0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #135 Prieš 3 metus »
 Vaikinas jos paklausė, kas buvo pirmas gero paciento požymis. Per prievartą gydyti Liucija nemėgo, ypač kai žmonės atsisakydavo ją išklausyti vien dėl to, kad jai dvylika. Vis gi, dabar reikėjo įsitikinti, kad varnius nebuvo sunkiai sužeistas - sutvarkyti vidinio kraujavimo baltaplaukė dar nemokėjo. Nors, atidžiau pasižiūrėjusi į mušeiką, mergaitė nusprendė, kad nebent tas specialiai kur nors mokėsi muštis, didesnių bėdų negalėjo pridirbti.
-Gerai, pasistenk kvėpuot lėčiau. Į kur tau trenkė?-ramiu balsu kalbėjo Liucija, mintyse jau kratydama anatomijos brėžinius. Pagal tai, kad vaikinui atėmė kvapą, sprendė, kad mušeika bus pataikęs į viršutinę pilvo dalį, dėl ko trumpam galėjo paralyžiuoti diafragmą. Gal didelės žalos ir nepadarė, bet atsarga gėdos nedaro.
-Kaip jautiesi? Nesvaigsta galva, nepykina?-vis dar labai ramiai kalbėjo švilpė. Nepažįstamojo liesti nenorėjo, ypač kai nebuvo kokios didelės grėsmės jo gyvybei.
-Aš Liucija,-raminančiai nusišypsojusi, mergaitė prisistatė ir vis tiek atidžiai stebėjo varnių, ieškodama menkiausių pavojaus ženklų.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #136 Prieš 3 metus »
Rokas bandė susikoncentruoti į jaunosios hilerės užduodamus klausimus, tačiau skausmas trukdė atidžiai klausytis, net nekalbant apie kalbėjimą. Paklaustas, kur jam trenkė Rokas ranka parodė į pilvo dešinę viršutinę pusę:
 – Čia, – greitai pasakė ir vėl pasinėrė į kvėpavimą, kuris tuo metu buvo tikras darbas jam.
 Vaikinas vėl bandė sukaupti jėgas į žodžių tarimą. Tuo metu tas jam nepatiko, bet suprato, kad tai svarbi informacija. Rokas taip pat žavėjosi jo gelbėtojos profesionalumu. Tikriausiai ne pirmą lavonėlį rado.
 – Neskauda. Viskas su galva gerai, – darydamas pauzes atsakė. Vaikinukas jau norėjo sakyti, kad tiktais sunku kvėpuoti, bet pajuto, kad ir tai iš lėto lengvėjo.
Ketvirtakursis pakėlė savo galvą ir pažiūrėjo į dangų. Gal nemirsiu. Netikėtai išgirdęs prisistatinėjančią merginą varnis atsakė tuo pačiu:
 – O aš būsiu Rokas, – prisistatė. – Ačiū, kad padėjai, – padėkojo juodaplaukis ir pastebėjo, kad kalbėti jam jau lengviau. – Manau gyvensiu? – paskutinį sakinį jis pasakė keistai. Net pats nesuprato teiginys čia ar klausimas.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #137 Prieš 3 metus »
 Pamačiusi, kad mušeika vis dėlto pataikė į dešiniąją viršutinę pilvo dalį, Liucija šiek tiek apsidžiaugė. Vaikinas bent jau nebandys apvemti jos arba dar blogiau - pašventini žemę kitais skysčiais. Šiandien mergaitė buvo jau pakankamai atsiuosčiusi suterštų paklodžių.
 Visgi, iškilo kita problema - smūgio stiprumas. Šitą būtų įmanoma nustatyti tik kelias dienas stebint nelaimėlį. Susimąsčiusi, Liucija linksėjo, klausydamasi atsakymų. Ir vis tiek jai nesinorėjo varnio paleisti šiaip sau.
-Malonu susipažinti, Rokai,-ramia šypsena apdovanojo vaikiną baltaplaukė ir sukikeno iš paskutinio klausimo,-Žinoma, kad gyvensi. Nesispjaudai kraujais, neapsitriedei, kvėpuoji, širdis plaka - Likimas tavo pusėje. O jeigu ką, Ligoninės sparnas visai netoli, iškart tave sulopytume.
