0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #165 Prieš 2 metus »
Šarlotei buvo liūdna. Jai kaip visada nesisekė... Draugų nėra, mokiniai šaiposi, pamokos sunkios ir nesuprantamos... Iš kur ji, pirmakursė, galėjo žinoti, kaip pasistatyti teleskopą?.. O ta mokytoja turėjo pastebėti būtent ją... Buvo labai skaudu.
Mergaitė keliavo ežero pakrante tikėdamasi kur nors pasislėpti nuo kitų mokinių. Jai visiškai nesinorėjo, kad kas nors ją matytų. Ir vėl pradėtų tyčiotis, čia viskas aišku... Ir kodėl jai turi taip nesisekti? Šarlotė stengiasi mokytis, stengiasi suprasti pamokas. Argi ji kalta, kad jai reikia daugiau laiko įsisavinti informaciją? Tai nereiškia, kad ji yra visiškai kvaila...
Mergaitė pasiekė kažkokį atokų krantą, kur galėjo nieko nesusitikti. Toks variantas jai visiškai tiko, tad ji atsisėdo ir apsikabino kelius. Ant žemės sėdėti buvo šalta, bet Šarlotė nekreipė dėmesio. Norėjosi susigūžti savyje ir pasislėpti nuo pasaulio. Gal išties reikėtų įšokti į ledinį ežerą? Juk niekas jos net nepasigestų... Nebent toji seniūnė nusiviltų, kad nebeturi prie ko kabinėtis. Nors tokios kaip ji tikriausiai visada randa, prie ko prikibti... Vadinasi, jai tikrai nebėra priežasties čia pasilikti. Šarlotė atsistojo ir priėjo prie pat vandens. Žiūrėjo į jį, bet įšokti vis tiek nebuvo drąsu. Negi ji net ir to nesugeba padaryti?..
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #166 Prieš 2 metus »
Taigi Violeta nusprendė išeiti pasivaikščioti,nes ji norėjo atsipalaiduoti kartais net pačiai stipriausiai mergaitei reikia poilsio. Lestrange ne iš karto nusprendė kur eis. Hm gal tiktų atokus ežero krantas? Juk ne veltui jis vadinamas atokiu ten bus galima pailsėti ir atsipalaiduoti. Po trumpo pamąstymo Klastuolė pasileido šuoliais ir su šypsena veide. Mergaites nebuvo įmanoma atpažinti ,nes ji niekada nebuvo tokia linksma nebent tik tais atvejais kai tyčiojosi iš kitų. Pridėjusi reikiama vieta Violeta atsisėdo ant žolytės prie pat ežero kranto ir ilgai žiūrėjo į vandienį Lestrange tai kėlė labai malonų jausmą ji buvo labai rami ir atrodo niekas ne galejo sutrukdyti. Po kiek laiko Klastuolė atsigulė ir žiūrėjo į dangų , Kad tik niekas šito momento nesugadintų . Pamanė sau Violeta Lestrange.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #167 Prieš 2 metus »
Šarlotė buvo tokia niekam tikusi, kad nesugebėjo net... Nusižudyti. Arba bent pabandyti nusižudyti. Bet ar jai reikalingas toks gyvenimas? Jeigu tik ji padaro menkiausią klaidelę, tą kas nors būtinai pastebi ir pradeda tyčiotis. Mergaitė nebemokėjo su tuo kovoti. Ji sukūkčiojo ir nusisuko nuo vandens...
Deja, kaip tik tą akimirką kažkas atsigulė žolėje, ir Šarlotė spėjo, kad tai mokinys. Negi jai nesiseka netgi būti vienai? Kuo ji taip nusikalto dangui?.. Mergaitė pažvelgė į jį, tada - vėl į tą mokinį. Per žolę nelabai matė, tad nesuprato, ar ten berniukas, ar mergaitė. Ką daryti dabar? šiek tiek išsigando Šarlotė. Tikriausiai teks tiesiog eiti iš čia. Kur man eiti, kad galėčiau pabūti viena?.. Ji liūdnai atsiduso ir kuo tyliau patraukė mokyklos link. Dėl visa ko išsitraukė lazdelę, nors kažin ar ji pravers - mergaitė vis dar nesuprato, kaip tiksliai reikia tarti burtažodžius...
Nelaimei, tas, kas gulėjo žolėje, gulėjo kaip tik ten, pro kur Šarlotei reikėjo praeiti. Tu tik tylėk ir nieko nesakyk, aš išeinu mintyse maldavo mergaitė pamažu artindamasi prie gulinčiojo. Bet negi ji tikėjosi, kad pasiseks? Būdama visai arti, kaip spėjo pastebėti, mergaitės Šarlotė už kažko užkliuvo ir vos nenugriuvo ant žemės. Atrodė, kad viskas gerai, bet tada suprato, kad rankoje nebeturi lazdelės.
- Kur mano lazdelė? - sumurmėjo ji ir sukūkčiojo. Jai ir vėl nepasisekė...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #168 Prieš 2 metus »
Violeta užsisvajojo, kaip viena minutę sau už nugaros išgirdo kažką nukrentant tada staigiai pašoko ant kojų dar iki galo nelabai suvokdama kas įvyko. Atsisukusi pamatė šalia nukritusią mergaitę Lestrange pabandė paduoti jei ranką. - Ar tau pa..... Nebaigusi žodžio Klastuolė suvokė Sekundėlę Violeta čia juk Grifė kodėl turėtum jai padėti? Violeta išsišiepė dar vis tiesdama mergaitei ranką. Pati Violeta nusprendė atsisėsti , kad ir kitai mergaitei būtų lengviau. - Taigi kuo vardu? Kaip matau pati esi Grifė ir greičiausiai purvakraujė ? Man kaista kaip tu ten patekai. Violetai patiko tyčiotis iš šitos nevykėlės , tad ji tęsė. - Tikriausiai supranti , kad tokioms nevykėlėms kaip tu čia ne vieta? Tada apsidairė ir pamatė kitos mergaitės ant žoles gulinčia lazdelę Dar vienas būdas jei padaryti blogai .Klastuolė atsistojo ir nuėjo paimti mergaitės lazdelės - Šitą pasiliksiu sau ačiū už dovanėle. Ir nusijuokė. Jau buvo pasiruošusi išeiti , bet pamanė , kad būtų visai smagu dar pakankinti ne kalta mergaitę. Bet laukė kol pradės kalbėti kita mergaitė, Grifė Violetai kol kas dar ne  žinomu vardu.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #169 Prieš 2 metus »
Vieną akimirką pasirodė, kad ta mergaitė bus maloni, tad Šarlotė spėjo apsidžiaugti. Deja, neatrodė, kad šiai mergaitei yra lemta džiaugtis... Vos po poros žodžių buvo galima suprasti, kad ant žemės gulinti mokinė nėra draugiška. Ji pradėjo tyčiotis - ir darė tą visiškai atvirai. Šarlotė nesuprato, kuo jai nusikalto. Juk matau tave pirmą kartą gyvenime. Ką aš tau padariau?.. Garsiai to paklausti nedrįso, nes spėjo, kad tokiu atveju mergaitė iš jos dar labiau tyčiotųsi.
- Aš... - pradėjo ji, nors nežinojo, ką sakys toliau. Ji nebuvo purvakraujė, bet tai niekam nerūpėjo. Bent jau ne šitai mergaitei... Ar iš viso verta ką nors sakyti? Labiausiai norėjosi tiesiog tylėti... Šarlotė beveik neabejojo, kad tokiu atveju geriau nebus, bet jau nebeturėjo jėgų...
- Mano lazdelė!.. - sumurmėjo ji, bet suprato, kad ta mergaitė jos savo noru neatiduos. Nelaimei, Šarlotė neįsivaizdavo, ką dabar reikėtų daryti. Viskas buvo labai sudėtinga. Kodėl jai turi taip nesisekti? Kodėl visi šitos mokyklos mokiniai taip mėgsta ją skriausti? Šarlotė jau buvo pamiršusi apie merginą, kuri buvo labai maloni per astronomijos pamoką, tuo labiau, kad taip ir nesuprato, kodėl ji taip draugiškai elgėsi. Visi manęs nekenčia... susimąstė mergaitė ir pakėlė akis į nepažįstamąją.
- Tai mano lazdelė, - įsidrąsino pasakyti Šarlotė. Kurį laiką galvojo, ar verta dar ką nors pridėti, kai galiausiai pridūrė: - Ar negalėtum man jos atiduoti? Aš tau nieko nepadariau...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #170 Prieš 2 metus »
Violeta žiūrėjo mergaitei į akis ir stebėjo kaip ji kenčia.
- Taigi taip ir man neprisistatei taip visai nemandagu.- Lestrange pašaipiai nusijuokė dar vis laikydama nepažįstamos grifės būrtų lazdelę. Po kiek laiko ta grifė kažką sumurmėjo, bet Violetai tai nė kiek nerūpėjo. Na jo vos norėjau išeiti normaliai pasivaikščioti būtinai turėjau sutikti šita kvaila purvakrauję ir ką ji čia iš vis veikia? jai čia nei kiek ne vieta iš kitos pusės man labai smagu pasityčioti iš šitos prakeiktos nevykėlės.-Po kiek laiko grifė išdrįso pasisakyti dėl savo lazdelės.
- Ha tavo lazdelę.- Pašaipiai nusikvatojo Lestrange.- Tau jos net nereikia tu net nemoki ja naudotis tau ji nereikalinga purvakrauje!- Violeta metė pašaipų žvilgsnį į mergiukštę.- Be to kodėl turėčiau tau ją atsiduoti aš neturėčiau klausyti tokių nevykėlių purvakraujų kaip tu aš daug aukščiau nei tu. - Klastuolė ilgai laukė grifės reakcijos ar atsakymo.- Beje gal būt jau ir sakiau, kad tau čia ne vieta žinai purvakraujams galėtų būti įsteigta atskira mokykla ,nes tokie kaip tu yra gerokai atsilikę ir nenusipelnė čia būti. - Antrakursė garsiai nusikvatojo dar vis žiūrėdama mergaitei į akis. Man įdomu ar tėvai bent ja myli, nes nemanau,kad tokia kaip ji apskritai kas nors myli.   
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Violeta Lestrange »

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #171 Prieš 2 metus »
Šarlotė žiūrėjo į tą nemandagią mergaitę ir vis labiau stebėjosi: kaip žmogus gali būti toks bjaurus?.. Grifiukė žiūrėjo ir labai stengėsi neverkti. Bet kaip galima neverkti, kai ta nepažįstama mergaitė jos juodai nekenčia?.. Ir už ką? Ką tokio blogo Šarlotė padarė?.. Mergaitė garsiai šniurkštelėjo ir nusisuko.
- Ne... Tavo reikalas... Ar aš moku naudotis... Lazdele, ar ne... - atsikirsti labai trukdė iš akių tekančios ašaros, bet Šarlotė labai stengėsi. Ji nežinojo, kas yra purvakraujis, bet negalėjo to prisipažinti, tad šitą pasakymą nuleido negirdomis. Ta bjauri mergaitė ir taip ras, prie ko prisikabinti...
- Pati tu atsilikusi... - vos girdimai sumurmėjo grifiukė ir dar kartą šniurkštelėjo. Ji jautėsi labai nelaiminga... Visi jos nekentė, visi tik ir ieškojo progos išsityčioti... O šita mergaitė darė tą itin originaliai ir nemaloniai...
Nenoromis Šarlotė vėl atsisuko į tą nemalonią pašaipūnę, bet jai nusikvatojus vėl nusisuko. Atsisėdo į žolę ir bandė pasislėpti joje. Aš jai nieko nepadariau... susimąstė mergaitė ir dar garsiau pravirko. Verkė taip, kad pradėjo skaudėti galvą, tačiau negalėjo nustoti. Šarlotė priglaudė veidą prie žolės ir tikėjosi, kad taip pavyks pasislėpti. Nelaimei, jokios kitos išeities apsisaugoti nuo nemalonios mergaitės ji nesugalvojo.
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #172 Prieš 2 metus »
Ir štai Violeta pasiekė tai ko labiausiai  norėjo grifės ašaras  ,tačiau tai aiškiai buvo ne galas. Lestrange žinoma be galo nustebo mergiūkštės tokiam pasisakymui prieš ją dėl atimtos  lazdelės- Kaip tu drįsti ,purvakrauje?! Manai ,kad tu esi lygi man ir gali su manimi šitaip kalbėti?- Klastuolė pašaipiai nusijuokė ir kalbėjo toliau.:- Ir ne savo lazdelės tu neatgausi ji liks man.- Tarė Violeta- Tik man įdomu ką aš veiksiu su ta lazdele ,bet tikrai jos neatidusiu jos šitai. - Po kiek laiko toji mergaitė atsisėdo žolėje Lestrange padarė tą patį.- Manai pasislėpsi žolėje kaip koks mažas vaikas? Tai ne duos tau jokios naudos gali tai daryti kiek nori , purvakrauje.- Violeta dar karta nusikvatojo. Smagumėlis. - Pamanė sau antrakursė ir toliau sėdėjo žolėje mąstydama.- Panašu žodis purvakrauje man ima strigti galvoje ir tai yra gerai ,nes nei kiek neabejoju ,kad dar tokiu kaip ji bus šimtai.....Ne milijonai.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #173 Prieš 2 metus »
Šarlotė nežinojo, ką reiškia žodis "purvakraujė", bet jis tikrai neskambėjo gražiai. Tuo labiau, kad ta itin nemandagi mergaitė kartojo jį kas kelias akimirkas. Grifiukei buvo be galo liūdna ir skaudu. Ji neįsivaizdavo, kuo nusikalto šitai mergaitei, kad ji jos taip nekenčia. Na, jos visi nekenčia, bet ne visi elgiasi šitaip bjauriai... Šarlotė šniurkštelėjo.
