0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Anmeya

Koridorius netoli virtuvės
« Prieš 3 metus »
Nuo neatmenamų laikų Hogvartse buvo šis koridorius, apie kurį jau seniai pamiršo. O gal niekada niekas ir negalvojo.
Patekti į šį koridorių nebuvo sunku, tereikėjo nuo virtuvės paveikslo pasukti ne link didžiosios salės, o į kitą pusę ir šiek tiek paėjus pasukti dešinėn. Prieš akis atsiverdavo būtent šis koridorius. Jis jau seniai nenaudojamas todėl, kad koridoriaus gale buvusios klasės persikėlė kitur. Pats koridorius, galima būtų sakyt, nėra labai išvaizdus. Raudonas, vietomis apkramtytas dulkinas kilimas, po kuriuo nesimato grindų, tamsiai pilkos sienos, nukabinėtos paveikslais, kuriuose pavaizduoti žmonės kažką pastoviai sau panosėj murma, lyg būtų išprotėję(o gal tokie ir buvo), šiame koridoriuje nebuvo nei vieno lango, tačiau vietomis degė viena, kita žvakė - pakankamai, kad būtų prieblanda.

Roana išsitempusi Dominyką iš virtuvės akimirkai praradusi orentaciją, nuėjo ne ton pusėn ir jie atsidūrė šiame koridoriuje. Merginai nebuvo baugu, tiesa sakant, jai buvo net labai įdomu. Amneta anksčiau niekada nesilankė šioje vietoje, virtuvėje beje taip pat buvo pirmą kartą. Iš pasakojimų žinojo kaip atrodė ta patalpa ir išėjimas, tačiau apie šį koridorių net nėra girdėjus. Palikusi vaikinuką užnugary priėjo prie vieno iš paveikslų. Jame buvo pavaizduotas storas, apsirengęs gan keistai. Jo veidą "puošė" nemažai raukšlių ir ilga, ruda, vešli barzda. Henrikas Archeronas. 1682 m. perskaitė paveikslo pavadinimą ant rėmelio. Paaiškėjo kodėl vyriškis keistai apsirengęs - juk apranga net baroko laikų! Tas senolis atrodo net nematė juodaplaukės. Murmėjo sau panosei, skaičiuodamas aveles. "Dešimt tūkstančių avelių, dešimt tūkstančių viena avelė, dešimt tūkstančių dvi avelės." Tada netikėtai lyg atsibudęs apsižvalgė ir burbtelėjo "vėl susipainiojau...Viena avelė, dvi avelės, trys avelės" skaičiavo toliau. Roana smalsiai stebėjo jį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Roana Amneta »

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Vos spėjus atsidurti virtuvėje, Dominykas su Mirabete beveik iš karto išėjo iš jos. Berniukas lėtai slinko keistu koridoriumi ir apžiūrinėjo koridoriaus sienos, ant jų kabėjo keletą paveikslų. Antrakursis susidomėjo vienu iš jų ir net nepastebėjo kaip atsiliko nuo bičiulės.
Po kelių minučių tai pastebėjo, sutriko ir pamėgino atsekti kur nukeliavo mergaitė. Toliau paėjėjus Smitas pastebėjo mergaitės nugarą, o ji pati stebėjo kažkokį paveikslą.
-Galėjai ir eiti lėčiau,-labiau sau burbtelėjo ir priėjo arčiau paveikslo. Henrikas Archeronas. Įdomu, kas jis. Pamislijo berniukas.
Tik dabar juodaplaukis išgirdo, kad minėtasis vyras skaičiavo aveles ir vėl iškilo klausimai, kam ir kodėl.
-Tai kas dabar?-Netikėtai pasiteiravo ir toliau spoksojo į Henriko paveikslą. Buvo girdėti žodžiai. Penkiolika. Šešiolika. Septyniolika. Septyniolika. Ir vėl suklydau, iš naujo. Vienas, du, trys, keturi...

