0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #105 Prieš 3 metus »
Nors ji nesitikėjo skausmas buvo gan ilgas ir skaudus. Ir kai knygą jau buvo ant žemės atėjo atokiau sėdanti mergaitė ir pakėlė knygą. Vovere tuo tarpu atsisėdo ant šaltų grindų. Ir įdėmiau žvilgtelėjo į mergaitę ji atrodė jaunesnė ir kaip ji pati šviesiaplaukė. Mergaitei ji atrodė visai maloni. Tad išgirdusi klausimą {kurį ji žinojo, kad išgirs } maloniu šiek tiek sutrupintu balsu atsakė:
-Ačiū, viskas gerai tik šiek tiek skauda, bet tai greitai praeis.
Ir ji tada atsistojo susitvarkė palaidus plaukus. Ir apsidairė. Manau,kad jau laikas eiti namų darbai patys nepasidarys. Ir dvylikametė jau norėjo susigrąžinti knygą, bet išgirdo nelaukta klausimą. Į kurį ji žinojo,kad turi atsakyti tad ji jau šiek tiek nebetokiu maloniu balsu prabilo:
-Jeigu nematai kas parašyta ant viršelio, tai aš tau pasakysiu, kad parašytą "Trancfigūracijos sunkieji ir antraeiliai burtažodžiai ". Ir turėtum iš pavadinimo suprasti, kad čia trancfigūracija.
Kokia keista mergaitė . Pamanė sau varniukė. Ir tiesiog iš mandagumo paklausė:
-O kuo tu vardu ?
Nors iš tikrųjų jai tai visiškai nerūpėjo ir ji to paklausė tik dėl mandagumo.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #106 Prieš 3 metus »
Sulaukusi šiek tiek šiukštaus atsakymo iš šalia stovinčios mergaitės Michelle šiek tiek pyktelėjo, nes nepažistama mergaitė ne taip suprato klausimą. Švilpė žinojo, kad tai transfiguracija, tačiau norėjo pasidomėti koks buvo užduotas darbas, kad prireikė tokios knygos. Tačiau, išgirdusi, kad mergaitė klausia jos vardo, nusišypsojo ir maloniu balsu tarė:
- Aš esu Michelle, o tu?
Švilpė matė, kad transfiguracijos namų darbus ruošianti mergaitė skubėjo ir nelabai norėjo kalbėtis su ja, todėl dar nesulaukusi atsakymo pridūrė:
-Atsiprašau, kad gaišinu. Matau, kad sunkiai mokiniesi. Aš gal jau irgi eisiu. Reikia pradėti ruoštis egzaminui...
Rivera paėjo kelis žingsnelius atgal ir atsisuko į knygų lentyną ir pradėjo ieškoti knygos, kuri praplėstų švilpės žinias apie apsigynimą nuo juodosios magijos. Įdomu, kaip dabar sekasi mano draugams žiobarams Italijoje. Juk jie irgi pradėjo eiti į kitas mokyklas...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Michelle Rivera »

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #107 Prieš 3 metus »
 Vovere po jautrių Michellos žodžių jai natūraliai šyptelėjo. Mergaitė suprato, kad ji gailisi dėl pasakytų žodžių tad dvylikametė akimis atleido švilpiukei. Ir neramiu balsu atsakė į kiek vėliau užduota klausimą:
- Na mano vardas yra Vov,- ji sustojo ir dar kelis kartus apžiūrėjo mergaitę,- Vove,- po dar vieno bandymo vėl sustojo ir užbaigė,- nesvarbu.
Gal man jai pameluoti juk vis tiek to klausiau tik dėl mandagumo. Pagalvojo varniukė. Ir tik dabar pastebėjo, kad ji kažko ieško tarp lentynų. Antrakursė jau norėjo pasidomėti, bet nusprendė, kad geriau patylės. Dėl to, kad po to švilpė ją apšauks ko nepasako vardo, bet klausia jai nesvarbių dalykų. Bet Voverei vis tiek labai knietėjo ką ji veikia bibliotekoje jai neperskaito žodžio "trancfigūracija ". Tad ji priėjo šiek tiek arčiau, kad pamatytų koji ieško. Bet deja jai nepavyko nieko įžiūrėti, bet už tad ji pastebėjo Michellos rankose jos pasiimta knygą. Ir ji gan grubiai prabilo :
-Galėčiau atgauti savo knygą?- ir su akimis parodė į mergaitės rankas kur buvo jos knyga.
Ir Vovere po savo žodžių geriau pažvelgė į mergaitę.   
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #108 Prieš 3 metus »
Mergaitė bandė surasti reikiamą knygą, bet išgirdus, kad nepažįstamoji nepabaigė tarti savo vardo, tyliai sukrizeno. Ar taip sunku pasakyti savo vardą?
Po kelių sekundžių švilpė jau buvo pamačiusi reikiamą knygą ir tiesė ranką ją pasiimti, bet sulaukė grubaus klausimo. Pirmakursė greitai pažvelgė į nepažįstamosios knygą, prisiminė, kad vis dar jos negražino ir bandė kuo malonesniu balsu pasakyti:
- Imk, Vove... Man dabar taip į tave kreiptis?
Michelle nusišypsojo, bet šypsena nebuvo draugiška ir maloni. Ji buvo šiurkšti ir netikra. Mergaitė pasijautė ne kaip, kad taip teko bendrauti su mergaite. Atiduok jai tą knygą ir eik iš čia.
Rivera, pasitarusi su pačia savimi, atidavė mergaitei jos knygą, pasiėmė seniau surastą knygą ir pradėjo eiti link išėjimo.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #109 Prieš 2 metus »
Sekmadienio vakaras. Tamsoka, šaltoka, drėgnoka. Atrodė, tarsi lietaus drėgmė persiskverbė ir į pačią pilį. Meg nusipurtė. Lietus ir šaltas dušas lauke, kurio tu visiškai nenori, švilpiukės manymu, yra du skirtingi dalykai. Pirmąjį ji labai mėgo, o antrojo negalėjo pakęsti. Tačiau, deja, šiandien ji buvo apdovanota antruoju.
Nenorėdama kišti nosies į lauką, kur po poros minučių jau būtum permerktas iki paskutinio siūlo, Meghan patraukė į visada sausą ir šiltą vietą - biblioteką. Gal kokioje knygoje apie meilę toks lietus būtų labai romantiškas, ypač jei įsimylėjėliai jame susitiktų ir pasibučiuotų. Tačiau Meg nebuvo nei įsimylėjusi, nei nusiteikusi šaltam ir bjauriam dušui, todėl geriausia išeitis buvo tūnoti šiltoje pilyje.
Rudaplaukė pravėrė bibliotekos duris ir įėjo vidun. Kaip visada, neskubėdama, ji ėjo palei lentynas, skaitydama skyrių pavadinimus. Nors švilpiukė čia lankėsi pakankamai dažnai, visos bibliotekos ji taip ir nebuvo apžiūrėjusi, tad kas kartą, kai ateidavo čia ne dėl namų darbų (kaip kad ir šį kartą), surasdavo ką nors naujo ir įdomaus.
Meghan ėjo vis tolyn ir tolyn kol jos akį patraukė viena lentyna, kurioje buvo sudėtos, sprendžiant iš išvaizdos, labai senos knygos. Rudaplaukė perskaitė kelis pavadinimus ir suprato, kad atėjo į skyrių, kuriame buvo sudėtos senosios burtų knygos. Švilpiukė vos nešūktelėjo iš džiaugsmo. Šis skyrius buvo viskas, ko jai reikėjo tokią bjaurią lietingą dieną. Meg be galo mėgo kerėti (nors nuoširdžiai nekentė šauniosios visų mokinių motinos Sabrinos kerėjimo profesorės Spellman (švilpiukė niekaip neprisivertė vadinti jos naująja, Wolfhard, pavarde), dar žinomos kaip Nesuderinamo Maisto, Kurio Niekas Neprašė Bankas), tad galite suprasti, kokia ji buvo laiminga užtikusi nežinomų kerų knygų. Nekantraudama ir vis labiau džiaugdamasi savo radiniu, Meghan braukė pirštais per knygas, skaitydama jų pavadinimus ir ieškojo kokios nors įdomesnės, kurią būtų galima paskaityti ir gal net išmėginti kerus. Jei rudaplaukė nebūtų taip įsitraukusi į savo paieškas, gal būtų pastebėjusi šešėlį, šmėžuojantį lentynos gale, bet, deja, visas Meg dėmesys buvo sutelktas tik į knygas.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #110 Prieš 2 metus »
  Niūraus oro sekmadienis tikrai nepradžiugino Džeinės. Tačiau ją mielai būtų pradžiuginęs, hm, pasityčiojimas iš kažko. Tai tikrai būtų paglostę klastuolės širdį. Tačiau Hogvartso pilies koridoriai buvo pustuščiai, jeigu ne visai tušti. Žiū, koks pirmakursis eina, bet daugiau nieko. O ir nebuvo progos, jog tas pirmakursis būtų užkliuvęs blondinei už akių.
  Klerė, visą dieną pratūnojusi bendrajame Klastūnyno kambaryje, nusprendė išlysti pasižmonėti, o gal ir susirasti aukų. Bet nieko nepešusi sumanė pasukti bibliotekon. Ten visada būna pilna moksliukų, kurie tik ir griaužia knygas. Toks jausmas, lyg daugiau veikt neturėtų ko! Graudūs vaikai,- pagalvojo Bromley. Kaip ir tikėjosi, vos įžengusi į biblioteką pastebėjo, jog ten yra žmonių. Puiku.
  Prisiminusi, jog žadėjo pasiskaityti apie kerus tos baltapūkės vištos pamokai, klastuolė nukulniavo ieškoti knygų su kerais. Na, mėlynakė tai darė niekeno kito, tik savo pačios labui- mat kerėjimo pamokose absoliučiai nieko nesuprato. O ir kaži, ar stengėsi suprasti. Vien tas šlykštus balsas atbadydavo nuo noro mokytis. Fe.
  Suradusi kelias eiles lentynų su knygomis apie kerus trečiakursė bandė susidomėti jomis. Tačiau nepavyko. Bet! Kitoje lentynos pusėje Džeinė išgirdo kažką šmirinėjant.. Šioje vietoje Klerė susidomėjo. Apėjusi lentyną ir atsistojusi mažame tarpe tarp jų, blondinė pamatė vidutinio ūgio mergaitę kaštoniniais, žvilgančiais plaukais. Ji skaitinėjo vieną iš siaubingai senų knygų. Oho, tai puikus taikinys!
  Tomaszo sesuo priėjo prie rudaplaukės. Nužvelgusi ją, klastūnyno mokinė nusprendė, jog verta pradėti kankinti šią mergaitę.
-Labas, dabar atiduok man knygą ir nesirodyk akyse,-įsakė Džeinė.
  Net pati nesuprato, kam jai knyga. Na, bet reikia prie kažko prisikabinti.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #111 Prieš 2 metus »
Meg susidomėjusi sklaidė senutėlės knygos puslapius, ieškodama ko nors įdomesnio. Lietus, barbenantis į stiklą, dabar jau veikė raminamai ir bibliotekos šilumoje, tarp knygų, švilpiukė visai atsipalaidavo. Iki pilnos laimės jai tetrūko labai įdomios knygos ir ramybės. Kad niekas neateitų. Tačiau rudaplaukės svajoms nebuvo lemta išsipildyti.
Meghan išgirdo artėjančius žingsnius ir pakėlė galvą nuo aptriušusių knygos puslapių. Siluetas, artėjantis link rudaplaukės, išryškėjo ir paaiškėjo, kad tai - geltonų plaukų mergaitė. Apsirengusi, regis, paprastais drabužiais, tačiau apie Klastūnyno koledžą bylojo elegantiškai aplink kaklą apvyniotas šalikėlis. Meg mintyse atsiduso. Toks jausmas, kad tie klastuoliai ant kiekvieno kampo. Švilpiukė prisiminė, kad pati yra be uniformos ir nudžiugo. Bent jau galės su ta atėjusia klastuole bendrauti kaip su žmogumi, nes ji nežinos švilpiukės koledžo. Kadangi klastuoliai paprastai būna nusistatę prieš švilpius (aišku, ne visi), Meg džiaugdavosi, kai su ja pradėdavo bendrauti nežinodami, kad ji - švilpė.
Meghan jau žiojosi pasisveikinti, tačiau klastuolė ją aplenkė. Rudaplaukė labai nustebo išgirdusi atėjūnės žodžius, tačiau, savaime suprantama, to neparodė. Nori mandagiai ir draugiškai pabendrauti? Žinoma, taip ir padarysime.
Meg, su šalčiausia veido išraiška kritiškai nužvelgė atėjusią mergaitę nuo galvos iki kojų ir, kilstelėjusi antakius, abejingu, net nuobodžiaujančiu tonu atsakė:
- Net neketinu.
Tikrai nešoksiu pagal kažkokios atėjūnės dūdelę. Dar ko prisigalvos - kad aš dingčiau. Ne, nė už ką.
- Dar ko užsimanysi? Neketinu eiti iš čia, kol pati nepanorėsiu. O kažkokia klastuolė - ačiū Pelėdoms, kad aš šiandien be uniformos! - manęs tikrai neprivers.
Meg atsargiai padėjo knygą atgal į lentyną, kad ko nors jai netyčia nepadarytų ir, grakščiai nubraukusi plaukus už nugaros, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir atsisuko į klastuolę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Meghan Natali Pritz »
Some things never change.


*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #112 Prieš 2 metus »
 Džeinė, vis labiau susisiausdama į savo storą, vilnonį megztinį stovėjo ir laukė. Megztinis jai simbolizavo namus, kurių visai nepasiilgo. Tėtis užsiknisęs su savo banku, o mama su siuvimu. Tiesą sakant, Klerei tikrai trūko dėmesio iš tėvų. Kol Tomasz dar nebuvo susprogęs Nuodų ir vaistų pamokoje, tėvai dar bandydavo bendrauti su savo vaikais, tačiau po to lemtingo sprogimo viskas pasikeitė. Bjaurusis brolis vaiduoklis nebegrįždavo namo vasarą, dėl ko, iš vienos pusės mergaitė džiūgavo. Bet iš kitos pusės, Rivertis ir Augustina visiškai nebekreipė dėmesio į Bromley, apart materialinių dalykų-duodamų pinigų, nuperkamų rūbų. Tai Klerei, be abejonių, buvo labai svarbu, tačiau reikėjo ir paprasčiausios meilės, apsikabinimo, pašnekesio. Taip, tėtis didžiavosi savo dukra, kad ji išaugo tokio pat šlykštaus būdo, kaip ir jis psts, tačiau to nepakako. Reikėjo kalbėti, bendrauti, ko nei mama, nei tėvas nedarė.
 Klastuolė vos nepaspringo, kai išgirdo rudaplaukės naglą atsakymą. Kaip taip galima bendrauti su manimi? Kas per įžūlumas? Siaubas! Kas ji iš viso tokia, kad gali sau leisti taip kalbėti! Ot, žiurkė!
-Aš nesu kažkokia klastuolė. Aš esu geriausia, išmintingiausia, gražiausia ir tobuliausia klastuolė! O tu, žiūrėk, ką kalbi.