Bjauriai mergaitei atsisėdus šalia grifiukė susigūžė į kamuoliuką ir stengėsi negirdėti kvatojimo. Nelaimei, buvo labai sunku, mat kita mergaitė tik ir stengėsi, kad Šarlotė viską girdėtų. Šarlotė spėjo, kad jos veidas bus visas purvinas, bet argi gali būti blogiau nei jau yra?.. Ko gero, ne, bjauri mergaitė ir toliau tyčiosis, tad Šarlotei niekas nebebuvo svarbu. Kažkokiu būdu reikėjo atsikratyti pašaipūnės, tik grifiukė neįsivaizdavo, kaip galėtų tą padaryti. Gal jai tiesiog atsistoti ir išeiti? Bet ar ji gali būti tikra, kad ta mergaitė neseks jai iš paskos tik tam, kad galėtų ir toliau tyčiotis?.. Buvo be galo liūdna, ir Šarlotė neįsivaizdavo, kaip sau padėti. Ji įsidrąsino pakelti visą žemėtą galvą ir atsisukti į bjaurią mergaitę. Purvo buvo patekę į akis, tad Šarlotė nelabai ką matė, bet vis tiek nenusuko žvilgsnio. Spoksojo į pašaipūnę ir galvojo, ar verta ką nors sakyti.
- Aš tavęs nebijau, - galiausiai pratarė ji, nors tiesa buvo visiškai kitokia...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #174 Prieš 2 metus »
Violeta vis dar buvo čia su šita kvaila purvakrauje. Ah po velnių aš dar vis nežinau tos mergiukštės vardo
 bet vis tik kam tai rūpi ,juk galiu ją tiesiog vadinti purvakrauje nemanau ar jai rūpi.
Tuo metu kai grifė šniurštėlėjo ,o tai reiškė ,kad ji verkė ,Lastrange pašaipiai šyptelėjo. Kiek patylėjusi tarė:-
Tavo verksmas neturi naudos , Purvakrauje.- Violeta dar karta šyptelėjo. Pažiūrėsim kiek šita nevykelė čia atsilaikys nenuėjusi kam nors pasiskųsti ,nors kas man iš to net gi jeigu ji ir pasiskųs ta mergaitė neturi prieš mane nieko ir ji nieko man ne padarys. - Tą minutę kai kita mergaitė pakėlė galvą ir atsisuko į klastuolę ji buvo pasiruošusi mirti iš juoko ,dėl to kaip atrodė ta kvaila nevykėlė, bet Lestrange tik nusišaipė.- Ha tik pažiūrėk kaip tu išsitepei gal padėti nusivalyti. Ir Violeta garsiai nusijuokė.- Aha padėčiau aš tai purvakrajei  tėgul tik pasvajoja man ji iš viso ne rūpi.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #175 Prieš 2 metus »
Šarlotė buvo purvina ir nelaiminga... Jai ir vėl labai nesisekė, o tuo akivaizdžiai mėgavosi šita labai nemaloni mergaitė, vis kartojanti, kad grifiukė yra "purvakraujė" Šarlotė labai norėjo paklausti, ką tas žodis reiškia, bet spėjo, kad toks klausimas tik iššauktų dar daugiau patyčių, tad paprsčiausiai tylėjo. Ji kuo puikiausiai žinojo, kad verksmas neduos naudos, bet nieko negalėjo daryti, ašaros pačios tekėjo iš akių... Mergaitė ir toliau tylėjo, bet spėjo, kad tai labai patinka tai pašaipūnei. Nelaimei, ji neįsivaizdavo, ką galėtų pasakyti, kad užčiauptų tą nemalonią personą.
- Nereikia man tavo pagalbos, - stengėsi kuo ryžtingiau kalbėti Šarlotė, bet balsas skambėjo tikrai apgailėtinai. Kodėl jos visi taip nekenčia?.. Ką ji visiems padarė?.. Mergaitė apsivertė ant kito šono ir taip dar labiau išsiterliojo. Žinojo, kad tai tikriausiai patiks tai neužsičiaupiančiai bjaurybei, bet jai tai neberūpėjo. Koks skirtumas, jeigu bjauri mergaitė vis tiek kalbės visokias nesąmones taip tik žemindama grifiukę? Ašaros ir vėl sužibo akyse, bet šį kartą pavyko nepravirkti.
- Aš tavęs nemėgstu, - sumurmėjo Šarlotė, nors neįsivaizdavo, ar bjaurioji mergaitė gali ją girdėti.
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #176 Prieš 2 metus »
Violeta dar vis pašaipiai žiūrėjo į grifę jai patiko, kad ta bjaurybė verkė tik vis tik Violetai jau ėmė nusibosti šita purvakraujė, bet Lestrange niekada ne prieš pasityčioti ypač iš tokios kaip ši. Violeta buvo šimtu procentu tikra tai dar tik pradžia ir net gi tyčiodamasi iš šitos bjaurybės bent jau kol Lestrange nenukentėjo. Klastuolė pašaipiai šyptelėjo ir ištarė:
- Gali daryti ką nori kvaila grifuke, aš turiu tavo burtų lazdelę ir tau jos nieku gyvu neatsiduosiu ir man įdomu ką darys tavo kvaili purvakraujai tėveliai sužinoję ,kad jų purvakrauje dukrelė prarado savo burtų lazdelę.- Violeta pradėjo pašaipiai kvatotis iš to ką pasakė ir apskritai iš šalia sėdinčios grifukės. Tiesa pasakius kurį laiką buvau pamiršusi ,kad turiu jos nelemta lazdelę ir pažiūrėsim kaip jos purvini tėveliai atpirks jai lazdelę. Kurį laiką Lestrange tiesiog tylėjo ,bet paskui išgirdo purvakraujės žodžius ir pati ištarė:
- Žinau aš irgi daug ko nemėgstu ,bet kartais tenka su tuo susitaikyti.-  Violeta vėl pradėjo kvatotis ir tuo pačiu laukė mergaitės atsakymo ar kokios kitos reakcijos į jos žodžius.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #177 Prieš 2 metus »
Levanda klestelėjo ant minkštų samanų laukdama kitų komandos narių. Ji jau mintyse kūrė planą, kaip atkeršyti Dori už vis dar skaudantį šoną, mėlynę makaulėj ir kitą mėlynę kojoj. Kad ir kaip norėtų, visgi klastingi planai ir bausmės nebuvo jos stiprioji pusė, tad nusprendė apsieiti su keliom kandesnėm replikom. Varžybų metu ji buvo šventai įsitikinusi, jog vos nulips nuo šluotos, iškart išmes Mendel iš komandos. Tačiau, pykčiui kiek prislopus, klastuolė turėjo pripažinti, kad vargu ar kas kitas jei ne antrakursė, būtų susidorojęs su Elodie. Tad komandai ji šiaip ar taip naudinga buvo. Mendel vienintelė, kuri (atvirkščiai nei Elliw) atsiprašė už visas tas mėlynes. Šiaip ar taip, ketvirtakursė nežadėjo viso to palikti likimo valiai.
Levandai iš apsausto kišenės betraukiant aptrupėjusius sausainius ir visus kitus šiai puotai skirtus nugvelbtus gardumynus, pradėjo rinktis ir kiti komandos nariai. Vos tik jos žalsvos akys užkliuvo už Dori, ji iškart atsistojo ir, nutaisiusi griežtos ir tuo pat metu nusivylusios kapitonės veidą, priėjo prie antrakursės.
- Juk supranti, kad per šias rungtynes ir po jų sugebėjai mane „netyčia“ sužeisti tris kartus? Sakyčiau nemenkas atsitiktinumas. Nenorėjai geriau nusitaikyti į kokį varnių? Būtų buvę daugiau naudos. Tavo daužymasis į mane tik įrodė, jog, jei ir toliau norėsi žaisti kvidičą, turėsi pirma ateiti į kiekvieną treniruotę ir paskutinė išeiti... - Levanda padarė dramatišką pauzę ir nukreipė į antrakursę savo medūzos žvilgsnį, - šiaip ar taip, sveikinu su pergale.
