0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #75 Prieš 4 metus »
Varnanagis skaitė knyga ir net nepastebėjo draugės atsiradimą. Jeigu Malia jį būtu tik prilietus vaikinas pašoktu nuo sofos. Pasisveikinus klastuolei Leo nusišypsojo ir linktelėjo. Padėjęs knyga šalia berniukas pasiteiravo:
- Gal kas naujo?- šyptelėjo vaikinas,- be to seniai nesimatėm
Nusijuokė Hall ir priėjo prie lentynos, kad padėti knygą. Vėliau atsisėdęs vienuolikmetis tarė:
- Kaip pamokos?
Berniukas norėjo paklausyti pirmakursės, nes Leonardui norėjosi išgirsti Scoott balsą ir jos emocijų. Paklausyti, kas naujo arba padėti kažkuo. Bet rudaplaukis nenorėjo, kad mergaitė tik tai gūžtelėtu pečiais ir lauktu, kad Hall pradėtu pasakoti. Berniukas galėtu papasakoti, bet šiandien nuotaikos kalbėti nebuvo.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
  Mergina sukikeno, išgirdusi apie Marcus’ui patinkančią simfoniją. Sulaikė save nuo minties paklaust ‘o kaip tau tokia simofonija?’ ir suklykt jam į ausį. Dar būtų numetęs į tuos griuvėsius ir palikęs, kad šioji gelbėtų savo šikną pati.
  Po malonaus apsilankymo bibliotekininkės kabinete, sekė kitos lentynos ir sofutė. Labai patogi sofutė.
- Ėė, stok,- timptelėjo vaikinukui už plaukų, kad tas nenulėktų per toli.- Gal pagriebiam sofutę prieš sprogdindami? Ji tikrai labai patogi, man jos gaila,- suzyzė kaip mažas vaikas.
  Nuleido rankas ant Green’o kaklo, pasilenkė ir priglaudė savo skruostą prie vaikino. Dar arčiau prisitraukė jo galvelą prie savęs.
- PRAŠAAAAAAAAAU,- varnėčka jau pasinaudojo savo balso ir užknisimo jėgom.- Ačiū,- nė nesulaukusi atsakymo mirktelėjo, nors tikriausiai jis to ir nematė.- Reducio.
  Sumažinta sofutė greit atkeliavo į Adelės rankas, kurį ji susikišo kelnių kišenėn. Dabar galės sakyt ‘aš tai kelnėse sofutę turiu, čiotkai, ane?’. Labai čiotkai.
- Gerai, šitą palieku tau, sprogdalink, bendrininke,- atleido rankas nuo kaklo ir leido pasidžiaugti vaikinui naikinimo malonumais.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #77 Prieš 4 metus »
   - Kas kas? - perklausė Marcus, mat per griausmą sunkiai girdėjosi Adelės balsas. - Aai, sofutė, - susiprato jis, varnėčkai toliau zyziant. - Be abejo, geras daiktas, reikia pasilikt.
   Pasijuto kiek nejaukiai, kai Ginger priglaudė savo snapą prie jo snukio.
   - Ei, nesiglaustyk, mes tik kolegos, - apsimestinai krūptelėjo jis. Po teisybe, gal ir visai patiko.
   Grifiukas sustojo, luktelėjo, kol varna bent trumpam nusirioglins jam nuo pečių. Išsitiesė, atsilenkė atgal. Nugara trakštelėjo it senukui. Marcus pakraipė galvą, pravarinėdamas kraują į kiek užtirpusį sprandą (regis, Adelė kiek per stipriai laikėsi, negi taip nepasitikėjo juo?).
   - Tu tą daiktą sumažinai? - perklausė jis, kadangi tariamus kerus girdėjo, bet tuo metu buvo nusisukęs į kitą pusę ir nematė, kas iš tikrųjų su tuo fainu baldu nutiko. - Na, šiaip turiu geresnį pasiūlymą, tik nežinau, ar mes valiosim šitaip sužaist su kerais.
   Green'as gudriai nusišypsojo ir truputį atkragino galvą.
   - Kas, jei šita sofutė išmoktų skraidyti ir taptų laikina mūsų transporto priemone?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Marcus Green »
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #78 Prieš 4 metus »
  Mergina tik pavartė akis. Tokiais tempais greit žvaira liks arba netyč tos mėlynos akikės iškris.
- Nei aš glaustaus, nei ką,- tėkštelėjo lengvai per grifo makaulę.- O jeigu norėsiu, tai ir glaustysiuos. Ką gali žinot, gal tu mano slapta meilė, a?- sušnabždėjo taip arti ausies, kad net pačią šiurpai nukrėtė.
  Fe. Tos meilės seilės visiems pro gerklę lenda. Na, gal ne visiems. Bet Adelei tikrai.
  Ji kelis kartus palinksėjo, taip duodama teigiamą atsakymą į sumažinimo klausimą.
- Nu, ko tu- aj, neblogai,- varnėčka padarė tą ‘aš mąstau, netrukdyk man, aš protinga ir nustebusi’ veidą.- Gerai, moki?
  Nusirioglino nuo Marcus’o pečių, net pagailę jau buvo vaikino, kad tempia visur šitą mazgę. Iš baltų kelnių išsitraukė tą sofutę, pakraipė galvą, mostelėjus lazdele padidino ją. Iš tikro, protinguolių koledžo atstovė neturėjo minties kaip priversti šitą daiktą skraidyt. Matyt, ne visiems duota būt TOKIAIS protingais.
- Na, Enšteine, kaip priverst ją skraidyt?
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #79 Prieš 4 metus »
   - Aje, nesiglaustai, - pamėgdžiojo pasiteisinantį jos toną Marcus. - Slapta meilė? Merlinai, už ką tokia nelaimė, - pasišlykštėjęs žiauktelėjo grifas, deja, negalėjo atsitraukti nuo varnėčkos ir ji bjauriai šiltai alsavo jam į ausį bei sprandą. Kaip kokia vampyrė, jolki palki.
   Marcus nespėjo nė gūžtelėti pečiais, Adelei žaibiškai atmetus jo pasiūlymą, tačiau išgirdęs jos dvejonę sustojo.
   - Kaip priversti skraidyti? - numykė pritingintis ketvirtakursis. Suprato, kad to pirmoj klasėj pusiau išmokto, pusiau ne „Wingardium Leviosa“ čia jau nepakaks.
   - Čia gi tu moksliukų koledžo atstovė, - pasispyriojo jis. - Be to, mes gi stovim erdvėj, pilnoj įvairiausios informacijos. Reikia tik atsiversti kokią nors knygą ir susirasti reikalingą burtažodį, - mostelėjo ranka į lentynas vaikinas.
   Deja, tų knygų buvo daug, o ar pašaukimo burtažodis čia veiks, raudonojo koledžo atstovas kol kas nežinojo.
   Pasirodo, kartais bibliotekos esti naudingas ir geras daiktas.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #80 Prieš 4 metus »
  Varnė tik pavartaliojo akis, kažkas žaibiškai greitai liks žvairas. Khem, khem, Adelė. O jeigu turi žvairumą ir ten akys kryžiuojasi tūkstantį keturiasdešimt penkis kartus per sekundę, tai gal egzų neprivalai laikyti? Ką čia, ką čia, šmaukšt, šmaukšt su lazdele, pataikai nematydama į kokį profesorių, nu'kill'ini, atsiduri Azkabane ir nereik toliau laikyt tų velniškai sunkių testukų. Hm, apie tai žaliaplaukė dar pagalvos. Arba ne. Idiotiška idėja.
- Tu čia dar pakalbėk,- niuktelėjo grifui pašonėn.- Man peroksidas,- stabtelėjo sekundėlei.- Žali ir juodi dažai smegenus jau išgraužė. Ten liko nulis sveikų mažųjų smegenėlių iš didžiųjų pusrutulių. Nesimojuok tu čia,- tėkštelėjo per rankelą, kuri jai prazvimbė pro nosikę.- Jo, matau, gana neblogai apsrogdintoj bibliotekoj.
  Bet rimtai, iš kur šiai šeštakursei reikėjo išmanyti daiktų skraidymo meną? Atsidususi mostelėjo lazdele ir viena iš knygų trenkėsi į Marcus'o galvą. Merginos veide iškart pasirodė mina, rėkianti 'VELNIAS, TU PARAZITKA, ATSIPRAŠAU, ČIA JAU TIKRAI MANO KALTĖ'.
-Jeckau kleckau, soriukas, bet gal suprotingėjai, ką?- išrietė dailiai išpešiotus antakius, kita ranka pakėlė knygą ir apžiūrėjo viršelį, kurio net nebuvo, iškart skaitalai prasidėjo.- Te, skaityk, Enšteine,- įdavė vaikinukui į rankas, o pati atsirėmė į knygų lentyną.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #81 Prieš 4 metus »
   - Matosi, - linktelėjo Marcus'as, nužvelgdamas paties išdabintus plaukus ir žioplą varnos veidą lyg ten ant pakaušio ne spalvingas šienas būtų, o nukirsta pusė kaukolės ir tuštuma smegenų vietoj.
   - O ką? Knygų tai yra. Yra ir kerų jų sutvarkymui, deja, - gūžtelėjo pečiais. Mama versdavo skaityti. Paskui sesuo versdavo, ir skaityti, ir mokytis, na, o paskui pati aptingo, ir štai, kas gavos - visuotinis Green'ų tinginiavimas.
   Na, bet kas ir kokia žiobarų chemija jai tą smegeninę išgraužė, Marcus'as tikėjo, jog būdama varna, ji protiniais gabumais vis tiek jį lenkia. Tik galbūt ir tingi panašiai. Bet ne, tingėjime lenkti jį sunku. Nebent kalba eina apie tingėjimą dirbti nesąmones - čia jau jis buvo neregėtas neregėčiausias darbštuolis. Nepralenkiamas. Green'as.
   - Nu čia gi žiurknuodžių receptai, - vos atsivertęs knygos vidurį ir užmetęs akį sušvokštė grifiukas ir pasitrynė skaudančią galvelę. - Mums čia ne to reikia. Kažko su kerėjimu, žiopla varna. Na, dzin, neieškosim toj šiukšlių krūvoj, bandom kitaip, - padarė staigią išvadą ir nusprendė, kad galgi apsieis su tais kerais, kurių teko išmokti dar tolimam pirmam kurse.
   - Wingardium Leviosa, - sumurmėjo ir sofutė ėmė šiek tiek svyruodama į šonus kilti į orą.
   Šiek tiek dvejodamas, bet neatitraukdamas lazdelės nuo daikto grifiukas įsitaisė dešinėje - vairuotojo, nepamirškim, jog veiksmas vyksta Anglijoj, - pusėje ir patapšnojo per sofą su ranka.
   - Sėskis, gražuole, pavešiu, - blykstelėjo sarkastiškai išdidžia šypsena.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Marcus Green »
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #82 Prieš 4 metus »
  Adelė VĖL pavartė akis. Ne, dažytoji nežadėjo šiandie skaityt ir atradinėti kerus, kad sofutė pakiltų. Dar vis turėjo asmeninį arkliuką su kvailu apdaru.
- Spécial pour toi, mon chéri,- klastūniškai mirktelėjo, vos šiam pasakius apie žiurknuodžius.
  Šiaip, nunuodyti jo nenorėjo, nebūtų kas veikt, o dar vienai sprogdint biblioteką ir, jeigu patektų kokiam profesoriui į rankas, likti vienintele nuskaltėle? Ir dar su Marcus’o lavonu?! Ne, ne, ne. Taip jai netiko.
  Sudribo ant žemės, kol draugelis kažką galvojo, žaidė su garbanomis, kurias nežinia kaip reikės iššukuot, jeigu jau dabar beveik dredai susidarę.
- Okei, davai, bandyk,- mostelėjo ranka.- Scena jūsų, sensėjau.
  Antakiai kilstelėjo išgirdus paprasčiausią paleviosavimą. Atsidususi pakėlė savo sėdimąją nuo nešvarios žemės, užsiropštė ant sofutės.
- Ei, o kur saugos diržai?- papūtė lūpas.- O tai kaip tėkšiuos netyčia kur nors, tai nebebūsiu tokia gražuolė. Vairuok, Frankai,- pagriebė pirmąjį pasitaikiusį filmų vairuotojų vardą.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #83 Prieš 4 metus »
   - Nepezėk tu paukščių kalbom, - dėbtelėjo Marcus į Adelę. Sofa jau kybojo ore, paruošta kelionei. Beliko, tik kad švelniai burgztų.
   Grifiukas su nedideliu priekaištu akyse pažvelgė į Adelę. ,,Per gerai galvoji apie save", - pamintijo, bet patylėjo.
   - Kas pas tave per atmintis? - nusistebėjo jis, mažumėlę įsižeidęs. - Aš Marcus'as. Laikykis už manęs arba sofos turėklų, - pasiūlė.
   Pajudino sofą pirmyn atgal, mėgindamas savo kerėjimo įgūdžius ir svarstydamas, kaip reikėtų iššokti ar ką daryti, jei netyčia nusiųstų sofą tiesiai į griuvėsius. Na, galgi taip nenutiks - o su Adele jis šiais samprotavimais nesidalino ir nežadėjo dalintis.
   - Na, ką gi, važiuojam, - ir nudūzgė pirmyn, į kitą bibliotekos kampą. Suprato, kad taip vairuodamas šį šaunų baldą praganė progą pats pasprogdinti, tačiau vylėsi, jog kuriuo nors laiku varnėčka perims baldo pilotavimą.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Giliai

Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #84 Prieš 3 metus »
 Pagaliau baigėsi visos dienos pamokos. Vos gavus laisvą minutėlę Lėja patraukė bibliotekos link. Planavo pasiimti kokią nors knygą, o tada nuėjus į lauką ramiai paskaityti. Atėjas pavasaris kvieste kvietė visus laukan ir nebuvo jokios priežasties neatsakyti į jo kvietimą. Nors tiesa pasakius išeidama iš bendrojo kambario trečiakursė turėjo ir kitą tikslą - ji norėjo su kažkuo susitikti, pabendrauti ar šiaip pabūti. Nors Hogvartso pilis varnanagei ir be galo patiko, reikėjo pripažinti, kad vienišam slankioti koridoriais ilgainiui darėsi nuobodoka. Galiausiai Lėja įžengė į biblioteką. Biblioteka buvo beveik tuščia. Suradusi lentyną prie nutriušusio rusvos sofutės ji pradėjo raustis joje. Galiausiai išsitraukė dvi knygas - ,,Dvidešimt įdomybių apie vienaragius" ir ,,Senieji burtažodžiai", bei pradėjo rinktis kurią neštis su savimi.

*

domutis

Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #85 Prieš 3 metus »
Atlikęs namų darbus Domantas patraukė link bibliotekos.Bibliotekoje stovėjo sofa ji buvo iš keturių dalių.Ant viena dalis buvo-raudona kita dalis-žalia dar kita dalis buvo-geltona ir paskutinė dalis buvo- mėlyna.Domantas suprato jog tai visų Hogvartso koledžų pagrindinės spalvos.Tuo metu ant sofkutės niekas nesedėjo.Domantas nuėjo prie lentynos su knygomis ir pasiėmė kelias plonutes knygas maždaug po penkisšimtus puslapių.Domanto manymu tai tikrai plonutė knyga ,o Domanto manymu stora knyga tai maždaug du tūkstančiai puslapių.Pasiėmes knygas Domantas nukeliavo prie sofkutės.Atsisėdo ir pradėjo skaityti.Į Domantą kiti mokiniai žiūrėjo kai į kvailį ,nes jų manymu tokių storų knygų jis pasiėmė nemažai ,bet Domantas nekreipė dėmėsio.Perskaitęs visas knygas nunešė ir padėjo atgal į lentynas.Ir keliavo į bendrajį Grifų Gūžtos kambarį.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #86 Prieš 3 metus »
   Per prabėgusius šešerius metus rudaplaukė iki menkiausio plyšio išnagrinėjo Hogvartso pilį. Turbūt net su užrištomis akimis būtų nesunkiai susigaudžiusi, kurioje vietoje yra ir kur tiksliai galima rasti išėjimą. Bent jau pati taip manė. Visgi juk praleidus šešerius metus toje pačioje vietoje imi juos norom nenorom laikyti namais ir pamažu išnagrinėji kiekvieną kampelį. Jei ne dėl to, kad įdomu, tai bent dėl to, kad reikia. Ir vis tiek iš daugybės pilies kambarių, požemių, laiptų ir kitų vietų biblioteka buvo ramiausia ir tuščiausia. Ši vieta retai sulaukdavo svečių, durys nepraleido mokinių šūksnių ir net vampyriškai klausai buvo sunku išgirsti arčiausiai esančio mokinio žingsnius. Ideali vieta pabūti su savimi. Ideali vieta pieštuku skrebenti popieriaus lapą.
   Susirangiusi ant rausvos sofutės, kuri jau seniai buvo praradusi savo tikrąją, ryškią spalvą, gerokai apiplyšusi ir nusidėvėjusi, patenkinta nusišypsojo. Buvo itin gera pasimėgauti tyla ir ramybe, ypač, žinant, kad daugelis tokiu laiku jau ketina pėdinti į lovas, mat, laikrodžio rodyklė rodė gana vėlų vakarą.
   Kurį laiką žvelgė į tuščią popieriaus lapą rankoje laikydama pieštuką, nuolat sukiodama šį į abi puses. Apatinė lūpa be dėmesio taipogi neapsėjo. Paskendusi savo mintyse nė pati nejausdama švelniai krimstelėdavo šią ir tik tuomet, kai vaizduotė nupiešė norimą vaizdą, pieštukas švelniai brūkštelėjo per lapą, o lūpa atgavo ramybę.
   Tylą pertraukdavo tik aukštai ant lentynos tupintis Fandangas, retkarčiais pasikedenantis plunksnas.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #87 Prieš 3 metus »
Pamažu artėjo egzaminai. Elliw vis dar tiksliai nežinojo, kas per juos bus, tačiau net ir ji suprato jų svarbą. Juk jeigu kažko neišlaikys, pasiliks pirmame kurse. O šiais metais buvo pernelyg daug negerų dalykų, kad norėtųsi tai pakartoti. Vien jau profesorius Koore, besišvaistantis teleskopais...
Būtent šį prietaisą mergaitė laikė rankoje, kai vieną vakarą bastėsi po pilį. Pavalgiusi Didžiojoje salėje ji nepastebėjo, kur pradingo Liucija, tad kelio į bendrąjį Švilpynės kambarį teko ieškoti pačiai. Turint omenyje jos atmintį ir gaudymąsi aplinkoje didelės sėkmės nereikėjo tikėtis. Tad nenuostabu, kad po kurio laiko ši rudaplaukė atsidūrė bibliotekoje. Pirmiausia žvilgsnis užkliuvo už lentynos, ant kurios buvo pakabinta lentelė "Knygos apie Hogvartsą ir jo istoriją". Elliw nusistebėjo, kas gi yra tas Hogvartsas, kad jam paskirta visa lentyna. Vis dėlto nebuvo taip labai įdomu, kad sustotų.
Žengusi dar porą žingsnių velsietė pastebėjo aukštai ant lentynos tupintį kažkokį paukštį. Mergaitė taip užsižiūrėjo į jį, kad nepastebėjusi artimesnės knygų krūvos už jos užkliuvo. Knygos išsilakstė į visas puses, tačiau, Elliw nuostabai, nė viena iš jų neužkrito ant galvos. Deja, ir vėl susimauti nebuvo malonu. Ne, geriau nueiti ir atsisėsti ant sofos, kuri stovėjo visai netoliese.
Švilpė artinosi prie numatyto taikinio, tačiau buvo pernelyg susimąsčiusi, kad ką nors pastebėtų. Ji nepastebėjo ir to, kad jau visai prisiartino prie vargšės sofos. Elliw žengė žingsnį, tačiau užkliuvo už baldo ir drėbėsi tiesiai ant jo. Vis dėlto kadangi ten kažkas sėdėjo, galiausiai velsietė atsidūrė ant kažkokios vyresnės mokinės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #88 Prieš 3 metus »
   Kiek laiko išbuvo bibliotekoje – nenumanė, tačiau pagaliau atitraukusi pieštuką nuo popieriaus lapo spėjo, jog jau vėlus vakaras. Neabejotinai saulė jau nuskendo beribėje jūroje, lydima dviejų įsimylėjėlių, palikdama valdžią žvaigždėtai nakčiai. O galgi ji greitai darbavosi ir praėjo vos kelios akimirkos? Vargu...
   Kryptelėjo galvą nužvelgdama savo kūrinį. Pro tris didelius ir ryškius įdrėskimus spindėjo krauju pasruvusios, tarsi paties šėtono akys. Pragaro šuo, kur kas labiau primenantis benamį, sulysusį ir susivėlusiu kailiu šunį, šiepė nasrus grasindamas iššokti ir pulti tą, kuris į jį žvelgė.
   -Kraupu...
   -Gražu,-rauktelėjo antakius kilstelėdama galvą į Fandangą, o tuomet vėl žvilgtelėjo į savo piešinį.
   -Kraupiai gražu.
   Sukikeno. Marso sakalas visuomet sugebėdavo sužaisti taip, jog Sabrina net ir dėdama didžiausias pastangas nesugebėdavo nenusišypsoti. Galbūt tai buvo dar viena jo galia?
   Pasigirdo žingsniai, tačiau rudaplaukė nekreipė dėmesio. Nė nežvilgtelėjo į tą pusę, radusi dar kelias vietas, kurias jos nuomone reikėjo padailinti, vėl sugrįžo prie savo kūrinio. Pasiims knygą ir dings iš čia, o tuomet ji ir vėl liks viena su sakalu. Jei tik ji būtų atsisukusi...
   Kas tiksliai įvyko suprato tik tuomet, kai ant savęs pajuto papildomą svorį. Suniurzgė suvokusi, kad paleido savo piešinį ir šis sulankstytas nukrito ant žemės. Kaip labai šis susilankstė - nematė. Mergaitė, pirmakursė, kaip spėjo, prispaudė šią ne juokais. Nepatogiai prispausta giliai įkvėpė.
   -Būčiau be galo dėkinga, jei nusiropštum nuo manęs,-burbtelėjo imdamasi veiksmų ir pati bandydama atsikratyti papildomo svorio.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #89 Prieš 3 metus »
Savaime aišku, daug vyresnė mokinė iš karto pastebėjo, kad ant jos kažkas užgriuvo. Elliw nuostabai, ji nepradėjo rėkti, o tik maloniai paprašė nulipti. Švilpė norėjo tai ir padaryti, tačiau kadangi ir pati mergina bandė nusikratyti svorio, Elliw netyčia trinktelėjo merginai į veidą. Pasirodo, visai be reikalo mosavo rankomis.
- Atsiprašau, - tarstelėjo mergaitė. Galiausiai pavyko išlaisvinti vyresnę mokinę, tačiau nepavyko to padaryti grakščiai: velsietė paprasčiausiai plojosi ant grindų. Skubiai atsistojo. Pavyko nenusiversti.
- Ar tai tavo paukštis? - paklausė ji ir bandė atsisukti į sparnuotąjį. Deja, ji pamiršo, kur jis prieš tai buvo, tad gavo žvalgytis visur aplinkui, bet taip gyvūno ir nepamatė. Gal jo net nebuvo? paklausė savęs mergaitė ir nutarė, kad bus palaikyta visiška kvaiša, matančia neegzistuojančius dalykus. Tai buvo kiek nejauku, tačiau ką daryti, jeigu tas paukštis tikrai ten tupėjo?
Pamačiusi ant žemės gulintį piešinį Elliw sugebėjo suprasti, kad tai dėl jos kaltės jis atsidūrė ant grindų. Visai natūralus dalykas būtų jį atiduoti merginai. Tad švilpė žengė žingsnį ir pasilenkė paimti piešinio. Nepastebėjusi pastatė koją ant jo, tad netrukus meno kūrinys buvo perplėštas į dvi dalis. Elliw gūžtelėjusi ištiesė vieną pusę merginai, visiškai nepagalvodama, kad kita tebėra ant žemės. Ko gero, ji apie antrąją piešinio dalį jau buvo pamiršusi.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko