0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #135 Prieš 4 mėnesius »
Henrietos pasiūlymas buvo kuo puikiausias. Alanas jau norėjo sutikti, juk tikrai troško, kad toji sena siela nebūtų sunaikinta. Bet Tada iš savo nykių, kaip mirtis apmąstymų pabudo pats Adrijas.
- Ne. - Nukirto jis.
- Tu negali šalia turėti veidrodėlio su siela. Apskritai tau nereikėtų būti šalia veidrodžių, ypač naktį, kai miegi. Vendigo jau beveik pasiėmė tave šiandien, o naktį, kai miegosi, tai išvis bus lengva padaryti.
Jis nutilo. Jei dabar turėtų plakančią širdį, toji pradėtų pašėlusiai trankytis. Adrijas turi progą įsigyti tikrų draugų ir būti ne vienas šiame pasaulyje. Ir tai tikrai padarys. Tikrai.
- Alanai, aš net nemaniau, kad galėsiu pasinaudoti tavo galiomis ir tai buvo kvailystė girdi ką tau sakau? Aš to nekartosiu supranti? Mums reikia sugalvoti kaip amžiams nusikratyti Vendigo. Gal tau kol kas Alanai ir nieko jis nedaro, bet Henrietą jis tikrai persekioja. Ir nenustos. Nagi Senkleri, išgirsk pagaliau ką aš tau sakau. - Jie turi padaryti ką nors, kad demonas dingtų iš jų visų gyvenimų. Tik reikia laikytis kartu, tada bus viskas gerai. Įsivyravusią tylą nutraukė Alanas.
- Taip, turime nustumti Vendigo šalin. Kol kas tai svarbiausia, ką mes turime padaryti. - Jis dar vis juto tuos keistus padarinius po herbologijos pamokos. Jautėsi kažkaip silpnokai.
Atrodo, kad Adrijas nuoširdus. Galiu jo visur nesinešioti. Laikyti veidrodėlį kiek tolėliau nuo savęs. Svarstė berniukas. Kad ir kaip viskas bebūtų, dabar Vendigo viską dengė savo piktu šešėliu ir jie privalėjo ką nors sugalvoti ir jo nusikratyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #136 Prieš 4 mėnesius »
  Adrijui pareiškus, kad negali būti pas Henrieta, nes veidrodėlis gali prišaukti Vendigo mergina kiek nustebo. Nejau šmėkla iš tiesų rinktusi pražūtį, kad padėtų jai ir Alanui? Na žinoma, dvasia jau kartą pasirinko išgelbėti Henrietą, kai juos vijosi demonas, tačiau dabar Adrijas rizikavo iš viso išnykti ir niekada nebegrįžti į šį pasaulį, tam, kad grifė nepakliūtų pas Vendigo.
  Henrieta jau ir seniau žinojo, kad Adrijas tikrai nėra blogas. Tiesiog, jis ilgą laiką praleido vienas, tarnaudamas Vendigo, tad nenuostabu, kad kartais padaro klaidų. Kita vertus, kas jų nedaro? Grifė dar dabar buvo dėkinga už pagalbą kai jie buvo eilėraščių knygelėje. O dabar Poter galėjo būti dėkinga ir už pagalbą šį vakarą kai jos vos nepasiimė Vendigo. Trylikametė suprato, kad kažkur savyje, ji jau laiko Adriją savo draugu.
  Alanui nutraukus susidariusią tylą, Henrieta beklausydama jo nežymiai linktelėjo. Reikėjo kažkaip atsikratyti demono. Grifė tikrai nesidžiaugė, kad Vendigo ją persekioja, o šis vakaras buvo pavyzdys ko jiems tikrai reikia saugotis. Poter galvoje iškilo Adrijo perspėjimas, kad šiąnakt jai negalima miegoti prie veidrodžių.
  Henrieta susimąstė. Grifų Gūžtos mergaičių miegamajame veidrodžių buvo kiek nori, o kai kurie buvo pritvirtinti prie sienos kerais, tad išvengti Vendigo bus praktiškai neįmanoma. Tačiau negrįžti į bendrąjį kambarį trylikametė negalėjo.
- Adrijau, - kreipėsi į šmėklą Poter. - Gal yra koks būdas išvengti Vendigo, net jei kambaryje yra veidrodžių, nes Grifų Gūžtos merginų miegamajame visų veidrodžių išnešti tikrai nepavyktų.
