0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VI kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #30 Prieš 2 mėnesius »
Švilpis pripažino, kad naujasis apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius atrodė baisus. Jis buvo kažkoks keistas ir neįprastas, dėl to ir gąsdino. Bet dabar tai nebuvo svarbu. Jones pavardės nešiotojui svarbu buvo atsakymas į klausimą. Jam reikėjo sužinoti kaip po velnių jis gali nugalėti tą kvailą trolį. Bet jeigu jam nereikės kovoti su troliu, o reiks daryti ką kito? Pavyzdžiui tik nuo jo pabėgti?
Ryan atsiduso ir pavėlė savo plaukus. Tada jo ausis pasiekė profesoriaus balsas. Įdėmiai klausėsi jo balso. Žinojo, kad troliai pavojingos būtybės, tad jam dėl to ir reikėjo kerų, kurie galėtų nugalėti trolį. Arba kaip nors jį išmušti iš vėžių, arba sulėtinti. Jam padėtų bet kas. Bet kokie kerai, kurie padarytų kažką. Berniukas eilinį kartą atsiduso nervindamasis. Galiausiai profesorius pasakė burtažodį. Kažką apie tą burtažodį švilpis buvo skaitęs įvairiose knygose apie burtus kol ieškojo informacijos kaip galėtų nugalėti trolį. Pasirodo jam tiesiog reikėjo pamąstyti plačiau. Na, bet tai nebebuvo svarbu. Profesorius pasakė burtažodį.
- Kažką girdėjau, - tyliai sumurmėjo čempionas iš kišenės išsitraukdas lazdelę. Kelis kartus be žodžių atliko rankose judesius. Treniravosi kaip ir visada mokydamasis naujus burtažodžius.
- Gerai, Hayato-Hakase, - ištarė berniukas. Tada kiek nervindamasis įkvėpė daugiau oro į plaučius. Jį iškvėpė. Bijojo, kad kerai nesuveiks arba suveiks ne taip ir jam baigsis tikrai prastai. Galiausiain atliko rankos judesį.
- Locomotor Mortis, - pasakė berniukas nusitaikęs į kažkokį blondiną laikantį knygą apie senovinius burtus. Rudų plaukų savininkas susikaupė ir pabandė dar kartą. Dar kartą. Galiausiai atėjo penktas kartas. Jones susikaupė ir įkvėpė daugiau oro į plaučius.
- Locomotor Mortis, - galiausiai ištarė. Ir burtažodis, vaikino nuostabai suveikė. Berniuko kojos buvo surištos. Rudų akių savininkas nusišypsojo pergalinga šypsena. Tada burtažodį pakartojo dar keletą kartų. Jautėsi pasiruošęs kovoti prieš tą velnio neštą ir pamestą trolį. Pabaisą su didele į muštuką panašia lazda.
 Vaikinukas pažvelgė į profesorių su pagarba ir dėkingumu. Abu šiuos dalykus tikrai  buvo galima įžvelgti berniuko akyse.
- Dėkoju jums, Hayato-Hakase. Be jūsų matyt visiškai nebūčiau nieko sužinojęs ir nebūčiau nei kiek pasiruošęs užduočiai, - nuoširdžiai pasakė berniukas. Nežinojo kaip kitaip dar galėtų išreikšti savo padėką, tad dar kartą padėkojo.
- Ačiū.
Po šio žodžio su džiaugsmu paliko knygų apie burtus skyrių, o vėliau ir pačią biblioteką.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 94
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #31 Prieš 2 mėnesius »
Už Hogvartso sienų vis labiau temo. Naktinis dangaus skliautas apgaubė pilies sienas, o žvaigždės švietė ryškiai auksinę. Hogvarsto bibliotekoj liko nebedaug mokynių. kadangi visi ruošėsi grįžti į bendruosius kambarius, kadangi turėjo jau greit prasidėti laikas kai jie visi privalo ten būti, todėl kai kurie išėjo anksčiau. Evelina sėdėjo burtų skyriuje ir skaitė "Kerų pagrindai pradžiamoksliams". Knyga buvo itraukianti, todėl mergaitė sėdėjo vos judėdama susitelkusi į žodžius. Ant sienų nuo deglų jau kabojo ilgi šešėliai. Lempa prie Evelinos skaitomos knygos švietė labiau nei atrodė. Nuo deglų tesklido menka šviesa, kuri padėdavo vien tik nueiti iki lentynų su knygomis. Evelinos kojos silpnai tabalavo nuo kėdės. Ji nė nepamatė kaip visi mokyniai aplink pradėjo skirstitis. Ji vis dar buvo susitelkusi į knygą. Bibliotekininkė madam Pensnė išsiblaškiusi ir užsiėmusi savo reikalais, visiškai pamiršo patikrinti ar bibliotekoj neužsiliko mokynių. Ji tik užgesino deglus ir užrakinusi duris nubėgo kažkur labai skubėdama. Evelina visai nepastebėjo kaip aplink viskas nurimo, ištuštėjo, pritemo. Nors niekas beveik nepritemo, tikriausiai niekas nebūtu pastebėjes kaip deglai aplink burtais užgesinami. Juk stalinės lempos apšvietė žymiai ryškiau. Pagaliau grifiukė nusprendė, kad laikas eiti į bendrajį kambarį. Apsižvalgė. Pamatė viską kas buvo pasikeite. Nors gal ir buvo per daug "užsibuvusi knygoje" puikiai gaudėsi išorinėj aplinkoj. Ar aš... Ne, ne, negali būti. Tačiau kažkas giliai viduje tvirtino "gali". Evelina apsižvalgė. Išties čia liko viena. Neramiai apsižvalgė. Išsitraukusi lazdelę užgesino šviesą.
- Lumos - visa tamsa iškart išsisklaidė. Neryški mėlyna šiesa apšvietė jai kelią.
Grifiukė atsargiai žvalgydamasi, pasišviesdama lazdelę ėjo koridoriumi. Kodėl eu tokia knygų žiurkė! Nekenčiu savęs už tai! Jos batelių žingsniai aidėjo visoje biblitekoje tarp knygų lentynų. Ir visą laiką bibliotekoje... Ji jau ėjo pro istorijų skyriu. Buvo visai netoli durų kai staiga prisiminė burtų skyriuje palikusi plunksną, kadangi užsirašinėjo faktus. Nori ar nenori (ji tikrai nenorėjo) teko grįžti. Ji perėjo visus jau pereitus skyrius ir pagaliau pasiekė tokį ilgai lauktą kerų knygų skyrių. Pasišviesdama susirado plunksną bei pergamentą kurį taip pat buvo palikusi. Apsižvalgiusi besidaužančia širdimi, patraukė atgal. Kodėl aš tokia kvaila? Kvaila, kvaila, kvaila... Kodėl visada bibliotekoj? Kodėl? Priėjusi duris panaudojo "Alohomora" užkeikimą joms atrakinti. Paskui nerimaudama nuskubėjo koridoriais jau užgesinusi švieselę ant lazdelės galo.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
  • Tikiu tuo, kuo noriu tikėti
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #32 Prieš 18 valandų »
 Prisiminus kiek kartų ruošėsi eiti ir išmokti kokius nors kerus Amelija tvirtai nusprendė šį kartą taip ir padaryti. Mergaitė labai dažnai nuspręsdavo, kad kurie nors profesoriaus paminėti, Magijos Žiniose perskaityti ar šiaip kur nugirst kerai būtų jai naudingi ir nuspręsdavo juos išmokti kai tik turės laiko. Nebūtų galima sakyti, jog tų savo pažadų ji visai nesilaikydavo, bet dar neišmoktų burtų sąrašas irgi buvo gana ilgokas. Bibliotekoje mergaitė susirado skyrių, kuriame turėjo būti aprašyti burtai. Tiesa, akys kliuvo už nuostabių, taip ir laukiančių kol jas perskaitysi, knygų apie magiškus gyvūnus, nuotykius ir kitus įdomius dalykus, bet Amelija sudvejojo tik akimirką. Dabar reikia išmokti kokį nors burtažodį, o tai irgi regėjosi kaip savotiškai įdomi veikla. Iš lentynos išsitraukus storoką tamsiai rudos spalvos kerėjimo knygą varniukė pasklaidė jos lapus. Šie vietomis buvo sutepti ne itin tvarkingų mokinių, vietomis įplyšę, bet bendrai knyga išsilaikiusi visai gerai. Tamsiai mėlynų akių žvilgsnis užkliuvo už accio kerų. Perskaičius viską apie juos Amelija išsitraukė lazdelę, tada padėjo knygą ir į ją nukreipė magišką įrankį.
- Accio! - na, nereikia tikėtis, kad iš pirmo karto išeis. Mergaitė pasiruošė ilgam ir atkakliam darbui. Kažkur girdėjau, jog šie kerai nepavyko septintakursiui, nors šiaip jis labai gerai mokėsi. - "paguodė" balselis galvoje.
- Nutilk, - tyliai sušnabždėjo Amelija ir tvirtai spausdama juodmedžio lazdelę pabandė dar kartą.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 33
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #33 Prieš 17 valandų »
Nežinia kelinta kartą Luna vėl bibliotekoje jai čia be galo patiko. Šį kartą Evanns ėjo prie lentynos apie burtus. Tai be abejonės  tai turėtų padėti mano kerėjimo pamokoms nesvarbu, kad ir taip gerai viską darau ,tačiau visada galima ir geriau. Užsimąsčiusi Luna net nepastebėjo ,kad atėjo ten kur norėjo. Taip dabar man klausimas ko man ieškoti ,juk knygų čia kaip visada šimtai gal net milijovannsnai. Ir čia Evanns pamatė kitą mergaitę. Jeigu varnanagė tai nesistebiu ,kad ji čia ,juk visiems senų senovėje  yra aišku ,kad Varno nagas ir Biblioteka yra du neatsiejami dalykai. Luna nežinojo ką daryti toliau ar eiti pasisveikinti ar ieškoti sau knygos. Vis tik švilpė  nubėgo prie jai kol kas nepažįstamos mergaitės. Žinoma Evanns tikėjosi susipažinti. Pribėgusi Luna tarė:
- Sveika, aš Luna Evanns iš švilpynės koledžo ,o tu ? - Kiek įmanoma drąsiau pasakė Luna.
My life my life would be real low zero flying solo without you

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
  • Tikiu tuo, kuo noriu tikėti
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #34 Prieš 2 valandas »
 Atrodo burtažodis tikrai buvo ne pats lengviausias. Amelija dar kartą perskaitė apie jį, norėdama įsitikinti ar viską teisingai daro. Jokių klaidų savo veiksmuose nerado, tad vėl kibo į darbą. Norėjo pasiekti bent tiek, kad knyga pajudėtų. Kelias minutes vyko monotoniškas darbas. Varniukės akyse atsispindėjo susikaupimas. Burtažodis, mostas, žvilgsnis į knygą, burtažodis, mostas, žvilgsnis į knygą... Kai jau atrodė, kad mergaitė nieko daugiau niekada ir neveikė, tik stovėjo bibliotekoje ir bandė burtažodį, nusistovėjusią tvarką sudrumstė prie Amelijos pribėgus mergaitė. Rudaplaukė rauktelėjo antakius, kad buvo sutrukdyta, bet šiaip visai džiaugėsi, kad galės bent trumpam atsitraukti nuo darbo.  Be to, bet kuris mokinys galėjo pasirodyti geras draugas Amelijai, mergaitė dar neprarado vilties tokį susirasti.
- Labas, Luna, - šyptelėjo.- aš Amelija. Varnanagė. Bandau išmokti vieną burtažodį, - mostelėjo lazdele rankoje mergaitė.
Galbūt...