*

Roana Amneta

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
- Atleisk, skubu gyvent. - Vyptelėjo paauglė.
- Nežinau. Kaip minėjau - iš požemių tave išvedžiau. Nemanau, kad tave - antrakursį varną reikia kaip mažą vaiką nuvesti ir iki Varno Nago bokšto. - Sukikeno Amneta ir pažvelgusi į vaikiną, žvilgsniu sugrįžo prie Henriko. - Henrikas Archeronas. Girdėjau kaip apie jį pasakojo Penelopei. Didis magas, mėgęs eksperimentus. Deja, vieno eksperimento eigoje išprotėjo ir nusižudė. Jam tuo metu buvo 64 metai. Nuo to laiko jo paveikslas kabo šiame koridoriuje ir jis skaičiuoja aveles. Kasdien lyg pažadintas iš transo pasako, kad susipainioja ir vėl pradeda jas skaičiuoti. Mano tėvas kartą buvo atėjęs prie šio paveikslo, bet greit paliko šią vietą, nes kažkas iš ten, - pažiūrėjo į koridoriaus pusę, kur tamsu, - šūktelėjo jam, kad nešdintųsi ir nedrumstų ramybės. Hm, gal norėtum apžiūrėti visus paveikslus?

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Pirmuosius Mirabetės žodžius berniukas nuleido negirdomis. Tik jai pradedant pasakoti apie Henriką Archeroną antrakursis sukluso.
-Henrikas atrodo įdomi asmenybė. Reikės juo pasidomėti, - pažadėjo, nors Dominykas tikrai žinojo, kad nesiruošia eiti į biblioteką ieškoti informacijos apie burtininką.
Mirabetė pradėjo kalbėti apie tėvą, taip sužadindama berniuko smalsumą. Bet neverta klausti apie jos šeimą, kam patiktų, kad klaustų apie šeimą? Tikrai ne Dominykui. Jo klausti apie šeimą, tas pats kas klausti akmens. Nieko neišpeši, mat antrakursis nemėgo dalytis tuo, kad šis augo vaikų globos namuose.
-Taip, žinoma, - berniukas spartesniu žingsniu nei prieš tai nuėjo link kitų paveikslų, kas kelias minutes ragindamas Mirabetę paskubėti. Pagaliau priėjęs prie vienos moters portreto Dominykas sustojo. Moteris berniukui pasirodė matyta, tik jos atvaizdas atmintyje beveik išblukęs.

*

Roana Amneta

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Roana pajuto pasikeitusią aurą, ka papasakojo apie tėvus. - Atleisk, jei tau kalba apie tėvus nėra maloni. Pačiai teko kelias dienas pabūti vaikų namuose, dabar gyvenu su globėjais, tiesa ir jų šeimos pakankamai nepažįstu, nes vos mane pasiėmė iškart nuvežė į Kings Krosą.- Nežinia ko suminkštino savo charakterį, bet širdy mieliau dabar toliau kankintų Dominyką su kalbomis apie tėvus.
Pastebėjusi, kad šis beveik dingo, nusekė paskui jį. - O tu ne bailys. Požemiuose atrodė kitaip. - Kiek kandžiai tarė ir pažvelgė į moteriškės paveikslą, nors beveik išbluko, tačiau vis dar matėsi veidas, bandė įskaityti vardą arba bent jau paveikslo nutapymo metus, tačiau tie jau seniausiai buvo išblukę. - Žinai, kas ji? - Žvilgtelėjo į Dominyką.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
- Na, esu bailys tam tikrose situacijose, - Dominykas nemėgo dėtis tuo, kuo nesąs. - Visur pažvelgus kitu kampu, viskas atrodo kitaip, - pasidalijo savo mintimis ir nutilo.
Netrukus prie moters paveikslo priartėjo Mirabetė, po kelių sekundžių antrakursis pajuto mergaitės žvilgsnį, įsmeigtą į jį.
- Ne, nežinau. Atrodo kažkur matyta, tik nelabai pamenu, kas ji tokia, - berniukas pažvelgė į paveikslą atidžiau, norėjo įžiūrėti moters vardą, pavardę arba kūrinio autoriaus vardą, kur nors ant portreto. Nieko. Viskas, kas buvo užrašyta nubluko. Laikas paliko tik merginos veido atvaizdą.
Vaikinukas dar kartą pažvelgė į portretą, bandydamas prisiminti, kur yra ją matęs. Po sekundės berniukas pagalvojo apie motiną. Gal tai ji čia pavaizduota? Netrukus mintis dingo, palikusi nedidelį pėdsaką Dominyko galvoje.