  Trylikametė tikėjosi, kad Adrijas ką nors žinos apie tokius dalykus. Jis pats sakė, kad šiąnakt Vendigo įkalinti Henrietą bus vienas juokas. Dvasia ilgiausiai prabuvo pas demoną, todėl tik jis vienas galėjo kuo nors pagelbėti kovoje prieš Vendigo.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #137 Prieš 4 mėnesius »
Adrijas susimąstė. Nežinojo kaip galėtų jai greitai ką naudingo patarti. Apmąstė viską, ką žinojo, tada prabilo.
- Kaži ko deja negaliu pasakyti. Svarbiausia šį vakarą ir visus kitus, negalvok apie jį. O jei visgi kils kokios mintys, pabandyk jas nukreipti į Manitu. Žinai, tiesa prisiminiau, bet tai labai laikina. Ar turi kokį tikrai labai brangų daiktą? Turiu galvoje brangų dėl prisiminimų, nostalgijos ar panašiai. Jei turi, ir jeigu tai smulkus daiktelis, koks papuošalas ar panašiai, pasidėk jį po pagalve. O jei tai kas nors didesnis, tada sumažink jį burtų pagalba ir irgi pasidėk po pagalve. Geri prisiminimai ir to daikto aura turėtų tave kuriam laikui apginti. Bet tai labai laikina. Geriausia būtų, jeigu tu gautum tikrą, indėnišką sapnų gaudyklę. Ji neleis demonui tavęs pasiekti per sapnus ar miegant per veidrodžius. Mes ją galim pasidaryti, tik reikia plunksnų, medžio, karoliukų ir visokių kitokių daikčiukų. Kol viską gausit, ir kol mes pasidarysim, daryk kaip sakiau iš pradžių. Turėk arti savęs naktimis sau brangų daiktą. Ir dar. Mums reikia knygos. Ji labai sena ir aš abejoju, kad bus Hogvartse. Tai yra juodųjų magų žinynas. Parašytas senovinėmis kalbomis, nelegalus, jo negalima turėti. Tikriausiai tik ten mes galime rasti būdą kaip amžiams nusikratyti to demono.
Adrijui nutilus, prabilo Alanas.
- Apibudink man tą knygą. Auris yra kolekcionierius. Jo kolekciją sudaro tokie veikalai, kad oi... Gal turės ir šitą knygą.
- Ji yra didelė ir stora. Viršeliai raudonos spalvos. Nors jai galbūt kokie keli amžiai ar daugiau, ji atrodo tarytum nauja. Ant viršelio pavaizduota taurė ir atrodo, jog iš jos laša rašalas, na panašu, lyg lašėtų mažučiai kraujo lašeliai. Tam, kad atvertus knygą galėtum matyti kas ten parašyta, reikia žinoti kažkokį seną burtažodį. Bet aš jo nežinau. Todėl visa tai tikriausiai skamba labai neįmanomai. - Liūdnai pabaigė pasakoti Volkeris.
Alanas susimąstė. Vieną kartą jis buvo kambaryje, kuriame pusbrolis laikė senas knygas. Tada dar buvo gal tik aštuonerių metų. Auris jį iš ten išvijo. Bet ar jam vaidenasi, ar atmintyje tikrai šmėžuoja toji knyga, apie kurią ką tik teko išgirsti?
- Aš nesu tikras, bet gali būti, kad mano pusbrolis ją turi. Bet nė už ką man neduotų tokios knygos. Nebent kaip nors jį įkalbėčiau, arba... Net nežinau... Kambarys, su itin senovinėmis knygomis yra apsaugotas saugos kerais. Ir aš ten tik kartą pabuvojau, bet ir tai... Auris matyt buvo pamiršęs jas uždaryti. Įdomu, ar savo knygas iš mūsų dvaro jis atsivežė į mokyklą? Knygas jis dievina, ypač tokias senas ir ypatingas, tai gal paėmė su savimi bent jau tas pačias vertingiausias... Nors aišku, tikriausiai ne. Turbūt laiko jas saugiai. Gal tu Henrieta ką nors esi girdėjusi apie tą knygą?

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #138 Prieš 4 mėnesius »
  Henrieta klausėsi Adrijo ir bandė mintyse atrasti kokį nors daiktą, kuris jai būtų svarbus. Staiga mintyse iškilo nedidelė apyrankė iš kamuoliukų, kurią jai buvo suvėrusi mama. Grifė ją labai saugojo ir vertino, nes tai buvo vienas iš nedaugelio išlikusių daiktų, primenančių tėvus. Be šio papuošalo dar buvo likusi nedidelis nuotraukų albumas su popieriuje įamžintais prisiminimais. Poter tikėjosi, kad šių daiktų dėka pavyks nusikratyti Vendigo, bent jau iki jie pasidarys sapnų gaykles.
  Kalbai pakrypus apie knygą, kurioje turėjo būti atsakymas, kaip nusikratyti Vendigo, Henrieta prisiminė knygų apie demonus ir antgamtinius reiškinius skyrių. Grifė vėl prisiminė kaip nukritus knygai atsivertė puslapis su veidrodžiu ir greta esančiu tekstu apie Vendigo. Mergina tiksliai neprisiminė, tačiau ar ta knyga nebuvo raudona? Na, bet ji vis tiek neatrodė nauja, priešingai - buvo visa aplipusi dulkėmis ir apšiurusi, tad Adrijo apibūdinimo neatitiko.
  Alanui paminėjus, kad jo brolis galbūt turi šią knygą Henrieta kiek nustebo. Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, pagal grifę, neturėjo pats užsiimti juodąja magija. Tačiau dabar buvo svarbiausia kaip nors gauti tą knygą ir išsiaiškinti burtažodį galintį ją atverti.
  Alanui paklausus apie knygą Poter papurtė galvą:
- Ne, apie šitą knygą nieko nežinau. Nors knygų apie demonus ir antgamtinius reiškinius skyriuje buvo kažkokia raudona knyga, kurioje būtų galima rasti informacijos apie Vendigo. Tik, kad ta knyga yra apdulkėjusi ir aptriušusi, tad abejoju ar tai galėtų būti mūsų ieškoma knyga.
Grifė nutilo. Reikėjo kuo greičiau rasti būdą kaip nusikratyti Vendigo kartą ir visiems laikams. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #139 Prieš 4 mėnesius »
- Na ką gi, turime pasidaryti sapnų gaudyklę ir kažkaip gauti tą knygą. - Pasakė Alanas. Paskui Kurį laiką tylėjo ir svarstė. Jei viską papasakosiu Auriui, jis tuojau pat viską padarys savaip. Mane galimai išgrūs į dvarą, o kas bus Henrietai? Kažin ar jis pasirūpins jos saugumu. O jei net tyčia atiduos ją Vendigo tam, kad jis dingtų visiems laikams? O jeigu Auris pasielgs visai kitaip? Gal pasirūpins ir ja? Bet iš kur man dabar žinoti? O jeigu kaip nors priversčiau jį duoti nesulaužomą priesaiką, kad nedegins Adrijo ir neleis Vendigo kenkti Henrietai. Tada galėčiau būti dėl visko tikras. Bet irgi, kaip aš jį priversiu? Jei tik papasakosiu jam viską, tada... Juokinga, pats įsivėlęs bala žino kur, bet va jei aš...
Tie apmąstymai niekur Alano neatvedė. Bet reikėjo kažkaip suktis.
- O jeigu mes jo paklausinėtume per kurią nors pamoką? Iš pradžių apie Vendigo, paskui gal net apie knygą? Jis vasarą matė dvare Adrijų, bet jis net nenumano, kad mes turime reikalų su tuo demonu. Jam tik duok progos pasireikšti, jei jau žinos ką nors, veikiausiai papasakos. Nebent bus prastai nusiteikęs... Bet va kaip įkalbėti mums paskolinti tą knygą... Aš beveik neabejoju, kad jis ją turi. Reikia arba jam viską papasakoti, tada paprašyti tos knygos, arba kažkaip priversti ją atiduoti. Bet aš nežinau kaip. Arba dar galėtume ją kaip nors paimti jam nematant. Bet jeigu ji dvare, tada galėčiau pabandyti tik per atostogas. Jeigu mokykloje, tada jau paprasčiau, galėtume to imtis greičiau.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #140 Prieš 4 mėnesius »
  Henrieta sėdėjo ir mąstė. Vargu ar pora mokinių lydimų dvasios būtų galėję vieni nugalėti senovės demoną. Tačiau ką jie galėjo padaryti? Mokytojams pasakoti nesinorėjo, nes į visą šį reikalą jie įsivėlė pažeisdami mokyklos taisykles. Reikėjo kažkaip suktis patiems.