Minutei blondinė suabejojo, ar ta mergaitė, stovinti piešais, nebus klastūnyno mokinė. Nors ne, negalėtų. Vis vien, trečiakursė žinojo daugumą bendrakoledžių. Tad ant tos kvailės puikiausiai galima rautis! Bus kokia grifė ar švilpė.
-Iš kokio tu koledžo, kad tokia drąsi? Gal būsi kokia grifė?-pašaipiai paklausė Bromley. Juk reikėjo tęsti savo priekabų pokalbį! Bene dabar nueisi taip pažeminta, lyg niekur nieko nebūtų buvę?!
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #113 Prieš 2 metus »
Meg, išgirdusi "geriausios, išmintingiausios, gražiausios ir tobuliausios klastuolės" žodžius, nusijuokė. Švilpiukei jos žodžiai jokios neigiamos įtakos nedarė. Priešingai, buvo net smagu stebėti mažaūgę mergaitę besistengiančią ją įžeisti. Nors Meghan irgi nebuvo iš aukščiausių žmonių, tačiau vis dėlto keliais centimetrais lenkė baltaplaukę pasipūtėlę.
Meg pašaipiai spoksojo į klastuolę, netardama nė žodžio, provokuodama ją prabilti ar imtis kokių veiksmų. Pati rudaplaukė, nors ir knietėjo, nenorėjo pradėti peštynių. Geriau buvo išprovokuoti puolimą ir tada "besiginant" ką nors padaryti tai pasipūtėlei. Be to, Meghan jautė, kad klastuolę labiau erzintų ir užgautų ne jos veiksmai, o tylėjimas.
Provokacija suveikė ir klastuolė vėl prabilo. Meg vos dar kartą nenusijuokė. Grifė? Na, ačiū, turbūt. Deja, brangioji, prašovei.
- Labai nemalonu tave nuvilti, - tyliu, perdėtai saldžiu balseliu prakalbo švilpiukė. - Tačiau, deja, man iki priklausymo Grifų Gūžtai toli kaip tau iki bent penkių smegenų ląstelių turėjimo.
Norėčiau pamatyti kaip ji siautėtų sužinojusi, kad mes vos per plauką netapome bendrakoledžėmis. pagalvojo Meg prisimindama savąją Paskirstymo ceremoniją. Norėdama dar labiau paerzinti klastuolę, rudaplaukė pasitaisė savo mylimą odinę striukę, kad gražiau gulėtų ir vėl nusisuko į knygų lentynas. Braukdama pirštais per knygų nugarėles, Meg skaitė jų pavadinimus, tuo pat metu viena akimi stebėdama baltaplaukę klastuolę. Kadangi su šio koledžo mokiniais Meghan turėjo visai nemažai reikalų, žinojo, ko galima tikėtis, tad jos ranka beveik nepastebimai nuslydo į striukės kišenę ir sugniaužė lazdelę. Pajutusi įprastą liaunumą rankoje, švilpiukė paslapčia šyptelėjo. Dabar jau daryk ką tik nori, panele Geriausiaišmintingiausiagražiausiairtob uliausiaklastuole. Manęs tu neįveiksi nei žodžiais, nei kerais nei dar kaip kitaip.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #114 Prieš 1 metus »
  Vega atėjo į biblioteką. Ji norėjo paskaityti. Jos dėmesį patraukė didžiulė lentyną, kurioje buvo net keli šimtai knygų. Visos jos buvo apie burtus. Tai mergaitę sudomino. Varniukė ant lentynos šono pamatė užrašą, kuris skelbė:
Citata
Tik septintakursiams
