[Kristupas Danil]

Pagaliau, pagalvojo Kristis ir tyliai atsiduso. Tačiau išgirdęs tolesnius žodžius susiraukė.
- Tu draugauji su Eion? - paklausė. Buvo girdėjęs nekokių nuomonių apie tą klastuolį. O šis berniukas tikrai neatrodė blogas, atvirkščiai. - Ir kas tie geri plaukai? - dar kartą paklausė, nors žadėjo šio dalyko neklausti.
- Timi, aš įsitikinęs, kad profesorius Senkleris tave išleis. Tu pasakysi, kad aš tave prižiūrėsiu. Ir jis išleis. Jis gi geras žmogus. Šiaip visi koledžai turi savo spalvą, gyvūną ir pavadinimą. - Danil iš kuprinės ištraukė savo užrašų knygelę. Tada greitai pakeverzojo varną, liūtą, barsuką ir gyvatę. - Matai? - bedė pirštu į gyvatę. - Čia gyvatės koledžas, kur yra Eion. Tai Klastūnynas. Po to eina barsukas. Tai yra Švilpynės koledžas, kur esu aš. Švilpynės gyvūnas yra barsukas. Tada liūtas. Tai Grifų Gūžta. - Kristis spalvotų pieštukų neturėjo, tad spalvų nerodė. - O varno koledžas vadinasi Varno Nagas. O dabar gal jau einam pas bibliotekininkę, paprašysim knygų.

[Timotis Senkleris]

Regis, klausimas, ar Timotis draugauja su gerų plaukų berniuku, Kristupui nelabai patiko. Timotis sutriko. Juk Eion - pats geriausias berniukas pasaulyje.
- T-taip, - sumikčiojo vaikas. - Geri plaukai yra... - penkiamečiui kalbėti pasidarė visai nedrąsu. - Kaip Eion... Ir kaip tavo...
Paskui Timotis linksėjo, kol Kristupas kalbėjo. Ir žiūrėjo, kaip vyresnėlis piešia. Pasidarė šiek tiek ramiau sužinojus, jog Kristupas nėra iš liūto koledžo. Vadinasi, jo koledžo spalva nėra bloga. Tiesa, vaikas nei nenutuokė, kas yra tas barsukas, tačiau klausti nedrįso. Na, iš piešinio matė, kad tai gyvūnėlis, bet tokio nežinojo.
Berniukas atsistojo, kai Kristupas pasakė, jog jie eis pas bibliotekininkę. Vis dar atrodė sutrikęs.
- Gerai, - pasakė, bet stovėjo vietoje.

[Kristupas Danil]

- Geri plaukai yra šviesūs plaukai. - supratęs sumurmėjo Kristupas taip, kad Timotis neišgirstų. Apie Eion daugiau neklausinėjo. - Timi, aš tik paklausiau. Nebijok manęs. - švelniai pasakė, kai mažasis berniukas sutriko. - Duosi ranką? Eime. - švelniai kalbino vaiką. Paėmė jo ranką ir padavė jam jo knygeles. Tada lėtai nusivedė pas bibliotekininkę.
- Sveiki, atsiprašau jeigu trukdome. - nelabai drąsiai tarė Danil. Nemėgo kalbėtis su svetimais žmonėmis. Pasijusdavo nedrąsiai. - Timotis norėtų pasiimti kelias paveikslėlių knygeles apie Hogvartsą. Mes jų nepamesime. - pasakė. Bibliotekininkė susiraukė.
- Sakot, nepamesit. Tikrai?
- Mes pažadame. Tikrai.
- Tai parodykit knygas. - paliepė bibliotekininkė.
- Timi, duok bibliotekininkei knygeles. - paprašė Kristupas mažesnio draugo.

[Timotis Senkleris]

Kristupas pasakė, kad Timotis jo nebijotų. Penkiametis stengėsi nebijoti. Viskas bus gerai, nes Kristupo plaukai yra geri, pagalvojo. Vaikas linktelėjo ir vedinas vyresnėlio nuėjo pas bibliotekininkę.
Naujas pažįstamas su ja kalbėjosi ir susitarė dėl knygų paėmimo. Tada Timotis knygas padavė bibliotekininkei. Moteris kažką pasižymėjo savo užrašuose bei pačiose knygose ir atidavė jas raudonplaukiui.
- Kadangi tu dar nesimokai Hogvartse, užrašiau, jog knygas paėmė profesorius Senkleris, - pasakė bibliotekininkė. - Knygas atiduoti turėsi po dviejų savaičių, bet jeigu norėsi prasitęsti, galėsi tai padaryti. Labai saugok.
- Gerai, - tyliai pasakė vaikas. Dabar atrodė, kad net laiko knygas atsargiai.
- Tačiau Timočiui niekur eiti iš čia negalima, - kilstelėjo antakį bibliotekininkė pažiūrėjusi į Kristupą. - Aš jį prižiūriu, o išsivesti gali tik profesorius Senkleris.
Timotis atsisveikino su Kristupu ir nuėjo vartyti naujųjų knygų. Vėliau atėjo didelis Auris ir jiedu paliko biblioteką.

[Erka Forrm]

  Erka, atėjusi į biblioteką, puikiai žinojo kur jai reikia, tad ji ir patraukė tikslo link - knygų lentynos, kurioje knibždėjo knygų apie Hogvartsą. Reikėjo pasieškoti informacijos apie pačią pradžią, įkūrimą, mat Erka ketino vieną ar dvi tokias pamokas padaryti.
  Mergina vartė knygas, ieškodama ko nors, kas galėtų sudominti mokinius. Kiek pastovėjusi ir nieko labai jau įdomaus neradusi, ji sunkiai atsiduso. Taip sėdėti prie knygų ji nelabai mėgo, tas buvo tiesa. Tačiau žinojo, kad jei nieko įdomaus nepasakys, klasėje gali kilti chaosas, todėl buvo paliepusi sau kiekvieną pamoką bent po vieną tokį pasakyti - net jei bus blogai besielgiančių mokinių, buvo tikimybė, kad bent keliems sužadins norą sužinoti daugiau ir klasė netaps kiaulių tvartu. Bet dabar jau pavargo, taigi tiesiog atsisėdo ant žemės, laikydama vieną iš knygų ir lėtai ją vartė - gal netyčia pavyks be pastangų ką nors atrasti.

[Charlotte Evans]

Vos įžengus Charlottei į biblioteką, jos lūpose savaime atsirado šypsena. Dar gerai nežinojo kokia bus pirmoji jos pasiimta knyga iš šios didžiulės bibliotekos. Čia tiek knygų... Tikrai nespėsiu perskaityti jų visų! Pirmiausia ji norėjo apsidairyti.
Po Britaniją jai neteko daug keliauti ir iš savo gimtojo Inverneso miesto ji retai iškeldavo koją. Charlotte visada troško išmokti daugiau ir pamatyti daugiau. Tačiau jos mamai, tai atrodydavo nesuprantama. Charlotte žinojo, kad jos mama keistuolė. Ji tarsi gyveno užsidariusi savo keistame išsigalvotame pasaulėlyje. Tikriausiai, todėl Charlotte užaugo greičiau, nei kiti jos pažįstami vaikai. Ir rūpinosi ji daugiau savo mama, nei mama rūpinosi ja.
Lėtai žingsniavusi ir dairydamasi aplinkui ji pastebėjo kaip greitai išplaukė jos mintys. Papurtė galvą ir staiga sustojo prie lentyvos, ant kurios perskaitė "Knygos apie Hogvartsą". Geriau ir nesugalvotum nuo ko pradėti susipažinimą su mokykla. Užlindusi už lentynos pamatė profesorę Erka Forrm, kurios vienoje pamokoje jai jau teko dalyvauti.
- Labas vakaras, profesore Forrm.
Charlotte visada buvo mandagi. Keista jai pasirodė, kad profesorė sėdėjo ant žemės.
- Vakariniai knygų atsivertimai patys maloniausi, tiesa?
Mergaitė nusišypsojo profesorei.

[Erka Forrm]

  Vis dėlto tai - susirasti kuo įdomesnės informacijos apie Hogvartsą, kad mokiniai užsinorėtų toliau apie jį mokytis, pasirodė gerokai sunkesnė užduotis, nei apie daugumą kitų temų. Erka spėjo, kad taip buvo dėl to, kad apie kitas temas mokiniai nežinojo tiek daug, o begales faktų apie magijos mokyklą, kurioje mokėsi, galėjo pasakyti beveik kiekvienas pirmakursis.
  Tačiau Erkai vos ne raunantis galvą, ką daryti, kad ši pamoka tikrai praeitų įdomiai, mat profesorė puikiai suprato, kad be šio dalyko atsiras daugiau mokinių, kurie norės pamoką sugadinti, ją kažkas užkalbino. Pakėlusi akis Erka pastebėjo, kad tai buvo ne kas kitas, o mokinė, pirmakursė. Per pamoką ji į akis nekrito, o tai reiškė, kad nėra nei bloga, nei žiauriai protinga. Būtent tai, ko ir reikėjo.
- Labas, - šyptelėjo mergaitei. - Ne šiandien, šiandien knygos nėra mano pusėje, - nusijuokė. - Nerandu nieko, kas galėtų sudominti mokinius apie mūsų mokyklą. O ko tu čia norėjai ieškoti?

[Charlotte Evans]

Charlotte tyliai susijuokė profesorei Forrm pajuokavus apie knygas. Ji buvo perskaičiusi pakankamai nemažai knygų per savo dar ne tokį ilgą gyvenimą, kad suprastų, jog vienos knygos yra geros, o kitos gali būti tikras nusivylimas.
- Tiesą pasakius, dar nežinau ko ieškau. Šioje bibliotekoje yra labai daug knygų, o jos visos parašytos tokių autorių, kurių dar neteko skaityti, o ir jų aprašytos temos man dar ganėtinai svetimos. Gal turite kokių rekomendacijųnuo ko geriausia būtų pradėti?
Charlotte suprato, kad ne visiems žmonėms patinka skaityti knygas ir net profesoriai gali jų nemėgti. Tačiau čia Hogvarste ji dar naujokė, todėl bet kuri knyga ją turėtų sudominti. O Magijos istrijos profesorė turėtų pasiūlyti įdomesnę knygą, o ne apie kokį tai ateities būrimo mokslą.