0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #45 Prieš 2 metus »
Kai Aleksas pasiūlė surasti švaresnę klasę mergaitė nusijuokė, bet palaikė jį. Tada išėję iš klasės Cornet pasiūlė:
- Gal tu eik į tą klasę.- parodė pirštu,- o aš į šitą taip mes greičiau surasim geresnė klasė.
Mergaitė užėjo į klasė buvo labai panaši tik suolai sustumti kitaip ir prie mokytojo stalo stovėjo fotelis. Tikriausiai tas profesorius buvo labai tingus nusijuokė ji. Mergaitė pagalvoja, kad sofa galima išstumti. Priėjusi klastuolė visais būdais bandė vykdyti ką sumąstė. Gal yra burtažodis kuris padidina sofa  pagalvojo ir iš kart suprato kokia tai kvaila mintis. Klasėje kabėjo didelis paveikslas, bet po jo nieko nebuvo užrašyta. Tikriausiai tai mokytojas mergaitė išėjo į koridorių ir nuėjo į kitą klasę su mintimis gal Aleksas rado kažką geriau.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
Aleksas, kad ir kaip norėjo atsikalbinėti ir neklaudyti Camillės, žinojo, kad dabar rodyti ožius ir nepasitenkinimą vietos nėra. Jis paklusiniai užėjo į jos parodytą klasę ir maloniai nustebo. Kambarys buvo purvinas, bet vis gi patenkinamas. Čia buvo gan daug dulkių, bet palyginus su kitomis klasėmis jų vis gi buvo mažiau. Supratęs, kad geresnio pasirinkimo nebebus jis nuvalė pora voratinklių buvusių ant kampų ir garsiai pašaukė Camillę:
- Camille, man regis radau pakenčiamą klasę, tik teks miegot ant grindų,-nusijuokė jis iš savo žodžių. Ant grindų jam teko miegoti ne kartą tik kažin kaip į tai reguos ta išlepusi mergiotė.
Nuėjąs į jos klasę ir pamatęs fotelį Aleksas nusišypsojo:
-Šitą galim paimt ir padidint. Tik aš vienas to nepadarysiu. Kartu  pernešim šį fotelį su burtu pagalba, o paskui jį padidinsim. Neseniai mokiausi šių burtų, -aiškino Al, - Wingardium leviosa , - susitaręs žvilgsniu su Camilla tarė jie ir atsargiai nunešė fotelį į kitą kambarį. Pora kartų foteliukas jau norėjo nukristi ant žemės, bet vaikai sunkei stengėsi jo nenumesti.
-Dabar padidinsim, - šiek tiek asigavęs po varginančio burto tarė rudaplaukis, - vėl man padėsi. Šį burtą manau tikrai žinai.  Engorgio , - dar kartą nukreipę lazdeles į sofą būrė vaikai. Fotelis patapo mažute sofkute, bet vietos jiems abiems užteko. Išsekęs po burtažodžių lavinos Aleksas sukrito ant žemės ir nualpo.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
Padėjus Aleksui mergaitė atsisėdo nuo nuovargio jausdama, kad gali apalpti. Sofa buvo patogi dėl to mergaitė vos ne užsnūdo. Staiga pamačiusi, kad rudaplaukis alpsta Cornet pašoko nuo to kaip garsai jis trinktelėjo galvą žemėn. Gerai, kad dar ne į stalą ji nusijuokė, jei senelė skaitė daug laikraščių kuruose buvo parašyti keistų, gerų ir neaiškių dalykų. Bet garsiausiai ji skaitė tada, kai tema buvo apie vaistus ir sveikatą. Juos pirmakursė geriausiai prisiminusi. Dėl to savo jėgose ji neabejoju, bet klastuolė abejojo tik ar tuose laikraščiuose rašoma teisinga informacija. Padarus, kad berniukas gulėtu taip, kad jo galva būtu žemiau nei liemuo, o kojos šiek tiek pakeltos mergaitė patikrino pulsą atsidususi, kad jis nėra labai lėtas šviesiaplaukė nusprendė paieškoti amoniako, bet supratus, kad klasėse nėra amoniako ji pradėjo apžiūrinėti stalčius. Mokytojo stalčiuje buvo rankšluostis bet kur rasti vandens? pamąsčiusi mergaitė nusprendė nueiti į šalia esanti kabineto, nes ten ji buvo mačiusi kriauklę. Apsidžiaugus, kad tai tiesa ir, kad iš kriauklės bėga vanduo mergaitė sušlapinus skudurą, ji pradėjo bėgti iš visų jėgų. Padėjus berniukui ant kaktos skudurą, mėlynakė sunkai atidarė kabineto langus. Pavargusi ji tikėjosi, kad Aleksas atsigaus per penkias minutes.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
