0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
Švilpis pripažino, kad naujasis apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius atrodė baisus. Jis buvo kažkoks keistas ir neįprastas, dėl to ir gąsdino. Bet dabar tai nebuvo svarbu. Jones pavardės nešiotojui svarbu buvo atsakymas į klausimą. Jam reikėjo sužinoti kaip po velnių jis gali nugalėti tą kvailą trolį. Bet jeigu jam nereikės kovoti su troliu, o reiks daryti ką kito? Pavyzdžiui tik nuo jo pabėgti?
Ryan atsiduso ir pavėlė savo plaukus. Tada jo ausis pasiekė profesoriaus balsas. Įdėmiai klausėsi jo balso. Žinojo, kad troliai pavojingos būtybės, tad jam dėl to ir reikėjo kerų, kurie galėtų nugalėti trolį. Arba kaip nors jį išmušti iš vėžių, arba sulėtinti. Jam padėtų bet kas. Bet kokie kerai, kurie padarytų kažką. Berniukas eilinį kartą atsiduso nervindamasis. Galiausiai profesorius pasakė burtažodį. Kažką apie tą burtažodį švilpis buvo skaitęs įvairiose knygose apie burtus kol ieškojo informacijos kaip galėtų nugalėti trolį. Pasirodo jam tiesiog reikėjo pamąstyti plačiau. Na, bet tai nebebuvo svarbu. Profesorius pasakė burtažodį.
- Kažką girdėjau, - tyliai sumurmėjo čempionas iš kišenės išsitraukdas lazdelę. Kelis kartus be žodžių atliko rankose judesius. Treniravosi kaip ir visada mokydamasis naujus burtažodžius.
- Gerai, Hayato-Hakase, - ištarė berniukas. Tada kiek nervindamasis įkvėpė daugiau oro į plaučius. Jį iškvėpė. Bijojo, kad kerai nesuveiks arba suveiks ne taip ir jam baigsis tikrai prastai. Galiausiain atliko rankos judesį.
- Locomotor Mortis, - pasakė berniukas nusitaikęs į kažkokį blondiną laikantį knygą apie senovinius burtus. Rudų plaukų savininkas susikaupė ir pabandė dar kartą. Dar kartą. Galiausiai atėjo penktas kartas. Jones susikaupė ir įkvėpė daugiau oro į plaučius.
- Locomotor Mortis, - galiausiai ištarė. Ir burtažodis, vaikino nuostabai suveikė. Berniuko kojos buvo surištos. Rudų akių savininkas nusišypsojo pergalinga šypsena. Tada burtažodį pakartojo dar keletą kartų. Jautėsi pasiruošęs kovoti prieš tą velnio neštą ir pamestą trolį. Pabaisą su didele į muštuką panašia lazda.
 Vaikinukas pažvelgė į profesorių su pagarba ir dėkingumu. Abu šiuos dalykus tikrai  buvo galima įžvelgti berniuko akyse.
- Dėkoju jums, Hayato-Hakase. Be jūsų matyt visiškai nebūčiau nieko sužinojęs ir nebūčiau nei kiek pasiruošęs užduočiai, - nuoširdžiai pasakė berniukas. Nežinojo kaip kitaip dar galėtų išreikšti savo padėką, tad dar kartą padėkojo.
- Ačiū.
