0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 65
  • Taškai: 11
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #15 Prieš mėnesį »
Šarlotė graudžiai verkė ir tiesiog norėjo būti viena. Ausyse jau skambėjo piktas mamos balsas, aidintis visoje didžiojoje salėje. Bet ką mergaitė gali padaryti, kai niekas neleidžia jai mokytis?.. Pamokos dvylikametei buvo pernelyg sunkios, argi ji dėl to kalta?.. Šarlotė nuoširdžiai stengėsi, bet vis tiek nepajėgė suprasti daugelio pamokų.
Ji buvo užsiėmusi verkimu, kad negirdėjo, kaip kažkas įėjo į kambarį, ir verkė toliau. Mergaitei jau nusibodo verkti, bet ji nieko negalėjo padaryti. Jai labai jau nesiseka… Šarlotė prisiminė bent kelias bjaurias klastuoles, kurios bet kuria pasitaikiusia proga tyčiojosi iš vargšės nedrąsios grifiukės. Negali visi būti tokie protingi ir viską suprasti iš karto…
Mergaitė pajuto, kad kažkas yra visai šalia jos ir persigandusi vos nenusivertė nuo kėdės. Įdėmiai pažvelgė į visai nepažįstamą mergaitę ir tik po gerų kelių sekundžių suprato, kad ji kreipėsi gestų kalba. Kodėl? Negi ir ji nori pasityčioti? Gal žino apie mano brolį?..
- Negražu tyčiotis, - išdrįso pratarti Šarlotė. Ko gero, tik dėl to, kad nepažįstamoji tikrai nebuvo vyresnė - čia tau ne ta bjauri seniūnė… Grifiukė nebežiūrėjo į dar vieną nemalonią mergaitę ir galiausiai iš viso nusisuko. Po kelių sekundžių suprato, kad toji mergaitė taip nieko ir nepasakė - arba Šarlotė jos neišgirdo. Grifiukė nustebo ir vėl atsisuko. Su broliuku nebendravo labai daug, bet pagrindines frazes teko išmokti, nors gestų kalba mergaitei sekėsi itin sunkiai. Šarlotė ilgokai galvojo, kaip tiksliai reikia sudėti pirštus, bet galiausiai parodė pasisveikinimą. Buvo sunku patikėti, kad Hogvartse gali mokytis negirdinti mergaitė, tad Šarlotė vis dar galvojo, kad ji tik nori pasišaipyti. Bet jeigu pavyks parodyti, kad moka atsikirsti, gal bus geriau. Šarlotė nusišypsojo nedrąsia šypsena ir gestais paklausė: “Kaip sekasi?”
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • I kursas
  • *
  • 57
  • Taškai: 71
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #16 Prieš mėnesį »
  Arletė stengėsi nenuleisti akių nuo grifiukės, kuri matomai nebuvo linksmos nuotaikos, tikriausiai nenorėjo bendrauti ir troško pabūti viena, niekieno netrukdoma. Russell supratusi tai šiek tiek nuliūdo, tačiau šypsena nuo veido nedingo. Varniukė stengėsi išlikti tolerantiška ir draugiška mergaitei. Pirmakursė bandė suprasti, ką ši pasakė Arletei, tačiau šią akimirką nei kiek nepasitikėjo savo galimybėmis. Kūkčiojanti panelė nekalbėjo taip, kad būtų buvę įmanoma pilnai suvokti, ką ji tarė.
  Pirmakursės akyse buvo galima išvysti džiaugsmą, kai mergina paklausė jos, kaip sekasi. Deja, šviesiaplaukė suprato, kad grifiukei tai padaryti nebuvo lengva, tad tik vyptelėjo ir nenorėdama sukelti liūdnai personai nemalonumų giliai įkvėpusi pasidomėjo:
  - Man sekasi puikiai, o tau?
  Galbūt šis klausimas nebuvo pats įdomiausiais jaunajai burtininkei, tačiau atsakymo Varno Nago moksleivė laukė, bet kokio: tiek, gestų kalba, tiek žodžiais. Iš tiesų, Russell atsakymą jau numanė, tačiau nepaklausti to paties atrodė nemandagu... Tik vylėsi, kad grifiukė atsisuks į ją, jeigu norės pasišnekėti, mat prašyti to kažkaip net nesinorėjo.