Rudaplaukis buvo tamsoje, viskas ką jis regėjo buvo tik tamsa. Keista, nes jis kaip ir viską girdėjo ir jautė, buvo lyg kelių minučių koma. Pajutęs šaltį ant savo kaktos vaikinas sudrebėjo, bet akių vis dar neatmerkė. Gal jis šito nenorėjo arba tai buvo per sunki užduotis. Burtai tikrai išvargino nepatyrūsį pirmakursį. Jis jautėsi taip lyg jį būtų pervažiavęs tankų paradas. Jausmas buvo nekoks. Supratęs, kad jam jau derėtų atmerkti akis, sukaupęs visas jėgas sunkiai jas pramerkė. Vaizdas iš pat pradžių liejosi, bet galiausiai tai baigėsi. Dabar vaikinas jautė tik stiprų galvos skausmą. Sunkiai pabandęs atsistoti jis vėl tėškėsi ant žemės, ir taip pora kartu. Galiausiai jam pavyko pakilti nuo grindų ir išraudęs prieš Camille girgždančiu balsu neaiškei tarė:
-Man regis aš nevykėlis, o ne tu. Juk aš sugebėjau nualpti, - nusijuokė jis iš savo netikšiškumo, - miegosiu ant grindų. Gali drąsiai miegot ant visos sofos.
Tai taręs jis dar kartą lėtai atsigulė ant dulkių sluoksio ir užmerkė išvargusias akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
Camilla apstulbo nuo Alekso žodžio, bet po to tik nusijuokė:
- Tu nežinai, kas buvo prieš Hogvartsa, alpdavau beveik kiekvieną dieną, nes langai buvo užrakinti raktu ir gimdytojai palikdavo mus, o patys pasiimdavo raktus, kad aš nepraleisčiau daugiau laiko lauke negu reikia. Per visą gyvenimą iki Hogvartso mačiau tik penkis žiobarus. Bet senelė man važiuojant į šitą mokyklą pasakė, kad susirasčiau draugų,- nutilus mergaitė pamanė, kad vaikinas jau miega. Supratus, kad nesugebės užmigti, Cornet atsisėdo ant palangės žiūrėdama į ryškiai šviečiantį mėnulį. Pūtė lengvas vėjelis. Klastuolė vis prisimindavo tas dienas kai tokio šanso nebuvo, o dabar ji gali mokytis ir eit į lauką kada tik nori. Mergaitė nenorėjo skustis savo gyvenimų, nes žinojo, kad yra ir daug blogiau. Galvoja sukosi viso kiausiu minčių viena iš jų buvo apie tai ar reikia Alekso paguldyti ant sofos, bet nusprendusi, kad gali jam sutrukdyti ji tiesiog žiūrėjo į tolį.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
Vaikinas dar girdėjo ką kalba Camilla tik jai jau nebeatsakė. Grindys buvo kietos todėl jis nebeužmigo. Jo akys buvo plačiai atmerktos. Rudaplaukis žiūrėjo į vieną tašką lubose, pora kartu mirktelėdamas. Supratęs, kad ši taip nuobodžiai praleis laiką iki paryčių, vaikinas vėl sunkiai pakilo nuo grindų. Galva dar šiek tiek svaigo, bet jis nutarė nebesiskųsti merginai. Rudaplaukis tyliai priėjo prie merginos ir taip pat prisėdo šalia jos ant palangės. Jis nenorėjo sudrumsti šios malonios tylos su savo niekam tikusias komentarais, tad tiesiog tyliai sėdėjo ir žiūrėjo pro purviną langą. Visi tikriausiai jau seniausiai miegojo ir niekas net nenutuokė kur dingo varniukas ir klastuolė. Turbūt po šios dienos visi pagalvos, kas jie susitikinėja, bet Aleksui tai nerūpėjo. Nors iš pat pradžių jis buvo labai įžulus ir nemandagus merginai, palengva jie po truputį ėjo draugystės link. Rudaplaukis nežinojo ar vertėtų atsiprašyt merginos ir taip sudrumst šią tylą, bet tai būtų puikas laiptelis link jų draugystės. Taip dar prasėdėjas pora minučių Al prisivertė atsiprašyti mergaitės:
-Žinai... mhm... Man reikėtų tavęs atsiprašyti už mūsų pažintį. Tu nesi nevykėlė, o esi drąsi ir protinga mergina, - neryšliai ir greitai kalbėjo rudaplaukis. Jis tikėjosi, kad mergina jau miega ir ji negirdėjo jo persilaužimo per save. Atsiprašyti Aleksui buvo labai sunku. Ten kur jis augo atsiprašymas buvo silpnumo ženklas. Šiek tiek jau matėsi kylanti saulė, bet vis dar buvo tamsu.
- Lumos , - sumurmėjo rudaplaukis įžiebdamas menką švieselę patalpoje, - Camilla, - kreipėsi į merginą dar kartą, - turėtum eit pamiegot ant sofos. Esi pavargusi ir išsekusi. Jai šiandien nemiegosi, ryt bus sunku, - Griežtai ir rimtu tonu tarė vaikis. - Man neįdomu ar tu nori miego ar ne, bet privalai pamiegoti.
Burtų lazdelėje vis dar degė šviesa. Pagalvojęs, kad prie jos Camilla neužmigs Aleksas nusprendė ją užgesinti:
- Nox
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
Viską girdėjus Camilla jautėsi suparalyžiuotą, kai Aleksas pradėjo taip kalbėti. Mergaitė jautėsi labai pavargus žinojo, kad reikia prigulti. Kai rudaplaukis paliepė merginai eit miegoti ji tik linktelėjo, nes buvo labai pavargusi. Nulipus nuo palangės ji atsisėdo ant sofos. Žinodama, kad Al bus nepatogu Cornet labai ji užjautė, norėdama, kad jis jaustųsi truputi geriau mergina leido jam padaryti kaip jis nori. Neturėdama kažką pasakyti ji tik tyliai prieš užmigdama tarė:
- Žinai jeigu tau nepatogu tai tu gali atsigulti čia, nes man ne problema miegoti ant kieto paviršiaus.
Mergaitė nusiėmė akinius ir padėjo ant pačio artimiausio suolo. Galvoje sukosi tik viena mintis ar nieks nepagalvos, kad mes susitikinėjame nors kam rupi du pirmakursiai, na bet jau aš. Mokinukės galva nulinko, o akys sunkai užsimerkė. Camilla užmigo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
-Ne, pabudėsiu jai kas nors norėtų pasirodyt šitoj skylėj.  Tiesiog eik miegoti, gerai?
Aleksas toliau sėdėjo ant palengės žiūrėdamas į šviečiantį mėnulį, dabar pilnatis. Pabudėti tikrai vertėjo jai į šį kolidorių nusprestų ateiti virsmo išsekintas vilkolakis. Nors jai jis ir ateitų Al su Camille gyvųjų tarpe nebeliktų. Expecto Patronum burtas nepavyktų, tad jam tektų prikelti Camilla ir skuosti kiek įmanoma greičiau pas kokį profesorių. Na Greywindas juos nudėtų, tad ir prikelti profesorių nebūtų geras sumanymas, pasirodžius kokiam padarui. Juk jie atsivilko į kolidorius, naktį praleido ne saugiuose miegamuosiuose ir dar būrė neturėdami patirties. Ne, geriausia įšeitis būtų tikėtis, kad niekas nepasirodys. Aleksas šiltai pažvelgė į miegančią draugę. Jis taip pat buvo išvargęs, bet miegoti neketino. Kas iš to jai jis numigs porą valandų, o po jų jausis dar praščiau nei dabar.
Saulė kylo, Camilla vis dar saldžiai miegojo, o Aleksas sėdėjo ten kur sėdėjąs. Jo kūnas toje pačioje pozicijoje prabuvo gan ilgai. Per visą tą laiką, kad jis nemiega rodė jo atmerktos akys vis sumirkčiojančios kas kelias sekundes. Galiausiai prašvito. Jis gretai nušoko nuo palangės ir iš kart to pasigailėjo. Ilgai nejudintis kūnas rodė pasekmes. Galiausiai jis priėjo prie merginos ir ją pažadindamas tarė:
-Na ką, dingstam iš čia.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
Camilla išsimiegojo ir net gana gerai. Pabudusi ji iškart suprato kad Al nemiegojo, todėl pirmi žodžiai juos buvo tokie:
- Žinai ką aš tau siūlau po purisčių eit pamiegoti.
Nusišypsojo mėlynakė ir užsidėjo akinius. Pirmakursiai išėjo iš klasės. Tais pačiais koridoriais jie ėjo atgal. Per tas pačias klases. Apsigimimų nuo juodos magijos klasės dūris buvo pradaros, bet ant stalo nebebuvo jau tos lazdelės, nors Cornet ją ten paliko. Mergina staptelėjo. Kažkas čia buvo? paklausė savęs. Nenorėdama užsilikti čia ji tiesiog nužingsniavo toliau. Vis stipriau ir stipriau kvepėjo skaniais pusryčiaus. Nebuvo aišku kas gi bus, bet nuo tokio kvapo norėjosi suvalgyti viską ką pagamino. Pagaliau jie išėjo iš koridoriaus. Mergaitė tarė:
- Na gal buvo visai ir smagu,- klastuolė paraudo.- Ačiū, kad išmokinai kelis burtažodis.
Pasižiūrėjus į Aleksą šviesiaplaukė laukė atsakymo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
-Išmokinau?-nusijuokė vaikinas,-profesorius vis tiek rastų prie ko prisikabint. Mūsų burtažodžiai nebuvo labai tikslingi, todėl ir išsekom,-sukrizeno prisiminęs rudaplaukis,-tai iki?
Tai ištaręs jis apsisuko į visiškai kitą pusę nei ėjo Camillė. Rudaplaukis dar tikėjosi patirti tokių nuotykių su nauja drauge, bet šiai dienai pakaks. Reiks dar kada pasiųlyt jai palandžiot po Hogvartsą  - mintyse sau pasakė Aleksas, tai kaip ir užfiksuodamas. Jis sunkiais žingsniai ėjo iki varniukų miegamojo, vis dar tikėdamasis, kad jo niekas nepasigedo. Pirmas dalykas ką padarė vaikis įėjas į miegamajį buvo pasikeisti purvinus drabužius, kad niekam nekiltų įtarimo. Tai jis greitai padaręs ir apsirengęs švarias pusryčiauti jau nebėjo, o tiesiog sukrito ant minkštutės lovos ir užmerkęs akis paniro į sapnų karalystę

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
- Iki,- Camilla atsisveikino.
Nusekus žvilgsniu rudaplaukį mergaitė nuskubėjo į klastuolių mergaičių kambarį, melsdamas, kad nesutiktu nei vieno mokinio. Lietais ir sunkias žingsniais eidama prie kambario ji vis galvojo ar dar susitiks ir nueis kažkur su Aleksu. Greit užėjusi ir nuvaliusi dulkes ir purvą nuo apsiausto mergina vis galvojo ar pasilikti kambarį ar eit pusryčiauti. Bet kai pilvas suburzgėjo, Cornet vis dėl to nusprendė nueiti. šviesiaplaukei pasisekė, kad Hogvartse pažįsta mažai žmoniu, dėl to ją labai daug neklausinės. Bet mėlynake kamavo tai, kad kažkas buvo ten ir pasiėmė lazdelę. Svarbiausiai, kad apie šį nuotykį nesužinotų profesoriai, labiausiai ji nenorėjo, kad sužinoto transfigūracijo profesorius.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
Sigurdas tyliai išlipo iš už Storulės portreto ir patraukė koridoriumi neturėdamas jokio tikslo. Kojos jį nešė po įvairias pilies vieteles, o mintys klaidžiojo nakties dangumi. Kitaip sakant, šviesiaplaukis apie nieką negalvojo.
Tačiau pasukus į dar neaplankytą koridorių, islandas atitoko. Kur aš atsidūriau? Vaikinukas atsisuko iš kur buvo atėjęs. Deja, jis matė tik nepažįstamą aplinką. Ledinės akys dar labiau apsiniaukė, varstydamos seniai užmirštą vietą. Ir kaipgi aš galėjau būti toks kvailas ir pasiklysti? Ir kur buvo mano galva? Grifas atsirėmė į sieną ir užmerkė akis prieblandoje skendinčiame koridoriuje. Pasigirdo lengvas atodūsis, tačiau jis nebuvo kupinas baimės ar nerimo, veikiau linksmo susierzinimo. Na, ką gi... Taip turėjo nutikti...
Staiga nosį pakuteno malonus ir seiles tįsti priverčiantis gaminamų patiekalų aromatas. Aha... Štai kur aš... Nudžiugęs mokinys atsimerkė, veide švietė lengva šypsena, bet... GAL TAU JAU LAIKAS Į SALĘ, TINGINY? BANDAI IŠSISUKTI NUO NAMŲ DARBŲ, BET NUO VAKARIENĖS NEPAVYKS! Sigurdas sutriko, jis būtų galėjęs prisiekti, kad ne jis taip pagalvojo. Bet šiaurietis suabejojo. Lyg pritardamas sutrikimui, staiga garsiai suurzgė blyškiaodžio pilvas.
Gal iš juokingos situacijos, o gal iš netikėtumo, šviesiaplaukis skambiai nusikvatojo. Pirmą kartą nuo tada, kai jis pradėjo eiti į mokyklą. Nors dabar vaikinuką slėgė kiti rūpesčiai, islandas jautėsi kur kas laisviau negu tuomet.

*

Altair Ezio Blewett

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #57 Prieš 10 mėnesių »
Po pažastimi nešdamasis knygą apie antgamtikus, kurią skaitė bibliotekoje, Altairas skuodė link Švilpynės kambarių. Trumpiausias ar ilgiausias buvo kelias prie virtuvės.
Bet Altairo sparčius žingsnius sutrukdė kažkokia žalia (pala, plunksnuota?!) gyvataitė. O tai reiškė:
a) netoli klastuoliai
b) netoli švilpiai.
B variantas rodės daug logiškesnis, nes švilpiai priminė žiobarų pokemonų gaudytojus su savo augintiniais. Bet... Gyvataitė kažkur rodės matyta. Bent kartą tai tikrai.
Švilpis sustojo ir kaip tik tą akimirką plunksnuota gyvataitė, ne, okamis...Etano okamis kažką padėjo ant grindų ir pradingo iš Blewetto akių. Berniūkštis sustingo.
-Kas per...?

Atsisėdęs ant ant grindų, knygai drybsojant šalia jo, Altairas skaitė trumpą laiškutį.
Citata
Labas,
Žinau, kad mūsų draugystė iširo, bet tikiuosi, gyveni gerai. Turėjau pokalbį su savo augintiniais ir apie šį tą diskutavom. Nežinau...Aš pats esu šiek tiek sutrikęs, bet tai priimk kaip dovaną.
Arbatžolė visados liks mano širdyje, tačiau ji pati nusprendė ir tai jos vienos sprendimas. Neneigsiu, kai susipažinom, ji kaip ir pametė galvą dėl tavęs! Nelabai supratau jos jausmų, bet, manau, rasi būdą išsiaiškinti tai!

Tavo

Altairas sustingo. Gerai...pirma...Ar tai tikrai parašė Etanas?! Jo rašysena taip pasikeitė! Ir dar kaip rašo...Neprimena to nedrąsaus, liūdno vaiko...Ar čia tikrai jis?! Jis išdrąsėjo? Pasitiki savimi? Kaip tai nutiko?!
Altairas papurtė galvą. Nieko nesuprato. Anksčiau velos ir vilkolakiai, o dabar...
Arbatžolė? Vardas buvo kažkur girdėtas. Lyg...Bet Altairo atmintis buvo miglota.
-Ką tai reiškia? Aš turėsiu augintinį? Kažkokia nesąmonė....
Altairas neiškentė. Pašoko ant kojų, vos neužmiršęs, pasičiupo ir knygą, o laiškutį įgrūdo į kišenę, šalia burtų lazdelės.
Jam reikia susirasti Etaną ir išdūmė Švilpynės kambarių pusėn.

*

Neprisijungęs Katherine Silverstone

  • III kursas
  • *
  • 98
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Padaras - angeliukas
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #58 Prieš 9 mėnesius »
  Viskas po langais nusidažė įvairiomis tamsintomis spalvomis, tamsųjį rudenį. Lapai palengva krito ant šaltos žemės ar žolės. Jaunajai Silverstone metų laikai priminė feniksą. Pavasaris - kai feniksas prisikeldavo ir viską pradėdavo iš naujo, o ruduo - kai miršta galingasis paukštis.
  Deja, Katherine buvo pasikeitusi, kaip ir pats feniksas. Iš vidaus, o ne išorės. Po vasaros atostogų turėjau apie daug ką apmąstyti. Turėjo daug hipotezių, bet išvada išvydo prieš savo akis (paprasta veidrodį).
  Katherine buvo apmąstymų pusnyje, jos išvada viską pakeitė.
  Mergaitė vaikščiojo ilgu koridoriumi užsibrėždama tikslą - paimti ką užvalgyti po ilgos ir varginančios dienos. Apmąstymai vėl užklupo dvylikametė ir nelaukusi nė sekundės priėjo prie vieno iš koridoriaus lango ir kaire alkūne atsirėmė į palangės krašto. Mėlynomis akutėmis žvalgėsi į lauką, o galvoje klestėjo hipotezės ar mintis. Visi klausimai buvo ''gal'', bet ne į vieno klausimo nežinojo ką atsakyti. Atsakymo laukė sau prieš akis išvysti šia minute ir šia sekunde.
  Tikslas jau buvo užmirštas, kaip ir jautrus prisiminimai aplink ją. Katherine matė aplink save tamsą, kaip buvo suklestėję vagiai, mokinių melagystės ir taisyklių laužymas.
Svarstymas jau buvo užvaldęs Katherine's mintis, bet ji dar vis buvo tokia pati vagilė iš Vaduco pilies.
   - Viskas pasibaigs, kažkada.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Katherine Silverstone »
Parašo man nereikia. Tuščias lapas ir taip tobulas.

*

Neprisijungęs Deward Theo Black

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Being in dark side doesn't mean that you're bad
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #59 Prieš 9 mėnesius »
Pirmi Deward metai mokykloje, bet atrodo, kad jis čia viską žino pasakiškai gerai. Nuo tamsiausių koridorių iki kvepiančių pievų.
Šį rudenio vakarą kaip ir kiekvieną mielą dieną Theo tiesiog vaikštinėjo paslaptingais Hogvartso koridoriais. Jis vaiksčiojo koridoriais nieko nebijodamas, gal dėl to, nes niekada dar nepasitaikė neplanuotų žmonių jo kelyje. Jis vaiksčiojo pilna galva minčių ir įvairių įdėjų, bet atrodo jai prireiktų jas apibūdinti žodžiai būtų tušti. Gal ir jaunuolio galva visai tuščia, tik nuo sunkios dienos ji atrodo pilnut pilnutėlė.
Tik šį vakarą Black kelione buvo kitokia, nes jis netikėtai užtiko mergaitę. Na šito dar betrūko. Jaunuolis nebuvo pačios geriausios nuotaikos ir tikrai jokių merginų savo kelyje nenorėjo rasti. Klastuolis sustojo ir pradėjo spoksoti į mėlynakę. Galvoje jau virė šimtai įmanomų scenarijų kas gali nutikti. Nesvarbu kas tik nutiktu, Dew stengsis atrodyti malonus, nes jam tikrai nereikia jokių nemalonumų. Jis jos net nežadėjo užkalbinti, nes jei jis nepradėtų pokalbio, gal jis visai ir neįvyktų. Tai būtų geriausias dalykas pagerinti šį pilką vakarą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Deward Theo Black »