0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džonas Lukas Viljamsas Greywindas

  • Kvidičininkas
  • ***
  • 60
  • Lytis: Vyras
MM2 vadovo kabinetas
« Prieš 6 metus »
   Magijos įstatymų priežiūros departamentas yra didžiausias ir bene svarbiausias departamentas Magijos ministerijoje ir yra maždaug lygiavertis žiobariškajai Anglijos vidaus reikalų ministerijai. Departamento vadovas turi didžiulę įtaką ir valdžią: visi kiti ministerijos departamentai, išskyrus Paslapčių departamentą, turi atsakyti šiam departamentui. Magijos įstatymų priežiūros departamento funkcija panaši į žiobariškos policijos ir teisėsaugos. Departamentas turi daug skyrių, kurie turi užtikrinti burtininkų įstatymų laikymąsi.

Tai tik dar vienas Magijos ministerijos kabinetas, priklausantis dar vienai galvai, legaliai ar nelegaliai įsibrovusiai į valdininkų tarpą.
Antrajame lygyje, nupėdinus iki pačio koridoriaus galo, galėjai pastebėti juodmedžio duris su paprasta lentele, skelbiančia ir taip žinomą faktą – būtent čia kiurksojo „Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovo kabinetas“. Arba trumpiau – MM2 vadovo kabinetas. Po tituliniu užrašu gulėjo išraižytos dabartinės galvos vardas ir pavardė. Nulenkus nuzulintą pasidabruotą ar tikru, ar netikru sidabru rankeną, pateksi į tipinio kvadrato formos patalpą. Vos įėjus galėjai pasijusti kaip statinėje – vien dėl to, kad visa kita aplinka buvo smarkiai užgrūsta objektais. Nuo durų kairinė siena – apstatyta aukštomis lentynomis, prifarširuotomis popieriaus gaminiais. Saugiu atstumu tarp jų glaudėsi niūrus židinys, palei jį visados gražiai suštabeliuota medienos kaugelė pintame, pakūroms skirtame krepšyje ir stovas su žarstekliu - ginklu dėl visa pikto, jei magas pamiršo lazdelę. Dešinėje – milžiniška, vos ne vos visą sieną užimanti lenta, prismaigstytų dingusiųjų ir nusikaltėlių judančiomis fotografijomis, trumpais kitų aurorų pranešimais, žiniasklaidos sapalionėmis, žemėlapiais, naujausių įstatymų pasiūlymais ir kitu velniu. Vidury ant lentinių rudų grindų gulė minkštas, ochros spalvos kilimas. Šalimais juoda lankytojų kėdė, mandrai raižytais ranktūriais, kojomis ir patogia, plačia atkalte nugarai. Už jos - juodmedžio darbinis stalas su stalčiais ir drožinėtomis kojomis. Ant lakuoto stalviršiaus visados lyg priklijuota stovėjo rašalinė, stalinė, nedidelė lempa. Netoli – kokie popieriai, po kuriais pasiknisęs (priklausant nuo kabineto savininko) galėjai rasti greito maisto lankstinukų ar dar ką. Už jo kiurksojo odinis krėslas, spalva niekuo nesiskiriantis nuo stalo. O už kėdės siena ant kurios kabėjo tai tušti nuotraukų rėmeliai, tai užpildyti diplomų, pagyrimų, garsių asmenybių citatų.
Lubos, kitaip nei sienos, nebuvo kažkaip užgrūstos. Viduryje tekabojo paprastas iš mažų elektros lemupčių sudarytas sietynas.
Kabinete nematyt nė vieno augalo, tik medienos ir popieriaus gaminiai.
Nori čia užeit? Prašom.

Netiesūs, pakankamai kreivai sugiję, prieš metus sulaužyti šiurkštūs pirštai gniaužė laišką. Naujutėlaitę auroro uniformą vilkinčios figūros akys prisimerkė, o pečiai suglebo. Jaunuolis atsiduso. Džeimsas niekad nemėgo rašyti ilgų raportų. Bakstelėjęs erškėčio lazdele, raidės susitraukė į sakalo piešinį.
- Pabandyk tu tik man numirt,- atidarydamas pirmą darbastalio stalčių įmetė sulamdytą piešinio gniūžtę,- ir aš tave iškasiu ir iš pačio Pragaro.
Vėsiame kabinete vyravo nykuma. Židinys nepleškėjo,  juodmedžio darbo stalas kiūksojo apkrautas dokumentų ir dar neperžiūrėtų bylų kaugėmis, kuriančiomis užimto žmogaus įvaizdį. Šešta valanda ryto, kabinete prieblanda. Ministerija apsnūdusi, tačiau Magijos įstatymų priežiūros galvos kabinete vyko tylios minčių dramos.
Jis jau bemaž mėnesį trynė savo kareiviškus batus antrojo aukšto koridoriuose. Patikėti, kad neseniai saugojo artimiausiųjų nugaras, kiekvienam žingsnį laužė taisykles ir žudė, o dabar sudėjęs rankas nagrinėja jam nežinomų asmenų bylas, kai girdi kaip saviškiams reikia jo pagalbos – sunku. Vis gręžiesi per petį, įtariai skersuoji kiekvieną organizmą, nervingai gniauži lazdelę... Rodos dar vakar padėjęs sėdynę ant priešų antkapių kurpė planus kaip išsivilioti savo dalį už pagalbą Nebyliajame kare. Slapstūnų ir Amžininkų skerdynės jau kaip metai užtilusios. Dvi paslaptingos brolijos, vieną kitą taršančios dėl įsitikinimų ir nuoskaudų jau Džonui būnant aštuoniolikos sugriuvo. Išnyko. Nebeliko. Tie, kas buvo jų terorizuojami galėjo lengviau atsikvėpti. Užtat tie, kurie įkišo uodegą į tąsias peštynes mainais už atlygį ir kerštą, teko nusivilti. Dezertyrams atiteko abiejų organizacijų visa surinkta informacija. Nesusitardami ką su ja daryti, skilo, jau kovodami už savo egoistiškus norus. Vieni norėjo tai sunaikinti taip užbaigdami karą, kiti pasiimti. Nuostabu!... Antras raundas.
Džonas pakėlė pilkšvas akis nuo bylos. Ne pirmas kartas kai įkyri mintis priverčia atsitraukti nuo darbo. Ne pirmas kartas kuomet save pagauna mąstydamas kada gi jo Mirtis atšliauš?... Kada jis pagaliau sušoks su ja siautulingą airišką stepą, o gal lietuvišką melnyką? Visi aplinkui jį jau iškeliavo, iš senosios jų šaikos teliko jis, Leviana, dar keli. Vilija, Hortacijus, Frederikas su daugybe kitų jau nebegyvi. Bendžjaminas irgi užvertė kojas. Pats Džei neseniai balansavo tarp žemės ir anapusio.
Tvirto sudėjimo, tipinį kareivį primenantis auroras pakilo iš odinio krėslo, atsainiai mestelėjęs dokumentą ant stalo, šlubuodamas nužirgliojo link židinio. Jį siutino tokia padėtis. Siutintų daug labiau, jei dabar neatrodytų it vaikščiojantis, apsimiegojęs katinas, kuris be sportiško sudėjimo, Ministerijoje būtų netikęs nė į vieną operetę.
---
- Tavo tikrą vardą vargu ar kas jau beprisimena,- Rafaelis mostelėjo kruvinu tvarsčiu aptvarstyta ranka, - tu ne aš. Vos jie mane pamatys, iškart pasmeigs. Vardo net nereikia.
- Metai.
- Na ir kas? – skaisčiai mėlynos akys žybtelėjo,- tu buvai vaiduokliu. Eik iš čia. Susirask darbą, įsišaknyk ir būk pasiruošęs mus priimti. Siųsk pinigus. Nieks konflikto nepabaigs be jų. O aš pa-
- Tu tikrai manai, kad be manęs išsiversi? – bedė pirštu į suvargusį draugą,- Nesvaik.
-...bandysiu nudusinti šitą mėsmalę. – pauzė,- Ne. Bet tavęs reik kitur. Negi nenori pamatyti Carol?
Lukas klausimai pakėlė antakius. Akimirksniu apsiniaukė.
- Nuo kada pradėjai rūpintis kitais? Kodėl tu nebėgi?
Tačiau atsakymo neišgirdo. Pasigirdo tik tylus dantų griežimas.

---
Nesitikėjau, kad tiek laiko bandydamas sistemą sunaikinti, dabar ją statysiu,- buvusiam švilpiui mostelėjus lazdele įsiliepsnojo ugnis, o ant dešinės rankos bevardžio piršto sublizgo auksinis žiedas,- visgi, visąlaik nebūsi blogiečiu... . Tatuiruotą ranką įrėmęs į židinio plytas, akis nudūrė į ugnį, stebėdamas kaip apačioje niokojamos malkos. Šiluma kuteno kūną, nejučia primindama tuos senus gerus laikus Hogvartse.
Pasukęs sprandą į popierizmo krūvas, pseudoniminis suomių auroras Arvo Harmaajärvi nusikeikė, mintyse paprašydamas Dievo užbaigti kančias. Jos, ko gero, greičiau pasibaigtų, jei prieš pat nosį atsirastų garuojantis kavos puodelis, o žmogus, kuris jį taip anksti išvertė iš lovos, čia pat įkištų savo snapą su galimybe jį gerai pabaksnoti arba su popieriais užšnioti per galvą. Beje, šiaip agresyvumu nepasižymėjo. Tik tais atvejais, kai reikia itin anksti pakuotis iš patalų.
Pusmetis. Iškentėk ir eik pasiimti jų.- išgirdęs tik viena be girdančia ausimi kelių ankstyvų žingsnius už masyvių, juodmedžio durų, pamanė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Nojus Erikas Amneta »

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
   Paniuręs veidas, ar gal veikiau balta mūrinė siena, už kurios vingiavo klaidūs minčių koridoriai, kaip išplaukęs Azkabano sargo siluetas tamsavo kaltė ir dėliojosi įvairiausios strategijos - sakyčiau, gana įprastas vaizdas Magijos Ministerijos darbuotojams, dažniau matantiems ministrą. Kartkartėmis šyptelti sau leisdavo, o gal labiau - save priversdavo, tik apklausiamas žurnalistų ar kalbėdamas su savo pavaldiniais - niūruma juk visgi mažai kam kelia pasitikėjimą ar įkvėpimą. Kas dar galėdavo išpešti iš Fasiro blausią šypsenėlę, šiek tiek primenančią jo tėvą eliksyrininką? Smagesni prisiminimai, pavyzdžiui, kaip dabar - pokalbis su Elride ir atkaklus jos pašaipumas. Ir krikštatėvio noras, ko gero, sudaryti labai gerą įspūdį apie save ir sukelti mergiotės pagarbą. Aišku, tat būtų galima įvertinti kaip logišką žingsnį - jeigu apsiimi privačiai mokyti mokinį, nieko su juo nenuveiksi, jeigu šis tavęs negerbs ir nekreips dėmesio. Kita vertus, tokie privačiai mokytis netgi ir neina. O Elridė sutiko... Kažin, ar pati norėjo, ar susižavėjo Jeffter'iu, įsikliopino mokytoją, kaip dažnai esti populiaru. Gal visgi nelabai... Fasiras nebūtų patikėjęs, kad tokia užsispyrėlė ir padauža būtų taip įklimpusi...
   Jeigu geriau pagalvotų, nebūtų patikėjęs ir daugybe kitokių dalykų. Todėl spėjimų, kodėl Elridė sutiko mokytis pas Fasiro krikštatėvį, sąraše antroje vietoje būtų buvę galima įrašyti punktą, kad jis jai priminė arba atstojo tėvą, su kuriuo ji nesutarė... Čia juodaplaukio veidas vėl sugrįžo į pradinę ir įprastą savo būseną. Įdomu, ar jo paties tėvas išleis Elridę savaitgaliais mokytis kitur. Nors ko jam neišleisti? Prieš kitus juk geras, tėviškas, rūpestingas. O iš tiesų jam visiškai dzin. Būtų galima įterpti kitą žodį, rusišką. Iš kalėjimų, lagerių ir valstiečių žargono, kurį tėvas irgi turėjo puikiai išmanyti. O gal ir ne. Juk sukiotis turėjo apie grietinėlę, ne prasčiokus. Ne anglui kitaip, ne vokiečiui. Ne von Sjuardui. Ne grynakraujam vampyrui. Sekundėlei Fasiro veidas vėl papilkėjo iš pykčio, bent jau būtų taip kažkam pasirodę, jeigu tas kažkas būtų tą ypatingą momentą pažvelgęs į Anglijos burtininkų galvą.
   Kur bildėjo von Sjuardas dabar? Iš pradžių jis išsikvietė liftą, minutėlę palaukė, o tada persigalvojo ir nusprendė į gretimą Magijos Ministerijos departamentą nulipti laiptais. Ir iš tiesų, tik tada, kai jis jau buvo bebaigiąs nulipti, lifto durys atsivėrė, maloniai kviesdamos užeiti, tik niekas taip ir neužėjo. O patekęs į antrąjį lygį ministras drąsiai nužygiavo tiesiai prie departamento vadovo durų. Per visą šį darbo laiką - beveik lygiai dvejus metus - jau gerai atsiminė, kur yra koks kabinetas ir ką jame galima rasti. Ir kada reikia ieškoti. Šiuo metu juodaapsiaustis irgi kabineto bei jo savininko ieškojo su reikalu, o reikalas buvo paslėptas nedidelėje juodoje dėželėje iš neaiškios medžiagos, kurią rankose laikė būsimas antrojo lygio departamento vadovo svečias.
   Pasibeldęs Fasiras luktelėjo sekundėlę ir nuspaudė durų rankeną. Užėjęs užvėrė duris, apsisuko ir linktelėjimu pasisveikino su kabineto šeimininku.
   - Labas vakaras, Viljamsai - Greywindai, - sekundėlę patylėjo, tada žengė artyn. - Kaip jums naujoji darbo vieta? Ar jau spėjote apsiprasti? - lyg ir padrąsinančiai šyptelėjo von Sjuardas. Atsiminė priėmęs šį jaunuolį į darbą prieš maždaug mėnesį, todėl juodaplaukiui kaip bosui rūpėjo, kaip naujasis darbuotojas čia jaučiasi. O ir darbuotojams paprastai esti malonu būti neužmirštiems - turbūt visi žino šią gana banalią darbdavių gudrybę. Luktelėjęs, kol auroras atsakys, ministras atėjo prie reikalo:
   - Šiandien pas jus atėjau su byla... - Fasiras jau buvo benorįs pradėti dėstyti reikalą, kai susizgribo, kad galbūt aurorų vadovui su tuo tik sujauks smegenis, o juk ministrui pavaldiniai retai kada drįsta pasakyti neturį laiko. - Ar turite laiko ją aptarti? Ilgai neužtruks, - tvirtai užbaigė.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Džonas Lukas Viljamsas Greywindas

  • Kvidičininkas
  • ***
  • 60
  • Lytis: Vyras
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Lauktas durų beldimas privertė atšlyti nuo židinio. Tikėjosi išvysti apspangusį žemo rango darbuotoją, tačiau į kabinetą, kuriame žaidė šėšėliai, įžengė pats Ministras.
- Labas rytas,- oficialus tonas sutiko žengusį vidun. Pagarbos likučiai ir patirtis ištiesino stuburą, sukryžiavo rankas už nugaros bei paliepė pasitempti. Smalsios akys akylai stebėjo įtakingiausią Anglijos žmogų, o mintys šėlo apsvąrstydamos tikimybes ar tiesa apie jį išaiškinta, gal jo laukia ne nauja byla, bet mirties bausmė, gal Azkabanas?
Von Sjuardas šnekėjo. Dar vienas jaunas žmogus išlipo iš sauskelnių į popierius toliau žaisti gyvenimo. Rodos, niekas čia taip ir nesulauks senatvės...
Vieta "ryto" išgirdęs "vakarą", leido sau maloniai šyptelėti. Tačiau čia ir bus taškas, kai asmeniškumai nusistums šalin, o darbas užims pirmą vietą. Šnekės ir mąstys tik apie tai, neleisdamas sau galvoti apie kitką. Tuom ir sugebėjo išsiskirti iš draugų tarpo, kol Lukrecija stresuodavo dėl visų virdama eliksyrus... Vien dėl to pats išgyveno, o kiti pražuvo.
- Viskas tvarkoje, ačiū už rūpestį,- vadovo liežuvio nedegino mandagumai, nors per pastaruosius metus juos jau buvo bemątant primiršęs. Nebe reikalo netikras Greywindas ir buvęs Švilpynės mokinys.
Byla? Auroras linktelėjo galva. Puikumėlis,- ir atsikvėpė. Reiškias dar ne šiandien. Žvilgsnis užkliuvo už nedidelės juodos dėželės auksaakio svečio rankose. Ar reikia paminėti kaip jis mėgo paslaptis ir pavojus? Kas dabar: žiauri žmogžudystė, brangi vagystė, skaudus pagrobimas ar kruvinas sąmokslas?
- Be problemų rasiu,- nė nedirstelėjęs pro petį nujautė kaip krūvos už nugaros kandžiojosi. Mintyse pasižymėjo veiklos planą,- Ar tai skubi byla? – trumpo pranešimo paminėjimas galėjo tai paneigti arba tai kaip tik patvirtinti. Dabar ypač buvo svarbus tikslumas ir aiškumas.
Visą laiką Džonas kalbėjo itin oficialiai, nors be kariškos povyzos kitur to negalėjai rasti - tai tik dar viena skylėta juodaplaukio kaukė, naudojama susitelkti ties svarbiausiuoju. Akys žibėjo išduodamos visas mintis ir jausmus. Veidas neabejingas, nuoširdžiai susidomėjęs. Pamanytum, naivus jauniklis, gyvenimo nematęs, kažkaip sugebėjo įsmukti į tokią atsakingą ir pavojingą darbo kėdę. Ką, negi Ministerijai trūksta žmonių, kad ima visus iš eilės? Deja, jei tik pažinotum šią žmogystą iš arčiau, suvoktum, kad tos emocijos išsaugotos nelengvo gyvenimo aplinkoje. Ir tai – didelis laimėjimas. O dėl Ministerijos nežinia. Gerai bent tiek, kad jauni žmonės eina dirbti.
Virš galvų sužibo sietynas, o popieriai taip ir liko netvarkingai pūpsoti ant darbastalio kitaip nei milžiniškoje lentoje – tenais, įrašų lapeliai, pasiekus kerams, susiglaudė palikdami vietos naujiems žymėjimams. Auroras pasiėmė bloknotą ir pamirkęs plunksną rašalinėje, atsirėmęs į apkrautą stalą, pakėlė pliką smakrą:
- Tai? – reiklus klausimas perspėjo apie naujo tyrimo pradžią.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Džonas Lukas Viljamsas-Greywindas »

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
   Pro ministro akis neprasmuko, matyt, gana automatinis pasitempimas prieš aukštesnio rango valdžios atstovą. Taip pat ir... Keistoka, sakyčiau, užgrūsta, tvanki atmosfera kabinete. Rodos, jame buvo gana tvarkinga, tačiau tos sienos, nuklijuotos įvairiausiomis nuotraukomis ir ištraukomis iš dokumentų, tos popierių krūvos... Atrodė, tai nemažai galėjo nusakyti ir apie patį kabineto savininką. Kaip ten sakė Albertas Einšteinas? Atrodo, būtent jis buvo iškėlęs tokį klausimą - žmonės sako, kad netvarkingas stalas byloja netvarkingas mintis, bet ką tuomet byloja tuščias stalas? O ką apie kambario šeimininką kalba tokia keista atmosfera? O gal jis tik nespėjo susitvarkyti? Galų gale... Rodos, tas tėra smulkmena, jeigu tik netvarka žmogui netrukdo laiku ir deramai susitvarkyti reikalų. Ir ne tik susitvarkyti, bet ir sutvarkyti.
   Dar vienas dalykas, į ką nukrypo von Sjuardo dėmesys - mažytis nustebimas dėl to, kad jo kolega buvo bemaž jo amžiaus. Nors jiedu ir buvo jau susitikę. Vis tiek tas buvo keista, turint mintyje, kad šiaip jau Magijos Ministerijos darbuotojų vidutinis amžius buvo, ko gero, apie keturiasdešimt metų. Daugoka, daugoka. Matyt, tiek, kiek būtų sudėjus abiejų šiame kabinete stovinčių jaunuolių amžius, o gal ir dar šiek tiek daugiau.
   Iš pradžių net nesusipratęs, kas aurorui sukėlė šypseną, ministras automatiškai pažvelgė į laikrodį. Ech, nieko gero nedavė tos naktys kabinete, kaip žinia, nieko gero ir nuovargis. Laikas ir pasisveikinimai buvo tik antraplanis dalykas, lyg ir visiškai nesvarbus, bet šį tą bylojantis. Visų pirma - apie paros metą, antra - apie žmogaus ar kitos būtybės gebėjimą būti čia ir dabar. Deja, Fasiras dabar būtų galėjęs nusišypsoti pats iš savęs, ką šiaip jau puse lūpų ir padarė, prieš išsyk vėl surimtėdamas.
   - Labai gerai, - linktelėjo ministras, atsakydamas į trumpą savęs apibūdinimą. Po teisybe, netikėjo, kad viskas eina kaip per sviestą, bet tiek jau tos. Niekas šiais laikais neina kaip per sviestą. Sviestas nebe sovietinis, nebe toks geras, gi. Nebe senovinis. Dabar, matai, jau visko prikišta, negerai. Ir slydimas nebe tas...
   - Taip, skubi, - linktelėjo Fasiras, nors tyliai suabejojo. Be abejo. krikštatėviui tai buvo svarbu ir skubu, bet tai neturėjo būti pagrindinė priežastis bylos skubumui. Pagrindinis dalykas buvo tas, kad byla turėjo būti išnagrinėta taip seniai, kad ir taip išblėsusios pėdos ir įrodymai nykte nyko kasdien.
   - Taigi, - pradėjo ministras pasakojimą ir atvėrė dėželę. Iš jos ištraukė mažą, į delną telpantį butelaitį su prisiminimais bei lapelį su pavardėmis. - Tai, kas čia įvyko, vyko prieš maždaug trejus su puse metų. Apie tai pranešė įvykio pagrindinis... hm, liudininkas bei dalyvis, kaltinantis save itin baisiu nusikaltimu, nors visgi peržiūrėjęs jo prisiminimus buvau linkęs abejoti, kad jis kaltas. Visgi tai išsiaiškinti, ko gero, turėtumėte jūs, - tęsdamas išsitraukė iš dėželės sulenktą dokumentą. - Edgar'as Jeffter'is, gyvenantis Godriko Dauboje. Mokėsi Hogvartse, Grifų Gūžtoje. Manosi nužudęs merginą, - rimtos tamsio vampyro akys smigtelėjo į smalsias žmogaus.

[[ http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2115.msg105637#msg105637
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=7337.msg108598#msg108598]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Džonas Lukas Viljamsas Greywindas

  • Kvidičininkas
  • ***
  • 60
  • Lytis: Vyras
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Sakei keliausi su savu vardu, bet vis tiek nesusilaikei nepersidažęs plaukų.
---
Ministro žvilgtelėjimas į laikrodį. Pusės lūpų šyptelėjimas. Dėželės atvėrimas ir jos turinio parodymas. Viskas vyko čia ir dabar – kažkieno likimo nulėmimas.
Kiek kartų jam teko tai daryti? Prisiliesti prie kito gyvybės? Ne kartą ir ne du. Jei ne susikaupimas, samonėje iškiltų visi tie prisiminimų paveikslai, o ryškiausias užimtų pagrindinę vietą – tas svąrstymo vakaras, sprendžiant visų Greywindų ir jų atmainų likimą, pasibaigus pagrindinei Nebyliojo karo mėsmalei. Tuomet, Džonui dar savęs nepriskyręs šiai giminei, teko su autoritingiausiųjų grupele spręsti karo nusikaltėlių likimą. Kovojo ne tik už Džeimso, Areinos gyvybes, bet ir Igorio, tų, kurie dar nenutuokė turintys kraujo ryšį su šia neeiline šeima. Pastariesiems išplėšė galimybę, bet pamotė Sicilija su teta Leviana paguldė galvas. Jų kūnai atgulė šalia kitų Greywindų...
Linktelėjo. Skubi? Tebūnie. Ant pergamento radosi pirmieji žodžiai, apibūdinantys situaciją. Pasirodo, teks narstyti žmogžudystę, kuri, turėjo įdomų aspektą – nusikaltimo dalyvis gali būti ir nekaltas, nors iš pirmo žvilgsnio gal taip ir nebuvo. Klausėsi įdėmiai, bandydamas prisiminti savo laikus Hogvartse: galbūt kažkur buvo sutikęs tąjį Edgarą Jeffterį? Jį girdėjo? Kažkur pasižymėjo? Dalyvavo? Vienaip ar kitaip, jo pačio žinios padėtų išaiškinti šią bylą. Tačiau, tokio neprisiminė.
- Ar neseniai baigė mokyklą? – plunksnai sustojus paklausė įsisteibilydamas į pašnekovo veidą. Dėmesį labiausiai kreipė neįprastos akys, vargu ar žmogiška paderme atsiduodančiomis. Grifas... – nesusilaikęs nukreipė akis pleškiančio židinio pusėn. - Galbūt asmeniškai pažinojot?- vis dar stebėdamas liepsnas kreipėsi į Ministrą. Pasivaideno, kad jose išvydo pažįstamą veidą.- Jei taip, koks kaltinamojo charakteris? Grifu neteko būti, o ir stereotipais nenorėčiau remtis tiriant bylą.
Iš vis jam stereotipai nepatiko. Tai buvo vienas iš tų dalykų, kurių išspyrimas niekam nepakenktų. Ko gero.
Popierinis, magiškas Ministerijos lėktuvėlis sugebėjęs pralįsti pro durų ir grindų tarpą, įlėkė į Magijos įstatymų priežiūros vadovo kabinetą. Pirmu taikymu priskridęs prie tariamojo juodaplaukio vaikino, nutūpė ant delno, šiam šalin padėjus plunksną su užrašine. Išsilankstęs atidengė matomą tekstą tik šio kabineto galvai. Eilučių nebuvo daug, bet iš pilkaakio veido galėjai suprasti, padarius nemenką įspūdį. Su baime akyse.
- Atleiskit, tačiau turiu jus nutraukti... Iškilo nenumatytų kėblumų,- toliau kalbėti oficialiai nesisekė,- ir jei nepyksite, turiu pasišalinti.
Džono Luko Viljamso-Greywindo pasišalinimas nebuvo trumpalaikis ir nei ryt, nei poryt bylos nagrinėjimas nebuvo pratęstas su trumpa žinute, prašančia atleisti jį iš vadovo pareigų. Vaikinas dingo kaip į vandenį.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Prieš dar vienus mokslo metus Hogvartse motina sugalvojo Dafydd supažindinti su Magijos ministerija. Paauglys nenorėjo ten keliauti, nesuprato, ko jam ten trenktis. Tačiau motina viską sutvarkė taip, kad Dafydd neturėjo pasirinkimo.
Laimei, brolis paveldėjo prakeiktojo patėvio žiobariškumą - raudonplaukis nenorėjo visą dieną tąsytis dar ir su tuo mažiumi. Vien jau tai, kad motina sugalvojo kažkur nusivežti jį, Dafydd, buvo tikras šokas. Tad rodytis Londone su žiobariūkščiu broliu tikrai nebuvo nuotaikos.
Vos tik atsidūręs paslaptingajame pastate, Dafydd pradėjo mąstyti, kaip jam pasprukti nuo motinos. Žinoma, jokio gido čia nebuvo, tad ji vedžiojo sūnų po legalias vietas ir pasakojo tai, ką prisiminė pati. Berods, ji čia dirbo, tačiau penkiolikmetis dėl to tikras nebuvo. O ir koks skirtumas?
Galiausiai motina pasiūlė užeiti į nedidelę kavinukę ir ten, laimei, jai prisireikė į tualetą. Dafydd nieko nelaukęs spruko pro duris. Ir tada pasidarė bent kiek įdomiau. Velsietis klaidžiojo koridoriais. Deja, daugelis durų buvo uždarytos. Paauglys rado vienas, kurios buvo praviros, tačiau spėjo pro jas pamatyti rūsčiai žvelgiančias akis, tad spruko kuo toliau.
Galiausiai rado tuštutėlį koridorių, kuriame matėsi pro duris krentantis šviesos spindulėlis. Panašu, kad šiosios yra atidarytos. Raudonplaukis skubiai nuėjo iki jų. Durys buvo vos praviros, tad Dafydd sustojo prie jų ir pradėjo klausytis. Po kokios minutės nutarė, kad viduje nieko nėra. Jeigu kas nors ten yra, tikrai būtų išskleidęs bent vieną garsą. LLewellyn atsargiai stumtelėjo duris. Pasirodo, buvo teisus: kabinetas buvo tuščias. Velsietis patenkintas įėjo ir tyliai uždarė duris. Dėl visa ko patikrino, ar jos tikrai neliko praviros. Ne, viskas gerai. Dafydd patenkintas apsižvalgė. Tik dabar suprato, kad šita kelionė į Londoną nebus praėjusi visiškai veltui. Magiškųjų įstatymų priežiūra pagalvojo Dafydd, spėjęs ant durų perskaityti, į kokį departamentą pateko. Apsižvalgė. Pamatė spintą, su labai oficialiai atrodančiais lapukais ant stalčių. Neskubėdamas priėjo prie jos. Išsirinkęs atsitiktinį stalčių jį atidarė. Protarpiais vis pasiklausydavo, ar kas neateina. Tačiau panašu, kad šitą kabinetą visi pamiršo. Puiku.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
  Skubūs, netgi pikti žingsniai dunksėjo Magijos ministerijos grindiniu. Raudonos garbanos kėlė audrą tarp pilkos žmonių masės. Moteris vėlavo. Baisiai vėlavo, o prie to pačio ir buvo pamiršusi iš vakaro užrakinti savo kabinetą. Kaipgi kitaip, juk tai Melisa Keyes, įsisvaigusi į teisėją ir dar vis kažkur plaukiojanti padebesiais. Kiek atsikvėpusi pagaliau priėjo savo kabinetą ir įtariai apsižvalgė. Raudonplaukė turėjo puikią fotografinę atmintį, todėl prisiminė, kad išlėkdama iš kabineto jo durų neužtrenkė. Smaragdinės akys nuslydo tamsių durų paviršiumi, sustojo ties rankena, o smulki ranka ją pagriebė ir palenkė. Durys prasivėrė, Keyes įėjo vidun.
- Atsiprašau, ką?- pasimetusi prabilo strazdanė.- Arba man jau pasimaišė, arba mano kabinete ryžas vaikis,- suburbėjo.- Nu, oo ne, aš ne nuotaikoj, dink kol nesugrūdau tavęs į vieną iš šių apdulkėjusių lentynų,- tingiai mostelėjo ranka į senas lentynas.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
Atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti. O ko daugiau galima tikėtis? Kažkas atidarė duris ir įėjo į kabinetą. O Dafydd, žinoma, buvo ten. Jis skubiai atsisuko. Pamatė kažkokią raudonplaukę garbanę. Žinoma, ji buvo visiškai nematyta. O ir kurgi jis būtų galėjęs susitikti šitą moteriškę? Velietis spėjo pasidžiaugti, kad tai nėra jo motina, kai garbanė apdovanojo Dafydd tokiais žodžiais ir tonu, kokiais paprastai švaistosi jis pats. Dažniausiai tokiais atvejais niekas neišsinešdindavo, o kaip tik likdavo ir prasidėdavo be galo erzinančios niautynės: kas pirmas patrauks savais keliais. Tad dabar klastuolis, žinoma, nė neketino taip paprastai pasitraukti.
- Aš ne ryžas, - nemandagiai rėžė Dafydd, taip ir sustingęs su kažkokiais popieriais rankose. - Kai kuriems, kaip matau reikėtų pažvelgti į veidrodį prieš kalbant.
Paprastai velsiečiui būdavo nei šilta, nei šalta, ar kas jį vadina "ryžu", ar ne. Tačiau atėjusioji moteriškė buvo neką prasčiau "ryža", tad Dafydd tikrai neketino leistis taip vadinamas. Na, o jeigu jau ryžas jis, tai ir ji tokia pati.
- Kabinetas, ponia, buvo atidarytas, - saldžiu balseliu pratęsė Dafydd. - O aš esu čia su savo motina, atvažiavom čia, kad apžiūrėčiau Magijos ministeriją. Tad turiu teisę čia būti.
Klastuolis apsižvalgė ir pamatė patogiai atrodančią kėdę. Pasiėmęs visus tame stalčiuje buvusius popierius jis ryžtingai nužingsniavo iki kėdės ir atsisėdo. Puikiai suprato, kad jam klius. Už viską, kas čia įvyko. Tačiau nesinorėjo galvoti nei apie tai, nei apie motiną, kuri dabar tikriausiai laksto po ministeriją (o gal jau ir po Londoną), ieškodama sūnaus. Kita vertus, galbūt ji jau namie, nė nesirūpindama, kad Dafydd dingo?

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
  Atsipūtusi garbanė nepatenkintai nužvelgė vaikiną, kuris nežinia kokio velnio sėdėjo jos suverstame kabinete. Tiesa, raudonplaukės kabinetas buvo panašus į ankstesniojo vadovo, taip, čia galėjai tarp įvairių popierių rasti maisto lankstinukų ar įvairių čekių, o ta pasenusi lenta, ant kurios kabėjo žymiai mažiau nei anksčiau nusikaltėlių nuotraukų, jau buvo beveik nenaudojama. Įvairūs nusikaltimai jau tapo pavieniais ir visiškai neįdomiais. Dar žiemą užėjęs į šį kabinetą galėjai rasti pergrūstą lentą įvairiais žemėlapiais, nuotraukomis, kreivu raštu užrašytus lapelius, kurie jau krisdavo žemėn, o dabar kabinetas tiesiog pergrūstas popieriais, kad net kartais oro nebelieka.
  Išrietusi antakį garbanė dėbtelėjo į šviesiaodį vaikį, atsiduso ir vis dėl to prabilo:
- Sakai? Gerai, luktelėk,- smaragdinių akių savininkė iš suknelės kišenės išsitraukė veidrodėlį ir pradėjo save apžiūrinėti,- Mm, nee, mano plaukai kiek kitokie nei tavo, bet kad jau taip sakai, tai galim abu būt ryži,- gūžtelėjo pečiais.
  Ignoruodama nepažįstamojo būvį praėjo pro jį ir atsisėdo prie stalo, ranka stumtelėjo nebeauktualius dokumentus ant žemės, taip, tai buvo Melisa Keyes - neturinti superinių manierų, neišauklėta ir gana netvarkinga, nors toje netvarkoje ji visad surasdavo tai, ko ieškodavo. Atsilošusi kėdėje užvertė galvą į lubas ir keistai nusišypsojo išgirdusi saldų balselį, kuris dirgino jos klausą.
- Tai gal dar ir už mane padirbėti turi teisę?- atsisuko į vaikiną ir suklapsėjo savo ilgomis blakstienomis.- Viso labo, galėjai palaukti prie durų ir būtume padurniavę ministerijoje, galėjai atsidurti ten, kur realiai net aš nelabai galiu dėti kojos, bet kad tu kažkoks jau labai nekantrus ir smalsus. Leisk spėsiu, tu iš Hogvartso? Visos motinos tempiasi čia savo Hogvartso atžalas,- pavartė akis. Nekentė, kai tėvai taip daro, ne dėl to, kad ši nemėgo vaikų, tačiau patys tėvai kišdavo nosis į kabinetus, kuomet darbuotojai užsivertę darbais.- Kad tu jaučia, tai gal nori padėti man susitvarkyti kabinetą? Jis atrodo šiek tiek kaip po karo,- šiek tiek buvo dar labai švelnus žodelis apibūdinti Melisos darbinę aplinką.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
Panašu, kad Dafydd įsmuko į kabinetą, priklausantį labai jau įdomiai personai. Jai apžiūrinėjant save veidrodėlyje klastuolis nieko nesuprasdamas išpūtęs akis spoksojo į ją. Galiausiai jos žodžiai paaiškino, ką reiškė visas tas spoksojimas į veidrodėlį. Vaikinas neprieštaravo. Abu ryži, tai abu. Be to, visa šita situacija vertė jį juoktis. Velsietis bandė to nedaryti - dar nežinia prie ko čia viskas prives. Tačiau jau suprato, kad moteris, į kurios kabinetą pateko, tikrai nėra blogiausias variantas. Juk ji net nepasidomėjo, kur šiuo metu yra toji motina, atsigabenusi čionai Dafydd.
- O, taip, žinoma. Mielai padirbėsiu, - ironiškai atsakė Dafydd. Jis, tiesą sakant, gyvenime nebuvo dirbęs. Net kokio menko namų ruošos darbelio. Patėvis, aišku, bandydavo visas nesąmones užkrauti jam, kad tik mažylis Culwch nesusiteptų rankyčių. Tačiau vyresnysis šeimos vaikas paprasčiausiai nesirodydavo namie. Pareidavo taip, kad patėvis jį tik apšaukdavo ir Dafydd galėdavo keliauti į lovą.
Dėl to padirbėti galbūt netgi būtų šiek tiek įdomu. Svarbiausia, kad su tuo nebūtų susijęs idiotas Brianas.
- Na, iš Hogvartso, ir ką? - atžariai paklausė Dafydd, tarytum pajutęs, kad tai yra kažkas blogo. Keista buvo taip save apibūdinti, tačiau ką gi - juk tai tiesa. Jis apsižvalgė po kabinetą. Iš pradžių nė neatkreipė dėmesio, kaip čia netvarkinga, tačiau dabar pastebėjo, kad tvarkos tikrai mažoka. Tad nemažindamas ironijos kiekio balse pratarė:
- Su malonumu padėsiu.
Dafydd paėmė nuo stalo kažkokius popierius, apsimesdamas, kad nori padėti tvarkytis. Deja, dėl kažkokių priežasčių jie išslydo iš rankų ir, aišku, išsimėtė į visas puses.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovės kabinetas
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
- Nieko, tiesiog paklausiau,- pavartė akis garbanė.
  Mergina tik truktelėjo pečiais, nemėgo lankytojų savo kabinete, tačiau šiam nežinomam piliečiui čia pabūti leido, nusprendė, kad bus neblogai paganyti vaikį, kad šis aptvarkytų šios netvarką. Deja, raudonplaukis vos paėmęs šūsnį lapų juos išmetė iš rankų. Jau ir taip lapuose skęstantis kabinetas dabar jau buvo virtęs tų lapų jūra. Jis tyčiojasi? Nagi, nagi, tebūnie. Dvidešimt dvejų moteris lyg niekur nieko pamosavo savo lazdele ir toji lapų šūsnis buvo greitai sutvarkyta. Keistas smaragdinių akių žvilgsnis lėtai pasiekė vaikinuką. Bandyti Melisos kantrybę - tai pasirašyti sau mirties nuosprendį.
- Tau prastokai sekasi,- leptelėjo raudonplaukė ir grįžo prie darbo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melisa Keyes »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Tiesiog paklausiau mintyse pakartojo Dafydd ir susiraukė. Nepaisant to, kad tai jis buvo kur jam nepriklauso - šitos moters kabinete, - Magijos ministerijos darbuotoja pradėjo gerokai jį erzinti. Tuo labiau kad kabinetas buvo baisiai netvarkingas.
Savaime aišku, Dafydd tie lapai išsprūdo. Ir, kas dar suprantamiau, suaugusi moteris sugebėjo labai šauniai juos sutvarkyti burtų lazdele.
- Jeigu taip viską moki, tai kam reikia, kad aš tau kažką tvarkyčiau? - pasipiktinęs paklausė paauglys. Suprato, kad ji tik nori pasilinksminti jo, Dafydd, sąskaita. O va šito tai velsietis tikrai neleis. Dar pažiūrėsim! Klastuolis kelias akimirkas stovėjo viduryje kabineto ir, atrodo, svarstė, ką gi jam dabar daryti. Galiausiai paėmė kažkokią lapų krūvą, ganėtinai tvarkingai padėtą ant stalo, ir specialiai išmėtė po visą kabinetą. Tada pagriebė dar porą lapų, kurie atrodė labai oficialiai ir, priėjęs prie lango, jį atidarė ir išmetė lapus laukan. Suprato, kad dabar jau tikėtinai bus prisidirbęs. Tačiau ta boba jį pernelyg suerzino...

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
  Smaragdinės akys nepastebėtos pakilo nuo įvairių rašliavų ir nebyliai stebėjo raudonplaukį. Suraukusi antakius susilaikė nuo garsaus riktelėjimo ir knygos paleidimo vaikiui į galvą. Jaučiu, namuose panašiai tvarkosi. Vėl į rankas paėmė ąžuolinę lazdelę su trolio ūsu ir tyliai ištarus Levicorpus pakabino vaikiną aukštyn kojom. Pašaipiai šyptelėjo, sugrįžo prie popierių, kaip visada, lyg niekur nieko. Praėjus keletai minutėlių atsistojo, nužingsniavo pro visą jovalą iki lentynos su keliais aplankais ir indeliu saldainiukų. Vėl mostelėjus lazdelė ištarė atkeikimą ir vaikinas sudribo ant nebereikalingų lapų šūsnies.
- Keli savo šikną ir nešdinies iš čia kol nesukišau šitų aplankų tau pro visus galus,- suburbėjo.
  Kas žinojo, jog Melisa Keyes prieplauka, tas ir žinojo, jog ši gali padaryti tai, ką pasako. Net aš ne tokia nagla. Mergina dirstelėjo pro langą, lapai, kurie jau voliojosi purviname sniege, iš aukštai menkai matėsi. Strazdanė atsiduso ir piktai nužvelgė vaikiną.
- Dar būtų neprošal jeigu surinktum tuos dokumentus,- piktai ištarusi susilaikė nuo Stupefy kerų, vis dėl to dar tik vaikas.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Moteriškei pakėlus jį aukštyn kojom, Dafydd nesusilaikė nesurikęs. Ką gi, panašu, kad šita garbanė moka linksmintis.  Buvo kiek apmaudu, kad klastuolis nenugirdo burtažodžio. Būtų tikrai smagu tą patį pakartoti su kuo nors bendrajame kambaryje. Arba, dar geriau, berniukų miegamajame. Ką nors miegantį... Vis dėlto velsietis neišdrįso paklausti, kokie tai buvo kerai. Staiga pasijuto nudribęs atgal ant žemės. Raudonplaukis net nesuprato, ar tai Magijos ministerijos darbuotoja jį atkerėjo, ar tiesiog baigėsi kerų veikimas. Tačiau tai nebuvo svarbu. Klastuolis burbėdamas atsistojo.
- Neišdrįsi, - rėžė Dafydd, nors ir nebuvo tikras tuo, ką pasakė. Neįsivaizdavo, ką gali šita moteris. Ir, savaime aišku, jos nepažinojo.
Klastuolis kuo puikiausiai suprato esantis nepageidaujamas. Tačiau tai buvo priežastis likti čia ir niekur nesitraukti. Tad jis pradėjo vaikščioti po kabinetą ir žvalgytis, kas kur padėta. Žinoma, daugiausia tai buvo dokumentai. Kurie, aišku, neatrodė itin įdomiai. Tačiau galiausiai klastuolis aptiko kažkokią nedidelę dėžutę. Tikėtina, kad ji buvo asmeninė. Neatrodė kaip kažkas, susijęs su Magijos ministerijos darbuotojo darbu. Nieko nesakydamas Dafydd ją paėmė. Užrakinta.
- Alohomora, - ištarė jis. Dėžutės dangtelis atsidarė. Viduje buvo pilna kažkokių neaiškių daiktų. Kad būtų patogiau apžiūrėti, velsietis atsisėdo ant grindų, dėžutę pasidėjo šalia. Moteriškės visiškai nepaisė.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: MM2 vadovo kabinetas
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
  Mergina linksmai sukikeno. Jaunuolio reakcija jai labai patiko. Kai dar mokėsi Hogvartse tai buvo pirmasis jos išmoktas burtažodis, skirtas šunybėms, kurį parodė tamsiaplaukis vaikinukas po susitikimo bibliotekoje, tiesa, parodė ant pačios Melisos. Iki šiol prisimena kaip garsiai rėkė kybodama aukštynkojom ir tik pavadinus, kad alpsta buvo atkeikta. O tada pačiam vaikinui nepasisekė, kadangi raudonplaukį buvo gabi, netruko laiko ir pats juodaplaukis jau buvo apverstas. Strazdanės veide pasirodė menka šypsena prisiminus mokyklą.
- Jei labai norėsiu, tai ir nudaigosiu,- surimtėjus tarstelėjo.- Neišdrįsi,- cypiančiu balsu pakartojo raudonplaukio žodžius.- Susikišk tu tą 'neišdrįsi' sau subinėn manęs čia nenervinęs, padarėli.
  Smaragdinės akys išsipūtė vos tik ryžius pasiėmė jos asmeninę dėžutę, o prie viso to dar ir atsirakino. Greitai priėjusi su koja uždarė ją.
- Colloportus,- sumurmėjo, dėžutės spyna užsirakino, o pati mergina pagriebė ją rankomis ir pasidėjo po stalu.- Ar tavęs niekas nemokė nelįsti prie svetimų daiktų, a, parazite?- išrietė antakį.- Levicorpus,- mostelėjo lazdele jaunuolio pusėn.- Pakabėk dar, o kai nuspręsi atsiprašyti, tada jau kalbėsim.
  O jeigu ir neprabils, tai ir paliksiu jį čia. Ne mano problemos, kad parazitu išaugo. Tik naikint tokius ir reikia. Oj, pala, jis gi ryžas, visai kaip aš, bus pinigėlių. Mergina patrynė delnus. Tikėjo visais šiais prietarais. Pamatai ryžą - trink rankomis, pinigus atneš.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melisa Keyes »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.