Po šio žodžio su džiaugsmu paliko knygų apie burtus skyrių, o vėliau ir pačią biblioteką.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Už Hogvartso sienų vis labiau temo. Naktinis dangaus skliautas apgaubė pilies sienas, o žvaigždės švietė ryškiai auksinę. Hogvarsto bibliotekoj liko nebedaug mokynių. kadangi visi ruošėsi grįžti į bendruosius kambarius, kadangi turėjo jau greit prasidėti laikas kai jie visi privalo ten būti, todėl kai kurie išėjo anksčiau. Evelina sėdėjo burtų skyriuje ir skaitė "Kerų pagrindai pradžiamoksliams". Knyga buvo itraukianti, todėl mergaitė sėdėjo vos judėdama susitelkusi į žodžius. Ant sienų nuo deglų jau kabojo ilgi šešėliai. Lempa prie Evelinos skaitomos knygos švietė labiau nei atrodė. Nuo deglų tesklido menka šviesa, kuri padėdavo vien tik nueiti iki lentynų su knygomis. Evelinos kojos silpnai tabalavo nuo kėdės. Ji nė nepamatė kaip visi mokyniai aplink pradėjo skirstitis. Ji vis dar buvo susitelkusi į knygą. Bibliotekininkė madam Pensnė išsiblaškiusi ir užsiėmusi savo reikalais, visiškai pamiršo patikrinti ar bibliotekoj neužsiliko mokynių. Ji tik užgesino deglus ir užrakinusi duris nubėgo kažkur labai skubėdama. Evelina visai nepastebėjo kaip aplink viskas nurimo, ištuštėjo, pritemo. Nors niekas beveik nepritemo, tikriausiai niekas nebūtu pastebėjes kaip deglai aplink burtais užgesinami. Juk stalinės lempos apšvietė žymiai ryškiau. Pagaliau grifiukė nusprendė, kad laikas eiti į bendrajį kambarį. Apsižvalgė. Pamatė viską kas buvo pasikeite. Nors gal ir buvo per daug "užsibuvusi knygoje" puikiai gaudėsi išorinėj aplinkoj. Ar aš... Ne, ne, negali būti. Tačiau kažkas giliai viduje tvirtino "gali". Evelina apsižvalgė. Išties čia liko viena. Neramiai apsižvalgė. Išsitraukusi lazdelę užgesino šviesą.
- Lumos - visa tamsa iškart išsisklaidė. Neryški mėlyna šiesa apšvietė jai kelią.
Grifiukė atsargiai žvalgydamasi, pasišviesdama lazdelę ėjo koridoriumi. Kodėl eu tokia knygų žiurkė! Nekenčiu savęs už tai! Jos batelių žingsniai aidėjo visoje biblitekoje tarp knygų lentynų. Ir visą laiką bibliotekoje... Ji jau ėjo pro istorijų skyriu. Buvo visai netoli durų kai staiga prisiminė burtų skyriuje palikusi plunksną, kadangi užsirašinėjo faktus. Nori ar nenori (ji tikrai nenorėjo) teko grįžti. Ji perėjo visus jau pereitus skyrius ir pagaliau pasiekė tokį ilgai lauktą kerų knygų skyrių. Pasišviesdama susirado plunksną bei pergamentą kurį taip pat buvo palikusi. Apsižvalgiusi besidaužančia širdimi, patraukė atgal. Kodėl aš tokia kvaila? Kvaila, kvaila, kvaila... Kodėl visada bibliotekoj? Kodėl? Priėjusi duris panaudojo "Alohomora" užkeikimą joms atrakinti. Paskui nerimaudama nuskubėjo koridoriais jau užgesinusi švieselę ant lazdelės galo.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
 Prisiminus kiek kartų ruošėsi eiti ir išmokti kokius nors kerus Amelija tvirtai nusprendė šį kartą taip ir padaryti. Mergaitė labai dažnai nuspręsdavo, kad kurie nors profesoriaus paminėti, Magijos Žiniose perskaityti ar šiaip kur nugirst kerai būtų jai naudingi ir nuspręsdavo juos išmokti kai tik turės laiko. Nebūtų galima sakyti, jog tų savo pažadų ji visai nesilaikydavo, bet dar neišmoktų burtų sąrašas irgi buvo gana ilgokas. Bibliotekoje mergaitė susirado skyrių, kuriame turėjo būti aprašyti burtai. Tiesa, akys kliuvo už nuostabių, taip ir laukiančių kol jas perskaitysi, knygų apie magiškus gyvūnus, nuotykius ir kitus įdomius dalykus, bet Amelija sudvejojo tik akimirką. Dabar reikia išmokti kokį nors burtažodį, o tai irgi regėjosi kaip savotiškai įdomi veikla. Iš lentynos išsitraukus storoką tamsiai rudos spalvos kerėjimo knygą varniukė pasklaidė jos lapus. Šie vietomis buvo sutepti ne itin tvarkingų mokinių, vietomis įplyšę, bet bendrai knyga išsilaikiusi visai gerai. Tamsiai mėlynų akių žvilgsnis užkliuvo už accio kerų. Perskaičius viską apie juos Amelija išsitraukė lazdelę, tada padėjo knygą ir į ją nukreipė magišką įrankį.
- Accio! - na, nereikia tikėtis, kad iš pirmo karto išeis. Mergaitė pasiruošė ilgam ir atkakliam darbui. Kažkur girdėjau, jog šie kerai nepavyko septintakursiui, nors šiaip jis labai gerai mokėsi. - "paguodė" balselis galvoje.
- Nutilk, - tyliai sušnabždėjo Amelija ir tvirtai spausdama juodmedžio lazdelę pabandė dar kartą.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
Nežinia kelinta kartą Luna vėl bibliotekoje jai čia be galo patiko. Šį kartą Evanns ėjo prie lentynos apie burtus. Tai be abejonės  tai turėtų padėti mano kerėjimo pamokoms nesvarbu, kad ir taip gerai viską darau ,tačiau visada galima ir geriau. Užsimąsčiusi Luna net nepastebėjo ,kad atėjo ten kur norėjo. Taip dabar man klausimas ko man ieškoti ,juk knygų čia kaip visada šimtai gal net milijovannsnai. Ir čia Evanns pamatė kitą mergaitę. Jeigu varnanagė tai nesistebiu ,kad ji čia ,juk visiems senų senovėje  yra aišku ,kad Varno nagas ir Biblioteka yra du neatsiejami dalykai. Luna nežinojo ką daryti toliau ar eiti pasisveikinti ar ieškoti sau knygos. Vis tik švilpė  nubėgo prie jai kol kas nepažįstamos mergaitės. Žinoma Evanns tikėjosi susipažinti. Pribėgusi Luna tarė:
- Sveika, aš Luna Evanns iš švilpynės koledžo ,o tu ? - Kiek įmanoma drąsiau pasakė Luna.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
 Atrodo burtažodis tikrai buvo ne pats lengviausias. Amelija dar kartą perskaitė apie jį, norėdama įsitikinti ar viską teisingai daro. Jokių klaidų savo veiksmuose nerado, tad vėl kibo į darbą. Norėjo pasiekti bent tiek, kad knyga pajudėtų. Kelias minutes vyko monotoniškas darbas. Varniukės akyse atsispindėjo susikaupimas. Burtažodis, mostas, žvilgsnis į knygą, burtažodis, mostas, žvilgsnis į knygą... Kai jau atrodė, kad mergaitė nieko daugiau niekada ir neveikė, tik stovėjo bibliotekoje ir bandė burtažodį, nusistovėjusią tvarką sudrumstė prie Amelijos pribėgus mergaitė. Rudaplaukė rauktelėjo antakius, kad buvo sutrukdyta, bet šiaip visai džiaugėsi, kad galės bent trumpam atsitraukti nuo darbo.  Be to, bet kuris mokinys galėjo pasirodyti geras draugas Amelijai, mergaitė dar neprarado vilties tokį susirasti.
- Labas, Luna, - šyptelėjo.- aš Amelija. Varnanagė. Bandau išmokti vieną burtažodį, - mostelėjo lazdele rankoje mergaitė.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
Luna ilgai žiūrėjo į Amelija paskui nusišypsojo. Juk sakiau Varnanagė kitaip ir būti negali. Evanns tikrai džiaugėsi tokiu susipažinimu su Amelija.
- Beje gal aš galėčiau tau kaip nors padėti su tuo burtažodžiu?- Kuo drąsiau pabandė paklausti Luna. Tik aš vieno nesuprantu ,juk Varno nagas visada toks protingas kaip jai galėtų nesisekti kokie nors burtai? Ir žinoma kaip visada švilpė vėl kurį kartą bendraudama  trumpam paskęsta savo mintyse.