*

Roana Amneta

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
- Hm, aišku. - Numykė juodaplaukė, nelabai suprato ką jis norėjo tuo pasakyti, tačiau žinojo, kad turės laiko apsvarstyti tai besivartydama savo lovoje.
- Ką manai, jei mes pabandytume šį portretą atstatyti? Jeigu tokius dalykus sugeba padaryti žiobarai, manau įmanoma ir magams. Ir išvis, laikas pradėti naudotis šiuo koridoriumi, daugelis čia esančių paveikslų miega, nes seniai nebematė lankytojų. Kad ir kas buvo praeityje, tačiau laikas viską pakeisti. - Mergaitės gyvenime pastaruoju metu netrūko pokyčių, kurie jai buvo į naudą, tad juodaplaukė spindėjo noru pakeisti pasaulį aplink. O kodėl ne? Hm? net pati sau uždavė klausimą. Pasaulį naikina blogis, tad blogį turi naikinti geri žmonės, arba bent jau tie, kurie stengiasi būti gerais.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
- Žinoma! - entuziastingai sušuko ir mintyse jau pagalvojo, kaip portretas tampa toks, koks buvo. Gražus. - Šaunu, tai ką dabar darome? Gal iš pradžių atitaisome paveikslą, o vėliau padarome šį koridorių populiaresnį?
Pradžia bus tikrai nelengva. Pagalvojo ir pabandė sudaryti koridoriaus populiarinimo planą.
1. Koridoriaus sutvarkymas.
2. Dažnesnis lankymasis.
3.Mokinių kvietimas aplankyti koridorių.
Punktų plane buvo mažai, bet svarbiausia juos visus įgyvendinti, ar ne?
Berniukas dar sykį pažvelgė į moters portretą ir pamąstė, kokių burtų pagalba būtų galima jį renovuoti arba kaip žiobarai jį atstatytų. Nors Dominykas gyveno tarp žiobarų, tačiau niekada nebuvo matęs paprastų paveikslų, nes vaikų globos namuose (kuriuose jis gyveno) nebuvo jokių paveikslų ar portretų, nereikia net minėti nuotraukų.

*

Roana Amneta

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Roana nesitikėjo tokio entuziastingumo. - Khem, okay. - Nutęsė kiek sutrikdyta Roana. - M. - Tesugebėjo ištart, norėdama atsakyti į mėlynakio klausimą pilkaakė, deja šis ją nutraukė išdėstydamas savo planą. - Siūlyčiau iš pradžių patį koridorių sutvarkyti, o tada atitaisyti paveikslus. - Tarė. - Tada galėtume su savo draugais kurių aš neturiu vaikščioti šiuo koridoriumi ir ilgainiui jis taptų irgi naudojamas. Neabejoju, kad šis koridorius anksčiau buvo gan lankomas. Visas darbas gan ilgai užtruks, bet manau tai bus verta mūsų pastangų. - Išdėstė viską ir nusistebėjo tuo kiek pasakė. Niekada, niekada gyvenime ji tiek daug nekalbėdavo. Gal Dominykas kažkuo ypatingas? Neišsigalvok, jis paprastas žmogus kaip ir tu. Jis tikrai nėra ypatingas. Nebent jo akys ypatingos, kaip vandenynas kažkoks.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
- Taip, galime pradėti ir nuo pačio koridoriaus, - šyptelėjo. - Į koridorių pasikviesime žmonių, o jie pasidalins su kitais. Taip padarysime koridorių daugiau naudojamą, - dar vienas šypsnis.
Liaukis kvailai šypsotis, Dominykas Sebastijanai Smitai. Berniukas sudraudė save, dėl galimai kvailos jo šypsenos. Gal su šypsena dar labiau apsikvailins? Galimas daiktas.
- Tai kur pradedam? - Klausimas, kuris nuo pat koridoriaus atnaujinimo minties nedavė Dominykui ramybės.
Antrakursis negalėdamas ilgiau spoksoti į moterį, nuėjo toliau nuo jo. Berniukas nesustojo, kol pasiekė posūkį, kur prasideda kitas ilgas koridorius. Turbūt čia koridoriaus pradžia. Pamislijo ir apsižvalgė, ką reikia pakeisti.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Viskas, ko Teodoras didžiai nemėgo — triukšmas, daug vaikų aplinkui ir nuobodulys. Nuo šių dalykų tik ir skauda galvą. Na, štai ir jis  — skausmas. Tokiomis dienomis antrakursis nežino kur dėtis, kur slėpti ausis, ką veikti, kaip elgtis, su kuom kalbėtis.
 O kai sugalvoja kur pabėgti nuo visų, visada būna ta pati, ramuma kvepianti ežero pakrantė, už seno medžio, kur niekas nesilanko, net nesiartina ir klastuolis gali būti vienas, neikieno netrukdomas.
 Ironiška, tačiau šįkart jį sutrukdė lietus, jau nežinia kiek valandų slegiantis tamsius Hogvartso pilies bokštus ir taip visą savaitgalį žada. Sušlapti jis ne itin mėgo, o tuo labiau, būtent šiandien, tikrai nenorėjo. Ko gero, teks susirasti kokį nuošalų kampelį, tačiau visi tokie nuobodūs ir pažįstami, kad berniukui teks ieškotis kažko geriau už tuos tuščius, įkyraus kvapo apsėstus koridorius ir kabinetus, patalpas.
 Nežinia kaip jis ten pateko, bet negi nutiko stebuklas - naujas, nematytas koridorius? Ten niekas neina, neįdomu ir gan keista, jog Teodoras niekada nesusidomėjo šiuo raudonu tuneliu.
 Pirmas žvilgsnis gal į buvo įspūdingas, o vėliau - tas pats, kaip ir kiti, nuobodus koridorius. Atsiduso klastuolis ir pradėjo apžiūrinėti kabančius paveikslus.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Florence Hailey Darcy