  Arletė atsisėdo ant grindų ir iš vidinės apsiausto kišenės išsitraukė balto it kreida popieriaus lapą, pasidėjusi jį ant grindinio tvarkingai susidėliojusi pieštukus, žalsvas akutes nukreipė į rudaplaukę, žvilgsniu bandydama pasakyti, kad tikrai yra draugiška ir maloni, galėjo pagelbėti ir mielai išklausyti. Juk ji - Arletė Russell niekuo neišsiskyrė iš kitų moksleivių, tad varniukei bendrauti ir galbūt jai padėti nebuvo milžiniška problema. Beliko laukti vyresnėlės atsakymo į pirmąjį klausimą.
  - Aš Arletė, o tu? - pamiršusi prisistatyti pasakė ir nuoširdžiai šyptelėjo bandydama suprasti, kas neramino Hogvartse dienas leidžiančią panelę.
  Aišku, kad vienuolikmetei bendrauti gestų kalba buvo daug lengviau ir patogiau, tačiau ji suvokė, kad kitiems tai padaryti buvo sunkiau. Mergaitės nuomone ji laisvai galėjo prisitaikyti prie kitų, ką šią minutę ir stengėsi padaryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Arletė Russell »

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 65
  • Taškai: 11
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
Ar galėjo ta nesuprantama mergaitė apsidžiaugti, kai Šarlotė uždavė tokį nuobodų klausimą? Ne, ko gero, ji tik šaiposi, tik grifiukė, deja, niekaip nesuprato to priežasties. Nebent... Net ir jaunesni mokiniai žino, kokia kvaila yra Charlotte Claire Evans, ir kad galima iš jos ramiai tyčiotis...
- Man... Gerai... - neaiškiai ir vos judindama lūpas sumurmėjo grifiukė. Ji nė nesusimąstė, kad šita mergaitė gali ir nesuprasti. Ko gero, ji vis tiek tenori pasityčioti... Šarlotė žiūrėjo, kaip keistoji mergaitė ruošiasi piešti ir šiek tiek išsigando - o jeigu ji pasiūlys piešti drauge? Tai, ko gero, būtų tik dar viena patyčia, mat grifiukė niekada nemokėjo to daryti ir, tiesą sakant, labai nemėgo. Ji nedrąsiai žiūrėjo į mergaitę ir galvojo, kaip reikės išsisukti, jeigu paaiškės, kad ji išties nori piešti kartu. Šarlotė jau žiojosi pasakyti, kad piešti nei moka, nei mėgsta, kai keistoji mergaitė vėl kažką pasakė. Iš pradžių grifiukė nesuprato, ką reiškia "arletė", bet galiausiai susivokė, kad tai tikriausiai mergaitės vardas.
- Aš... Šarlotė, - nežiūrėdama į Arletę sumurmėjo ji. Po kiek laiko pakėlė akis į mergaitę ir dar kartą pabandė nusišypsoti. Ar ji, Šarlotė, galėjo tikėtis, kad kada nors susiras draugę? Nors ne, tikriausiai vis tiek paaiškės, kad Arletė nori tiesiog pasityčioti... Nors, reikia pastebėti, jos pasirinktas metodas buvo ganėtinai neįprastas.
- Aš nemoku piešti, - įsidrąsino sumurmėti grifiukė ir liūdnai pažvelgė į naująją pažįstamą.
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • I kursas
  • *
  • 57
  • Taškai: 71
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
  Arletė nuoširdžiai šyptelėjo grifiukei, nors suprasti, kaip mergaitė atsakė į pirmąjį klausimą varniukė neįstengė. Aišku, nežadėjo prašyti pakartoti, vien tik iš rudaplaukės žvilgsnio buvo galima suprasti, kad viskas tikrai nebuvo gerai, Šarlotei buvo liūdna, o galbūt ją kažkas įskaudino.. Russell nenorėjo priversti vyresnę mergaitę jaustis dar blogiau, tad tik dar kartą nusišypsojo.
  - Tavo vardas labai gražus, - tarstelėjusi pažvelgė į Šarlotę, o paskui į pieštukus, galiausiai juos išdeliojusi ant bibliotekoje įrengto kabineto grindų šviesiaplaukė žvilgsniu bandė parodyti, kad grifiukė galėjo prisijungti ir piešti kartu. Juk tai daryti su draugija buvo daug smagiau, nei viską daryti savarankiškai, jaustis vienišam. Nors pirmakursė tebuvo tik vaikas, kuris nieko negalėjo pakeisti, vienuolikmetė nusprendė bent jau pabandyti pagerinti rudaplaukės nuotaiką, tad pastūmė baltą popieriaus lapą link jos.
  - Aš irgi nesu dailininkė, - prabilo. - Bet piešti smagu, turėtum pabandyti, - nusijuokė ir gūžtelėjo pečiais. Pati paėmė ryškios geltonos spalvos pieštuką ir lapo kampe nupiešė saulę, vis pakeldama savo blankias, žalsvas akutes į Šarlotę.
  - Tai ką tu veiki laisvalaikiu? - nedrąsiai, tačiau šiltai paklausė nusprendusi, kad kiekvienas žmogus turėjo veiklą, kuri jį pradžiugindavo. Arletė labai abejojo, kad Šarlotė buvo išimtis. Blogiausiu atveju jaunoji burtininkė vis tiek ras būdą lengviau prašnekinti antrakursę, kurios veidu neseniai riedėjo ašaros. Troško paklausti ar mergaitei viskas gerai, pasidomėti dėl ko ji taip jautėsi, tačiau žinojo, kad klausti tokių klausimų vos tik susitikus su nepažįstamu individu nebuvo protinga, ypač tada, kai jau dabar atrodė, kad Šarlotė baiminosi Arletės.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 65
  • Taškai: 11
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
Ar Arletė tikėjosi, kad Šarlotė kažką atsakys į tokį keistą pasakymą?.. O ką čia galima pasakyti? "Ačiū"? Ne, jis čia visai netiko... Taigi grifiukė liko tylėti ir beveik laukė, kol keista ir kol kas sunkiai suprantama mergaitė pradės iš jos tyčiotis...
Savaime aišku, ta itin išradinga pašaipūnė pastūmė lapą Šarlotės link. O ji beveik patikėjo, kad ta mergaitė draugiška... Ne, ko gero, ji buvo pernelyg naivi, o visas pasaulis ir toliau nusiteikęs tik tyčiotis ir nieko daugiau. Grifiukei buvo liūdna, bet ji nenorėjo to parodyti keistai mergaitei.
- Aš nenoriu, - nusisukusi nuo Arletės sumurmėjo Šarlotė. Jai buvo nejauku prisipažinti, kad pieštuką retai paima į rankas, o jeigu kažką nupieštų, nebūtų aišku, ar tai karvė, ar žmogus... O gal Arletė žino ir specialiai skatina nemokančią piešti mergaitę apsijuokti? Tikriausiai taip ir yra, tad grifiukei reikia kažkaip nepasiduoti...
- Kodėl tu iš manęs tyčiojiesi? - paklausė Šarlotė vis dar nusisukusi. Tiesą sakant, ji netikėjo, kad Arletė jos negirdi. Ne, tai tikriausiai tebuvo dar vienas būdas pasišaipyti... Kai išgirdo klausimą, mergaitė nustebusi atsisuko?
- Laisvalaikiu? - pasitikslino ji. Kuo puikiausiai suprato, kad teisingiausias atsakymas būtų "verkiu" arba "stengiuosi nesusitikti su žmonėmis", tačiau ji spėjo, kad tai itin patiktų Arletei, tad nebuvo galima to sakyti... Bet ką pasakyti, kad neapsijuoktų, jeigu tik toks atsakymas ir yra tiesa?.. - Aš... Na... Mėgstu gamtą, - po kiek laiko sumurmėjo Šarlotė. Ji nedrąsiai paėmė žalią pieštuką, tačiau nė neketino piešti - taip tikėjosi laimėti kelias akimirkas, per kurias galėtų pasprukti. Galbūt Arletė žiūrės į lapą ir lauks, kol Šarlotė susimaus, o ji pati spės atsistoti ir numetusi pieštuką pabėgti? Nelaimei, kol kas ji vis dar sėdėjo kėdėje ir jautėsi kaip įkalinta. Ir ką jai daryti dabar?..
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • I kursas
  • *
  • 57
  • Taškai: 71
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #20 Prieš 3 savaites »
  Arletė nuoširdžiai ir šiltai šyptelėjo neatitraukdama savo žalsvų akučių nuo Šarlotės. Mergaitė jai pasirodė labai miela, Russell nebūtų prieštaravusi tam, kad dar kažkada susitiktų su šia Girfų Gūžtos koledžą atstovaujančia panele. Tiesa, per dešimt minučių, kurias skyrė bendravimui su rudaplauke jaunoji burtininkė neįžvelgė jokių grifiškų savybių, na arba Šarlotė jų tiesiog neparodė žmogui apie kurį nežinojo nieko. Na, tik vardą ir kitus, nelabai svarbius, faktus.
  Ar būtina kiekvienam asmeniui, kuris kalbėdavosi su varniuke nusisukti? Vienuolikmetė eilinį kartą vylėsi, kad ant bibliotekininkės krėslo įsitaisiusi mėlynų akių savininkė nuspręs žvilgsniu apdovanoti ir žalsvų akučių savininkę. Žinoma, net negalvojo apie tai, kad paprasčiausiai galėjo pasakyti (na, arba pakartoti) tai, kad negalėjo suprasti ką šnekėjo burtininkė, jei ji šiuo metu žvelgė į sieną.
  - Taip, laisvalaikiu, - ramiai tarstelėjo, palaukusi, kol Šarlotė atsakys į jos klausimą pridūrė. - Jeigu norėsi galėsim nueiti kažkur už pilies ribų, - šyptelėjo, jausdama, kad nebuvo vienintelė, kuriai trūko draugijos. Na, taip šalia jos dažniausiai skraidžiojo Ailanas, tačiau paukštis niekuomet negalėjo atstoti žmogaus, kuris galėtų išklausyti, rodyti realias emocijas, nuoširdžiai patarti.
  Žvilgsnis vis lakstė po kabinetą, burtininkė nebuvo jo ištyrinėjusi, kartais pamiršdavo, kad šiuo metu nėra Varno Nago bendrajame kambaryje, kuriame praleisdavo didžiąją laisvo laiko dalį, nors su varnais taip pat neatrado bendrų pokalbių temų. Tiksliau neatrado tos vienintelės draugės, kuri paguostų, kai mergaitei liūdna ar juoktųsi, kai nutikdavo kažkas linksmo, bet Russell dėl to nesirūpino, kadangi Hogvartse tūnojo palyginus neilgai. Juk ji tikrai atras tą geriausią draugą, kuriam patikės kiekvieną savo paslaptį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Arletė Russell »

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 65
  • Taškai: 11
Ats: Bibliotekininkės kabinetas
« Atsakymas #21 Prieš 3 savaites »
Panašu, kad Šarlotė susidūrė su per daug protinga mergaite. Ji kuo puikiausiai žinojo, kaip reikia tyčiotis, kad tai nebūtų labai akivaizdu. Ir ką grifiukė jai padarė?.. Arletė neatsakė į tuos klausimus, į kuriuos nenorėjo atsakyti... Taip, ji tik labai protingai tyčiojasi... Akyse vėl sužibo ašaros, bet grifiukė to nepastebėjo.
- Eiti... Už pilies ribų? - ne visai suprato mergaitė. Arletė tikriausiai norėjo dar kartą pasityčioti... Ne, Šarlotė tikrai niekur neis su šita per protinga mergaite... Kas žino, kas atsitiks, jeigu jos kartu išeis už pilies ribų, nors ką tai reiškia, grifiukė nesuprato.
Šarlotė tvirčiau sugniaužė pieštuką ir apsimetė, kad ruošiasi piešti. Ji buvo per kvaila, kad sugalvotų gerą planą pabėgti, tačiau vis tiek bandė. Tuo metu Arletė pradėjo dairytis, taigi tai galėjo būti Šarlotės šansas. Mergaitė numetė pieštuką ant žemės ir skubiai atsistojo. Nelaimei, ji nesusiprotėjo tiesiog išeiti iš kabineto, o stovėjo ir žiūrėjo į tą pašaipią mergaitę.
- Ką aš tau padariau? - pagaliau įsidrąsino paklausti Šarlotė. Ji žvelgė į mergaitę ir pridūrė: - Kodėl tu iš manęs šaipaisi?
Ne, Arletė tikrai negalėjo būti draugiška, nors ir neatrodė pikta. Tai tik dar vienas būdas pasišaipyti iš Šarlotės Claire... Jai ir vėl norėjosi verkti, bet ji suprato, kad Arletė gali tuo pasinaudoti tam, kad dar labiau pasijuoktų. Nelaimei, su ašaromis kovoti buvo labai sunku, ir Šarlotei nepasisekė - ji stovėjo šalia neaiškios mergaitės ir vėl pradėjo verkti.
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG