[Morgana Buterfield]

  Palengva skraidanti klastuolių gaudytoja stengėsi kažką įžiūrėti saulės spinduliuose, tačiau šie tik vertė akių obuolius lipti lauk. O tai tikrai nė kiek negelbėjo pastebėti šmaukšto - šaukšto. Tą akimirką klastuolė būtų padariusi bet ką dėl žiobariškų akinių nuo saulės. Tie daikčiukai tikrai pagelbėtų. Nors neskaitant saulės akinimo, jos smaragdinės akys žvitriai dairėsi tarp auksinės saulės spindulių ir auksinio kamuoliuko. Tačiau neatrodė, kad tas sparnuotas mažylis artimiausiu metu žada pasirodyti mergiūkštės akiratyje.
  Staiga antrakursė išgirdo zvimbtelėjimą dešinėje pusėje, pajuto, kaip šalti šiurpuliukai perėjo per kūną, piestu pasistojo plaukeliai ant rankų, sprando. „Vilką mini, vilkas čia.“ - pagalvojo Morgana. Šmaukštas nuo mergaitės buvo vos per kelis metrus ir šaukte šaukėsi, kad jį pačiuptų šaltos (prakeiktas vėjas) rankos. Gyvačiukė nulėkė prie jo it kokia strėlė, o šmaukštas kuo tolyn į saulę. Klastūnyno atstovė skrido kone su vėju, tiesė ranką į  šmaukštą, tas auksinis kamuoliukas buvo vos per plauką nuo jos delno ir tada tas šmikis pakilo aukštyn! Apskriejęs aplink Morganą, nulėkė atgal į kvidičo stadioną. Ji pyktelėjusi trenkė ranka per šluotą ir akimirksniu apsisukusi, tiesiogine prasme apako. Pakibusi ore, vietoje šmaukšto (šaukšto) dvylikametė matė spalvotas dėmeles, tą akimirką ugniaplaukė buvo bejėgė ir jai tiesiog norėjosi rėkti, gal net klykti iš nevilties. Per tas kelias sekundes, kai dėmės pradėjo blukti, ji galėjo prarasti šmaukštą.
  Vėl atgavus regėjimą, na tiksliau jai vis dar vaidenosi mažos dėmės, bet nebe taip stipriai kaip ankščiau, Morganos akys užkliuvo už Grifų Gūžtos gaudytojo ir šmaukšto. Vaikinas atrodė susikaupęs ir stebėjo vien tik šį prakeiktą skraidūną. Tą akimirką mergiotės galvoje kilo planas "chuliganas".
  Klastūnė stipriai suėmusi už savo skraidančio arkliuko kaklo nėrė pirmyn prie varžovų gaudytojo. Morganos žalias apsiaustas plevėsavo aplink kojas, nuo susidariusio vėjo skridimo metu, o plaukai taršėsi dar labiau nei įprastai - vešlios garbanos, beveik visos išlindusios iš ilgų kasų, trukdė normaliai matyti. Raudonplaukė greitai kelias sruogas užkišusi už ausies priskrido prie grifo. Dar kartą žvilgtelėjusi į jo pusę, Morgana tik kreivai šyptelėjo ir tada trenkėsi į penkeriais metais vyresnį vaikiną. Nestipriai sugėlė anksčiau muštuko sumuštą petį, o Edgar'as pasitraukė tik kelis metrus į šalį. To Morganai, žinoma, neužteko ir ji vėl trenkėsi į Jeffter'į. Šį kartą ranką sugėlė stipriau, bet adrenalino veikiama skausmą juto tik kelias sekundes, o po to šis dingo.
  Dabar klastuolių gaudytoja gaudė šmaukštą ir vėl, nors Edgar'as ne ką ir te atsiliko. Mergaitė žvilgtelėjo į tribūnose esančių klastuolių pusę, o tada į šmaukštą. Tas auksinis skraidantis kamuoliukas tarsi tyčiojosi iš jos -  vos tik būdavo galimybė jį pagauti, staigiai šaudavo į priekį ir Morganai vėl tekdavo paspausti savo skraidantį žirgelį, kad skristų greičiau. Kaire akimi ji pamatė, kaip į ją atskrieja muštukas, jis tas skraidantis nenaudėlis, kurio taip reikia klastūnyno atmušėjai, Andromedai. Mergiūkštė pakilo kelis metrus į viršų, vis dar nepaleisdama iš akių šmaukšto, o muštukas pralėkė pro klastuolę nė neprisilietęs.„Ačiū dievui, pasisekė ir jis neatsitrenkė į mane.“ - net šyptelėjo garbanė, pastebėjusi tai. Jai jau pakako to karto, kai muštukas trenkėsi jai į petį. Tada Klastūnyno globotinė vėl sukoncentravo visą savo dėmesį į šaukštą, tiksliau šmaukštą. Žalių akių savininkė vis dar matė skraidantį rutuliuką. Jis atrodo vėl šaukėsi, kad Morgutė jį pagautų. Žaliaakė pradėjo jį vytis. Baltasparnis nesnaudė ir vėl pradėjo skristi tolyn nuo gaudytojos.„ Ak tu!“-  pasiskubino ir antrakursė. Buvo tikrų tikriausios gaudynės ir mergiotė tikėjo, kad jai pavyks pagauti skraidūną.
 