 Liucija švelniai padėjo ranką ant Roko peties.
-Dar nesikelk. Apalpusio nepagausiu,-švelniai, bet kartu ir griežtai tarė mergaitė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #138 Prieš 3 metus »
Rokas klausėsi, kaip Liucija atsakinėjo į jo klausimą-neklausimą, o jai pradėjus šnekėti apie Ligoninės sparną varnį tarsi užpuolė instinktas įsiterpti:
– Tikiuosi į ligoninę nereikės. Pažiūrėk į jį. Gavau į pilvą nuo kokio pirmoko. Nors mušasi tikrai ne kaip pirmakursis. Manau išgyvensiu, – tarsi bandydamas pasirodyti pasakė jis.
Išgirdęs merginos paliepimą nesikeltis varnis paklausė. Kad ir koks stiprus norėjo pasirodyti, nenorėjo supykdyti jaunosios hilerės. Nors replika apie nepagavimą tikrai nebuvo būtina. Bet gal aš tik išsigalvoju. Jos balsas neskambėjo pašaipus.
Varnis jau ruošėsi apsidairyti aplinkui, bet sustabdė save. Reikėjo bandyti bendrauti. Juo labiau, kad šiuo metu jis nelabai turi draugų. O mergina pasirodė maloni, draugiška
– Tai kokia proga lankaisi šitoje ežero pusėje? Tikriausiai ligonių nemedžioji? – pasakė Rokas, pabandė pajuokauti. Tikriausiai nesėkmingai.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #139 Prieš 3 metus »
 Rokas, nors ir akivaizdžiai jausdamasis geriau, vis dar klausė jos, kas jau buvo beveik tobulo paciento požymis. Ak, kad tokių dažniau užsuktų į Ligoninės sparną su savo visokiais sumušimais, išsinarinimais ir dantų išmušimais!
-Vis tiek turėsi seselei po kelių dienų pasirodyti. Kai kurie sako, kad jiems viskas gerai, bet po trijų dienų pageltonuoja ir numiršta, o jų lavonai atrodo kaip suvytę citrinos, nes viskas nuo akių ir nagų iki odos būna geltona. O jie tik ir sako: viskas man gerai... O žmogų užmušti nesunku, tereikia sėkmės arba žinių. Štai būtų pataikęs dešiniau,-Liucija atsargiai pirštu parodė į vietą,-Dabar vemtum nesustodamas. Jei pakankamai stiprus smūgis - krauju. O jei būtų pataikęs žemiau,-mergaitė atsargiai pirštu, neprisiliesdama prie vaikino, nuvedė žemyn,-būtum prisitriedęs kelnes. Na, gal ne krauju, bet vis tiek nemalonus dalykas. Vis dar planuoji nepasirodyti mokyklos hilerei?-pripasakojusi visokiausių siaubų, Liucija ramiai šypsojosi.
 Užsigalvojusi, mergaitė nukreipė akis į dangų ir sukikeno.
-Ilsiuosi. Bet, kaip matai, ligoniai patys krenta man po kojomis. Bet aš nepykstu. Jiems turi kažkas padėti, o jei tas kažkas - aš, tai priimu savo likimą. Galės šventa Liucija būti ne tik aklųjų, bet ir sumuštinių globėja,-dar kartą sukikeno švilpė.-Jei gerai jautiesi, gali pabandyti atsisėsti, o po to ir atsistoti.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #140 Prieš 3 metus »
Rokas susiraukė, kai Liucija pradėjo kalbėti apie kūnų pageltonavimą, tačiau visgi norėjo kažkaip praskaidrinti nuotaiką:
– Bet man geltona spalva visai patinka, – baltai sumelavo – po kelių dienų mano lavonėlis galės atrodyti, kaip saulė, pasakė pakankamai rimtu tonu. – na apsivemti ar apsitriesti šiek tiek blogiau. Gal kai grįšiu į pilį nueisiu pas seselę.
Liucijai pašnekėjus apie ligonių atsiradimą, kaip grybų, vaikinas nusijuokė. Tada atsargiai pakėlė nugarą nuo žemės ir atsisėdo. Jautėsi apynormaliai: vis dar skaudėjo trenktą vietą, bet nebedaug. Galėjo kvėpuoti ir svarbiausia mąstyti, kaip visada:
 – Na kol kas neapsitriedžiau. Reikia badyti stotis – pasakė jis.