Tai kiek sudomino varniukę, todėl ji pasiėmė ir pavartė vieną iš knygų. Joje buvo tokie burtai, kokių Varno Nago mokinė dar gyvenime nebuvo girdėjusi. Jie buvo tikrai įdomūs. Daugiausia kerai buvo apie transfigūravimą. Po nesėkmių keliose transfigūracijos pamokose varniukė buvo perskaičiusi daug knygų apie transfigūravimą, tačiau kerų, kurie buvo aprašyti knygoje ji nebuvo girdėjusi visai. Mergaitė nusprendė pabandyti kokius nors kerus iš šios knygos, todėl atsivertė pirmą pasitaikiusį puslapį. Jame buvo rašoma:
Citata
                                     14 šios knygos kerai
                                                   Pavertimo kerai
                                                  Pirmongaria
Šie kerai bet kokį daiktą paverčia į knygą. Geriausiems transfigūracijos specialistams išeina transfigūruoti į bet kokią knygą, tačiau mokiniams ar mažiau patyrusiems tik į vadovėlius. Nesvarbu kokios pamokos vadovėliai. Lygiai taip pat sunku ištransfigūruoti. Nesvarbu ar kerėjimo, ar nuodų ir vaistų. Transfigūruoti į vadovėlius yra kur kas lengviau, todėl pirmą kartą bandant šiuos kerus rekomenduojama pabandyti transfigūruoti į kokios nors pamokos vadovėlį.
Burtažodis - Pirmongaria
Tipas - pavertimo kerai
Šviesa - nėra
  Viską perskaičiusi varniukė išsitraukė lazdelę ir kišenėje turėtą nosinę.
- Pirmongaria, - pratarė mergaitė ir mostelėjo lazdele. Tačiau visiškai nieko nenutiko. Šie kerai man ne tik negirdėti, bet ir sunkūs. Na, bet tikrai pabandysiu dar kartą. Pagalvojo varniukė.
- Pirmongaria, - vėl tarė mergaitė nutaikiusi lazdelę į servetėlę ir vėl mostelėjo ja. Šį kartą varniukei pavyko ir vietoj nosinės gulėjau jau herbologijos vadovėlis. Varniukė labai apsidžiaugė ir apsidairė, tačiau tuo metu jai pasirodė, kad ją kažkas stebi.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Matthew Rivier

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #115 Prieš 1 metus »
Matthew girdėjo moksleivių šnabždesius, jaute jautė i jį nukreiptus smalsumo kupinus žvilgsnius. Tikriausiai to ir reikėjo tikėtis atvykus į vietą, pilną dar nesubrendusių ir visokio plauko vaikų. Visgi, tokios apkalbos ir nenorimas dėmesys vaikinuko netrikdė. Nebuvo nei emocionalus, nei linkęs kreipti dėmesį į jį supančius žmones, tad ką jie kalbėjo ar galvojo, Matthew buvo visiškai nesvarbu. Tačiau vis tiek norėjo panaikinti tai, dėl ko dauguma jį stebėjo kreivais žvilgsniais. Berniukas buvo nuo kaklo iki kojų galų randuotas. Išsausėjus odai randuotą kūną skaudėdavo, drabužiai skaudžiai juos spausdavo, tad tai kėlė jam diskomfortiškumo jausmą. Tačiau skausmą ir nemalonią būseną Matt dar galėjo pakęsti. Visgi vaikiškos smegenys ėmė jausti kažkokį kompleksą, nors ir taip buvo keistas, tačiau tie randai jį darė dar keistesniu. Norėjo to atsikratyti. Nesinorėjo už nugaros būti vadinamu "randuotuoju" ar "Frankenšteinu". Visgi niekas...absoliučiai niekas nežinojo, iš kur tie randai atsirado ant berniuko kūno. Ir jo tėvai bei jis pats pasirūpins, kad niekas to ir nesužinotų.
