0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #105 Prieš 2 metus »
Kalėdų atostogos atnešė pernelyg daug emocijų, ir Deoiridh nebežinojo, kaip su jomis tvarkytis. Būtent dėl tos priežasties grifiukė jautėsi kaip apdujusi. Per pamokas niekaip negalėjo susikaupti, po pamokų vaikščiojo koridoriais kaip miegodama. Tokiomis akimirkomis jai ypatingai trūko vyresnės draugės, su kuria galėtų pasidalinti jausmais.
Šaltą žiemos dieną išėjusi pasivaikščioti grifiukė tikėjosi pravėdinti galvą. Matthew lyg ir pripažino Sigurdo egzistavimą jos gyvenime, bet kažkodėl vis tiek buvo nejauku. Visa šita situacija gerokai erzino: po itin ilgo laiko mergaitė leido sau pripažinti, kad leisti laiką su islandu yra smagu. Dabar, kai nebijo to pripažinti, reikia, kad su tuo sutiktų ir Matthew! Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga?
Beslampinėdama ežero pakrante, kur, deja, nekurkė nė viena varlė, Deoiridh tolumoje pamatė kažkokią mergaitę violetiniais plaukais. Violeta? susidomėjo grifiukė prisiminusi koledžo draugę, su kuria teko šnektelėti. Kiek pasvarsčiusi priėjo arčiau, kol suprato suklydusi: tai buvo kažkur koridoriuose matyta mergaitė, nors nei vardo, nei koledžo Deoiridh nebūtų galėjusi pasakyti. Tiesa, dabar tai rūpėjo mažiausiai: violetinplaukė buvo prie stataus kranto, kur ir ji pati turėjo ne itin malonų nutikimą. Ir, svarbiausia, ji žiūrėjo tiesiai žemyn. Škotė išsigando, kas gali nutikti, tad pasileido bėgte.
- Ei! - iš tolo riktelėjo ji taip norėdama parodyti, kad mato mergaitę. Pagaliau pribėgusi prie jos atidžiai nužvelgė. Ji atrodė nelaiminga, ir tai dar labiau gąsdino. - Kas atsitiko? Gal galiu kuo padėti? - susirūpinusi klausinėjo Deoiridh ir pritūpusi šalia apkabino mergaitę. Nežinojo, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje būtų tinkama, bet neįsivaizdavo, ką daugiau galėtų padaryti. Noro muštis ar mestelėti sarkastišką pastabą dabar neliko nė kvapo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #106 Prieš 2 metus »
Šuolis. Šuolis gyvenime reiškia labai. Šuolis gali būti karjeros šuoliu, santykių šuoliu, arba gyvenimo baigties šuoliu. Paskutinis šuolis galėjo būti ir didžiausiu gyvenimo šuoliu. Juk jis galėjo būti nuo aukščiausio pastato ar tiesiog nuo labai aukšto kalno. Šuolis galėjo reikšti viską kiekvieno gyvenime. Net ir akrobato gyvenime. Juk nutrūkęs lynas gali nutraukti ir šuolininko šuolį.
Mergina ir vėl pažvelgė žemyn. Šlaitas buvo tikrai aukštas, bet nuo tokio šokant didesnė tikimybė viską užbaigti. Realiai, ji nebeturėjo dėl ko gyventi. Daile ir Markizu pasirūpins koks geraširdis švilpis ar pats Ryan Jones, tas, kuris turi milžinišką gyvūnų zoologijos sodą savo kuprinėje. Juk ant jos lovos paliktas raštelis. Niekas net nepastebės, kad Richter dingo. Nei profesoriai, nei mokiniai. Juk pamokose ji nesilanko jau seniai. Iš viso net neaišku kaip violetinių plaukų savininkė išlaiko egzaminus, jei pamokų ji nelanko. Tai iš tiesų buvo rimtas klausimas, bet į jį atsakymo Zoey nusprendė neieškoti.
Žalsvų akių savininkei vis dvejojant pasigirdo šauksmas. Kažkas ją pastebėjo. Jai tai bus vyresnis mokinys bus blogai, bet jei koks pirmakursis viskas baigsis ramiai. Zoey galės nušokti. Gal tai sutraumuos tą pirmakursį, bet kam rūpi?