- Beje kaip dažnai čia užsuki ir ar galėčiau pažiūrėti tą knygą kurioje radai tą burtą gal ir sau ką nors rasiu?- Po kiek laiko vis tik paklausė Luna. - Ir beje ar daug draugų turi manau ,kad tokia kaip tu tikrai turėtų turėti jų šimtai. Lunai aiškiai patiko Amelija ir Luna tikrai norėjo būti su Amelija draugėmis.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
 Priešais stovinti mergaitė, prisistačiusi Lunos vardu atrodė visai miela, bei draugiška. Mažytis nerimas, atsiradęs Amelijai pamačius prie jos einant mokinę, visiškai pradingo.
- Nežinau, kaip galėtum padėti, manau man tiesiog reikia pasitreniruoti, - atsakė perimdama lazdelę į kairę ranką, kad dešinė galėtų pailsėti.
- Kartais užsuku. Na, nesėdžiu ištisai, kaip kartais sako apie varnanagius. Beja, nemanau, kad kiti varniukai irgi tiek sėdi, - pridūrė atsiminus šurmulį, dažniausiai pasitinkantį ir išlydintį Ameliją, bendrajame kambaryje. - O tu? O knygą gali pavartyti, jei nori, - ištiesė savo mokslų objektą rudaplaukė. Et, galės susirasti ir ką kitą, ant ko galėtų pasitreniruoti, knygų čia pilna, o jei Luna nori paskaityti - tegul skaito. Išgirdus apie draugus varniukė kiek suglumo. Tik trumpam ir stengėsi to neparodyti. Kad Luna nepastebėtų mažučio liūdesio blyksnio vaide, Amelija tuoj pat nusišypsojo.
- Na, kol kas neturiu per daugiausiai, bet ačiū, - vis dar šypsodamasi ištarė.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #37 Prieš 2 metus »
Luna džiaugėsi sutikusi Amelija kaip sakoma kuo daugiau draugų tuo geriau be to iš Varno nago tuo labiau. Luna šyptelėjo Amelijai ir pasakė :
- Žinai nežinau ar tai tau padės, bet galėtumėm tą patį burtažodį mokytis kartu taip tau bus lengviau. Ir tikrai nesakau, kad visi Varnanagiai tokie jau moksliukai ir biblioteka jų antri namai
-Evanns nusijuokė ir tęsė kalbą. - Na aš irgi čia gana dažnai ateinu kartais su draugais arba viena. - Luna šyptelėjo ir paėmė knyga iš Amelijos rankų. - Oho kiek čia visko įdomaus! Tikrai gera knygą pasirinkai. Na, o šiaip kokios tau knygos patinka? - švilpė stengėsi kuo labiau užmegzti pokalbį ir šypsotis Luna aiškiai suprato Amelijai reikia palaikymo jeigu ji neturi labai jau daug draugų. - Ir kokia tavo mėgstamiausia pamoka ir atvirkščiai kokia nė mėgstamiausia? Ir ką veiki kai nebūni bibliotekoje? - Luna tikrai norėjo draugaut su šia Varnanage ir sužinoti apie ją kuo daugiau.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Arabella Dawson

  • II kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #38 Prieš 2 metus »
  Nauji mokslo metai Hogvartse jau buvo spėję įpūsėti, rudens pabaigos ir artėjančios žiemos šaltukas jau spėjęs pasirodyti. Šiltas arbatos puodelis, pūkuotas pledukas ir įdomi knyga atrodė pati geriausia veikla tokiu metų laiku, ypač tada, kai Arabella vis dar neturėjo nieko artimo čia, Hogvartse, tad pastaruoju metu jautėsi ypač vieniša ir liūdna. Taip, nors ši ir buvo prižadėjusi sau, kad keisis į gerąją pusę, labiau atsivers, leis sau pažinti naująjį pasaulį ir stengsis nebebūti liūdna, tačiau tai nebuvo taip paprasta, kaip ši tikėjosi. Ypač tada kai vienas iš pagrindinių Arabellą paskatinančių eiti tik į priekį ir artimiausių žmonių, nebuvo čia. Jos globėja buvo toli nuo šios vietos ir ši negalėjo paklausti jos patarimo, pasikalbėti su ja ar tiesiog praleisti kartu su ja laiką. O be jos mergaitė daugiau nieko artimo ir neturėjo, nors ir kaip norėjo turėti, nors ir kaip stengėsi surasti...