Levanda ištiesė Mendel šokoladinį sausainį it kokį taikos simbolį. Mergina pasijautė geriau išliejusi tulžį ant antrakursės, bet tuo pat metu suprato, jog tai gal ir nebuvo visai taktiška.
Atsigręžusi ji išvydo Elliw, kuri pastaruoju metu ją kaip reikiant erzindavo. Reikėtų ir ją pamokyti kokių mandagumo manierų...
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #178 Prieš 2 metus »
Dori, būdama puikios nuotaikos, ėjo ežero link. Šiandien čia laukė klastuolių pergalės vakarėlis. Antrakursė iš tolo matė, kaip Levanda ruošia vaišes, ir dar beeinant mergaitei burnoje susikaupė seilės. Tikiuosi bus šokoladinių keksiukų. Mendel tikėjosi, kad visi komandos nariai ims ją girti. Juk ji, o ne kas kitas, du kartus sugebėjo nukalti varnius. Žinoma, labiausiai šiandien bus liaupsinama Elliw, tačiau Dori dėl to pavydu nebuvo. Šią akimirką tamsiaplaukė tai keistuolei jautė didelę pagarbą. O bet tačiau, vos tik Dori spėjo atnešti savo kumpius į susibūrimo vietą, čia ją pasitiko Levandos pamokslai. Dori, vartydama akis, išklausė Levandos. Paskui pagalvojo apie Nikolės ir Elodie priekabes. Dėl Merlino barzdos, kodėl aš visiems kliūvu? Galbūt kiti pavydi, kad man šios rungtynės pasisekė tiesiog puikiai?
- Aaam... Levanda, dėl išrinktojo Poterio, aš tikrai netyčia! O varnius, beje, nukaliau net du! - išpūtusi krūtinę atsakė.
Tačiau tu dėjai su blokštu komandos kapitonei per galvą.
- Visai aš kerėpla, - dabar jau itin švelniu tonu tarė. - Tikrai labai atsiprašau.
Dori paėmė iš Levandos sausainį. Kaži, nebus apibertas kokiais karpų milteliais? Juk čia Klastūnynas. Valgyti jo nesiruošė. Įsimetė į kišenę. Pati mergaitė ištraukė šokoladinių varlių, visokio skonio pupelių, moliūgų pyrago ir moliūgų sulčių.
- Elliw, na, bet tu ir pavarei! - sukrovusi vaišes Mendel kreipėsi į gaudytoją. - Tu tikrai įdomus žmogus, - susimąstė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #179 Prieš 2 metus »
Oras buvo stebėtinai gražus ir galėdamas nuveikti bet ką kito, Indio vis tiek žirgliojo prie ežero. O negalėjo jos išsirinkti dar tolimesnio užkampio? Kokio velnio reikėjo rengti nugalėtojų susitikimą? Ir kokio velnio Indio ėjo prie to ežero? Mulkinti kitus, kad eina tik dėl maisto buvo lengva, tačiau save apgauti - sunkesnė užduotis. Tiesa ta, kad Indio per treniruotes taip priprato prie šios kvidičo kompanijos, kad net buvo šiek tiek liūdna, kai žinojo, kad visi pasuks savais kelias. Tačiau negi dabar imsi būti sentimentalus? Juk kaip visada reikia išlaikyti įvaizdį, kad ant visko nusispjaut ir niekas nėra įdomu. Priėjęs arčiau Indio klestėlėjo ant žolės. Pamačius, kas atrodė kaip migdoliniai sausainiai suspurdėjo širdis, o tada apėmė šleikštulys, nes pamatė kiek tolėliau sėdint Dori.
- Aaaa...labas, - numykė Indio, labiau sveikindamasis su purvina žeme nei komandos draugėmis.
Dori su Levanda aptarinėjo kažkokius susidūrimus ir kitokias nesąmones, kurios įvyko per turnyrą, apie kurias Indio nei žinojo, nei norėjo sužinot. Situacijos negerino ir kvaišos Elliw ar vėplos Sofi buvimas. Susiraukęs jis tik sėdėjo pačiam kamputyje, kuo toliau nuo Dori ir tikėjosi, kad niekas su juo nekalbės ir tamsiaplaukis toliau galės tęsti sausainių šlamštimą tyloje ir ramybėje. Nors kur čia tu gausi tylos su tokia kompanija.