Rokas sulenkė savo dešinę koją, tada kairę. Pasidėjo rankas prie šono ir jomis pasikėlė save. Pradėjus stotis labiau suskaudo pilvą, bet teko tęsti, kas pradėta ir greitai jis jau stovėjo ant dviejų tiesių kojų.
 – Toliau gal kaip nors susitvarkyti turėčiau, ačiū dar kart, – padėkojo varnis ir paskui susiprato, kad mergina tikriausiai pagalvojo jog atsisveikina. – Gal nori šokolado? – paklausė jis.
Rokas atsisuko į kairę pusę. Matė ežero krantą, gražius vasariškai žalius medžius Gal bus galima dieną tęsti įprastai. Tada pasuko galvą dešinėn ir prisiminė mušeiką, vis dar sustingdytą ant šaltos žolės. Iš nevilties rankomis perbraukė per veidą.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #141 Prieš 3 metus »
 Išgirdusi Roko komentarą apie itin gražią geltoną spalvą, Liucija nusijuokė. Žmonės su negerai veikiančiomis kepenimis tikrai nebūna gražiai geltoni.
-Ne kaip saulė, o kaip gelsvi vėmalai ar pasenęs kiaušinio trynys. Ir gerai, jeigu ką, pasakyk, kad aš tave atsiunčiau, tai jei vis dar būsiu netoliese, nereikės visko per naują pasakoti,-šypsodamasi kalbėjo švilpė. Nusivaliusi savo apdarą, pati atsistojo, rūpestingai stebėdama vaikinuką. Jeigu būtų vyresnė, pati padėtų jam atsikelti, bet šiuo metu galėjo pasiūlyti nebent moralinį palaikymą. Bet kai Rokas nei nuvirto, nei pradėjo švaistytis kokiais nors kūno skysčiais, mergaitė atsiduso iš palengvėjimo. Gal tikrai ji čia per daug jaudinasi? Na, bet kaip dažnai sakoma, atsarga gėdos nedaro.
-Prašom,-rimtai mažoji hilerė linktelėjo.-Šokolado? Oi, ne! Bent dvi valandas dabar nieko nevalgyk, o vandens tik mažais gurkšniukais!-šiek tiek išsigandusi, kad pamiršo tai paminėti, išbėrė Liucija, bet tada sustojo ir pagalvojo,-Pala, siūlai man? Oi, ačiū ne. Manęs dar laukia daug darbo, o jei dabar prisivalgysiu, tai aptingsiu. Geriau pasitaupyk. Hogvartse sunku rasti skanių saldumynų, matai, saugo mūsų sveikatą.
 Nusekusi Roko žvilgsnį, baltaplaukė prisiminė jos sustingdytą klastuolį.
-O dėl jo... Žinai, gali nuridenti iki apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto. Jų vadovas jau susitvarkys su šituo,-pasiūlė Liucija, lėtai eidama link mušeikos. Atsargiai berniuką apvertė, norėdama įsitikinti, kad krisdamas šis nesusilaužė kokios nosies ar nepametė dantų.
-Jam viskas gerai. Gali drąsiai nuspirt pas profesorių,-diagnozavo sveikatą Liucija ir grįžo prie varniaus.
-Taigi, čia mūsų keliai išsiskiria. Mano pertrauka baigėsi. Tik nepamiršk apsilankyti Ligoninės sparne,-su dirbtinu griežtumu balse priminė Liucija ir nusijuokė.-Tikiuosi dar susitiksim, Rokai.
 Su kaip bure išsipūtusiu apdaru mergaitė bėgte pasileido pilies link. Ji net neįsivaizdavo, kiek laiko užtruko lauke, bet vaikiną prie ežero jos mintyse jau pakeitė negaluojantys mokiniai ir eliksyrų buteliukai.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #142 Prieš 3 metus »
Buvo labai ankstyvas rytas, dar, galima sakyti, naktis. Deoiridh išslinko iš pilies ir svarstė, ką jai dabar daryti. Nuo tada, kai susipažino su Matthew, nemiegotų naktų skaičius gerokai sumažėjo, bet ši buvo viena iš tokių. Didžiąją nakties dalį mergaitė prasėdėjo Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje, tačiau prieš pat auštant nutarė išeiti į lauką. Matthew (varlę) paliko viduje, mat nežinojo, ar norės bendrauti su keturkojėmis. Dviem kojomis žingsniavo ežero link, nors nežinojo, kur tiksliai eina. Buvo gana vėsu, tačiau rudaplaukė spėjo, kad diena bus šilta.