  Žinoma, tam, kad varniukė galėtų šiltai ir jaukiai pasėdėti savame kambaryje(kurį deja, bet turėjo dalintis su kitomis varniukėmis, kurių nė trupučio nepažinojo) su knyga, ši visų pirma turėjo turėti ar surasti tą knygą. O kurioje vietoje Hogvartse buvo galima daugiau rasti knygų, jeigu ne bibliotekoje?
  - Pažiūrėkime, ne, ne, neįdomu, - sau tyliai po nosimi burbėjo varniukė, pirštų pagalvėlėmis vesdama knygų viršeliais ir niekaip nesugebėdama rasti knygos, kuri šią sudomintų ar kuri būtų naudinga jai.
  - Auč, - staiga susiraukė Arabella, kai visai netikėtai kažkokia knyga sugebėjo nukristi jai ant galvos. Delniuku pasitrynusi skaudantį pakaušį, varniukė liūdnai atsiduso.
  Žinoma, būtinai kažkam reikia sugadinti mano nuotaiką dar labiau, negu ji ir taip yra sugadinta

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #39 Prieš 2 metus »
  Ariellos dienos Hogvartse lėkte lėkė. Moteris nesugebėjo suprasti, kaip viskas kolstėsi taip greitai, tačiau azijietei atrodė, kad ši burtų ir kerėjimo mokykloje buvo praleidusi nemažai laiko. Ji spėjo ištyrinėti kiekvieną klasę, kiekvieną koridorių, daugmaž pažinojo kiekvieną mokinį, kuris apsilankydavo jos pamokose. Ir su dažnu varniuku sutarė, mat nedidelis favoritizmas šiam koledžui pasireiškė vos sužinojus, kad šiais mokslo metais buvo paskirta vadovauti Varno Nago koledžui. Tiesa, pirma bodėsi šios idėjos, tačiau neliko nieko kito, tik susitaikyti. Kelias savaites pabuvus ambicingo koledžo vadove tuo sugebėjo džiaugtis, o tai buvo keista ir pačiai žiobarotyros profesorei.
  Džiaugėsi Ariella daug kuo, pradedant minėtaisiais varnais, ir baigiant milžiniška Hogvartso biblioteka. Tokiai knygų mėgėjai, kaip Ariellai Annei Brown, tokia patalpa niekuomet nekeldavo prastų emocijų, tad pasibaigus visoms pamokoms, ištaisius didžiąją dalį namų darbų bei padarius kitus darbus, kuriuos padaryti privalėjo, raudonplaukė nusprendė šiandien apsilankyti knygų kupinoje bibliotekoje. Retkarčiais moteris iš čia rinkdavosi informaciją žiobarotyros pamokoms, tačiau šįkart visa pamoka buvo suplanuota iš anksto, tad trisdešimtmetė pagaliau galėjo skirti laiko knygų skaitymui, ramybei ir atsipalaidavimui. O to, tikriausiai, reikėjo kiekvienam individui šioje Visatoje.
  Taigi mokytoja nieko nelaukusi pravėrė savo kabineto duris ir lengvu žingsniu keliavo link bibliotekos, vis linkteldama bendradarbiui ar kokiam nors mokiniui. Dažnam ir šyptelėdavo, bet labiausiai tikėtina buvo tai, kad jis - Brown auklėjamo koledžo auklėtinis. Kartais raudonplaukė net pati to nesuprasdavo.
  Vos įžengus į biblioteką, moteris šyptelėjo. Ši vieta buvo viena iš mėgstamiausių patalpų mokykloje, čia Ariellą visad galėdavo užklupti susikaupusią, tačiau nuo jos sklido ramybė bei atsipalaidavimas, o toks reiškinys profesorės gyvenime nepasitaisydavo kiekvieną dieną.
  Mergina žiūrinėjo knygų lentynas, toptelėjo, kad vertėjo susirasti literatūros apie žiobaorų politiką, kurie, tiesą sakant, žiobarotyros profesorės visiškai nežavėjo, tačiau suprato, kad tai galės padaryti ir vėliau. Tokių minčių vedama trisdešimtmetė žiūrinėjo knygas, kol iš kažkur tolėliau išgirdo tylų aiktelėjimą. Vilkiška klausa pasitarnavo šioje situacijoje ir Ariella lyg niekur nieko pasiėmė pirmą pasitaikiusią knygą ir nuskubėjo prie mokinuko, kurį išgirdo. Tai visai nebuvo sunku, mat mergaitė buvo visai netoliese.
  - Ar viskas gerai? - priėjusi prie rudaplaukės, paklausė Ariella ir maloniai šyptelėjo. - Tiksliau, kas nutiko? - patikslino klausimą mokytoja, tačiau tai padarė tokiu maloniu tonu, jog pagalvoti, kad profesorė to klausė iš pareigos, buvo vargu ar įmanoma.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Jasmine Cammilo

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #40 Prieš 2 metus »
   Jasmine sėdėjo Hogvartso bibliotekoje. Nelabai tikslu sakyti sėdėjo kai ji iš tikrųjų beveik gulėjo pasirėmusi ranka į stalą dantimis kramtydama plunksnos galiuką. Ant stalo apšviesti gulėjo jos nebaigti transfiguracijos namų darbai. Prie jų ji jau plušo visą vakarą, bet niekaip negalėjo užbaigti. Mintys vis krypdavo į vieną pusę, paskui į kitą, lyg vėjo besukamas malūnėlis neapsisprendžiantis į kurią pusę trauka didesnė. Prie jos gulėjo kuprinė, ten jau buvo sugrūsti užbaigti (per valandą) istorijos ir žiobarotyros namų darbai. Ji jau sėdėjo čia daugiau nei pusantros valandos. Jasmine ne tiek nesuprato, kiek nenorėjo. Visas vakaras prie kerėjimų praktikos, o dabar dar ir biblioteka. Jau nuo pirmos savaitės gyvenimas Hogvartse buvo sudėtingas. Namų darbai, mokytojai, pamokos, tvarkaraščiai. O dar tie koridoriai visuomet vėluodavo ar bent jau būdavo paskutinę akimirkąpamokose. Jie buvo tokie klaidinantys! O dar tas Akilanda... Kartais jis apmėtydavo kreidos gabalėliais, kartais užkerėdavo pavogęs lazdelę Silencio kerais, kad per pamoką nepratartum nė žodžio net paklaustas. Dar jis pridardavo visokiausiu išdaigų. Vienas dalykas bent jau buvo geras. Jis buvo  kūrybingas. Tačiau tai nepalengvindavo jo bausmių nes visi kiti poelgiai užgoždavo šį. Bet ar profesoriai iš viso kada nors žiūri į kažką iš kūrybiškumo pusės!? Visų pirma jau reikia kūrybingai žiūrėti jei nori rasti Akilandoje šviesiąją pusę. Nes jis visas labai "tamsus".
Dar vienas Jasmine visada kylantis sunkumas Hogvartse yra ilgesys. Ji visuomet nuo pirmosios dienos Hogvartse ilgėjosi. Ir ne ko kito kaip žiobarų pasaulio. Ji nebuvo silpna. Ji net nesiilgėjo šeimos (žinoma ilgėjosi, bet ne apie tai kalba). Ji ilgėjosi paties gyvenimo. Žiobarų pasualyje jautėsi sava. Ne tokia kaip burtininkų, čia jai atrodė lyg būtu koks virusas kažkas ne savo jau susikūrusioje bendruomenėje. Jai čia buvo kur kas sunkiau. Pas žiobarus ji žinojo visas naujienas, sensacijas. Čia burtininkų pasaulyje jai buvo sunku apie tai išgirsti, nes nei ji, nei jos tėvai neskaitė magijos žinių - žiobarų pasaulyje visi manė jog laikraščiai pasenę. Ilgėjosi draugų nes žiobarų pasaulyje jų turėjo daug. O čia kol kas nė vieno. Jai trūko draugų. ten ji buvo išskirtinė. Linksmiausia mergaitė. Visi ją mėgo (beveik) ir daugelį ji pažinojo. tačiau čia kažkas atėmė visą tą vidinį džiaugsmą. Net neįsivaizduodama kodėl buvo pravardžiuojama purvakrauje. Ir iš viso, ką tai reiškė? jai buvo sunku suprasti burtininkus. Sunku suprasti jų pasaulį. Ji girdėjo daug istorijų (kaip ir paties Hario Poterio) jog šie čia - Hogvartse surado namus. Kurių neturėjo pas žiobarus. Bet Jasmine visada turėjo jau tuos namus. Ji turėjo juos pas žiobarus. Jai netrūko kitų. Bet štai ji čia Hogvartse ir nebegali apsigręžti.
Ji susirinko daiktus nuo stalo ir išėjo iš bibliotekos. Pabaigsiu ryt ryte Švylpinukė patraukė virtuvės koridoriumi link Švilpynės bendrojo kambario.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
Dori norėjo nudėti Aurį. Tikrai. Ji jam davė tokią lengvą užduotėlę, tokią lengvą... Pasimėtyti sniegeliu. O jis? O jis ką padarė? Iki pat mokslo metų galo atėmė visus penktakursės vakarus. Nepalikdamas net laisvų savaitgalių! Žinodamas, kad jos laukia sunkūs egzaminai ir, po velnių, nerūpestingas laikas su Alanu. Alanas kartais irgi būdavo su Dori šitoje kančioje, o Hermiui Grišamui, Mendel turėjo pripažinti, transfigūracija siaubingai nesisekė. Jis darė tiek klaidų! Tiek klaidų... Tokiam nevykėliui vieta tikrai ne Klastūnyne, galvojo tamsiaplaukė.
Taigi, praėjo dar viena valandėlė padedant tam mažvaikiui su namų darbais. Šiandien jiedu dirbo bibliotekoje, o kai Hermis išėjo, Dori nuėjo tarp lentynų, tiesiog išsitiesė ant kilimo ir atsiduso. Ji norėjo atkrešyti Auriui, bet kad tas gudruolis nerūkė. O gal patvarkė savo kerus taip, kad jie neveiktų? Kad Dori nesužinotų, jeigu šis užsitrauks dūmą? Gal Auris rūko kiekvieną dieną ir nesuka sau galvos, o Dori dėl vienos cigaretės turės šitiek laiko kankintis.
Mergina net rašė Juzefui prašydama Aurį nugirdyti. Gal tada jis parūkys? Bet iš plikio atsakymo galima buvo suprasti, kad šis tik pasijuokė ir pridūrė, jog tokiuose reikaluose su Auriu geriau neprasidėti. Bet jau buvo per vėlu. Dori prasidėjo. Beliko tikėtis, kad Auris dar užtrauks dūmelį. Ir kuo greičiau, tuo geriau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Praėjo eilinė sunki pamokų vedimo diena. Atėjo vakaras. Ir jam reikėjo šį bei tą paskaityti. Auris nekentė transfigūracijos kurią dėstė. Bet reikėjo pripažint, kad mokant jo paties žinios tik gylėjo. Taigi pasirinkti šį dalyką vis tik apsimokėjo. Dabar jis atėjo į biblioteką norėdamas susirasti vieną žinyną. Nes kažkokia mergiotė iš Varno Nago uždavė jam tokių klausimų, į kuriuos atsakymų jis nežinojo. Bet pažadėjo jai viską papasakoti kitą kartą. Tai dabar ir ieškojo sau reikalingos knygos.
Einant ir žvalgantis į lentynas akį patraukė toks mielas širdžiai vaizdelis. Tai buvo visiškai pavargusi Dori Mendel. Žinosi kaip kitą kartą versti mane daryti visokias nesąmones mano paties pamokų metu. Pagalvojo ir aišku priėjo prie jos.
- Tai kaip panele mokytoja? Ar labai pavargot? - Pasiteiravo merginos.
- Kaip Hermis? Ar jau parodė savo linksmą prigimtį ar visgi ne? - Toliau kalbėjo. Hermis buvo vietoje nenustygstantis vaikis. Todėl jam ir nesisekė mokytis. O be to buvo kaip reta įžūlus. Ir Aurio nuomone išlepęs vaikėzas. Žodžiu vienas iš tokių, su kuriais reikėjo pavargti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
Dori besiilsint ant kilimo šalia jos pasigirdo balsas. Tas pats balsas, kurio savininką jau kurį laiką merginai norėjosi nudėti.
- Tu esi beširdis! - pašoko ji nuo kilimo ir bakstelėjo Auriui pirštu į krūtinę. - Tu nežinai, kad manęs laukia VML? Tu nesupranti, kad kokį vakarą aš noriu praleisti su draugėmis arba Alanu negalvodama apie tą mažvaikį? Aš tau daviau vieną vienintelę užduotį, kuri jau seniai pamiršta, o tu! Apkrovei mane kone pusmečiui. Auri Senkleri, - sužaibavo akimis, - pabandyk užsirūkyti. Pabandyk. Ir tu tikrai vesi transfigūraciją nuogas, - stipriai sučiaupė lūpas.
Iki tol Dori tylėjo, bet šiandien tiesiog viskas sprogo. Kaip jis drįsta ateiti pas ją ir šaipytis?
- Kiek laiko veiks tie kerai? Kaip juos panaikinti? Jeigu tu šitaip, tada aš nenoriu, - tamsiaplaukės akys šiek tiek apsiašarojo ir tada ji nusisuko. - Hermis jau seniai pastatytas į vietą, - susitvardžiusi pasakė. - Kažką bandė vaizduotis pirmosiomis dienomis, bet prigąsdinau, kad išauginsiu elfo ausis ir voverės uodegą, jei neklausys, - atsisuko ir sukryžiavo rankas. - Gal jis ir ne angelėlis, bet ir aš ne iš Švilpynės, - aukštai iškėlė galvą. - Manei, nesusitvarkysiu? Neišdegs!
Tiesą pasakius, Dori tam pirmakursiui prigrasino daug daugiau, bet šito vyresniajam Senkleriui nebūtina žinoti.
- Bet tas pyplys vis tiek nesistengia! - sušuko. - Kartais man atrodo, kad jis padaro bet ką, nes žino, kad aš ištaisysiu, - susiraukė. - Galėjai duoti mėnesį, na, du. O dabar! Iki pat mokslo metų galo. Kartais tu tikrai nepakenčiamas, - varstė Aurį akimis.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Auriui pasirodė, kad ta Mendel dar ne labai pavargusi, kad surengė jam šitą savo eilinį pasirodymą. Auris neturėjo supratimo kodėl, bet tokie jos proveržiai jį kartais linksmino.
- Ša. Ne miške esi, o bibliotekoje. Ko čia dabar klykauji? - Kuo žvaliausiai paklausė jis.
- Visų pirma ne. Nemaniau, kad nesusitvarkysi. Visų antra mokydama jį visko tu ruošiesi mano egzaminui. Nes turi kartotis viską iš pagrindų. Visų trečia taip... Aš bjaurus tipas ir ką? Pati įlindai kur nereikia, kad sutikai žaisti šitą žaidimą. Bet gerai jau gerai... Gali pasiimti laisvus savaitgalius. - Nusileido jis dėl šiokių tokių sąlygų pakitimų.
- Ak dieve mano, gal nereikia? Būtų toks siaubas, jei turėčiau vykdyti tavo ką tik išsakytą užduotį. Geriau sugalvok atsargai kokią kitą. O tai man reikės prasimanyti kokią ligą ar ką ir nebevesti pamokų. - Galiausiai kiek surimtėjęs pasakė.
- O tu nepastebėjai, kad dėl tavo įdėtų pastangų Hermiui pamokose einasi geriau? Jam dabar tikrai sekasi geriau kerėti. Ir tai tik tavo sudėtingo darbo rezultatas.