0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #150 Prieš 1 metus »
Vaikinukas tiesiog glostė savo gyvūno kaklą. Tai buvo jį labai raminanti veikla. Buvimas su visokiais gyvūnais jį tiesiog ramindavo. Nesvarbu koks gyvūnas tai bebūtų. Ryan'as mylėjo juos visus. Netgi ir tuos kitų laikomus pavojingais. Iš viso, jaunasis gyvūnų mylėtojas nesuprato kaip gyvūnai gali būti skirtomi į pavojingus ir nepavojingus. Juk visi gyvūnai yra gyvūnai, kuriuos suprastus galima prisiaukinti ir su jais susibendrauti, bei išauklėti juos.
 Jones pavardės savininkas krūptelėjo išgirdęs žodžius už savęs. Jaunuolis nesuprato iš kur čia atsirado profesorius Matthew. Ji galvojo, jog yra vienas. Na, ne vienas, o kartu su savo granianu - Viesulu. Su netikra šypsena veide jaunasis magizoologas atsisuko į vyrą. Jis turėjo vaidinti laimingą ir stengtis tai daryti profesionaliai, kad neišsiduotų. Išgirdęs klausimą susimąstė. Nežinojo kokį atsakymą turėtų pateikti.
- Laba diena, - mandagiu tonu pasisveikino šviesiai rudų plaukų savininkas pasiveldamas juos. - Šiek nervinuosi dėl užduoties, kadangi nežinau ko tiksliai turėčiau tikėtis. Bet taip, tikrai laukiu Turnyro pabaigos. Dabar viskas taip įtempta, o dar visos tos mokinių kalbos ir apkalbos, - tarė kilsteldamas savo pečius. Ilgai mąstė apie atsakymą, tad šiek tiek užtruko jį pateikdamas. Rudų akių savininkas pasitvarkė savo plaukus ir sumirksėjo savo akimis.
- Na, klausydamasis gandų supratau, kad greičiausiai kovosime su gyvūnu. Galbūt tai darysime labirinte, o gal ir ne. Dar gali būti, kad bus kas nors susiję su vandens ir ugnies stichija bei jų daroma galia, tačiau nesu tuo užtikrintas. O kaip manote jūs? - pasidomėjo Švilpynės koledžo čempionas. Jis nežinojo ar yra vertas čempiono vardo, tačiau galbūt. Galbūt ir yra vertas jo, tačiau turi stengtis, kad tikrai būtų vertas tokio vardo ar ne?
- Profesoriau, kaip manote kokius kerus ar kokį augalą ar gyvūną turėčiau naudoti užduotyje? Kas būtų pats universaliausias pasirinkimas? - paklausė iš Paryžiaus kilęs jaunasis magizoologijos mėgėjas patvarkydamas savo graniano plunksnas. Jis nežinojo ką turėtų rinktis pagalbai užduoties metu, kadangi nežinojo ar teisingai nuspėja užduotį, kuri bus. Pirmą kartą pataikė. Antrą kartą nelabai, tad trečias kartas turėjo du variantus: arba jis pataikys su savo spėjimu arba visiškai nusivažiuos į lankas ir jo pasirinkimas bus kvailas. Tačiau kas nerizikuoja tas negeria šampano. Na, bent Rafael taip sako.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #151 Prieš 1 metus »
Ko gero, Ryan'as nesitikėjo čia sutikti kito žmogaus. Ar Matthew jį išgąsdino? Visko gali būti, nors nuoširdžiai to nenorėjo. Vis dėlto švilpis buvo gerai išauklėtas vaikinukas (nejučia Turner pagalvojo apie pabaisiškai besielgiančius Klastūnyno mokinius), tad teikėsi mandagiai pasisveikinti, kas savo darbo nekenčiančiam profesoriui patiko.
Dabar reikėjo tik lygiai taip pat mandagiai išklausyti, ką Švilpynės atstovas turi pasakyti ir kuo pasidalinti. Protavo jis tikrai išmintingai, tad nejučia Matthew suprato norintis, kad būtent Ryan laimėtų turnyrą. Jeigu laimės Goff, ji vis tiek to neprisimins. Kokia tada prasmė? Atrodė, kad ji vis dar nežino šiame turnyre dalyvaujanti...
Tokiam klausimui, kokį uždavė Ryan, Turner nebuvo pasiruošęs. Visa mokyklą žinojo, kad kerėtojas iš jo nekoks. Augalus, žinoma, išmanė, tačiau greitai į galvą neatėjo nė vienas, kuris būtų itin universalus. Gyvūnai buvo jo kolegos ir draugo Rafael sritis. Tad ką herbologas gali pasiūlyti? Jones, šiaip ar taip, jau septintakursis, naują burtažodį pasiūlyti pakankamai sudėtinga. Daugelis augalų pirmiausia sukeltų pavojų jam pačiam.
- Manau, tau praverstų kažkas, kas gali padėti laisvai judėti. Gal kokie greitį padidinantys kerai? Vis dėlto jeigu tektų atsidurti vandenyje, jie gali būti ir nenaudingi, - garsiai svarstė Matthew įsmeigęs akis į švilpio augintinį. Galvoje tarsi lemputė įsižiebė. - O ką galvoji štai apie šį gyvūną? Kaip jis, beje, vadinasi? Mačiau, kaip juo skridai. Ar tik nebus pakankamai naudingas? Jeigu prireiktų, gali pabėgti nuo ugnies. Jis gali skristi virš vandens. Ar nemanai, kad tai būtų tikrai neblogas pasirinkimas?
Norėjosi paglostyti gyvūno kaklą, bet Turner neįsivaizdavo, kaip jis reaguos į nepažįstamą žmogų, tad nesiartino. Vis dėlto buvo tikras, kad toks gyvūnėlis numatomoje užduotyje gali būti tikrai pravartus.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #152 Prieš 1 metus »
Neramios mintys nemaloniai kuteno vaikino smegenis. Kuo daugiau jis mąstė, tuo daugiau vyko sumaišties. Jaunasis magizoologas pažvelgė į tolį. Jam buvo įdomu ar yra tokių, kurie gailisi, jog neįmetė lapelio su savo vardu į Burtų trikovės turnyro taurę. Juk tai buvo kai kurių jaunuolių svajonė nuo mažumės. Iš tiesų ir Ryan'o tokia svajonė buvo iš pradžių. Laikui bėgant jo svajonės ėmė keistis ir pradėjo nebenorėti dalyvauti turnyre, tačiau neturėjo galimybės to išvengti. Jau buvo per vėlu ką norrs keisti plius liko tik vienos užduoties ir baliaus ištvėrimas. Aišku, pokylį ištverti be poros bus sunku, tačiau Jones pavardės savininkui pavyks tai padaryti. Jam juk pavyko nugalėti gyvatę ir baimę. Tai buvo labai sunkios užduotys, bet jam pavyko jas padaryti, tad pokylį jaunuolis tikrai išgyvens.
Išgirdęs vyro pasiūlymus, rudų plaukų savininkas susimąstė. Pagreitinantys kerai buvo nebloga idėja, tačiau kartu tai galėjo jam ir pakenkti. Jei užduotis nebus tokia apie kokią mąstė vaikinas? Tada visas jo pasiruošimas atsiras šuniui ant uodegos... Tačiau kvailiau nei per praeitą užduotį nebus. Nesugebėti pasiimti gyvūnų... Blogiau už tokį nenusisekimą netgi būti negali.
Po kelių akimirkų pasigirdo kita profesoriaus idėja, kuri jaunuoliui daug labiau patiko. Pasinaudojimas granianu šioje užduotyje buvo iš tiesų puiki idėja. Pats Jones apie tai nebuvo pamąstęs, tad Matthew įžvalgos jam buvo tikrai naudingos.
- Viesulas tikrai bus naudingas. Manau jis neatsakys padėti, - tarė su šypsena pažvelgdamas į savo gyvūną. - Tai granianas. Jo vardas Viesulas. Jei norite, galite paglostyti. Jis geras ir nesikandžioja, - pasakė jaunuolis nusišypsodamas profesoriui. Rudų akių savininkas buvo labai dėkingas už pagalbą, kurią jam suteikė profesorius. Jei ne jis, jaunasis magizoologas greičiausiai nebūtų sugalvojęs ką daryti. Būtų paskendęs savo minčių lavinoje.
- Man jau laikas eiti. Turėsiu šiek tiek pasitreniruoti su Viesulu. Ačiū jums už pagalbą, profesoriau. Tikrai labai padėjote, be jūsų nebūčiau sugalvojęs kaip išsiversti, - tarė maloniu tonu vaikinukas švilpesiu pasikviesdamas savo sparnuotąjį žirgą prie savęs. Viesulas prisistatė prie jaunuolio ir jiedu nužingsniavo link miško, kadangi ten Ryan'as nusprendė padaryti smulkų ruožą pasitreniravimui. Gal jis ir neturėjo meilės žmoguje, bet turėjo meilę gyvūne. Net jei niekas jo nemylės jis visada turės savo gyvūnų meilę.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #153 Prieš 6 dienas »
Buvo kovo pradžia. VML artėjo žaibišku greičiu, o Kaja vis labiau ir labiau bijojo. Ar tik nebus taip, kad jai nutiks tai, kas nutiko Eion? Ji nenorėjo Hogvartse praleisti aštuonerių metų vietoj septynių.
Kiek pajėgė, paauglė tikrai stengėsi mokytis. Tačiau vis dėlto nedėjo tiek pastangų, kiek turėtų. Ir štai, šiandien pabėgo iš transfigūracijos, nes nebuvo pasiruošusi atsiskaitymui. Pažadėjo sau, kad va dabar viena ramiai pasiruoš, o tuomet kitą pamoką atsiskaitys pamelavusi, jog sublogavo. Deja, šią akimirką Adams tiesiog sėdėjo ant sūpynių nukabinusi nosį, o transfigūracijos vadovėlis gulėjo kuprinėje, kabančioje ant jos pečių.
Apskritai, Kajos gyvenimas - išties sumautas. Bent jau taip jai tikrai atrodė. Nepritapo ji prie burtininkų, o dabar, deja, nepritapo ir prie žiobarų. Per mažai laiko galėjo skirti socialiniams tinklams, tik per atostogas, tad kol jų sulaukdavo, viskas jau būdavo pasikeitę, visos mados, influenceriai, esantys ant bangos.
Be to, Kaja buvo stambi, o ir jos plaukai kažkokie netikę, ploni ir nutriušę. Lūpos ne tokios putlios, kokios ji norėtų, kad būtų. Ir blakstienų su antakiais praktiškai nėra. Galiausiai, Kaja nemoka dažytis ir baisiausia, jog net nejaučia noro išmokti. Kodėl? Kai buvo maža, taip ir vaizduodavosi, jog būtinai išmoks gražiai pasidažyti, bet nesimoko.
Dabar jau Kaja džiaugėsi, kad jai yra tasai refliuksas. Bent jau nesąmonių šlamšti negali. Kita vertus, o koks skirtumas? Svoris kaip nekrito, taip nekrito. Na, bent jau neaugo.
Mano gyvenimas visai netikęs, pasakė penkiolikmetė sau mintyse. Bent jau Auroros patyčios pasibaigusios, nors tiek...

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 867
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #154 Prieš 5 dienas »
Papietavusi Didžiojoje salėje, Arwen išėjo prie ežero. Turėjo laisvą popietę, tad ją nusprendė praleisti gamtoje. Dažnai ji mėgo ateiti prie didžiojo gluosnio, augančio pakrantėje, ir supantis sūpynėse stebėti ežerą. Būtent šioje vietoje ji susipažino su savo vyru, čia jis ir pasipiršo. Ši vieta jai kėlė tiek sentimentų, kad vis norėjosi čia sugrįžti.
Bėgant metams, šios vietos aplinka šiek tiek keitėsi, bet sūpynės buvo visada. Vienoms nusidėvėjus, kaipmat atsirasdavo, kas pakabina naujas. Bent jau kažkas nesikeičia šiame dinamiškame pasaulyje. Ir tai skatino vis sugrįžti į pažįstamą vietą.
Jau artėdama prie ežero, iš tolo matė, kad jos mėgiamoje vietoje kažkas yra. Ir tikrai, priėjusi jau visai arti, pamatė sūpynėse besisupančią Kają Adams. Mergaitę, kurią buvo sutikusi prieš keletą metų saloje, ir iš kurios tėvų ji vis dar gauna dovanas.
- Puiki diena, ar ne? - priėjusi pasiteiravo mergaitės. - Tobulas oras laiką leisti prie ežero. Daug geriau, nei pilyje. Jei tik nereikėtų būti pamokose.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #155 Prieš 3 dienas »
Kajai mąstant apie sudėtingą savo gyvenimą (šis jai dabar tikrai toksai atrodė), iš minčių ją pažadino mokyklos direktorės balsas. Reikėjo likti Grifų Gūžtoje, galvoje pasakė sau penkiolikmetė.
Profesorės Arwen Adams nebijojo. Ji nebuvo pikta. Net ir tada, kuomet sužinojo apie mokinės išvyką į Kiauliasodį ir dar pamokų metu, direktorė neatrodė suirzusi, nešaukė. Tačiau tai nereiškia, jog viskas buvo gerai. Ne, Kajai buvo gėda. Ir dabar ji iškart pajuto gėdos jausmą.
Šviesiaplaukė nerimavo, ką profesorė darys. Ar ji iškart nuves ją į pamoką? O gal prisės ant gretimų sūpynių? Tačiau kol kas ji nedarė nei vieno, nei kito. O ką atsakyti Kajai? Jau direktorei negali meluoti apie neegzistuojantį profesorių virusą.
- Laba diena, - tyliai prabilo. - Nepasiruošiau transfigūracijos atsiskaitymui, - nusprendė pasakyti tiesą. - Todėl nenuėjau į pamoką. Turėjau ruoštis dabar, bet vis tiek nesiruošiu, - atsiduso. - Ar man dabar eiti? Nieko tokio, kad jau praėjo nemažai pamokos laiko. Ar taip, ar anaip gausiu trolį, - dar kartą atsiduso. - Ir nebaigsiu Hogvartso, - šį sakinį pridūrė tik savo mintyse.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 867
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Didžiojo gluosnio pakrantė
« Atsakymas #156 Prieš 2 dienas »
Buvo akivaizdu, kad Kaja vėl pabėgo iš pamokų. Ir jau ne pirmą, o gal net ne antrą kartą. Apie praėjusių metų mergaitės išvyką į Kiauliasodį, kur ji susitiko su vyresniais, jau mokyklą baigusiais burtininkais, jai buvo papasakota, bet kiek dar buvo tokių išvykų, apie kurias suaugę nesužinojo?
- Suprantu, - nusišypsojo ir atsisėdo ant gretimų sūpynių. - Visada baugu rodytis pamokoje, kai nesi jai pasiruošusi. Ir ypač per atsiskaitymus. Bet tikriausiai žinai, kad vis tiek turėsi atsiskaityti? Profesorius nepaliks tavęs neatsiskaičiusios.
Matėsi, kad mergaitė susikrimtusi. Tačiau profesorei patiko, kad Kaja nebandė meluoti ar išgalvoti kokios istorijos, kokio kvailo pasiteisinimo, kodėl nenuėjo į pamoką.
- Dabar jau tikrai neverta eiti, - tarė. - Geriau nueik kitą dieną ir paprašyk profesoriaus leisti atsiskaitymą rašyti po pamokų. Parašysiu tau pateisinamąjį raštelį, neva prastai pasijutai, galėsi jį nunešti profesoriui.