  Poter dabar būtų viską atidavusi, kad jiedu su Alanu tą vakarą nebūtų pasirinkę keliauti į slaptą bibliotekos skyrių. Tačiau buvo dalykų dėl kurių grifė, net jei būtų galimybė pakeisti praeitį, jos nekeistų. Viena iš tokių priežasčių buvo draugystė su Adriju. Mergina labai vertino draugus, nes po tėvų mirties ji liko be jokių artimųjų. Draugai jai padėdavo nors trumpam pamiršti tėvų mirtį.
  Alanui nutraukus tylą Poter išniro iš minčių liūno ir susitelkė į draugo žodžius. Grifė susimąstė. Paklausinėti Aurį per pamoką, buvo nebloga idėja, vis tik jis buvo apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojas. Tačiau ar jis neatkreiptų per daug dėmesio jei nei iš šio, nei iš to Alanas imtų klausinėti apie Vendigo.
  Taip pat iškilo klausimas kaip reiktų gauti knygą. Buvo aišku, kad be Aurio pagalbos knygos nepavyktų atversti, nes tam reikia burtažodžio. Tačiau, kaip jis reaguotų, jei Alanas jam praneštų, kad praeitais mokslo metais jis su Henrieta užsisiundė ant savęs demoną? Grifė neabejojo, kad reakcija nebūtų teigiama.
- Per pamoką paklausinėti apie Vendigo Aurio galėčiau aš, nes jeigu tu, Alanai, imtum klausinėti pusbrolio apie demoną, manau tik pritrauktum nereikalingo dėmesio. Na, o manęs jis nepažįsta, tad galėčiau lyg iš netyčių paklausti apie Vendigo, o vėliau ir apie knygą. - tarė Poter. - O dėl knygos, Alanai, kaip tavo manymu reaguotų Auris sužinojęs visą istoriją? Juk Adrijas nežino burtažodžio skirto knygai atverti ir tik su Aurio dėka pavyktų atrakinti knygą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Henrieta Poter »
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #141 Prieš 4 mėnesius »
Alanas tik atsiduso... Kaip jis reaguos, o čia tai aš nežinau...
- Taip. Verčiau paklausinėk tu per pamokas. Jis gi nežino, kad tu susijusi su Adriju ir Vendigo ir tikrai nieko neįtars. O va kaip jis reaguotų į visą mūsų istoriją... Nežinau. Kartais, Auris gali pasielgti taip, kaip aš visai iš jo nesitikėčiau. Mano pusbrolis nepastovi asmenybė. - Gal jis ir padėtų, bet o jeigu ne? O jeigu pasakytų, kad tai ne jo bėdos, kad Henrieta yra visai ne jo reikalas ir kad dėl kažkokios mergiotės neverta plėšytis... O varge... Bet kaip daugiau gauti tą knygą? gal jų pasaulyje yra ir daugiau, bet kol mes rasime, tai Vendigo šimtą kartų dar pasirodyti suspės.
- Nori gauti sąžiningą atsakymą? Mano šeima yra sudėtingas atvejis. Neturiu su ja nieko bendra, tik pavardę. Mano pusbrolis Auris kadaise buvo man kaip brolis, bet tai pasikeitė, kai aš supratau kad jis nesiskiria nuo visos likusios mano šeiminėlės. Todėl aš nežinau kaip viskas bus. Aš aplamai stebiuosi matydamas jį mokykloje. Bet jeigu mes nieko nedarysim, tada pati žinai kaip viskas pasibaigs. Galima pabandyti tą knygą pavogti, bet kas iš to? Nežinosime to kvailo burtažodžio. Gal galime pamėginti su juo kažkaip pasikalbėti... Kartais, jis vis dar elgiasi kaip tas žmogus, kurį aš tariausi pažinojęs visą gyvenimą, tai gal ir šį kartą jis pasielgs teisingai. Supranti Henrieta, aš galvoju, kad gali būti, jog tavo problemos jam absoliučiai neparūps, kad... Na kad jis leis Vendigo tave pasiimti. Bet net jei ir taip bus, tada aš vis tiek ką nors sugalvosiu ir taškas.