Merginai pribėgus, Zoey suprato, kad ji yra vyresnė. Tik nežinojo iš kokio koledžo. Greitai iš tos merginos lūpų pasigirdo klausimai, o po klausimų Zoey pajautė apkabinimą. Apkabinimą, kurio galbūt jai taip ir reikėjo. Tai buvo mergaitės jausmų lūžis. Dar daugiau ašarų pradėjo riedėti iš jos akių. Ji sukūkčiojo ir visai nebesivaldė.
- Aš tiesiog nebegaliu. Aš pavargau nuo visko ir visi pavargo nuo manęs. Aš niekam nereikalinga, - pasakė mergina verkdama. Į antrą klausimą švilpė neatsakė, kadangi neturėjo atsakymo. Ji abejojo, kad kas nors gali jai padėti kai ji yra tiesiogine ta žodžio prasme tilto gale.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Zoey Richter »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #107 Prieš 2 metus »
Vėliau Deoiridh nebūtų galėjusi pasakyti, kodėl šitaip išsigando dėl šitos mergaitės. Bendrauti niekada neteko, tad, atrodo, galėjo paprasčiausiai nekreipti dėmesio. Nebent nori įsitaisyti skolininkę nejauki mintis sušmėžavo kažkur galvoje. Deoiridh susiraukė. Ar išties ji buvo tokia bjauri, kad norą padėti jaučia tik dėl tokių priežasčių?
Ir vis dėlto ne. Baimė pamačius šitą mergaitę prie stataus šlaito buvo pernelyg didelė. Grifiukė jautėsi visiškai susipainiojusi savyje: bijoti dėl kito žmogaus, kurio visai nepažinojo, jai nebuvo įprasta. Daugeliu atvejų ji paprasčiausiai ignoruotų situaciją. Dabar kažkodėl viskas buvo kitaip.
Dar keisčiau buvo tai, kad mergaitė violetiniais plaukais nesusigūžė savyje teigdama, kad jai viskas gerai. Būtent taip tokioje situacijoje pasielgtų pati Deoiridh. Tad dabar, kai kiek jaunesnė mergaitė pradėjo lietis, grifiukė nežinojo, ką sakyti ir kaip reaguoti. Laikė apkabinusi verkiančiąją ir paprasčiausiai tylėjo.
- Kodėl manai, kad esi niekam nereikalinga? - galiausiai paklausė Deoiridh. Nepaisant to, kad iki susipažindama su Matthew pati tikrai nebuvo kam nors reikalinga, panašių minčių neturėjo niekada gyvenime. Situacija gerokai gąsdino, nes kilo įtarimas, kad mergaitė ne šiaip sau stypsojo prie šito šlaito. Ką dabar daryti? Ar ji pajėgi padėti šitam žmogui? O gal reikėjo palikti ją ramybėje? Galbūt išsikalbėjusi mergaitė pasijus geriau, o vėliau ją, Deoiridh, pradės dėl kažko kaltinti?
Nepaisydama šalčio grifiukė atsisėdo ant žemės ir pasisodino mergaitę šalia. Žinojo turinti ką nors pasakyti, bet neįsivaizdavo, nuo ko pradėti. Ar verta bandyti ją kalbinti? O gal užtenka buvimo šalia? Šito škotė nė neįsivaizdavo, tad jautėsi šiek tiek bejėgiškai.
- Gal nori pasipasakoti, kodėl taip jautiesi? - vis dėlto ryžosi paklausti ji.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #108 Prieš 2 metus »
Zoey mintys vis dar sukosi apie šuolį ir nušokimą nuo skardžio krašto. Juk greičiausiai kitą kartą tokia proga nepasitaikys. Bet ji negalėjo. Kažkokia nematoma jėga jai neleido to padaryti. Neleido jai nušokti. Greičiausiai tai buvo rūpestis, kurį jai parodė vyresnė mokinė. Rūpestis, kurio jai niekas nerodė ilgą laiką.
Mergina tyliai atsiduso. Ji labai nenorėjo pasirodyti silpna, bet pasirodė. Pasirodė labai labai silpna prieš vyresnę mokinę. Taip neturėjo nutikti. Ji turėjo neverkti ir vaidinti šaltą it plienas ar ledas. Juk vaidinimas, kad nieko nejauti yra geriausias dalykas.