Taigi, su tokiais apmąstymais mintyse, Matthew patraukė bibliotekos link. Panaikinti randus nebuvo skubus reikalas, o kadangi pats buvo tik pirmakursis, nelabai žinojo, ar tai išvis įmanoma. Bibliotekoje, senajame burtų skyriuje, išsitraukė keletą knygų ir geras pora valandų jas vartė, akimis ieškodamas raktinių žodžių. Tačiau nieko. Dievaži, buvo burtų, galinčių varlę paversti trintuku, ežerą išsausinti, o dėžę pripildyti vandeniu.... Tačiau nieko apie randų panaikinimą. Arba Matt paprasčiausiai nemokėjo ieškoti. Vartyti tokio pobūdžio knygų nebuvo pratęs, tad informaciją rasti buvo per sunku. Besėdint prie tamsaus medinio stalo, vaikinukas išgirdo kažkokį tylų mergaitišką balsą. Tai buvo jam dar negirdėtas burtažodis. Lėtai, vedamas smalsumo, pakilo nuo stalo ir prisiartino prie lentynų, iš kurių ir sklido šis garsas. Pasisukęs šonu, per plyšį tarp dviejų lentynų, berniukas išvydo, kaip jam nepažįstamos merginos burtų lazdelė nukreipiama i servetėlę ir ši tuojau virsta vadovėliu. Matt prisimerkė, tarsi bandydamas geriau į jį įsižiūrėti. Kaip tik tuo metu, palinkęs į priekį užkliudė vieną išsikišusią knygą ir ši sunkiai trenkėsi ant medinio grindinio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Matthew Rivier »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #116 Prieš 1 metus »
Vega labai džiaugėsi, kad jai pavyko kerai. Jie jai iš pradžių atrodė sudėtingi, bet kai vos iš antro jai pavyko varniukė suprato, kad jie nėra tokie jau sunkūs. Netikėtai Vega išgirdo kažką krentant visai čia pat. Rodos, kad kažkas nukrito už artimiausios lentynos. Varniukė buvo įsitikinusi, kad nukrito kažkokia knyga, bet garsas buvo tikrai nemažas, nes šiame skyriuje beveik niekas nesilankydavo, o ir šį kartą Vega manė, kad yra ji ir dar kažkas. Rudaakė atsistojo ir nuėjo už tos lentynos. Ten ji pamatė kažkokį klastuolį ir ant žemės gulinčią knygą.
- Labas, tu pirmakursis? Iš klastūnyno? - paklausė mergaitė. - Ko tau čia reikia? - nelabai garsiai paklausė varniukė žiūrėdama į jį. Tikiuosi jis čia neatėjo manęs nužudyti. Pagalvojo rudaakė, nes žinojo kokie gali būti klastuoliai.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Matthew Rivier

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #117 Prieš 1 metus »
Knygai nukritus, Matthew širdis sekundei sustojo plakti. Liko sustingęs ir įsikibęs į lentyną, o galiausiai prigautas giliai atsiduso ir papurtė galvą. Koja paspyrė knygą po lentyna, kad ši nesimėtytų, tačiau ir pakelti bei padėti jos į vieną nenorėjo. Apipiltas klausimais, Matthew nepatenkintas susiraukė ir priėjo arčiau merginos.
- Šššš... tuoj ir galvą įsiskaudės,- dar teatrališkai susiėmė už kaktos, imituodamas, jog ją staiga nuo tiek klausimų ėmė ir suskaudo, o tuomet pirštu bakstelėjo į atverstą knygą, iš kurios ji ir būrė,- ar dažnai tuo užsiimi?- visiškai paignoruodamas jos klausimus, paėmė situacijos vadeles į savo rankas. Pamatę, jog šviesiaplaukė nelabai nori jam atsakyti, Rivier atsiduso,- taip, taip, iš klastūnyno. Ar tai ką nors keičia?- smalsiai pažvelgė jai į akis, neketindamas jų atitraukti tol, kol gaus savo atsakymus. Toks jaunas, o jau šitaip mokėjo žaisti žmonėmis. Tikriausiai tai vienas iš dalykų, kurį jo tėvai jį išmokė.