- Taip, aš irgi neketinu nusileisti. Nors esu tik veidrodyje, bet turiu savo žinias ir jei kas irgi galvosiu ką galime padaryti. Juk visi trys ištrūkome iš to prakeikto pasaulio, taigi visi trys ir išspręsime viską. - Tvirtai pridūrė Adrijas.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #142 Prieš 4 mėnesius »
  Henrieta klausėsi Alano ir mąstė. Iš draugo atsakymo buvo aišku, kad iš Aurio galima tikėtis, bet ko. Tačiau vis dėlto reikėjo ką nors daryti su Vendigo. Nebuvo galima mėginti ignoruoti demono keliamą grėsmę ir nieko nedaryti. Nes tuomet, grifė neabejojo, kad Vendigo pasirūpins, jog jie visi trys vėl atsidurtų pas jį.
  Mergina, išgirdusi, kad Auris gali bandyti atiduoti ją Vendigo, kiek pašiurpo. Iš Alano balso suprato, kad tai visai įmanoma. Tačiau trylikametė vis vien norėjo pamėginti gražiuoju gauti tą knygą. Juk jei jie nugvelbs iš Aurio knygą vis vien nesužinos kaip ją atversti, o tuomet jau teks ne tik papasakoti istoriją, bet ir prisipažinti pavogus knygą. O tuomet vargu ar Auris sutiks padėti.
  Henrieta norėjo nors pabandyti susitarti su Auriu gražiuoju, nes kitu atveju knyga be burtažodžio nebus vertinga. Merginos veide šmėkštelėjo šypsenėlė išgirdus kaip draugai žada padaryti viską, kad Vendigo dingtų iš trijulės gyvenimo. Grifė tikėjosi, kad jiems, anksčiau ar vėliau, pavyks nugalėti demoną, tačiau kol kas reikėjo rasti tą knygą.
- Alanai, - tarė Poter. - Gal reikėtų pabandyti papasakoti apie įvykį eilėraščių knygelėje Auriui? Nes be jo pagalbos, tos knygos neatversime. Aš tikiu, kad rastume būdų kaip nugalėti demoną, tačiau tai užtruktų žymiai ilgiau, nei gauti tą knygą iš Aurio. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #143 Prieš 4 mėnesius »
Ką gi, kitų išeičių kol kas nebuvo, arba jie nesugalvojo.
- Gerai, Galėsime papasakoti, bet vėliau gerai? Gal iš pradžių pasidarykim sapnų gaudyklę. - Alanas puikiausiai suprato, kad tiesiog atidėlioja tą pokalbį. Bijojo išgirsti atsakymą, kuris nuviltų. Tada žinojo, kad amžiams praras pasitikėjimą pusbroliu ir kad nebebus nieko artimo iš šeimos. Liks tik mama.
- Ko reikia sapnų gaudyklei Adri?
- Reikia medienos, virvelių, karoliukų, plunksnų, gerai būtų gauti visokių smulkių akmenėlių. Dar galima pririšti kelis mažučius varpelius. Taip pat reikės ją užkalbėti. Bet galėsit tai padaryt patys, aš padiktuosiu ką reikia sakyti.
- Gerai, aš užsirašysiu. - Pasakė berniukas. Įdomu, kiek jau valandų? Pasvarstė. Dar laukė nepadaryti namų darbai, bet tikriausiai jie tokie ir liks.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #144 Prieš 4 mėnesius »
  Henrieta tylėdama žvelgė į tolį. Kas galėjo pagalvoti, kad niekuo neišsiskirianti eilėraščių knygelė, nugrūsta kažkur po kilimais paslėptame bibliotekos kambarėlyje, sukels tiek daug rūpesčių? Mergina negalėjo suprasti, kodėl panašių dalykų dar galima atrasti Hogvartse? Tačiau be nuotykių Hogvartsas nebebūtų Hogvartsas. Juk dienas leisti vien panirus į mokslus būtų monotoniška ir nuobodu.
  Tačiau nuotykiai dažniausiai lieka tik prisiminimais, nesvarbu, kad kartais tave sučiumpa profesorius. Bet pastarasis nuotykis eilėraščių knygelėje tikrai nebuvo įprastinis. Juk po paprasto pasivaikščiojimo naktį tavęs nemedžioja demonas. Grifė nuvijo mintis šalin. Dabar ji nebenorėjo mąstyti apie tą nuotykį.
  Grįžusi iš apmąstymų Henrieta susitelkė į draugų pokalbį. Trylikametei nebuvo pernelyg didelio skirtumo, kada reiks pasikalbėti su Auriu, tačiau svarbiausia buvo pernelyg neatidėlioti pokalbio, nes Vendigo gali sumanyti ir vėl pulti.
  Adrijui vardinant reikmenis sapnų gaudyklei mergina pagalvojo apie uždraustąjį mišką. Ten būtų galima rasti ir medienos, ir plunksnų, taip pat gal keletą akmenėlių. Virvelių ir karoliukų pavyktų rasti merginų miegamajame, tad jie praktiškai viską turėjo. Trūko tik varpelių ir to užkalbėjimo, tačiau su Adrijo pagalba viskas turėtų pavykti.
- Daugelį daiktų galima rasti Hogvartso teritorijoje, - tarė Henrieta. - Tik varpelių gali būti sunku rasti, tačiau jų galima bus paieškoti Kiauliasodyje. Tai kada darysim sapnų gaudykles? Gal po kiek laiko vėl kur nors susitikim ir galėsim pradėti gamybą?
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #145 Prieš 4 mėnesius »
Ką gi. Viskas kaip ir buvo nuspręsta. Atėjo metas pamažu tai įgyvendinti.
- Taip. Medžiagų gausim. Varpelių galiu parūpinti. Paprašysiu, kad Auris nupirktų Kiauliasodyje. Nemanau, kad klausinės kam man jų reikia. Tada galėsim pasidaryti gaudyklę. Kaip manai kur susitinkam? - Pamažu užvirė entuziazmas. Gal todėl, kad dar buvo labai jaunas, apniktas tos jaunatviškos maksimalizmo energijos. Tikėjosi, kad viskas bus kuo geriausiai. Ar su Aurio pagalba, ar be jos, jie įveiks tą padarą. Tada vėl gyvens kaip niekur nieko.
- Ai, viską mes sutvarkysim. Bus ką atsiminti vėliau. - Nusišypsojo jis.
Adrijas nesistengė gesinti Alano ūpo. O tikrai, kodėl mums turėtų nepasisekti? šansas, kad pavyks ištrūkti iš tos vietos buvo nulinis, bet štai aš čia, Hogvartse. Todėl, kodėl gi Vendigo turi laimėti ar ne?

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #146 Prieš 4 mėnesius »
  Henrieta šyptelėjo stebėdama Alano užsidegimą. Grifė tikėjosi, kad jiems iš ties pavyks nuvyti Vendigo. Apie kitokį variantą nesinorėjo net pagalvoti. Mergina neįsivaizdavo kas jų lauktų pakliuvus pas demoną, tačiau buvo aišku, kad nebūtų nieko gero. Taigi, reikėjo pasistengti ir jo atsikratyti.
  Alanui paklausus kur jie galėtų susitikti Henrieta ėmė mąstyti kur būtų tinkama vieta. Reikėjo kokios ramios vietos, kur jie neatkreiptų pernelyg daug dėmesio tampydamiesi šakas ir visokias virveles, o vėliau kalbėdami kažkokius užkalbėjimus nežinoma kalba.
  Staiga Henrieta prisiminė vietą kur tikrai galės neatkreipdami dėmesio pasidaryti sapnų gaudykles. Be to, ten net nereikėtų neštis reikmenų. Ir kaip ji nepagalvojo apie tai anksčiau?
- Galime susitikti kambaryje iki pareikalavimo, - tarė grifė. - Ten ne tik niekas netrukdys pasigaminti sapnų gaudykles, bet ir nereikės neštis priemonių. Taigi tau, Alanai, nereikės prašyti Aurio nupirkti varpelių ir taip atkreipsim mažiau dėmesio į šią istoriją. Bent jau iki jam papasakosim apie įvykį poezijos knygelėje.
Henrieta tikėjosi, kad vieta draugams tiks. Bent jau grifei ši vieta atrodė tinkamiausia. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #147 Prieš 4 mėnesius »
Išgirdęs Henrietos pasiūlymą plačiai nusišypsojo ir pasakė.
- O čia tai sugalvojai. Dievaži, man tai gyvenime nešautų tokia logiška idėja. - Ir tas buvo teisybė. Alanui nė galvon neatėjo tokia mintis. Juk kambarys duos viską, ko paprašysi. O ir mokytojų ar mokinių ten tikrai nebus.
- Ką gi, kad jau viskas nutarta, man atrodo reikia grįžti prie kasdienybės. Klausyk, o kaip tau su namų darbais? Man tai tragedija. Nieko nepadariau. Per šią savaitę užsiėminėjau viskuo, bet tik ne jais. - Pasakė Alanas.
Pamatęs, kaip Alanui patiko ta idėja Adrijas susidomėjo ta vieta.
- O kas tas kambarys iki pareikalavimo? - Pasiteiravo jis. Kai ką žinojo apie Hogvartsą, bet mažokai. Koks keistas kambario pavadinimas. Pagalvojo jis. Ir staiga pradžiugo. Taip, gal kol kas esu tik atspindys veidrodyje, bet mano gyvenimas rieda priekin. Jis nestovi mirties taške.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • IV kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 116
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #148 Prieš 4 mėnesius »
  Henrieta nusišypsojo matydama kaip Alanui patiko idėja sapnų gaudykles daryti kambaryje iki pareikalavimo. Tai iš ties buvo puiki vieta. O geriausia buvo tai, kad nereikės nieko su savimi temptis, nes visus reikiamus daiktus jiems duos kambarys. Na, o kadangi ta vieta neturi tikslios formos ir vietos, galimybė, jog darant sapnų gaudykles juos užklaus koks profesorius tapo labai menka.
  Alanui paklausus apie namų darbus Henrieta nusišypsojo. Šiais metais grifė iš visų jėgų stengėsi pagerinti savo pažymius, tad dalyvavo visose pamokose ir stengėsi atlikti kuo daugiau namų darbų. Visa tai lėmė, kad šiuo metu Grifų Gūžtos mergaičių miegamajame dauguma paliktų namų darbų užduočių buvo jau atliktos. Nors, žinoma, pasitaikydavo ir neatliktų namų darbų.
- Šiais metais stengsiuosi pakelti savo pažymius ir uždirbti taškų Grifų Gūžtai, tad daugumą namų darbų jau atlikau. - tarė Poter.
  Bekalbant apie kasdienybę į kalbą įsiterpė Adrijas. Henrieta iš pradžių kiek nustebo, kad dvasia nežino apie kambarį iki pareikalavimo, kuris buvo kone tokia pat legenda kaip ir paslapčių kambarys. Tačiau neužilgo grifė prisiminė jog šmėkla kelis šimtus metų praleido Vendigo nelaisvėje ir greičiausiai mažai ką apie Hogvartsą buvo girdėjęs.
- Kambarys iki pareikalavimo atsiranda tik tuomet kai žmogui jo labai reikia. - tarė Poter. - Pro tą vietą kur slepiasi stebuklingasis kambarys reikia praeiti tris kartus galvojant ko tu nori, ko reikia, kitaip sakant savo pareikalavimą. Tuomet atsiranda durys ir štai tu jau kambary iki Pareikalavimo. Kambarys iki Pareikalavimo duoda visiškai viską, išskyrus maistą.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 286
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #149 Prieš 4 mėnesius »
- Na tai pasisekė tau. Aš tai šiandienai visą krūvą pasilikau. - Alanas beveik garantavo, kad kai grįš į bendrąjį kambarį pasiims šunį ir eis pasivaikščioti į mišką. Gal prigriebs savo piešimo reikmenis. Nors aišku piešimas vakare miške, kai tamsu yra kvailystė. Arba dar galima užsiimti voverės dresūra, arba susirasti ką nors ir sulošti sproginėjančiomis kortomis. Veiklos visada atsirasdavo. Aišku, jei pažymiai nusmuks... Tėvas jam šimtą kartų sakė, kad jei Senkleris nesistengs mokytis, bus tiesiu taikymu išgrūstas į Drumštrango institutą. O ten jis išmoks tikrų grynakraujo burtininko manierų ir pasibaigs visi nesimokymai ir bendravimai su visokiais purvakraujais. Ir kodėl aš prisiminiau savo tėvą?
Jam įklimpus į savas mintis Adrijas kalbėjosi su Henrieta apie kambarį iki pareikalavimo. Adrijui jis pasirodė nuostabus. Jis panoro perskaityti Hogvartso istoriją.
- Čia tai bent kambarys. Ši pilis tokia slėpininga ir įdomi. - Pasakė jis Henrietai.