Išgirdusi kitą klausimą ji ėmė mąstyti. Galėtų išpilti litaniją apie viską arba tiesiog atsakyti keliais žodžiais. Atsakymas keliais žodžiais jai atrodė daug geresnis variantas. Ji ir taip suskydo. Pasakė per daug dalykų. Visko buvo per daug. Tiesiog per daug. Dabar ir jos emocijos liejosi per kraštus. Ir geros emocijos, ir blogos. Violetinpaukė sunkiai atsiduso.
- Todėl, kad esu. Niekas manęs nepastebi, - pasakė tyliai žalsvų akių savininkė bandydama nustoti verkti. Jai sekėsi sunkiai, bet ji vis tiek bandė. O tai buvo geriau nei nieko nedarymas.
- Ne, pasikalbėti nenoriu. Nenoriu kol kas šnekėti apie tai. Galime tiesiog pasėdėti čia? - paklausė Zoey atsitraukdama nuo merginos ir nusivalydama ašaras. Tada tiesiog atsisėdo ant žemės.
- Ar dažnai čia ateini? - paklausė Richter mėgindama atitraukti temą nuo savęs ir savo bandymo nusižudyti.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #109 Prieš 2 metus »
Viskas buvo labai sudėtinga. Deoiridh neįsivaizdavo, kaip gali padėti mergaitei violetiniais plaukais. Nežinojo, ar iš viso gali padėti. Tai labai gąsdino: rudaplaukė siaubingai nemėgo atsidurti padėtyse be išeities. Ir pernelyg dažnai atsidurdavo.
Štai ir dabar reikėjo suktis iš padėties ir kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą. Deoiridh nemokėjo bendrauti - net ir paprastose situacijose. Tad ką jai daryti dabar? Tai, kad jaunesnė mergaitė atsakė į klausimą, tiesą sakant, nepadėjo. Kaip reikėtų reaguoti? Tuo labiau, kad tai, ką pasakė violetinplaukė, nebuvo tiesa: ji, Deoiridh, ją pastebėjo.
- Visi yra kažkam reikalingi, - tesugebėjo sumurmėti Deoiridh. Stengėsi negalvoti apie savo (ne)reikalingumą vaikystėje. Ne, dabar tam nebuvo laikas ir vieta. Dėmesį reikėjo sutelkti ties pagalba šitai likimo (ar žmonių?) nuskriaustai mergaitei. Tiesa, grifiukė nė neketino pradėti švaistytis tomis šleikščiai saldžiomis frazėmis. Žinau, kad kažkur netoliese yra žmogus, kuriam esi labai svarbi. Tuoj atrasi artimą draugą. Fu! Geriau jau buvo daugiau nieko nesakyti ir tiesiog pabūti kartu. Tai, ko gero, padės labiau nei bandymas kažką pasakyti. Tuo labiau, kad nieko protingo pasakyti Deoiridh nė nesugebėtų.
Atrodė, kad situacija nusistovėjo. Grifiukė nė neketino spausti jaunesnės mergaitės šnekėti. Vien tai, kad ji nepabėgo, buvo netikėtai daug. Nestebino ir tai, kad ji akivaizdžiai bandė nusukti temą. Deoiridh nelabai norėjo pasakoti, kad didžiąją laiko dalį praleidžia prie ežero su varlėmis. Niekada negali žinoti, kaip kitas žmogus reaguos. Vis dėlto šiek tiek atvirumo tikrai nepakenks, tad kiek padvejojusi škotė pratarė:
- Man patinka leisti laiką prie ežero. Tiesa, ši vieta nėra pati smagiausia, nes… - Deoiridh staiga nutilo. Nenorėjo išpliurpti pernelyg daug. Šiaip ar taip, ji šitos mergaitės nepažįsta. Nepaisant to, kad situacija neatrodė suvaidinta, pasitikėti kitais negalima. Taigi dabar Deoiridh sėdėjo ant žemės ir nejučia susigūžė. Nepakėlė akių į jaunesnę mokinę: buvo pernelyg neramu, kad ji ką nors išskaitys iš akių.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #110 Prieš 2 metus »
Po kelių trumpų akimirkų Zoey išgirdo merginos atsakymą, kuris buvo toks: visi yra kažkam reikalingi. Tai buvo tiesa. Juk kiekvienas yra reikalingas, bet tokiomis akimirkomis kaip ši, Zoey to paprasčiausiai nesuprasdavo. Jai tiesiog atrodydavo, kad ji yra nereikalinga niekam. Tada ir prasidėdavo jos bandymai. Tiesiog viskas tęsėsi per ilgai. Ji per ilgai jautėsi niekam nereikalinga ir tas jausmas ją tiesiog žudė. Žudė ir plėšė ją.