[Bando pagauti šmaukštą: 1]

[Andromeda Fomalhaut]

  Andromeda piktai pliaukštelėjo delnais ir sužvairavo į grifų atmušėją Ashley. Toji mergiotė buvo vos vieneriais metais vyresnė nei klastūnyno globotinė. Juodaplaukė vis nenustojo skersuoti į grifiukę, todėl praleido gana malonų įvykį, kai Morgana numušė grifų prefektą, bet spėjo pamatyti, kaip nuo grifų atmušėjos muštuko raudonplaukė labai lengvai išsisuko. Pirmakursė irgi nusprendė veikti, kam čia be reikalo stypsojus vidury aikštės? Juk ji irgi viena iš žaidėjų ir turi dalyvauti žaidime. Klastūnė pradėjo žvalgytis antrojo muštuko, o šis nebuvo niekur pasislėpęs, kaip tik skraidė kone visose matomose vietose, gąsdino tribūnose esančius sirgalius.
  Klastūnyno atstovė pradėjo skrieti link muštuko gana lengvai, Žvynuotojai norėjosi apmąstyti visą atmušimo taktiką ir apsispręsti į ką mušti, gelbėti Morganai, numušant Edgar'ą ar gelbėti Marijai numušant Klarę? Vis dėl to vienuolikmetė apsisprendė, kad bus geriau  jei numuš Edgar'ą.
  Juodaplaukė pradėjo skristi vis greičiau ir greičiau muštuko link, kuris atrodė palyginant ramus, prieš kitą muštuką kuris atrodė tuo labiau nerado savos vietos ir veiklos. Andromeda prilėkusi prie muštuko atmušė jį stipriai taikydamasi į šalia Morganos skriejantį Edgar'ą.

[Muša muštuką į Edgarą: 4;6]

[Ashley Shaw]

- Ahhhh, o kai reikia tai kaip tyčia.. Šnipštas.. - susiraukusi it kokia bobutė, keikianti šiuolaikinį jaunimą, burbėjo grifiokė.
Tai aišku, o kaip gi kitaip. Likimas juk myli mūs jaunąją raganiukę ir šmaikščiai pokštauja. Taip, muštukas nepataikė į Morganą, o susimojusi, jog klastuolių atmušėja kesinosi ne į prefektą, bet į Ashli, raudonskruostė visai padūko. Kaip drįsti, tu menkas žemės kirmine! Taikytis į mane buvo pats kvailiausias tavo žingsnis.. Tuoj suvoksi ką gali įsiutęs grifas! - laimei tik mintyse, keikė antrakursė.
- Jei žaidžiam šitaip, tai puiku. Visomis išgalėmis stengsiuosi jūsų prakeiktiems planams užkirsti kelią ir išdaužysiu jus kaip muses, - dabar jau nebesusivaldžiusi, visus gal būt ir dvylikametei nebūdingus žodžius išleido viešumon.
O kas? Tegul girdi kaip širsta mažoji Ashley, tegul visas pasaulis išgirsta kaip keiksnojasi rudaakė! Argi ji neturi teisės iškeikt, o jau šioj nemalonioj situacijoj ir prakeikt tos veltėdės, sumaniusios numušt mūsų švelniąją, užjaučiančią, o kartais net nemenkai įsiplieskiančią Tonks? Dar ir kaip turi!
Netrukus mergiotės mintis nutraukė skriejantis muštukas. Šįkart jis tikrai lėkė link grifų prefekto Edgaro. Ashli negalėjo leisti įvykti tokiai neteisybei, juolab buvo taaaaip įtūžusi, jog muštuko paleidimas į kokią klastuolių puolėją būtų pats tas. Na, nebūtinai pataikyt, nors pabandyt. Atskriejusi tarytum pikta ragana iš žiobariškų pasakų, (teip, ta su karpomis nusėta ilga nosimi ir raukšlėta oda) Ashley aplenkė muštuką, lekiantį į prefektą, bei smogė. Ak, tas malonus zvimbimas.. Tikėkimės, kad netyčia nekliudysiu klastuolio.. O jei taip atsitiks, tuomet tikriausiai atsiprašymų lavinos ne-be-pa-dės. Ruoškis blogiausiam, Ashley. Tau šakutės - tyliai vaipėsi antrakursėlė ir kartu savo išsprogusiomis akelėmis stebėjo kamuolį.
[ Atmušimas (nuo Edgar) bet kur į aplinką: 3, 5, 2 ]

[Fasiras von Sjuardas]

   Fasiras von Sjuardas žvilgtelėjo aukštyn, akimis palydėdamas kaip strėles lekiojančius muštukus, pradėjusius šėlti it nuo lenciūgėlio paleistos kla... karvės (o iš esmės jie pavojingumu ir bjaurumu iš pažiūros lėtiems ir nerangiems gyvūnams nenusileido). Stebėjo, kai prefektas nesėkmingai dairosi mažyčio aukso ir šviesos spindulėlio, verto 150 taškų kvidiče, bent jau pagal tradicines taisykles. Tyliai atsiduso ir nejučia pavarė šluotą atgal, arčiau vartų žiedų. ,,Ne, taip negerai..." - murmtelėjo jis sau ir pakilo aukščiau bei toliau. Grifas instinktyviai linktelėjo, palaikydamas ir Klarę Konę Karter, kai ši atėmė kritlį. Stebėjo merginą iki tol, kol pasijautė įsitempęs tarsi pats rankose neštų kritlį. ,,Tu gynėjas, Fasirai, gynėjas..." - išgirdo balsą mintyse - ir nebuvo tikras, kad jis priklauso jam.
   Ketvirtakursis, norėdamas prablaškyti žaidimo pradžioje širdyje, na, tiksliau, visoje krūtinėje tvyrančią šaldančią įtampą, tarp raudonų vėjyje besiplaikstančių apsiaustų pradėjo dairytis vienos žaidėjos - puolėjos. Nustebo, kai susidūrus jų žvilgsniams, ji nusišypsojo ir linktelėjo jam - ir lyg ir tik dabar prisiminė jai palinkėjęs sėkmės ir suprato, kad tai turbūt yra jos atsakas. ,,Visą šį laiką ji laukė mano žvilgsnio, kad galėtų atsakyti?" - paklausė savęs, nelaukdamas atsakymo. ,,O aš taip nemandagiai praūžiau pro šalį...". Nejučia nusišypsojo ir jis - von Sjuardas. Irgi linktelėjo. Claudie buvo per nemažą atstumą nuo jo, Fasiras spėjo, kad apie penkiasdešimt metrų. Bet tarėsi įžvelgiąs jos žavingai žydrų akių spalvą...
   O tada pasigirdo ūžesys. Trenksmas. Visos tribūnos, na, tiksliau, maždaug pusė jose sėdėjusių žmonių - pašoko ir puolė švilpti, ploti. Fasiras krūptelėjo ir susierzinęs apsižvalgė, ieškodamas šio netikėto triukšmo priežasčių. Ko gero, tik dabar suprato, kad aplinkui buvo keistai, nenormaliai tylu. Tik vis dar buvo neaišku, ar tą triukšmą aplinkui sunaikino viena šypsena, ar nuščiuvusios iš įtampos žiūrovų tribūnos. Keistai išdidi kreiva šypsenėlė nuo lūpų nuslydo ir nukrito, išsitėkšdama kažkur kvidičo aikštės viduryje, turbūt prispausdama ir sutraiškydama kokį nors vienišą dar nesušalusį žiogelį ir niekieno nepastebėta, ko gero. Netgi Fasiro - nes šis dabar visas pastangas dėjo į mėginimą susikaupti ir atitraukti mintis nuo visokių pašalinių dalykų, kuriais užgožė mintis apie šiek tiek toliau ant šluotos sėdinčią raudonapsiaustę merginą.
   Tą dėmesį, nors ir negreitai, patraukė nepasitenkinimo murmesiai. ,,Štai, kas yra kelrodis užsižiopsojusiam kvidičininkui..." - pasišaipė iš savęs Fasiras. Susirado akimis kažkur labai jau įtartinai skrendančius kapitoną ir vieną klastuolę...
   - Abudu gaudytojai... - susipratęs tyliai murmtelėjo Grifų Gūžtos narys. Vienu metu pamanė matąs netoli jų skriejančią auksinę švieselę. Tada jo apsiblaususias mintis pasiekė dar vienas faktas: Šmaukštą pastebėjo abu. Ir abu jį vijosi. Vaikinas atpalaidavo raumenis ir atsikvėpė, žvilgtelėjo į toli toli žemai esančią pavojingai papilkėjusią žemę. Tik ir lūkuriuoja rupūžytė, kol galės priglaust besparnius paukščius it kamera žydus. Fasiras atsilenkė ant šluotos atgal, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės - kol kas jis galėjo atsipalaiduoti.

[-]

[Neptunica Ameshville]

Klastuolė lyg ir susijaudinusi, lyg ir susinervinusi stebėjo grifų puolėją Klarę ir klastūnyno gynėją Ievą. Keturiolikmetė ir vienuolikmetė, kokia linkmę viskas pasisuks, ar spės pirmakursė sugaut arba atmušt kritlį? Metė Karter kritlį gan stipriai. Tikiuosi Morganai labiau pasisekė negu man ir Ievai. Klarė juk tikrai gali įmesti į lankus kamuolį. Ir čia blondinės mintys lyg išsipildė. Grifų Gūžta gavo 10 taškų. Dabar mano ėjimas. Reikia irgi pataikyti į lankus ir gauti 10 taškų savo naudai. pagalvojo prefektė. Nuskridusi sugavo, dabar jau klastuoliams atitekusį, kritlį.
- Mika, pasistenk neatsilikti. - Šūktelėjo "kolegai" - puolėjai Amikai. Lordess buvo netoli, tad neabejotinai išgirdo, ką pasakė Marija. Blackwood tvirtai dešinę ranką laikydama kritlį, o kairę - šluotos kotą, nėrė link grifų lankų. Kažkur netoliese išgirdo šmaukšto sparnų plazdenimą ir matė kaip jį vejasi du gaudytojai - Morgana ir Edgar'as. Tau pavyks, Morgutė. Mintimis palinkėjo sėkmės jai ir padidino greitį. Saulė jau pradėjo spiginti akis. Kada gi pagaliau debesys atsiras. Jau pradeda skaudėti akis toptelėjo mėlynakei. Pastebėjo, kad grifų lankai jau netoliese, o Mikusia šalia. Kadangi, pagal taisykles mergina kritlio mesti negali, tad metė ji Belai.

[Perdavimas Amikai: 1, 3, 4, 6]

[Claudie Amneta]

 Vis dėl to Klarė įmetė. Turbūt neįsivaizduojat koks didelis akmuo nusirito nuo grifės širdies... Staiga pūstelėjo labai stiprus vėjas, kuris vos nenunešė mokinukės su visa šluota. Jei žiūrėtum į saulę, turbūt galėtum ją palaikyt ta kur buvo aprašyta knygoje ,,Smokas Belju". Paskutiniame skyriuje, pavadintame ,,Moters sielos didybė", jei norite aiškiau. Vis dėl to ta knyga buvo žiobariška. Bet saulė aprašyta panaši į šitą: jei į ją žiūri, svaigsta galva ir blogai jautiesi. Bet juk visą laiką nebūsi nuleidęs galvos žemyn! Apskridusi šiek tiek, Claudie Amneta nusileido iki klastuolių, kurios turėjo kamuolį aukščio. Buvo pasiruošusi bet kada atimti kritlį. Nesvarbu ar jos perduos, ar laikys rankose, bet žinojo viena - reikia atimti. Ir aukotis dėl visų grifų. Nesvarbu jei krisiu nuo šluotos ir užsimušiu nudribus. Reikia gyventi šia minute. Pati kiek pakeitė žodžius iš dar vienos (žiobariškos) knygos. Klausimas kaip ji viską tai gerai atsimena. Nes tai nereikšmingi dalykai, Claudut. Grifė prisimindavo įvairias nesąmones, kurios turbūt nebuvo ir nebus reikalingos. Bet tokia jau mūsų Clau. Ir ją pakeist sunku. Pavyzdžiui dabar, kai reikėt galvoti apir kritlį, ji bandė paneigti ar patvirtint stereotipą. Ar blondinės yra kvailos? Uždavė sau tokį klausimą, nes pastebėjo šviesius Marios plaukus. Na, žiobarės tai turbūt kad taip... O dėl burtininkių tai nežinau... Clau gerai prisiminė kaip vaizduojamos žiobarės anekdotuose. Tada žvilgtelėjo į Amiką. Spalvota. Dar geriau. Pati grifė buvo tamsiai rudų plaukų, tad niekaip nesuprato kaip jie gali būti spalvoti. Pati apie dažymą niekada nepagalvodavo, o ar plaukai tikri? Vargu.
 Grifė numanė, kad Marija mes partnerei. Juk ir ji taip pat darytų. Tad Clau įsiterpė ir pamėgino. Žinoma, kad atimti kritlį.
((Bando perimti kritlį perdavimo metu: 2; 5. ))

[Klarė Konė Karter]

Vos išsilaikydama ant šluotos apsuko nedidelį lankelį, siekdama nenuvirsti, kol prakaito sulipdyti pirštai tvirtai įsikibo į gan slidų kotą. Su nerimu atsisuko į lankus, stebėdama ar kamuolys vis dėl to pasiekė tikslą. Klastūnyno gynėja sugebėjo atspėti kryptį, tačiau keliomis akimirkomis pavėlavo ir tai lėmė, kad didysis kamuolys pasiekė tikslą.
- Ėėė! - Džiaugsmingai sušuko, iš laimės vėl staigiai pasileisdama į viršų. Rankas taip pat atitraukusi nuo šluotos nukreipė į dangų. Gal ir pernelyg džiaugėsi, tačiau tai buvo pirmasis jos tikslą pasiekęs metimas atliktas oficialiose mokyklos rungtynėse. Šio jausmo nepamirš dar ilgą laiko tarpą. Koledžo sirgalių palaikymas pasiekė matyt triukšmingiausią lygį per nors ir trumpą jau sužaistą rungtynių atkarpą.
Virpančių kojų sujudinta šluota pakrypo netinkama linkme ir žaliaakė tik ranka spėjo užsikabinti, kad nenukristų. Iš palaikančios grifų minios buvo girdėti juokas. Tiek tau iš to džiaugsmo... Užsikėlė nuslydusią koją atgal ir pakilo kiek aukščiau, mat nuslysdama spėjo pakreipti šluotą žemyn ir dabar nuo žemės ją skyrė tik koks pusantro žmogaus aukščio atstumas.
Grifė negalėjo leisti sau atsipalaiduoti, tad akimis ėmė sekti veiksmą įvykusį, kol kapanojosi į viršų. Kritlis po jos pačios taiklaus metimo priklausė klastuoliams. Tačiau šie šiek tiek delsė su veiksmu. Matyt norėjo pasinaudoti akimirka, kai visi prisnūs, o tada staigiais veiksmais pelnyti lengvus taškus. Tokia taktika buvo puikiai pažįstama. Dažnai buvo naudojama per kitus kvidičo čempionatus. Ne tik Hogvartse, bet ir pasaulinio lygio varžybose. Neapgausit, brangutės... puošiama kreivos šypsenėlės Klarė laukė. Sukūprino pečius, tarsi būtų atsipalaidavusi. Laisvas apsiaustas kuo puikiausiai dengė įsitempusią puolėjos poziciją. Kojos smarkiai spaudė šluotą, pasiruošus nerti paskui, įtempti pilvo raumenys atstojo nuleistų pečių šiek tiek susilpnintą pusiausvyrą.
Vyresnioji klastuolė čiupusi kritlį nėrė tarp kitų žaidėjų, Klarė neatsilikdama lėkė iš paskos, spaudėsi prieš šluotos, kaip žiemą miške tris dienas praleidęs sustiręs žiobaras prie elektroninės antklodės.
Ką, pakartosim išvydusi perdavimą nėrė kamuolio link, net nestabdydama, greitis tikrai nebuvo lėtesnis, nei skrendant mesti prie lankų.

[ Bando perimti kritlį perdavimo metu: 3; 5. ]

[Rosemarie Mortimer]

RPG vertinimas

Gaudytojai
Edgar Jeffter: 10
Morgana Buterfield: 10

Gynėjai
Fasiras von Sjuardas: 10

Atmušėjai
Ashley Tonks: 10
Andromeda Žvyniuotoji: 10

Puolėjai
Klarė Konė Karter: 10
Claudie Amneta: 9
Maria Blackwood: 8

Kauliuko rezultatai

Edgar Jeffter: 5
Morgana Buterfield: 4
Andromeda Žvyniuotoji: 5
Ashley Tonks: 2
Fasiras von Sjuardas: -
Maria Blackwood: 4
Claudie Amneta: 1
Klarė Konė Karter: 1; 5
Edgar Jeffter nepagauna aukso šmaukšto.
Morgana Buterfield nepagauna aukso šmaukšto.
Andromedai Žvyniuotajai netiksliai muša muštuką į Edgar Jeffter.
Ashley Tonks taikliai atmuša muštuką į aplinką.
Fasiras von Sjuardas neatlieka veiksmo.
Maria Blackwood sėkmingai perduoda kritlį.
Claudie Amneta nepavyksta perimti kritlio.
Klarė Konė Karter sėkmingai perima kritlį kaip tik tuo metu, kai Maria Blackwood atlieka perdavimą.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Klarei Konei Karter (Grifų Gūžta).
Aikštėje lieka vienas muštukas.
Prasideda penktasis ratas, kurio metu gaudytojai gali pasirinkti po du skaičius.
Rezultatas: Grifų Gūžta 10 – 0 Klastūnynas.

[Edgar Jeffter]

