo klasės priekyje, kai profesorius teikėsi paaiškinti kitą pamokos dalį. Vajetau! Karas! Visada svajojo sužaisti vandens karą kurioje nors iš klasių, tačiau net nesvajojo, kad vieną dieną jos mažytė svajonė išsipildys! Viena aišku – su von Sjuardų klano atstovu to niekada nebūtų įvykę. Tas naujasis mokytojas jai jau ėmė patikti.
  – Kaip kieta! – pasidalino įspūdžiais su porininku, – Nors ir truputį baisu, ką? Aišku, smagu šaudytis ir visą kitą, nors, turiu pripažinti, nerimauju, kad kas nors pataikys į mane. Žinai, aš kartais pamirštu dairytis po šonus, – liūdnai šyptelėjo, prisiminusi Elę, kuri turėjo aukotis savo šonkauliais, nes Nora buvo itin nepastabi, – ir po to gaunu velnių. Tikėkimės, šįsyk taip nebus. Juk ir tave turėsiu saugoti, ką? – nusijuokė.
  Nieko nelaukdama, patraukė į kampą, kur visą jos gyvenimą stovėjo apdulkėjusių knygų lentyna ir pasislėpė už jos, ranka pamojo Nilui, kad ir šis sektų paskui ją.
  – Mums reikia susigalvoti strategiją, – pratarė, jau pildamasi nuodus (sukeliančius nudegimus) į pistoleto rezervuarą, – Gal, manau, tu galvok? Mąstymas niekada nebuvo mano stiprioji pusė, aš greičiausiai iškart pulčiau, – sukrizeno.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!