Eidama palei ežerą Deoiridh suprato, kad nori pasiekti vietą, kurioje dar nėra tekę lankytis. Tai buvo gana sudėtinga, mat didžiąją laiko dalį mergaitė praleisdavo būtent čia. Ypač praėjusiais mokslo metais, kai beveik visos naktys prabėgo keturkojų žaliaodžių draugijoje. Vis dėlto šiais metais rudaplaukė dažniau rinkdavosi turėti tik dvi kojas, tad tikėjosi, kad atras dar kokį neatrastą kampelį.
Ilgokai ėjusi ji pagaliau suprato, kad čia dar nesilankė. Pastebėjo, kad saulė jau teka, kas reiškė, kad laiko praėjo daug. Vis dėlto tai nebuvo labai svarbu: jeigu ir praleis kokią pamoką, nuo to tikrai nenukentės. Geriau įsitaisys čia ir gerai viską apmąstys: paskirtą susitikimą su Matthew (herbologijos profesoriumi, o ne varle), situaciją su Sigurdu ir, žinoma, nelemtą kvidičo čempionatą. Pamačiusi keletą medžių Deoiridh patenkinta nusišypsojo - ar galima kur nors pamąstyti geriau nei sėdint atsirėmus į seną lapuotį? Kaip tik tokie čia ir augo, tad grifiukė priėjo prie vieno iš jų. Ilgai nelaukusi atsisėdo ir atsirėmė į kamieną. Po kiek laiko užsimerkė ir užsisvajojo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #143 Prieš 3 metus »
Dangus pamažu švito ir dažėsi rausvais atspalviais, tačiau saulės dar nesimatė - puikus laikas išsprukti iš pilies slepiamai prieblandos ir nesibaiminti, kad nepamačius kokios duobės ar pagalio išsisuksi koją. Verna jau ne pirmą kartą ankstyvą rytmetį, kaip šis, žingsniavo ežero pakrante link savo pamėgtos vietos - keleto medžių, augančių tolimoje ežero pusėje. Tiesa kelias iki jos nebuvo pats maloniausias - aukštoka žolė buvo pasidabinusi rasa, tad merginos kojos pamažu šlapo, tačiau ji žingsniavo toliau lyg to nejausdama. Klastuolei rūpėjo kuo greičiau pasiekti ramią vietą ir parūkyti.
Kai Verna pasiekė medžius saulė jau buvo beveik patekėjusi. Priėjusi arčiau mergina pakėlė antakį - kažkokia rudaplaukė sėdėjo atsirėmusi į vieną iš medžių. Šiek tiek pasvarsčiusi klastuolė tik gūžtelėjo pečiais ir atsisėdusi prie netolimo medžio užsirūkė.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #144 Prieš 3 metus »
Deoiridh sėdėjo ir mėgavosi vienatve. Vienu momentu net užsimerkė: taip buvo lengviau mėgautis gamtos teikiamais malonumais - tyla ir ramybe.
Deja, neilgai trukus visa tai buvo pertraukta. Tebebuvo tylu, tačiau kažkas atsitiko. Deoiridh suraukė nosį - ramybę sudrumstė nemalonus ir aiškiai nenatūralus kvapas. Grifiukė nepatenkinta atsimerkė ir apsižvalgė. Akys užkliudė nelabai toli esančią mokinę. Neprireikė daug laiko, kad Deoiridh suvoktų: dėl bjauraus kvapo kalta būtent ji. Dabar reikėjo nuspręsti, ką daryti: ignoruoti ar paleisti kokią repliką. Vieną variantą rudaplaukė iš karto atmetė - ji tikrai iš čia neišeis. Tik jau ne dėl to, kad paskui ją atsivilko kažkokia apsirūkiusi kvaiša.