Violetinplaukė papurtė galvą su trumpu šypsniu po merginos atsakymo. Nebuvo aišku ar ta šypsena buvo kiek sarkastiška ar ne.
- Galbūt, - dar sugebėjo pratarti Richter. Tada pasitrynė savo ašarotas akis ir žvelgė į dangų. Žiūrėjimas į dangų, buvo viena iš jos mėgstamiausių veiklų, kai jai liūdna ir skaudu. Žiūrėjimas į dangų lauke jai patiko daug labiau, nei žiūrėjimas į dangų pro langą. Mergina tyliai atsiduso pasitrindama savo rankas. Jai buvo vėsu. Greičiausiai todėl, kad šiandien ir vėl nevalgei priminė Zoey pasąmonė jai. Mergina pasitvarkė savo violetinius plaukus norėdama negalvoti apie tai.
Po kurio laiko, švilpė sulaukė vyresnės merginos atsakymo, kuris, tiesa, panašu buvo nepilnas. Žinoma, žalsvų akių savininkė apskritai džiaugėsi sulaukusi nors kokio atsakymo.
- O kodėl tai nėra smagiausia vieta? Jos praeitis? - pasidomėjo mergina pažvelgdama į kitą mokinę. Jos balso tonas buvo smalsus ir draugiškas.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #111 Prieš 2 metus »
Deoiridh nemėgo tokių situacijų. Jos pernelyg lengvai priversdavo jaustis nejaukiai. Dabar grifė jautėsi būtent taip. Atrodo, kad išgelbėjo jaunesnę mergaitę nuo siaubingo žingsnio, bet ką daryti dabar? Kaip žinoti, ar jai nusisukus Zoey nepuls daryti tai, ką ji sutrukdė? Tai gerokai gąsdino. Nepaisant to, kad prie žmonių stengėsi neprisirišti, Deoiridh visai nenorėjo matyti, kaip jie kenčia ir, tuo labiau, bando nusižudyti.
Zoey ištartas žodis skambėjo netvirtai, tarsi ji nebūtų norėjusi to pripažinti. Galbūt buvo verta bandyti susibendrauti? Gal padėti per kokią pamoką? Taip, tai tikrai turėtų padėti šitai mergaitei, ir Deoiridh neužtikrintai šyptelėjo.
- Gal tau šalta? - paklausė grifė. Neturėjo ką pasiūlyti, nes ir pati nebuvo šiltai apsirengusi. Bet vieną dalyką padaryti galėjo. Nedrąsiai apkabino jaunesnę mergaitę per pečius. Norėjo leisti jai pasijusti gerai. Žinoma, Deoiridh nebuvo ta, kuri žino, kaip tą padaryti, tačiau kartais užtenka pabūti ne vienam.
- Čia... - bandė pradėti rudaplaukė, nors tai buvo sunku. Visų pirma, nelabai norėjosi prisipažinti, kokia buvo bjauri. Be to, prisiminti prarastą draugę vis dar buvo skaudu. Ne, jai taip nenutiks nei su Sigurdu, nei, kai ji pati baigs Hogvartsą, Dori. Tik dabar supratusi, kad pavadino įkyriąją klastuolę drauge, Deoiridh šiek tiek sutriko, tačiau pirmiau reikėjo atsakyti į klausimą. - Kartą pati nuslydau nuo šito šlaito. Netyčia. Ir... mane išgelbėjo mergina, kurios tuo metu nemėgau. Nebuvau mandagus žmogus, - na, ir dabar tokia nesu... - Kita vertus, po to laiko pradėjome bendrauti kitaip, ir ji tapo mano... drauge.
Tik ištarus tą žodį pasidarė dar liūdniau, ir grifė labai sunkiai sulaikė ašaras. Buvo gėda apsiverkti prie jaunesnės mergaitės, ypač kai pati ką tik ne itin vykusiai bandė jai padėti. Deja, dabar buvo liūdna ir skaudu, tik šito nereikėjo parodyti. Gal ji išties elgiasi pernelyg bjauriai? Galbūt Sabrinai visai nebuvo svarbi ta draugystė?
- Ar Hogvartse yra žmonių, kuriais galėtum pasitikėti? - po kiek laiko paklausė Deoiridh vis dar laikydama apkabinusi Zoey.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #112 Prieš 2 metus »
Keista kaip kartais gali pasisukti likimas. Atrodo, kad jau viskas, tai paskutinioji, bet taip nebūna. Ir tai iš tiesų gerai. Gerai, kad tai nebuvo Zoey paskutinioji. Galbūt kol kas violetinplaukė to nesuprato, bet jos laukia dar daug kas. Tai, kad ji buvo išgelbėta gali pakeisti tikrai daug.
- Nėra šalta, gal tik vėsu. O tau? - pasidomėjo. Richter visada stengdavosi į rūpestį atsakyti rūpesčiu. Taip pat stengdavosi rūpintis kitais tada kada jai pavykdavo. Ji nevisada pastebėdavo kitų problemas per savąsias.
Po kelių akimirkų mergaitė buvo apkabinta. Violetinplaukei pasidarė šilčiau. Tik ne išorėje, bet viduje. Kažkur dar kartelį įsižiebė viltis, kad yra kelias kažkur. Yra kelias iš šios gyvenimo duobės. Gal tas pasakymas, kad visada yra kelias tiesa?
Staiga vyresnė mergina pradėjo pasakoti savo istoriją. Žalsvų akių savininkė susikaupė ir ėmė įdėmiai klausytis. Iš tiesų Zoey mėgo klausytis kitų žmonių pasakojimų. Jie visada kažkuo primindavo ir jos istoriją ir įrodydavo, kad visi yra panašūs. Kažkuo panašūs.
- Na, dabar tu padarei tą patį. Iš tiesų keista kaip gyvenimas gali viską pasukti visiškai netikėtina linkme. Kartais tu gali pakartoti tai ką padarė kiti, - pasakė mergaitė pažvelgdama į šlaitą. Tiksliau pažvelgdama žemyn. Statu. Labai statu.
- Ar viskas gerai? - paklausė švilpė išgirdusi merginos balso pasikeitimą. Nežinojo ar jai tas pasikeitimas pasirodė ar tas pasiketimas iš tikrųjų buvo. Nežinojo ar sulauks atsakymo, bet paklausti vis tiek galėjo.
- Neturiu, - pasakė mergaitė papurtydama galvą. - Man nepavyko čia susirasti tokių žmonių, - tarė ji kiek tyliau. Ji bandė ieškoti draugų, ir jų turėjo, bet visi draugai tiesiog dingo.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #113 Prieš 2 metus »
Atrodo, situacija nusistovėjo. Zoey aprimo ir, kaip nuoširdžiai tikėjosi Deoiridh, nebegalvojo apie šuolį žemyn. Juk būtent apie tai ir sukosi violetinplaukės mintys, kai grifė ją rado, ar ne? Tai gerokai gąsdino, tačiau kartu ir suteikė kažkokios tvirtybės. Jeigu ji, Deoiridh, yra pajėgi ištraukti žmogų iš savižudiškų minčių bent kuriam laikui, tai jau yra didelis pasiekimas. Dabar visiškai nesinorėjo su kažkuo peštis ar švaistytis kerais. Daug svarbiau buvo pasirūpinti, kad šalia esanti mergaitė pasijustų bent šiek tiek geriau.
- Ne, man viskas gerai, - šyptelėjo škotė. Net jeigu baigtų sustingti į ledą, negalėtų to pripažinti. Šiaip ar taip, dabar pagalbos reikia Zoey. Ji pati jau kaip nors. Dėl to sėdėjo šalia ir būtų galėjusi daugiau nieko nesakyti. Buvo tikra, kad ši situacija jas suartins, nors iki šios šios švilpės Deoiridh visai nepažinojo.
Grifiukė nenorėjo galvoti, kad ji padarė tą patį. Vis dėlto ji pati nuslydo visai netyčia, o Sabrina puolė jos gelbėti rizikuodama pati. Zoey stovėjo šalia šlaito. Kas žino, kuo viskas būtų pasibaigę? Tiesa, to sužinoti visai nebuvo noro. Ji atsirado laiku ir vietoje, tai buvo svarbiausia. Tad gal vis dėlto jos ir Sabrinos poleigiai kažkuo panašūs? Toji mergina taip pat atsidūrė laiku ir vietoje. Ir vėliau jos tapo draugėmis. Galbūt ji, Deoiridh, gali tokia tapti ir Zoey? Ji šiek tiek primena Dori nejučia susimąstė grifiukė, klastuolės atžvilgiu jaučianti kažkokį nepaaiškinamą seseriškumą. Buvo visai smalsu, kokia buvo Zoey pirmuose kursuose, nors nuojauta kuždėjo, kad iki Dori įkyrumo jai buvo toli. Švilpė atrodė esanti pernelyg tyli.
- Keista prisiminti tą įvykį, - pratarė grifiukė, nenorėdama leistis į smulkmenas. Atrodė, kad viskas įvyko prieš keletą šimtmečių, o iš tiesų kiek to laiko tepraėjo? Ne tiek jau ir daug. Ko gero, ji per praėjusius metus gerokai pasikeitė. Galbūt suaugo? Ne, ko gero, ne. - Bet viskas gerai, tikrai.
Kiek laiko pasėdėjusi rudaplaukė susimąstė, ar gali atvirai pasakyti, kad norėtų tapti draugėmis. Ji visai nemokėjo bendrauti, tad ar Zoey reikalinga tokia draugė? Kaip žinoti, ką šiuo atveju daryti?
- Jeigu nori… - bandė pradėti škotė. - Galime kartu pasimokyti, - galiausiai užbaigė ji ir atsistojo. Pažvelgė nuo šlaito žemyn ir atsisuko į švilpę. - Galbūt jau laikas grįžti į pilį, kaip manai? - pridūrė Deoiridh.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #114 Prieš 2 metus »
Šaltis, iš tiesų kartais labai gerai vaizduodavo žmonių emocijas. Juk tiek žiobarų, tiek burtininkų pasaulyje buvo labai daug žmonių, kurie tiesiog visa laiką elgdavosi šaltai ir jiems nerūpėdavo niekas apart jų.
- Gerai, - tarė Zoey nusprendusi patikėti šiuo atsakymu. Juk niekada negalėjai žinoti ar žmogus tikrai nemeluoja. Žinoma, yra atvejų kai meluoti tikrai galima. Kartais melu tu gali tiesiog pagerinti kito žmogaus savijautą, tad kartai Zoey visai nepykdavo ant žmonių, kurie meluodavo. Meluojantys žmonės ją pykdydavo tik tada kai jie meluodavo tam, kad pasidarytų sau naudos ar tam, kad pakenktų kitiems žmonėms.
- Supratau. Dažniausiai daugelis įvykių kai įvyksta pavojingos situacijos yra susiję su keistais prisiminimais. Na, bent man, - pasakė mergina. Apskritai visas jos gyvenimas susidėjo iš keistų prisiminimų. Na, tie keisti prisiminimai labiausiai buvo susiję su bandymais nusižudyti ar nepasisekimais. Žinoma, ji turėjo ir gerų prisiminimų, bet jų buvo labai mažai.
- Galime pasimokyti kartu, - nusišypsodama ištarė violetinių plaukų savininkė. Iš tiesų jai sekėsi tikrai ne visi dalykai, bet galbūt tai nebus didelė kliūtis. Tikiuosi, kad mano nemokšiškumas nebus kliūtis pagalvojo dar ji.
- Taip, reikėtų. Artėja vakaras, o ir oro temperatūra krenta žemyn, - ištarė žalsvų akių savininkė atsistodama nuo žemės ir pasiruošdama eiti pilies link kartu su Deoiridh.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 648
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #115 Prieš 2 metus »
  Buvo pavasaris. Erka pamatė, kad Elliw vis dėlto sutiko ieškoti teleskopo. Na tiesą sakant tiesiog sekė Erką. Tad Erka nusivedė ją prie stataus šlaito. Jis užsibaigė vandeniu. Ji atsisuko į Elliw. Pirma - norėjo jos paklausti klausimo, o antra - norėjo pažiūrėti, kad ši nenukristų į vandenį. Nes prieš kelias dienas smarkiai lijo ir vanduo buvo pakilęs.
- Kurio tavo teleskopo ieškosim? Kiek žinau turi kelis, - tarė Erka ir nusisuko pasigrožėti vaizdais. Iš tiesų buvo labai gražu. Bet staiga prisiminė, kad per apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką Elliw net į ugnį įkrito. Tad staigiai atsisuko. Pasižiūrėjo į Elliw. Tad tiesiog grožėjosi vaizdais kurie buvo už jos, kad jai ką spėtų ją nusitempt nuo skardžio krašto. Gali būti bet ko. Galvojo Erka žvelgdama gerokai už Elliw.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #116 Prieš 2 metus »
Elliw visiškai neprisiminė, kur ir kodėl eina. Ir kas šita mergiūkštė, kažkodėl einanti kartu su ja? Velsietė buvo visiškai tikra, kad mato ją pirmą kartą gyvenime. Na, faktas, kad ji nebuvo Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ar Sarah. Bet galbūt ji turėjo teleskopą? Jeigu tik nuostabi atmintis neapgavo, toji keista mergaitė, ne ne ne neDori, tokių prietaisų tikrai turėjo. Vadinasi, jų gali turėti ir šita, ar ne? O gal tai ir buvo ne ne ne neDori? Vis dėlto ne. Elliw pažvelgė į ją įdėmiau ir suprato, kad tai yra kažkokia jai nepažįstama mergaitė.
- Kas tu? - paklausė, bet vis tiek nukurnėjo nepažįstamajai iš paskos. Neįsivaizdavo, kur ji eina, bet tikėjosi, kad ji nėra pernelyg bjauri. Gal netgi padės surasti teleskopą?
Sulig ta mintimi nepažįstamoji paminėjo prietaisą. Elliw baisiausiai apsidžiaugė ir žengė jos link. Laiku nepagalvojo sustoti, tad nenuostabu, kad atsitrenkė į tą mergaitę.
- Kur mano teleskopas?! - patenkinta paklausė ji. Dabar viskas bus gerai! Kurį laiką žvelgė į mergaitę, bet netrukus pamiršo, kodėl tai daro. Rudaplaukė padarė vienintelį logišką dalyką - nusisuko. Kiek pasvarsčiusi ir pamiršusi, apie ką ten svarstė, priėjo prie kažkokio šlaito. Neįsivaizdavo, kodėl yra būtent čia. Galbūt ji pamokoje? O gal ieško Liucijos? Deja, šito Elliw nė neįsivaizdavo. Taigi ji tiesiog stovėjo ir svarstė, ką reikėtų daryti toliau. Neprisiminė, kad šalia yra kita mergaitė, tad apsisukusi ir ją pamačiusi persigando. Net pašoko ir vos nenusivertė nuo šlaito.
- Kas tu? - nepatenkinta paklausė. Jau seniai neprisiminė, kad tą klausimą buvo uždavusi. Kokią akimirką giliai pamąsčiusi pridūrė: - Ar mes pamokoje?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 648
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #117 Prieš 2 metus »
Erka žinojo, kad gerai nebus. Ir neklydo. Juk Elliw vos nenukrito nuo šlaito. Ramiai su ja būt net tikėtis nereikia. Galvojo ji laukdama kada Elliw tikrai kris ir reiks ją kažkokiu būdu pagriebti. Viskas man gana. Pagalvojo ji ir išsitraukė lazdelę. Ji visai nebenorėjo ieškoti jos teleskopo. Tai kodėl pasisiūliau? Klausė savęs klastuolė mintyse. Į visus Elliw klausimus ji nekreipė dėmesio. Accio mano teleskopą. Pagalvojo ir mostelėjo lazdele Erka. Ir iškart atskrido jos teleskopas.
