0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Juodmedžio vartai
« Atsakymas #45 Prieš 7 mėnesius »
Pagaliau vartai garsiai buvo užtrenkti. Adrijas vėl atsisėdo. Atsirėmė į sieną. Kardas žvangtelėjo ir nukrito ant žemės. Jis kraujavo. Galva svaigo. Adrijas pradėjo blykšti.
Jis sučiupinėjo čia pat gulinčią kepurę. Norėjosi sukišti į ją kardą ir jį pradanginti. Ką dabar visi pagalvos? Jis buvo Varno Nago mokinys ir gavo kardą. Kepurė pasakė, kad klydo. Kad klydo. Ji sakė, kad aš senas. Ji žino. O jeigu kažkam pasakė?
- Eik. Pakviesk kažką. - Mergaitė jį nervino. Bet jis neturėjo jėgų piktintis. Norėjo dar pasakyti, kad ji pameluotų, kad kardą ištraukė ne jis, o Kaja. Bet jėgos visiškai apleido kraujuojantį Adriją ir jis pajuto, kad tuojau praras sąmonę.
- Jie čia. Jie čia. - Pasigirdo Elfės balsas. Su ja kartu atėjo seselė. Adrijas dar pagalvojo, kad Elfė galėjo juos tiesiog išgabenti ir tiek. Kam reikėjo duoti tą kepurę?
- Kas čia įvyko? - Paklausė mokyklos seselė. Adrijas paliko mergaitei pasakoti.
- Kas jus užpuolė? Ar nuodingas, turiu žinoti. - Ji išsitraukė lazdelę. Pasilenkė prie jo ir ėmė kerėti. Matyt norėdama sustabdyti kraujavimą.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 452
  • Taškai: 49
Ats: Juodmedžio vartai
« Atsakymas #46 Prieš 7 mėnesius »
Kajos gelbėtojas buvo nukritęs ant žemės. Jis liepė Kajai kažką pakviesti, bet mergaitė to net negirdėjo. Visa drebėjo, buvo nepaprastai išsigandusi, nors ir nesužeista. Matė, kad vaikinui yra blogai.
- Ką... man... da...ry...ti, - kūkčiodama klausė, tačiau ne ją išgelbėjusio mokinio, o savęs.
Netikėtai grįžo elfė kartu su mokyklos sesele. Ji ėmė gydyti vaikiną. Tai matydama grifė turėjo pradėti ramintis, tačiau ji vis tiek buvo panikoje ir šoke, nejautė jokio palengvėjimo.
- Jis... buvo... di... - sukūkčiojo, - didelis ir... bai...sus. Puolė... mane... Bet... mane... iš...gel...bėjo, - bandė pasakoti, tačiau tai skambėjo labai nerišliai ir nedavė jokios naudos.
Kaja norėjo papasakoti apie kardą. Norėjo paklausti, ar jos gelbėtojas nemirs. Tačiau galva susvaigo. Akyse patamsėjo. Ir mergaitė apalpo.

Ats: Juodmedžio vartai
« Atsakymas #47 Prieš 7 mėnesius »
Iš kur tas instinktas gelbėti kitą žmogų? Ar galėjo būti, kad tikrai kaip kažkada galvojo ką nors gavo iš Alano? Juos siejo kraujas, juos siejo ir tai, kad buvo pasikeitę vietomis. Kažkodėl iškilo prisiminimas, kaip šaltakraujiškai pirmą kartą perėmė Alano kūną. Tada jam buvo nesvarbu, kad nužudys vaiką. Netyčia užklydūsį kur nereikia.
Dabar ta mergaitė jį nervino. Jokios naudos iš jos. Ir kodėl aš... Bet galvoje viskas per daug apsivėlė, pasidarė šalta. Girdėjo kaip ji nerišliai kažką pasakoja seselei. O prieš galutinai prarasdamas sąmonę suvokė, kad yra magiškai pakeliamas nuo žemės ir kažkur gabenamas. Tas pat vyko ir su ta maže Grife. Daugiau nebematė nieko. Apėmė juoduma ir smegenys išsijungė. Pranyko nuogastąvimai dėl visko, kas nutiko. Pranyko ir skausmas. Tai buvo malonus jausmas tiesiog staiga išsijungti.