Deoiridh nusprendė ją ignoruoti. Užsimerkė ir atsirėmė į medį. Stengėsi susitelkti ties savo mintimis, deja, trikdis niekur neišnyko. Ir tas trikdis buvo klaikusis kvapas. Ką gi, panašu, kad mergužėlės ignoruoti nepavyks. Škotė tyliai atsiduso ir palinkėjo anai kuo skausmingesnės mirties. Geriausia nuo rūkymo nepatenkinta pagalvojo Deoiridh ir galiausiai nusprendė, kad tylėti negali: jeigu kvaišelė nori nuodytis, tegul. Bet tegul net nebando trukdyti jai.
- Rūkyti nesveika, - paprasčiausiai pasakė ji. Balsas buvo pakankamai garsus, kad netoliese sėdinti mergina išgirstų.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #145 Prieš 3 metus »
Išgirdusi merginos repliką Verna šyptelėjo ir atsainiai mestelėjo:
-Gyventi nesveika. - Užgesinusi beveik surūkytą suktinę dar pridūrė - Galėjai anksčiau pasakyt, kad trukdau, aš minčių skaityt dar nemoku.
Klastuolę suintrigavo merginos įžūlumas.Ar tik ji nebus grifė. Verna atidžiau nužvelgė rudaplaukę ir, nepamačiusi nieko per daug ypatingo, atsiduso. Nors klastuolė to neparodė, jai visai patiko, kad ji čia ne viena, vis dėl to Verna neturėjo draugų mokykloje. Na, žinoma, dar yra Mayra, bet ši jau ne mokykloje, be to turi ir kitų rūpesčų, tad klastuolė jautėsi vieniša.
Šiek tiek pamąsčiusi Verna nusprendė, kad įžuli mergiūkštė turėtų būti įdomi pašnekovė.
-Tai koks tavo vardas, pikčiurna? - klausimą pasekė tingus šypsnis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Verna Cox »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #146 Prieš 3 metus »
Ak, kokių mes nuostabių žinome frazių ironiškai pagalvojo Deoiridh, tačiau garsiai nieko nepasakė. Rūkalė teikėsi užgesinti tą savo nesąmonę, tad buvo galima tikėtis, kad ji nebus visiška kvaiša. Tai jau buvo tam tikra pažanga, mat prieš minutę grifiukė buvo įsitikinusi, kad yra būtent taip.
- Negyvenk, jeigu nesveika, - abejingai tarstelėjo ji nutarusi nesilaikyti tylos įžadų. Tuo labiau, kad ne kas kitas, o ji pati ir nutraukė tylą.
Deja, užgesinta nesąmonė kvapo neišsklaidė, tad teko galvoti, ką daryti, kad nereikėtų čia sėdėti ir kankintis. Labiausiai norėjosi gerai trinktelėti šitai mergužėlei, tačiau aiškiai vyresnė ir stambesnė mergina nebuvo iš tų, prieš kuriuos reikėtų švaistytis kumščiais.
- O kam tau mano vardas, maloningoji? - sarkazmo nepagailėjo Deoiridh. Niekaip negalėjo suprasti keisto žmonių pomėgio klausinėti jos vardo, tarsi jį sužinoję gautų šimtą galeonų. - Ir perspėju iš anksto - man tavo vardas visiškai neįdomus.
Rudaplaukė atsistojo tačiau niekur nejudėjo: nenorėjo suteikti merginai nė menkiausios galimybės pamanyti, kad ji laimėjo šią savotišką dvikovą. Kiek pastovėjo šalia medžio, kol galiausiai vis dėlto žengė kelis žingsnius jos link.
- Tai kokį šlamštą čia rūkai? Galėtum ir pasidalinti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #147 Prieš 3 metus »
Buvo graži žiemos pradžia, gaivu, nešalta, užtat sniego iki ausų. Etanas klampojo per tokią sniego paklodę atokaus ežero kranto link. Net ir su tokia sniego situacija berniūkštis išsiruošė pasivaikščioti.
Ra skrajojo viršum švilpio galvos. Kartais užkliudydavo vieną masyvią sniego pusnį nuo šakų ir viskas užvirsdavo ant Etano galvos. Prasikeikdamas, prisijuokdamas jis išsivaduodavo iš sniego glėbio ir vėl kampodavo per škotišką sniegą.
Prie atokaus kranto sniego buvo mažiau, sutrypė iš Uždraustojo miško atklydę laukiniai žvėrys. Metamorfmagas iš džiaugsmo nusišypsojo. Visgi ta sniego krūva kažkiek užkniso.
-Ką manai, Ra,- nutūpus jau šiek tiek paaugusiam feniksiukui ant rankos, prabilo švilpis,- Ilgai išsilaikys tokie sniego?
Klimato atšilimas erzino mažąjį magizoologą, jam nepatiko tokia orų maišalynė. Nei žinai nei kuo apsirengti, nei žinai, ar išleisti savo augintinus pagastroliuoti. Vien tik vargas. Ir vargas.
Pirštinėtomis rankomis paglostė feniksiuką. Šis prisiglaudė prie Etano skruosto. Švilpis įsišiepė.
-Ką šiandien veiksim?


*

Katherine Silverstone

Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #148 Prieš 3 metus »
Jaunoji pirmakursė dažnai po pamokų klaidžiodavo, kad tik rastu kur pabūti nuo viso triukšmo kartu su savo kobrą Nikte, gyvačiukės vienos rudaplaukė nelabai norėjo palikti vieną, kad nesuvalgytu atsitiktinės varlės, nors ir buvo žiema, džiaugėsi sulaukusi jau normalios žiemos, kai praeitais metais tik priminė rudenį, ar gėlės sode pradėdavo augti rudenį. Tie žiobarai, su savo poreikiais ir greitais rūbų gaminimais, tikrai sužlugdys gražiąją gamtą. Vien tik apie tai pagalvojusi pirmakursė kildavo pyktis.
Švelniai laikiusi rankose gyvatę grifė, nuėjo kol nesurado atokaus ežero, jau iš tolo pastebėjo kaip stovi kažkoks berniukas, su gražiu feniksų. Priartėjusi prie nepažįstamo žmogaus su feniksu
-Gražus feniksas koks jo vardas? Aš esu Katherine Silverstone, o tu? -prabilo ir aplinkui žvelgė kaip visur baltą ir pilną sniego.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #149 Prieš 3 metus »
Ra taip ir neatsakė į klausimą, bet vietoj to, išgirdo girgždantį sniegą ir mergaitišką balsą. Natūralios šviesios spalvos Etano plaukai iš karto virto į alyvinę.
-O, labas...!
Kad imbierai išsprogtų, negi ji išgirdo mano pasikalbėjimą su Ra?
-A-a..Ra...pavadinau pagal vieną senovės Egipto dievo vardą,- išpoškino pasimetę, sutrikęs antrakursis, nuo galvos iki kojų nužvelgdamas rudaplaukę mergaitę.
Neatrodė vyresnė už jį, bet negali būti tikras! Visados yra galimybė apsimauti!
Nepažįstamoji kalbėjo toliau, o Etanas lengviau atsikvėpė. Ji manęs neišgirdo! Yay!
-Etanas Serafielis Lorijanas,- šyptelėjo. Buvo pasiruošęs pasakyti tik pirmą vardą, bet jei Katherine prisitatė pilnai, to ko gi jis negali taip pačiai pasielgti?- Švilpis,- pridūrė.
Nebuvo tikras, ar anksčiau buvo matęs Katherine pamokose. Turbūt, ne.
Feniksiukas pasipurtė savo plunksnas, Etanas žvilgtelėjo į savo augintinį. Pakasė šio kaktą.
-Na, gerai, skrisk,- lengvai kilstelėjo ranką ir Ra nieko nelaukdamas žaibiškai pakilo ir nuskriejo į dangaus platybę.
Dirstelėjo į Katherine.
Etanas nežinojo ko šios paklausti. Iš tikrųjų, tai buvo viena iš retų atvejų, kai susidurdavo su kitais hogiečiais. Dėl to jo bendravimo įgūdžiais neblizgėjo. Bet vis vien, kaip žiobaras, per Naujuosius metus pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, antrakursis pasiryžo ištaisyti šią problemą.
-Tai..Kaip tau sekasi Hogvartse? - užklausė pačio banaliausio klausimo.

[Detalios Metamorfmago plaukų reikšmės angliškai]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Etanas Serafielis Lorijanas »