Tik spėjo ranka sumosuoti Edgar'as ir iš kart suprato, jog nieko jis nesugavo. Kitaip ir negalėjai šioje situacijoje suprasti, kai prieš savo kumštį tebematai dideliu greičiu plazdenančius sparnelius. Ir matėsi ne vien sparneliai, bet ir aikštės žalia veja, kuri buvo vos už gerų dešimties metrų. Šmaukštui nebuvo vargo staigiai keisti trajektorijos ir jis pasileido skristi palei žolę. Vaikinui buvo, kur kas sudėtingesnė situacija. Įsipaišyti be priekaištu praktiškai buvo neįmanoma. Mikliai kilsteldamas šluotą į horizontalią padėtį, Jeffter'is prie jos prispaudė kojas ir sulenkęs jas per kelius, kėlė kiek įmanoma aukščiau.
- Ahrr..!!!- garsiai sušaukė, kai vienu keliu galingai kliudė iškilusį kupstą. Veikiausiai trinktelėjo per nervą, nes koja, kaip mat aptirpo. Veido išraiška buvo pakitusi dėl sukelto skausmo, kurį stengėsi ignoruoti. Kilsteldamas nuo žemės truputėlį aukščiau, savo skraidymo priemonės galu prašlavė pro porą metrų žolės.
Toliau vis kabindamas paskui aukso rutuliuką, truputėlį bandė karts nuo karto pajudinti koją, kad šioji greičiau atsigautų iš sąstingio. Juodaplaukio žvilgsnis nukrypo kairiau, paskui vėl tiesiai. Pala?! ir vėl kairiau. Prie grifo šono, rodos, spėjo prisiparkuoti klastuolių gaudytoja. Sekundėlę susimąstė, ko reiktų imtis. Nors nieko čia neprimąstysi. Septyniolikmetis buvo priešais aukso šmaukštą. Tai reiškė, jog jis turėjo geresnę poziciją. Todėl tik kilstelėjo antakį aukščiau, kai jaunoji gaudytoja šyptelėjo, ir kiek greičiau pasileido šmaukšto link.
Galbūt kapitonas spėjo truputėlį jau ir nuvertinti antrakursę, nes nustebo, kai pajuto smūgį į šoną. Ko jau ko, bet šito nesitikėjo iš mažylės. Aišku, ji klastuolė ir jiems turėtų būti būdingas nešvarus žaidimas, todėl nieko stebėtino čia neturėtų būti. Tačiau vis tiek gaudytojas stebėjosi. Nemanė, kad tokia jauna mergaičiukė turės tiek įžūlumo galinėtis su vyresniu vaikino. Bet kita vertus, ką gi jai daugiau daryti, juk kažkaip turėjo stengtis mėginti padėti komandai ir siekti pergalės. Atrodo, ji tai ir darė. Netikėtumo jausmo apimtas Jeffter'is netrukus sulaukė dar vieno, šį kartą stipresnio, smūgio į šoną. Dabar jau priešais šmaukštą atsidūrė jaunoji kovotoja.
Moksleivis, pasirodžius merginai, buvo ant tiek nustebintas, kad pamiršo apie koją, kurią jau buvo atleidę. Jautėsi, jog ji tokia sunkoka, tačiau bent jau dabar ją jautė. Pora kartų ją pajudinęs trumpaplaukis pasileido iš paskos Morganai. Iki šmaukšto jai dar trūko šiek tiek. Nors ir buvo kilusi mintis stumti Klastūnyno gaudytoją į šalį, to daryti Edgar'as neketino. Jam tai pernelyg negarbinga. Ypač, kai varžovė žymiai už jį jaunesnė. Grifas padidinęs greitį pats nėrė šalimais mergaitės.
- Manyčiau, jog turėtumei susirasti sau lygiavertį ar bent panašaus amžiaus varžovą!- su žaisminga šypsenėle šūktelėjęs paskutinio kurso mokinys apsidairė aplink, norėdamas akimis pagauti Ashley. Mat dabar ją prilygino tinkama varžove Morganai, tačiau savo bendrakoledžės nematė. Ir nereikėjo matyti, tas pasižvalgymas vis tiek būtų buvęs tik tas pats savotiškas akių paganymas.
Galiausiai vėl palinko prie šluotos ir užlindo jaunesnei merginai po nosimi, atskirdamas ją nuo šmaukšto ir pasidarymas patogų atstumą gaudymui. Aukso burbuliukas ėmė kilti aukštyn link tribūnų, pilnų fanų. Tą patį ir Edgar'as. Tik jis tuo pačiu metu dar tiesė ir pusiau metalinę savo ranką link nuo jo sprunkančio mažylio.

[Bando pagauti šmaukštą: 1; 4]

[Klarė Konė Karter]

Žalios rusvaplaukės akys buvo įsmigusios į kamuolį. Vienos rankos piršai šiek tiek prilaikė šluotą, kol kita ranka siekė išpildyti akių numatytą tikslą. Keli centimetrai skyrė grifų gūžtos puolėją nuo per aikštę link jaunesniosios klastuolių puolėjos skrendančio kritlio. Kojomis ši paspaudė šluotą dar smarkiau, nukreipdama tiesiai tikslo link. Ir štai kamuolys vėl buvo ilgaplaukės grifės rankose.
Apkabino kritlį smarkiai, priglausdama po ranka, kad dėl apsiaustą taršančio vėjo neišmestų ir slaptais komandos susitarimo ženklais išmoktais treniruotėje nurodė komandos draugei, kuri taip pat kovojo dėl perėmimo, skristi į priekį. Varžovų žaidėjai buvo pakankamai arti, todėl negalėjo rizikuoti verždamasi pati ar tuo labiau duodama žinoti apie tolesnius savo veiksmus žodžiu.
Kelis kartus pasukiojo šluotos priekį tai į vieną, tai į kitą pusę, tarsi bandys veržtis pati. Ir išties nustebo, kai tarp žaidėjų atsirado nenumatytas tarpas. Klarė praskrido pro sambrūzdį, palikdama priešininkų komandos žaidėjas už nugaros. Komandos draugė, kaip ir buvo mokytasi per treniruotes jau buvo tolėliau, tad jaunesniajai ketvirtakursei teko vytis draugę. Tačiau toks planas ir buvo sugalvotas. Tad nesnausdama šluotą pakreipė lankų link. Ketino suklaidinti klastuolių žaidėjus ir vėl.
Grifų sirgaliai kėlė audrą tribūnose, net susikaupus galėjai girdėti palaikymą, kuris dabar jau nebe kėlė sąmyšį keturiolikmetės galvoje, o skatino būti greitesnei, tikslesnei ir varžytis iki paskutinės rungtynių akimirkos.
Stebėdama, kad komandos draugė šiek tiek sulėtino greitį, suprato ženklą, kuris reiškė, kad Claudie jau priskrido sau patogų tašką aikštėje ir buvo pasiruošusi priimti perdavimą. Apsidairiusi ar niekas aikštėje pernelyg nekliudys, žaliaakė apskaičiavo kurioje vietoje turėtų paleisti kritlį draugės link ir staigiai paspaudė šluotą pirmyn, bandydama suklaidinti varžovų gynėją. Taip turėjo apgauti ne tik puolėjas, tačiau ir nukreipti gynėjos dėmesį į save, kad perėmusi kamuolį tamsiaplaukė galėtų nieko nelaukdama mesti į lankus. Dešinės rankos delnu apkabino kamuolį, įsipatogindama būsimam metimui ir skubomis leidosi link lankų, tarsi nusitaikydama į kairįjį, tačiau iš tikrųjų laikui atėjus staigiai pristabdė ir dar sykį šiek tiek pasitaisiusi kamuolio trajektoriją metė kritlį komandos draugės link.

[Perdavimas Claudie: 1;3;6;4.]

[Ashley Shaw]

Štai, muštukas vis tolo ir tolo, kol galiausiai dingo iš gan platoko Ashley akiračio. Ši pasididžiavimo sklidinu žvilgsniu dirstelėjo į Andromedą, bei jog užbaigtų grojimą klastuolei per nervus, kilstelėjo antakius ir pamojavo.
- Gal kitą kartą pasiseks labiau, - tyliai sau po nosimi kalbėjo Ashli.
Atrodo jaunėlė jau spėjo susipažinti su visais. Dar įgaus pravardę, tokią kaip "mušeika" ir bus tiesiog nuostabu. Antrakursė būtų atidavus bet ką, jog galėtų dar šiek tiek paerzinti varžovų atmušėją ir staiga į jos nutrūktgalvišką galvelę dingtelėjo beprotiškai rizikinga mintis. Žinoma, kaip gi Tonks gali ramiai sau sėdėti it pelytė po šluota, kai turi tieeek dauuug gerų idėjų. Mergiotė nežymiai pasilenkė priekin, o tada tuoj pat prilėkė prie Andromedos. Dvylikametė kaip visada išsiviepė iki ausų, todėl teko įsikąsti į lūpą ir įsmeigusi savo rudas akeles į priešininkę, apskrido aplink ją ratuką.
- Dailus atmušimas, tik galbūt kitą kartą sėkmė nusišypsos labiau, - tarstelėjo klastūnyno globotinei, bei prieš išskrendant nusisuko ir dar pridūrė. - O gal ir ne, - susilaikė neprapliupusi juokais, bei kaip niekur nieko nutolo nuo Žvynuotosios.
Kiek atsiplėšusi nuo visų, Ashley apžvelgė kvidičininkus. Ši visa širdimi troško, jog Edgaras sugautų tą prakeiktą šmaukštą. Baigtųsi rungtynės, o pati Tonks dar galėtų prieit prie tos akiplėšos, drįsusios taikytis į prefektą ir pašaipos pilnu balsu leptelt "nuostabus žaidimas". Ehh, kad tik jai netektų gert vandens į kurį pati prispjaudė. Taip dažniausiai ir būna. Mandravoji mandravoji, o tada še kad nori. Ir ką, tenka siust vienai sau. Turbūt nedera sakyti "op", kol neperšokai griovio, bet ką dabar jau, padaryta kas padaryta, todėl nėra čia ko graužtis. Teks pralaimėt - tik su pakelta galva, o jei netyčia grifai laimės, tada laikykitės visi.
Tamsiaplaukė sau atokiai žiopsojo, mintijo kas būtų, jeigu būtų ir tada išgirdo tą zvimbimą. Muštuko zvimbimą. Grįžusi realybėn ji apsidairė - iš dešinės į ją lekė tas bjaurūnas.
- Ach tu! - nusistebėjo tokiu kamuolio (būtent nieko nesuvokiančio kamuolio) poelgiu.
Kaip ir visus kitus, pasitaikančius jo kelyje, šis bandė nuo šluotos nuversti ir antrakursėlę. Ji skubiai pačiupo lazdą į abi rankas, bei išlaukusi kol muštukas galutinai prisiartins, nestipriai trenkė. Matyt dėl to, jog buvo numačiusi kitą planą ir dabar atmušt kamuoliuką nepasirengusiai bet kur, būtų buvęs labai neapgalvotas žingsnis. Pasivijusi bjaurūną Ashley nutaikė taip, kad jis įskristų į Morganos glėbį, o tada smogė. Taip, šis nedorėlis judėjo tinkama linkme, tad beliko laukti rezultatų, kas grifiukei buvo begalo sunku. Sukryžiavusi pirštus ji burbėjo po nosimi kažkokius žodžius. Jei geriau įsiklausytum, išgirstum: "nagi, nagi, nagi, nagi.."
[Atmušimas į Morganą: 3, 5]

[Morgana Buterfield]

