0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai: 41
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #165 Prieš 3 savaites »
Šarlotei buvo liūdna. Jai kaip visada nesisekė... Draugų nėra, mokiniai šaiposi, pamokos sunkios ir nesuprantamos... Iš kur ji, pirmakursė, galėjo žinoti, kaip pasistatyti teleskopą?.. O ta mokytoja turėjo pastebėti būtent ją... Buvo labai skaudu.
Mergaitė keliavo ežero pakrante tikėdamasi kur nors pasislėpti nuo kitų mokinių. Jai visiškai nesinorėjo, kad kas nors ją matytų. Ir vėl pradėtų tyčiotis, čia viskas aišku... Ir kodėl jai turi taip nesisekti? Šarlotė stengiasi mokytis, stengiasi suprasti pamokas. Argi ji kalta, kad jai reikia daugiau laiko įsisavinti informaciją? Tai nereiškia, kad ji yra visiškai kvaila...
Mergaitė pasiekė kažkokį atokų krantą, kur galėjo nieko nesusitikti. Toks variantas jai visiškai tiko, tad ji atsisėdo ir apsikabino kelius. Ant žemės sėdėti buvo šalta, bet Šarlotė nekreipė dėmesio. Norėjosi susigūžti savyje ir pasislėpti nuo pasaulio. Gal išties reikėtų įšokti į ledinį ežerą? Juk niekas jos net nepasigestų... Nebent toji seniūnė nusiviltų, kad nebeturi prie ko kabinėtis. Nors tokios kaip ji tikriausiai visada randa, prie ko prikibti... Vadinasi, jai tikrai nebėra priežasties čia pasilikti. Šarlotė atsistojo ir priėjo prie pat vandens. Žiūrėjo į jį, bet įšokti vis tiek nebuvo drąsu. Negi ji net ir to nesugeba padaryti?..
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai: 36
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #166 Prieš 2 savaites »
Taigi Violeta nusprendė išeiti pasivaikščioti,nes ji norėjo atsipalaiduoti kartais net pačiai stipriausiai mergaitei reikia poilsio. Lestrange ne iš karto nusprendė kur eis. Hm gal tiktų atokus ežero krantas? Juk ne veltui jis vadinamas atokiu ten bus galima pailsėti ir atsipalaiduoti. Po trumpo pamąstymo Klastuolė pasileido šuoliais ir su šypsena veide. Mergaites nebuvo įmanoma atpažinti ,nes ji niekada nebuvo tokia linksma nebent tik tais atvejais kai tyčiojosi iš kitų. Pridėjusi reikiama vieta Violeta atsisėdo ant žolytės prie pat ežero kranto ir ilgai žiūrėjo į vandienį Lestrange tai kėlė labai malonų jausmą ji buvo labai rami ir atrodo niekas ne galejo sutrukdyti. Po kiek laiko Klastuolė atsigulė ir žiūrėjo į dangų , Kad tik niekas šito momento nesugadintų . Pamanė sau Violeta Lestrange.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai: 41
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #167 Prieš 2 savaites »
Šarlotė buvo tokia niekam tikusi, kad nesugebėjo net... Nusižudyti. Arba bent pabandyti nusižudyti. Bet ar jai reikalingas toks gyvenimas? Jeigu tik ji padaro menkiausią klaidelę, tą kas nors būtinai pastebi ir pradeda tyčiotis. Mergaitė nebemokėjo su tuo kovoti. Ji sukūkčiojo ir nusisuko nuo vandens...
Deja, kaip tik tą akimirką kažkas atsigulė žolėje, ir Šarlotė spėjo, kad tai mokinys. Negi jai nesiseka netgi būti vienai? Kuo ji taip nusikalto dangui?.. Mergaitė pažvelgė į jį, tada - vėl į tą mokinį. Per žolę nelabai matė, tad nesuprato, ar ten berniukas, ar mergaitė. Ką daryti dabar? šiek tiek išsigando Šarlotė. Tikriausiai teks tiesiog eiti iš čia. Kur man eiti, kad galėčiau pabūti viena?.. Ji liūdnai atsiduso ir kuo tyliau patraukė mokyklos link. Dėl visa ko išsitraukė lazdelę, nors kažin ar ji pravers - mergaitė vis dar nesuprato, kaip tiksliai reikia tarti burtažodžius...
Nelaimei, tas, kas gulėjo žolėje, gulėjo kaip tik ten, pro kur Šarlotei reikėjo praeiti. Tu tik tylėk ir nieko nesakyk, aš išeinu mintyse maldavo mergaitė pamažu artindamasi prie gulinčiojo. Bet negi ji tikėjosi, kad pasiseks? Būdama visai arti, kaip spėjo pastebėti, mergaitės Šarlotė už kažko užkliuvo ir vos nenugriuvo ant žemės. Atrodė, kad viskas gerai, bet tada suprato, kad rankoje nebeturi lazdelės.
- Kur mano lazdelė? - sumurmėjo ji ir sukūkčiojo. Jai ir vėl nepasisekė...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai: 36
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #168 Prieš 1 savaitę »
Violeta užsisvajojo, kaip viena minutę sau už nugaros išgirdo kažką nukrentant tada staigiai pašoko ant kojų dar iki galo nelabai suvokdama kas įvyko. Atsisukusi pamatė šalia nukritusią mergaitę Lestrange pabandė paduoti jei ranką. - Ar tau pa..... Nebaigusi žodžio Klastuolė suvokė Sekundėlę Violeta čia juk Grifė kodėl turėtum jai padėti? Violeta išsišiepė dar vis tiesdama mergaitei ranką. Pati Violeta nusprendė atsisėsti , kad ir kitai mergaitei būtų lengviau. - Taigi kuo vardu? Kaip matau pati esi Grifė ir greičiausiai purvakraujė ? Man kaista kaip tu ten patekai. Violetai patiko tyčiotis iš šitos nevykėlės , tad ji tęsė. - Tikriausiai supranti , kad tokioms nevykėlėms kaip tu čia ne vieta? Tada apsidairė ir pamatė kitos mergaitės ant žoles gulinčia lazdelę Dar vienas būdas jei padaryti blogai .Klastuolė atsistojo ir nuėjo paimti mergaitės lazdelės - Šitą pasiliksiu sau ačiū už dovanėle. Ir nusijuokė. Jau buvo pasiruošusi išeiti , bet pamanė , kad būtų visai smagu dar pakankinti ne kalta mergaitę. Bet laukė kol pradės kalbėti kita mergaitė, Grifė Violetai kol kas dar ne  žinomu vardu.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai: 41
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #169 Prieš 1 savaitę »
Vieną akimirką pasirodė, kad ta mergaitė bus maloni, tad Šarlotė spėjo apsidžiaugti. Deja, neatrodė, kad šiai mergaitei yra lemta džiaugtis... Vos po poros žodžių buvo galima suprasti, kad ant žemės gulinti mokinė nėra draugiška. Ji pradėjo tyčiotis - ir darė tą visiškai atvirai. Šarlotė nesuprato, kuo jai nusikalto. Juk matau tave pirmą kartą gyvenime. Ką aš tau padariau?.. Garsiai to paklausti nedrįso, nes spėjo, kad tokiu atveju mergaitė iš jos dar labiau tyčiotųsi.
- Aš... - pradėjo ji, nors nežinojo, ką sakys toliau. Ji nebuvo purvakraujė, bet tai niekam nerūpėjo. Bent jau ne šitai mergaitei... Ar iš viso verta ką nors sakyti? Labiausiai norėjosi tiesiog tylėti... Šarlotė beveik neabejojo, kad tokiu atveju geriau nebus, bet jau nebeturėjo jėgų...
- Mano lazdelė!.. - sumurmėjo ji, bet suprato, kad ta mergaitė jos savo noru neatiduos. Nelaimei, Šarlotė neįsivaizdavo, ką dabar reikėtų daryti. Viskas buvo labai sudėtinga. Kodėl jai turi taip nesisekti? Kodėl visi šitos mokyklos mokiniai taip mėgsta ją skriausti? Šarlotė jau buvo pamiršusi apie merginą, kuri buvo labai maloni per astronomijos pamoką, tuo labiau, kad taip ir nesuprato, kodėl ji taip draugiškai elgėsi. Visi manęs nekenčia... susimąstė mergaitė ir pakėlė akis į nepažįstamąją.
- Tai mano lazdelė, - įsidrąsino pasakyti Šarlotė. Kurį laiką galvojo, ar verta dar ką nors pridėti, kai galiausiai pridūrė: - Ar negalėtum man jos atiduoti? Aš tau nieko nepadariau...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG