0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #15 Prieš 4 metus »
Nepanašu, kad Magijos ministerijos darbuotoja būtų nusiteikusi juokauti. Nors pašaipus Dafydd žodžių pakartojimas klastuoliui visai nepatiko, jis apie tai nieko nebesakė - nutarė, kad nebeverta dėl to čia ginčytis. Jis ir taip jau buvo įklimpęs iki ausų.
Deja, tai, kad Dafydd visiškai nepaisė moteriškės, nepadėjo ir jai priimti tokio pat šaunaus sprendimo nepaisyti mokinio. Raudonplaukis nespėjo gerai apžiūrėti, kas gi buvo dėžutės viduje, kai ji buvo su trenksmu uždaryta ir nukišta kažkur, kur Dafydd negalėjo jos pasiekti.
- Pati parazitė, ožka tu, - nesusilaikė velsietis. Jeigu jau klimpsti, koks ir be skirtumas, kokio gylio yra ta duobė? Moteris klastuoliui pasirodė neeilinio bjaurumo. Ir, kas svarbiausia, ryža kaip...
Staiga Dafydd pajuto, kad vėl kaba ore. Tačiau šį kartą dėl kažkokių priežasčių Magijos ministerijos darbuotoja burtažodį ištarė balsu. Levicorpus? Verta pabandyti! Kažkokiais nesuvokiamais būdais lazdelė neiškrito iš kišenės, į kurią Dafydd buvo ją įsikišęs. Penkiolikmetis buvo tikras, kad jam iš pirmo karto nepasiseks - prakeikta praktikos stoka... Tad jis palaukė, kol garbanė nusisuks. Nors buvo be galo nepatogu, nukreipė lazdelę jos pusėn ir tyliai ištarė burtažodį. Nieko neįvyko, tad jis pakartojo garsiau:
- Levicorpus!
Pasisekė! Nors labai negrakščiai ir kerėpliškai, tačiau moteris taip pat pakilo į orą. Dafydd juto, kad bet kuriuo atveju ji gali drėbtis žemyn - burtas nebuvo visiškai vykęs. Tačiau pavyko atlikti ką reikia bent jau trumpam.
- Už ką aš turėčiau atsiprašyti? - paklausė jis, kai garbanė atsisuko.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #16 Prieš 4 metus »
  Mergina nusijuokė. Vaikinas buvo visai kaip ji, kai šiai buvo penkiolika ar šešiolika metų. Mandagumo stoka, rodos, persekiojo ir jį. Ką gi. Garbanė atsiduso
- Apsispręsk, ar parazitė, ar ožka, žinok, per visą gyvenimą dar ne taip buvau vadinta,- gūžtelėjo pečiais.
  Tiesa, iki šiol visi ją žino kaip prieplauką ir neišauklėtą mergikę, kuri nežinia ką daro Magijos ministerijoje. Pajutusi, kad kaba ore garsiai nusikeikė. Šiaip gal ir nebūtų, tačiau kabėjo ne itin patogiai, matyt, raudonplaukiui nelabai sekasi viską padaryti gerai iš pirmojo karto. Greitai ištarus atkeikimą skaudžiai šlumštelėjo ant grindų.
- Visų pirma, įėjai neatsiklausęs į mano zoną, antra, kuiteisi po mano popierius, trečia, sukėlei dar daugiau netvarkos ir problemų, ketvirta, lindai prie mano asmeninių daiktų ir penkta, tiesiog man nepatinki,- vis dar gulėdama ant grindų pasisuko į vaikinuką.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #17 Prieš 4 metus »
- Tiesiog kvaiša! - riktelėjo Dafydd, nė pats nesuprasdamas, ko jis šitaip pyksta ant suaugusios moters.
Jai nusikeikus klastuolis piktai išsišiepė. Panašu, kad pavyko ją gerokai suerzinti. Žinoma, jis tą padarė jau vien ateidamas čia, tačiau yra daug smagiau, kai tau pavyksta priversti kitą nusikeikti panaudojant kokius nors kerus. Ypač tokius, apie kuriuos anksčiau nė sapnuoti nebuvai sapnavęs. Kaip ir reikėjo tikėtis, Magijos ministerijos darbuotoja žinojo, kaip tokius kerus panaikinti, ir netrukus ji vėl buvo ant žemės. Tačiau, sprendžiant iš garso, nukrito gana skaudžiai. Velsietis nesusilaikęs prunkštelėjo. Jam lyg ir pavyko išgirsti, kokį burtažodį ištarė ragana. Vadinasi, jis galės nesunkiai ir pats nusileisti ant žemės. Jeigu pavyko vieni kerai, kodėl negali pavykti ir kiti? Dafydd buvo tikras, kad jam pasiseks tiesiog puikiai.
- Kabineto durys buvo atidarytos. Esu čia su savo motina. Nematau priežasties, kodėl negalėjau užeiti, - atkirto klastuolis, vis dar kabėdamas ore. - Čia tvyro tokia betvarkė, kad jos padidinti jau nebeįmanoma. O jeigu aš tau nepatinku, tai ne mano, o tavo problemos.
Dafydd juto kylantį pykti. Norėjo tėkštelėti kokiais nors galingais kerais. Deja, jokie neatėjo į galvą. Jis buvo visai pamiršęs, kad negali burti už mokyklos ribų - juk dar nėra pilnametis. O turint omenyje, kad jis tą daro šios moteriškės akivaizdoje... Ką gi, pasekmės visiškai neaiškios. Tačiau jis padarė tą du kartus, koks skirtumas, ar padarys ir trečią? Tad pabandė pakartoti burtažodį, nugirstą iš Melisos lūpų. Deja, panašu, kad išgirdo ne visiškai tiksliai, mat kelis kartus nieko neįvyko. Laimei, galiausiai kerai suveikė ir klastuolis nudribo ant žemės. Tiksliau, tiesiai ant Melisos Keyes. Žinoma, jam skaudėjo ne taip jau ir stipriai - moteris padėjo vaikinui nesiploti ant žemės. Jis skubiai atsistojo ir ironiškai pratarė:
- Ačiū.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #18 Prieš 4 metus »
  Merginos akys išsipūtė, o antakiai pakilo iki pačio dėdulės su barzda, sėdinčio ant debesų ir reguliuojančio visiems gyvenimus. Ji garsiai suprunkštė. Kaip vaikiška, pala, juk jis dar ir yra vaikas. Rankomis nustūmė nuo savęs tą nelemtą vaikį ir atsistojo. Jau neberūpėjo ar jis pilnametis, ar ne. Kažkur tarp lapų surado tinkamą formą ir greit surašliavojo įspėjimą.
- Še, dar kartas ir kalbėsiuos su tavo motina, mažiau,- suburbėjo įstatymų prižiūrėtoja.
  Nieko neklausius pagriebė raudonplaukį už apykaklės ir tiesiogine ta žodžio prasme pradėjo tempti jį link durų. Gal ji ir buvo mergina, tačiau jos kūno sudėjimas buvo ne ką blogesnis už patyrusios žiobarų boksininkės. Atidarė duris, apsižvalgė ir išmetė raudonplaukį pro duris.
- Net nedrįsk daugiau čia artintis,- užtrenkė duris. Atsirėmė į jas.- Pagaliau,- atsiduso.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
Kai Melisa įgrūdo kažką į rankas, Dafydd nė nepažvelgė. Išgirdęs grasinimą jis tik pašaipiai išsišiepė, tačiau garsiai nieko nesakė. Buvo tikras, kad motina net nesusidomėtų tuo, kas čia įvyko. Na, nebent dėl to, kad ji čia atvyko su sūneliu. Šiam prašapus vargšelė tiesiog neturėjo ką veikti. Daugiau nebuvo nė vienos priežasties, dėl kurios motinėlė vargintųsi susimąstyti, ką veikia vyresnysis sūnus.
- Paleisk! - galiausiai išleido kažkokį garsą velsietis, kai moteris pradėjo tempti jį durų link. Suprato, kas dabar bus. Ne itin to gailėjosi, jam ir pačiam nusibodo trintis su ta moteriške, kai ji atrodė esanti visiška ožka. Savaime aišku, Magijos ministerijos darbuotoja jo nepaleido ir galiausiai penkiolikmetis pasijuto esąs išmestas pro duris. Gal ir ne gražiausias būdas apleisti patalpą, tačiau Dafydd tai nerūpėjo. Jis pažvelgė į duris, pro kurias ką tik ne savo noru išėjo. Į galvą šovė mintis. Jis paprasčiausiai grįžo prie tų pačių durų ir pabandė jas atidaryti. Deja (laimei?) šios nepakluso. Panašu, kad buvo užremtos. Dafydd nutarė užbaigti šį reikalą. Dabar svarbiausia buvo kažkaip nepastebėtam išsinešdinti iš šito pastato.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Nepaisant to, kad visa planuota kelionė į Londoną buvo visiškas fiasko, Dafydd tikėjosi, kad bent paskutinį punktą pavyks įgyvendinti. Jį gerokai suerzino susitikimas su kažkokia girtuokle, tad reikėjo bent kiek praskaidrinti sugedusią nuotaiką. O tam labai tiko koks nors bjaurus darbas.
Velsietis ir pats nežinojo, iš kur gavo informaciją, kad Melisa Keyes atostogauja. Tačiau tai buvo puiki proga atkeršyti tai ožkai. Juk raudonplaukis puikiai žino, kur yra jos kabinetas. O ten jau bus galima suorganizuoti ką nors smagaus.
Tiesa, patekti į Magijos ministeriją nebuvo taip paprasta. Laimei, Dafydd nebuvo kvailas, tad sugebėjo tai padaryti. Netrukus jis jau buvo prie Melisos Keyes kabineto durų. Žinoma, šį kartą jos buvo uždarytos. Ir netgi užrakintos. Tačiau tokia smulkmena nebuvo kliūtis Dafydd. Jis išsitraukė lazdelę ir netrukus jau buvo kabineto viduje. Jis buvo toks, kokį vaikinas ir prisiminė. Pirmiausia į akis krito tai, kad jis netvarkingas. Net neįdomu... Kaip iš tokios betvarkės galima padaryti dar didesnę betvarkę? Velsietis svarstė galimybę išmesti visus popierius pro langą, tačiau galiausiai tokią idėją atmetė. Negi jis padės sutvarkyti šitą prakeiktą kabinetą?! Kurį laiką pasvarstęs jis surinko kiek galėdamas daugiau popierių ir sukišo į kažkokią dėžę, stovinčią kabineto kampe. Dafydd labai tikėjosi, kad Melisa gerokai pavargs, kol ras tuos dokumentus. Tačiau kadangi dėl to negalėjo būti visiškai tikras, klastuolis suprato, kad reikia padaryti dar ką nors. Ką nors, ką toji ožka iš karto pastebėtų. Netrukus į galvą šovė mintis. Raudonplaukis iškėlė lazdelę ir, gerokai pasirausęs atmintyje, ištarė:
- Vespa.
Žinoma, pavyko ne iš pirmo karto. Tačiau netrukus po kabinetą skraidė keliolika nemažų širšių. Dafydd nežinojo, kad Magijos ministerijos darbuotoja turi grįžti į darbą, tačiau tikėjosi, kad tai bus pakankamai greit - kol širšės dar gyvos ir skraido po kabinetą. Na, o jeigu ne...
Klastuolis pradėjo raustis po kabinetą ir pagaliau rado kažką, kas tikrai galėjo praversti. Kažkokių sausainių trupinius. Dafydd sudėjo juos į lėkštelę, kurią rado toje pačioje spintoje, ir nunešė ant stalo. Jeigu širšės neišgyvens, jų lavonai ramiausiai gulės ant Melisos stalo... Velsietis išsišiepė. Priėjęs prie kabineto durų pakartojo Sukūrimo burtažodį, kad kabinete vabzdžių būtų dar daugiau. Netrukus klastuolis patenkintas paliko Magijos ministeriją. Melisa Keyes gaus ko nusipelniusi...

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
  Ruduo jau buvo pasivijęs Melisą ir šiai teko grąžinti savo sėdimąją į darbą. Raudonplaukė su itin nepatenkinta veido išraiška kulniavo ministerijos link. Kiekvienas kito praeivio judesys suerzindavo merginą dar labiau ir ši vos susilaikydavo nepaleidusi kokių kerų į juos. Kažką vis burbėdama po nosimi galiausiai pasiekė ministerijos pastatą.
- Ir, kad jūs žinotumėt, kaip aš jūsų snukių nepasiilgau,- žiūrėdama tiesiai į akis kažkokiam vyrui piktai iškošė ir nupėdino lifto link.
  Liftu atsiradusi reikiamame lygyje, įstatymų sergėtoja bėgte įbėgo į savąjį kabinetą ir tikėjosi rasti jį tokį, kokį ir paliko - tvarkingai netvarkingą. Rado visišką jovalą. Tai nebuvo naujiena, tačiau į akis krito tai, kad netvarkingai išmėtytų popierių nebuvo, vietoj jų - dėžės. O aš ir dėžių turėjau? Geras. Staiga kažkas prazvimbė pro ausis. Garbanė nusipurtė.
- O tu Šventas Petre su visais Petriukasi ir Jonukai,- sumurmėjo.- KĄ MANO KABINETE VEIKIA ŠIRŠĖS IR ŠIOS DĖŽĖS? Kad jus gyvi į karstą gultumėt, kodėl niekas nesaugojo mano kabineto?- susinervinusi Keyes iškišo galvą pro kabineto duris ir užkriokė kaip nesava.
  Atsakymo, žinoma, nesulaukė, nes jau visi darbuotojai buvo pripratę prie raudonplaukės strazdanės išsišokimų. Galiausiai užtrenkė garsiai duris, sudribo viduryje patalpos, atsiduso. Koks, mirties trokštantis, idiotas čia galėjo ateiti? Galva buvo tuščia, minčių nulis. Atsigulė. Ta prakeikta širšė dar vis zvimbė.
- Nutilk,- sumurmėjo.- Arba daugiau visa tavo giminė skraidyt nebegalės.
  O apie įgėlimus net nepagalvojo. Arba apie tai, kad galbūt alergiška visiems šiems skraidūnams.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

varpelis

Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
  Praėjo gal pusmetis nuo jų pirmojo susitikimo ministerijos kavinukėje. Žinoma, kad Nojus suprato kokiu absurdišku buvo jo pasipiršimas Melisai iškart. Bet ta raudona saulutė buvo tokia, kokia ir atrodė. Dar visai vaikiška, bet jau spėjusi kažko pamatyti persona buvo įdomus bičiulis ir bendrininkas. Tiesa, jie vis dar negyveno kartu, bet bendravo laiškais. Trijų pelėdų turėjimas Nojui ir buvo tuo naudingas. Kol kitos dvi medžiojasi sau maisto, trečioji nuneša laišką Melisai arba atneša atsakymą. Jorkšyro grafystė, kurioje gyveno žaliaakė, buvo ne taip toli, tad pelėdoms šį atstumą įveikt buvo smulkmena. Tiesa pasakius gal ir būtų padovanojęs sužadėtinei Gracijų, bet persikraustymas gyventi buvo ne už kalnų, o tada jau visos trys pelėdos priklausys tiek Nojui, tiek Melisai.
  Sunkiausiu bendravimui metu buvo MM2 vadovės atostogos. Tamsiaplaukis nerizikavo pelėdų siųsti į tolimąjį Edinburgą, tad vos šioji grįžo iš atostogų, Erikas nusprendė apsilankyti antrajame aukšte. Pakilęs liftu iš devintojo į antrąjį aukštą, Amneta pasistukseno į kabineto savininkės duris.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
  Pasigirdo stuksenimas į duris. Garbanė garsiai suurzgė. Galvojo, atidaryti duris ar ne.
- Aš nesijaučiu gerai, kad galėčiau atidaryti duris,- suzyzė.
  Mostelėjo lazdele ir durys pačios prasivėrė. Raudonplaukė užvertė galvą. Akys kol kas nelabai suprato, ką matė priešais. Vėl sugrįžo į buvusią savo būseną, kažką vis zyzė sau po nosim. Visai kaip maža mergaičiukė, prašanti tėvų nupirkti jai ledų porciją.
- Pasakyk arba pasiimk ko tau reikia ir išeik, maldauju,- suburbėjo nuprotėjusi moterėlė.- Mano kabinete yra nežinau kiek suknistų širšių, jos pavojingos gyvybei, geriau jau aš viena numirsiu,- sudejavo it kokia sena bobulytė.
  Vėl užvertė galvą į atėjūną. Suvokimas trenkė galvon. Pašokusi ant kojų dar kartą pažvelgė į vaikiną, kuris atsibeldė pas ją. Sumirksėjo. Ir įsibėgėjusi šoko savo spontaniškam sužadėtiniui į glėbį, kojomis apsivydama jo liemenį, o rankomis - kaklą.
- Jetau, čia tu, gelbėk mane nuo šitų pabaisų,- sumurmėjo. Pagaliau kiek nuramino savo prieplaukėlės puselę,- Pasiilgau tavęs,- paslėpė veidą Nojaus kakle. Šiluma užliejo smaragdinių akių savininkės vidų.- Ir tik pabandyk pasakyti, kad tu manęs ne ir skrisi vo pro šitas duris,- pridūrė ir sukikenusi prilietė lūpomis rudaplaukio skruostą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melisa Keyes »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

varpelis

Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
  Nojus nesusilaikė nesukrizenęs, kai išgirdo iš pradžių urzgesį, o tada zyzimą. Norėdamas nustebinti Melisą, teisėjas nieko neatsakė į šios zyzimą. Puikiai žinojo, kad jai teks atidaryti duris. Kaip tamsiaplaukis ir tikėjosi - durys netrukus atsivėrė. Mėlynos akys iškart pastebėjo spiečių širšių. O ką šios čia pamiršo? Spėjo pagalvoti, bet tada dėmesį atkreipė į savo sužadėtinę. Nustebęs, kad Meli jo dar neatpažino, aukštaūgis stovėjo tarpdury ir žvalgėsi. Reikėjo būtinai skubiai sutvarkyti departamento vadovės kabinetą, neapgadinant turto, esančio čia.
  - Ramiau, ramiau. - Nusijuokė Nojus ir apsikabino raudonplaukę. - Neleisiu joms tavęs nuskriausti ir irgi tavęs pasiilgau. - Šypsodamasis pasakė. - Žinoma, kad pas tave atėjau, neišmesi? - Mėlynos akys nužiūrėjo Keyes.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
  Garbanė pavartė akis.
- Pasistengsiu,- ir žaviai mirktelėjo.
  Galų gale nusiropštė nuo savo aukštojo vyrioko. Pasitvarkė plaukus, styrančius į visas puses ir vėl dramatiškai užtrenkė duris. Gal jai reikėjo į aktorinį stoti? Vis savo prieplaukimą būtų kiek išbaidžiusi. Melisa mostelėjo ąžuoline lazdele ir širšės, zujančios aplink, užbaigė savo gyvenimėlį. Popieriais pasirūpinsiu vėliau. Gal.
- Gal nori sausainių? Turiu čia,- pradėjo knistis spintos lentynoje. Žvilgtelėjo į ant stalo padėtą lėkštę.- Ėė, ne, neturiu,- suprunkštė.- Čia likučiai, panašu.
  Žemaūgė škotė švystelėjo iš lėkštutės trupinius į šiukšliadėžę. Nevala kaip reta...
- Klausyk, pas mane čia nieko gero nėra, vien kažkoks jovalas ir aš ką tik grįžau, tad neįsivaizduoju, ką tu čia veiki,- sumalė viską. O ne, tai nuskambėjo lyg atstok-nenoriu-tavęs-matyti.- Ne, ne, ne. Nepagalvok, kad aš tavęs nemyliu ir nenoriu matyti. Viskas atvirkščiai... O tu merlino barzda, AŠ NEMOKU ŠNEKĖTI SU SAVO SUŽADĖTINIU,- susijaudinusi ministerijos darbuotoja sukando apatinę lūpą, o nepraėjus nė sekundėlei išsižiojo. Man rodos, aš ką tik prisipažinau, kad myliu šitą šiknių. Mama, padėk.- Kekeke, arbatos?- kvailai kilstelėjo arbatinuką ir atsirėmusi į stalo kraštą išrietė antakį.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

varpelis

Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
  - Būtų nuostabu. - Šypsniu atsakė į Melisos „pasistengsiu“. Tikrai nenorėjo būt nei burtais nei fizine jėga išmestas iš kabineto. Juk juokinga būtų matyti kaip teisėjas aukštielninkas skrenda iš magijos įstatymų priežiūros departamento vadovės Melisos Keyes kabineto.
  Paleidęs savo sužadėtinę apsižvalgė. Čia tikrai buvo siaubinga, kažkas labai pasistengė sugadinti Melisai dieną. Užnugaryje uždaromos durys kaip visad skleidė kažkokį garsą. Nojus jau žinojo, kad jo Meli nebūtų Meli jei nebūtų, pasakykime švelniai, dramos karalienė. 
  Nojus stebėjo kaip viena po kitos, visos širšės krenta ant žemės. Nepasisekė joms, bet ne savo valia juk čia atsirado. - Nieko tokio, sausainiams čia tikrai ne pati geriausia vieta. - Sukikeno aukštaūgis anglas. - Tiesiog atėjau aplankyti tavęs, turėjau atsiųsti pelėdą prieš ateidamas? - Kilstelėjo antakį. - Na, nurimk. - Pastebėjęs, kaip šioji susinervino, ją apkabino ir paleido išgirdęs pasiūlymą išgerti arbatos. - Viskas gerai, aš tave irgi myliu ir neatsisakyčiau su tavimi išgerti arbatos.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Fiadh šniurkštelėjo. Vis dar nežinojo, ką ji veikia čia, Magijos ministerijoje. Vadovė neatrodė labai pikta, tačiau duodavo tiek darbo, kad Fiadh parėjusi namo kiekvieną vakarą praverkdavo. Galiausiai pradėjo verkti ir darbe, kas vertė merginą jaustis dar kvailiau. Ir kas ją iš viso priėmė čia dirbti? Buvo akivaizdu, kad vaikas, nuolat susimaunantis Džeimso Greywindo pamokose, negali dirbti aurorų štabe. O štai jau keli ilgi mėnesiai kai ji daro būtent tai.
Vieną vėlų trečiadienio vakarą, kažko užsilikusi ministerijoje, Fiadh atėjo į Heros kabinetą. Tikėjosi, kad vadovė bus jau išėjusi namo. Tiesą sakant, jos nelabai ir bendraudavo - kas gali bendrauti su tokia verksne kaip Fiadh? Ji nesusirado draugų, vadovės bijo, dirbti nemoka... Ir vis dėlto kažkokiu būdu vis dar sėdi čia, Magijos ministerijos aurorų štabe.
Fiadh neįsivaizdavo, ką veiks vadovės kabinete. Kažkokią ataskaitą pridavė, o ta, aišku, kaip visada, neįtiks. Jeigu turinys ir geras, tai Hera būtinai pradės bambėti, kad ataskaita akivaizdžiai buvo sušlapusi! O ką Fiadh daryti, kad tuo metu, kai ją pildė, graudžiai verkė? Tuo labiau, kad dėl to kalta ne kas kitas, o būtent Miona Hera. Kam reikia užkrauti tiek darbo ant tik Hogvartsą baigusios aštuoniolikmetės pečių?
Įsmukusi į kabinetą šiaurės airė apsižvalgė. Buvo visai smalsu, kaip čia viskas atrodo, mat paprastai ji tik įeidavo, staigiai atiduodavo ataskaitą ir skubiai išsinešdindavo. Dabar kabinetą galima apžiūrėti įdėmiau. Namo eiti vis tiek nesinorėjo, mat mergina puikiai žinojo, ką veiks tik grįžusi: verks.
Galiausiai šviesiaplaukė atsisėdo į vadovės kėdę. Žvilgtelėjo į duris ir įsivaizdavo įeinančią pavaldinę. Būčiau daug draugiškesnė vadovė pasakė sau Fiadh. Ta mintis ją sugraudino ir ji eilinį kartą prapliupo verkti.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
 Darbo diena senų seniausiai baigėsi, bet rašymo mašinėlės klavišai židinių reguliuotojos Mayros Wallflower darbo vietoje vis dar barškėjo. Juodaplaukė, išvargusi po sunkios dienos, visai neapsidžiaugė prieš pat darbų pabaigą gavusi raštą iš aukščiau, užduodantį jai naktinį darbą. Klausytis židinių! Naktį! Kas per bepročiai sėdi aurorijoje, rydami skaniąsias bandeles ir plepėdami apie naujausius nusikaltėlius, kaip kokios paauglės apie dievuko naujausią pasirodymą viešumoje?
 Paskutinis taškas buvo padėtas. Išties, kažkoks per lengvas darbas. Gauti reikiamą informaciją per kiek - vieną? dvi? valandžiukes, pateiktą kaip ant delno nelabai protingų žmonių buvo kažkoks stebuklas. Susivertusi paskutinius kavos lašus į gerklę, mergina atsistojo ir visa traškėdama bei braškėdama pasirąžė. Kaip jau spėjo, jai vienintelei buvo patikėta tokia nemaloni naktinė užduotis, tad šeštasis lygis, kaip ir kitos Ministerijos dalys, sau palaimingai miegojo, laukdamos ryte jo vidurius užplūsiančių skruzdėlių. Todėl dabar buvo puikus metas atsikratyti popierių, kuriems trūko...
 Tik vadovo antspaudo. Jį trumpam, praeidama pro viršininko kabinetą, pasiskolino Mayra ir sau palaimingai nužingsniavo liftų link.
 Išlipus antrame lygyje, kur seniai smegenų užblokuotas moteriškas balsas pranešė gyvenant bandelių rijikus, juodaplaukė sau ramiai patraukė koridoriumi. Nesimaišant būriui žioplių, ši vieta atrodė beveik pusėtinai. Žinoma, tvarkos galėjo būti daugiau - ką ant žemės veikia plakatas, į viešumą paleistas prieš metus? - bet ko gi norėt iš Ministerijos? Čia tvarkos tiek pat mažai, kaip ir sąžinės.
 Židinių tinklo reguliuotojai užkliuvo tik šiek tiek praviros antrojo lygio vadovės durys. Su garbingiausiąja ponia Hera Mayra prasilenkė vos kelis kartus - vargu ar vadovė atsimintų tokią nuobodžią kito skyriaus darbuotoją. Bet smalsumas paėmė viršų ir juodaplaukė pravėrė duris.
 Mionos Heros vietoje sėdėjo ne Miona Hera. Štai, dabar merginai iškilo dar daugiau klausimų. Pilnai atlapojusi duris, Mayra įžengė į kabinetą ir nužvelgė verksnę.
-Ko žliumbi?-neklaususi, ką čia ta veikia, ėjo iškart prie reikalo ministerijos darbuotoja.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
Ašaros liejosi laisvai. Galiausiai Fiadh suprato, kad net neverta bandyti ką nors su jomis daryti - bergždžias reikalas. Tad mergina tiesiog sėdėjo ir žliumbė.
Balsas, staiga pasiekęs šviesiaplaukės ausis, ją labai išgąsdino. Ką čia tokiu metu veikia Hera? nustėrusi paklausė savęs Fiadh ir pakėlė galvą. Prireikė gerų kelių akimirkų suprasti, kad prieš ją stovi ne viršininkė. Tai buvo kažkokia mergina, su kuria gal ir yra tekę prasilenkti koridoriuje. Galbūt netgi Hogvartso koridoriuje. Fiadh nebuvo tikra. Tačiau viena ji žinojo puikiai: kad ir kas tokia čia atsivilko, neturi teisės lindėti Aurorų štabo viršininkės kabinete. Ji, Fiadh, bent jau dirba šiame skyriuje (kad ir kaip ironiškai tai skambėtų).
- Ką čia pametei? - bandė griežtai paklausti šiaurės airė, tačiau nesiliaujantis kūkčiojimas neleido to padaryti. Tiesa, nuostaba šiek tiek sumažino potvynį, tačiau akys ir toliau liko drėgnos. Fiadh bandė atidžiai nužvelgti atėjūnę, tačiau nesisekė - per ašaras ji iš viso nematė nieko. Mergina kelis kartus įkvėpė, tačiau srovės nutraukti niekaip nesisekė. Ką gi, jeigu šita pamanys, kad aurorų štabe dirba vieni kvailiai, gal ir nebus visiškai neteisi... Fiadh ne iš karto suprato, kad tokiomis mintimis tarsi išvadino kvaile ir Mioną Herą, tačiau tai nebuvo svarbu. Teliko tikėtis, kad šita tamsiaplaukė nepasižymi legilimantijos galia.
- Heros nėra, gali čiuožti sau, - dar kartą pabandė išspausti piktoką toną Fiadh. Dar kartą nepasisekė.