  • V kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • don't waste your time or time will waste you
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
  Pasipiktinusi, kad biblioteka išduoda tiek nedaug knygų, Florencija Heilė susiraukusi pėdino link Didžiosios salės. Buvo planavusi pasiimti nemenką šūsnį skaitinių, prigriebti kokį skanėstą (juk galima, tikrai nieko baisaus, ar ne?) ir įsitaisyti bendrajame koledžo kambaryje ar ant lovos (šito namie netektų patirti), o kuo rečiau reikėtų tąsyti tuos dailiai surištus ir gražiais viršeliais padabintus popieriaus lapus, tuo geriau.
  Vis dėlto krūvelė ir taip nutiko nemaža, tad trečiakursė dėmesį labiau kreipė į tai, kad jos neišmestų, o ne kur eina. Kojos turėjo pačios nuvesti į Didžiąją salę, nosis taip pat – kvepėjo cinamonu ir bandelėmis. Deja, uoslė pasiuntė eiti ne visai ten, tad netrukus varnanagė žingsniavo jai visai nepažįstama vieta. Pasimetusi stabtelėjo apsidairyti, alkūnėmis suspausdama knygas, kad tos nenaudėlės nesugalvotų paskraidyti. Žvilgsnis užkliuvo už žvakėmis apšviesto koridoriaus ir nepažįstamos figūros. Trylikametė prikando lūpą. Neturėjo jokios priežasties prieiti arčiau ir užkalbinti. Šiaip ar taip, kodėl taip daroma? Ar išvis taip elgiamasi? Nenorėdama ilgiau stoviniuoti ar pasirodyti keista stebėtoja, pasisuko ant kulno ir jau ruošėsi grįžti, iš kur atėjusi. Pilkai melsva, kelių nesiekianti suknelė suplevėsavo ore, visai kaip ir knygos, tik šios nukrito ir visai ne taip elegantiškai. Florencija caktelėjo liežuviu, susiraukė ir užsimerkė; skruostus nutvieskė raudonis.
no one's going to take me alive
time has come to make things right


*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
 Kvaila stebėti nepatenkintus paveikslus Teodoro akimis. Baisu. Ir taip nuobodu. Vemti norisi nuo banalybės. Ir ką daryti su gyvenimu. Taip tuščia. Šermanas atsiduso.
 Kažkur netoliese suskambėjo verčiami knygos lapai. Daug. Antrakursiui šis garsas buvo per daug pažįstamas. Per daug malonu. Juk čia knygos! Berniukas atsisuko. Jei būtų įprastas, ko gero dabar leiptų juokais. Bet Teodorui Šermanui Tomui tai nerūpėjo.
 – Sveika, – nebūdingai šyptelėjo, – kur aš, ten ir varnanagiai patenka. Keista, ne? – atsitūpė, padėdamas surinkti knygas. Rado kelias mėgstamas. Sudėjo jas tvarkingai ant žemės. Gal mergaitė dar niekur neis. Kompanija praverstų, taip nuobodu. Knygos, aišku, nevisada palaukia, bet šįkart palauks.
 Kvepia koridorius. Per daug saldžiai. Nusipurtė. Šilta. O tokia nejauki tyla, kad net lietaus barbenimą gali išgirsti. Ar reikia kažkaip tęsti pokalbį. Tegu trečiakursė pradeda. Arba ne.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