- Elliw, nežinau kur tavo teleskopai, bet noriu tau padovanoti naują, - tarė Erka dirbtinai šypsodamasi ir ištiesė jį, kad pasiimtų. Pasiims ir galėsiu dingti iš čia. Dabar jau tikrai šypsodamasi galvojo ji. Bet užsigalvoti ji negalėjo. Juk bet kurią akimirką Elliw gali nukristi. Na arba tiesiog dingti. Vėl mąstė Erka.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #118 Prieš 2 metus »
Elliw spoksojo į pirmą kartą gyvenime matomą mergaitę, kol galiausiai nusibodo tai daryti. Neįsivaizdavo, kodėl čia yra ir ką čia daro. Galbūt ieškojo Liucijos ar teleskopo? Taip, tikriausiai būtent taip ir buvo. Vadinasi, reikėjo tai ir daryti. Kiek pasvarsčiusi velsietė bandė atsisėsti ant žolės, tačiau susipainiojo savo kojose ir paprasčiausiai plojosi at žemės.
- AUČ! - garsiai suriko ji, jau seniai pamiršusi, kad netoliese yra kita mergaitė. Dabar labiausiai norėjo padiskutuoti su teleskopais, bet, deja, klastuolė neprisiminė nė vieno prietaiso buvimo vietos. Tai buvo didelė problema, kurios sprendimo Elliw nė neįsivaizdavo.
Kai kažkas netoliese prašneko, ji gerokai išsigando. Buvo pamiršusi čia esanti ne viena, tad sutrikusi pakėlė akis. Ir be galo apsidžiaugė: pamatė ne ką kita, o teleskopą!
- Mano teleskopas! - patenkinta sušuko ji ir bandė pašokti ant kojų. Tai pasisekė visai neblogai, tačiau vos pačiupusi prietaisą rudaplaukė atsitrenkė į jį laikiusią mergaitę. Jau neprisiminė būtent iš jos ir gavusi prietaisą, kurį dabar įdėmiai apžiūrinėjo. Buvo tokia patenkinta, kad net nesugalvojo ko nors (ko gero, keturių bjaurių mergiūkščių) apkaltinti viskuo, kas tik dedasi šiame pasaulyje.
- Liucija? - džiaugsmingai kreipėsi velsietė, mat nė neabejojo, kad būtent geriausia ir protingiausia mergaitė tą teleskopą padovanojo. Jos nepamačiusi šiek tiek nusiminė, tačiau pavyko prisiminti, kad brangenybė tebėra rankose, tad nuotaika subjuro visai neilgam. Patenkinta pažvelgusi į teleskopą velsietė nusišypsojo ir vėl pamatė nepažįstamą mergaitę. Kurį laiką sutrikusi spoksojo į ją, bet netrukus vėl nusivertė į žolę. Laimei, pavyko neužgriūti ant teleskopo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 648
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #119 Prieš 2 metus »
  Erka šito nebegalėjo pakęsti. Kiek galima! Rėkė ji mintyse. Elliw vėl kvietė kažkokią Liuciją. Tai klastuolę gerokai erzino. Ji suprato, kad Elliw pakęsti neįmanoma. Erka nesuprato kaip ji sugebėjo pasiūlyti ieškoti teleskopo kartu. Jei dabar klastuolė būtų pamačiusi Elliw ji į ją tiesiog paleistų kokius nors kerus.
- Na štai. Padovanojau teleskopą. Tinka? - tarė ji.
  Tai, kad Elliw vėl nugriuvo klastuolei nerūpėjo. Visiškai nerūpėjo. Jai dabar niekas neberūpėjo. Ji norėjo tik dingti iš čia. Diena buvo tikrai labai graži. Pūtė švelnus vėjelis. Jai Elliw čia nebūtų trečiakursė būtų dar pabuvusi. Pasivaikščiojusi iki pat vakaro. Bet šiandien tai buvo tikrai nelemta.
- Na... Tai aš jau turbūt eisiu, - tikrai netyliai pasakė Erka. Ji dar kelias sekundes žvelgė į Elliw kol galiausiai jai pabodo. Tad ji tiesiog dingo iš ten. Dingo akimirksniu. Tiesiog išlėkė visu greičiu.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!