kablelis

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Be tikslo klaidžiodama po pilį Stevie pagaliau priėjo virtuvę. Jai niekada neteko čia lankytis, todėl apėmė šioks toks smalsumas. Mergaitė jau norėjo įeiti vidun, tačiau jos dėmesį patraukė kas kita. Antrakursė link virtuvės atkulniavo nuo didžiosios salės. Tačiau koridorius, vedantis į kitą pusę, buvo kažkoks keistas. Stevie nė karto nebuvo čia vaikščiojusi. Ir ji nė nesuprato, kas su tuo koridoriumi negerai. Tik tiek, kad jis keistai balkšvas. Grifiukė paėjo kelis žingsnius, kol suprato, kad visas koridorius yra padengtas ledu.
Kas čia dabar? pagalvojo mergaitė. Tokiu metų laiku ledas? Ir dar viduje?
Stevie sutrikusi stovėjo viduryje koridoriaus ir nežinojo, ką daryti. Gana ilgai jai nė į galvą nešovė, kad šis ledas neturėtų būti natūralus, kad, ko gero, čia pasidarbavo kažkas iš mokinių. Tačiau viename paveiksle pavaizduotas senyvas burtininkas piktai žiūrėjo į grifiukę ir grūmojo jai pirštu. Tada ji sumojo, kad greičiausiai šis ledas bus kažkieno iš mokinių darbas ir dabar tasai paveikslo herojus kaltina būtent ją.
- Aš to nepadariau, - garsiai pasakė Stevie, tačiau, panašu, paveiksle pavaizduoto vyro tai nė kiek nesujaudino. Mergaitė svarstė, ar jai greičiau iš čia nešdintis, ar likti ir pažiūrėti, kas čia bus. Vis tik smalsumas nugalėjo ir Stevie liko palaukti ko nors, kas čia galų gale turėtų ateiti. Vis dėlto kad būtų drąsiau, mergaitė įsispraudė į kiek tamsesnį kampą.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
  • Tiesiog Dievas
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Pastarieji mokslo metai Hogvartse vaikinukui buvo itin nuobodūs. Mat net įdomesnės idėjos pamokoms visiškai išsisėmė, o ir tie patys kompanijos sambūriai vos ne kiekvieną dieną ėmė baisiausiai įkyrėti. Tad laisvesnėm dienelėm jaunasis Lizertas paprasčiausiai leisdavo sau paslampinėti po pustuštę pilį, retkarčiais pasisveikindamas su keliais vaiduokliais ar užkalbindamas senesnius, aptriušusius paveikslus.
 Tik vat šią, klaikiai karštą, popietę, labai pasiilgęs žiemiškosios vėsos, Klastūnyno globotinis nusprendė kiek paįvairinti savąją rutiną ir susiradęs apleistą, tačiau gana ilgą ir platų koridorių, padengė visą jo grindinį ledu. Žinoma, to neužteko. Kokia gi nauda iš čiuožyklos be pačių pačiūžų? - Mintijo septyniolikmetis vyrukas. Tad netrukus susiveikęs ir šias, iš pradžių kiek atsargiai, vėliau visai įsidrąsinęs, Natanielis aklai ėmė puikuotis ne tobulais, bet pakankamai gerais savo čiuožimo įgūdžiais. Ir jau buvo taip įsijautęs, jog nediduką, smulkų siluetą ties koridoriaus pradžia pastebėjo tik likus keletui metrų iki susidūrimo, kurio vos ne vos pavyko išvengti. Mažumėlę nusistebėjęs, berniūkštis kelias sekundes nefritinėmis akutėmis įdėmiai skenavo ne tiek nelauktąją, kiek netikėtąją kompanionę, kol galiausiai švelniai vyptelėjo šiai, atskleisdamas strazdanuotuose skruostuose besislepiančias mielas duobutes:
- Iškritai iš lizdo, paukšteli?