Tik praėjus kelioms sekundėms, Morgana suprato, kad tas velnio neštas auksinis skrajūnas vėl pabėgo nuo jos. Tik išgirdusi keistą skausmo persmelktą staugimą, raudonskruostė atsisuko žvilgtelėti, kas nutiko. Grifų prefekto veidas buvo keistokai persikreipęs, „Ko gero bus kažką susitrenkęs.“ – šiokia tokia mintis šmėkštelėjo mergiotei į galvą. Akimirkai gyvačiukė žvilgtelėjo į taip arti esančią žemę ir tada išgirdo Edgar'ą tariantį: „Manyčiau, jog turėtumei susirasti sau lygiavertį ar bent panašaus amžiaus varžovą!“ ir juodaplaukis vyptelėjęs aplenkė klastūnę. Per tas kelias sekundes kažkas tarsi sudūrė paširdžius ir Klastūnyno globotinė net putodama pradėjo burbėti sau panosyje:
- Susirasti sau lygiavertį ar bent panašaus amžiaus atstovą. - vaipydamasi pakartojo vaikio žodžius ugniaplaukė ir įniršusi prispaudė savo „skraidantį žirgelį“, kad šis skristų dar greičiau. Porą kartų permąstydama, ką sakys  Edgarui, pasileido iš paskos grifiukui. Klastuolė padidinusi greitį prisišliejo prie bernioko iš Grifų Gužtos, nors jo jau, ko gero, bernioku nebegalim pavadinti.
- Tu, grife, manai, kad nesu tau lygi, vien dėl to, kad esu mergaitė ir dar jaunesnė už tave? - pikti žodžiai liete išsiliejo iš Morganos burnos ir ši nesusivaldė, dabar ji tikrai stipriai trenkėsi į grifų prefektą, buvo kilusi mintis net į atlapus pulti.
   Vėliau, pykčiui atslūgus, antrakursė pasijuto gana blogai dėl tokio savo poelgio, bet nė nesiteikė atsisukti atgal ir žvilgtelėti į vaikiną, ar jam tikrai nieko neatsitiko. Varžybos yra varžybos, o Klastūnyno komandos pergalė kabojo ant plauko krašto, dabar ji tikrai neturėjo laiko jaudintis dėl kažkokio grifpalaikio.
   Išmetusi iš galvos Edgar'ą ir neapgalvotą savo elgesį, raudonplaukė susikaupė ties auksinio šmaukšto pagavimu. „Ir kaip man, po galais, tave pagauti?“ - antrakursė rimtai, gal net kiek piktai susimąstė. Tas auksinis skraidantis kamuoliukas buvo tikrai suktas ir jau net buvo kilusi abejonė ar mergaičiukei tikrai pavyks jį pagauti, tačiau kaip kiti pagaudavo greitąjį skrajūną, taip pagaus ir raudonplaukė.
   Skrendant pro tribūnas, Morgana girdėjo nepatenkintą Grifų Gūžtos sirgalių baubimą ir net kelias replikas, tad vos vėl nesusivaldė nenuskriejus iki tų išsišokėlių ir kumščiais neišmalusi jų didelių srėbtuvių. „Nekreipk į juos dėmesio, Morgana, jie tikrai to neverti.“ - piktokai pagalvojo raudonskruostė ir žvilgtelėjo į priešais skrendantį šmaukštą. Šis staiga pradėjo leistis žemyn, po tribūnomis, o Klastūnyno globotinė paskui. Auksinis kamuoliukas nardė tarp stulpų, karts nuo karto pradingdamas tarp jų. Šis nardymas taip pat kiek lėtino ir Morganos skridimą, tai suprato ir pati mergaitė. „Nagi, paspausk, tu gali. Nieko blogo neatsitiks.“- drąsino save klastūnė. Kaip pasakė, taip ir padarė. Mergaitė pradėjo skristi greičiau ir vis labiau išsisukinėdama nuo įvairiausių kliūčių jos kelyje. Klastūnyno komandos gaudytoja nė nepastebėjo, kaip greitai pasiekė šmaukštą. Vieną akimirką ji tiesė ranką jo link, o kitą garsiai sustūgo. Nežinia, kokiu būdu šalia jos atsirado rąstas, kurį mergiotė, palyginimai nestipriai užkliudė skaudančiu pečiu.
   Ranką atrodė net atjungė iš skausmo, klastuolė jos net nejautė, o tuo labiau negalėjo pakelti. Dvylikametė, sukandusi dantis taip stipriai, kad net atrodė, jog jie tuoj sutrupės, paspaudė dar greičiau nei prieš tai. Ji jokiais būdai negalėjo paleisti šmaukšto iš savo smaragdinių akių, tik ne dabar. Galės viską, kas skauda, išsigydyti vėliau, dabar svarbiausia buvo rungtynės (išties, tokio atsidavimo, kokį turėjo Morgana, galėjo pavydėti daug kas. Ji buvo pasiryžusi laimėti bet kokiu būdu, o tai buvo ir į gerą, ir į blogą. Toks užsispyrimas mergaitę galėjo privesti ir prie tikrai rimtų sužeidimų, kaip dabar). Plaukai plaikstėsi aplink veidą, lindo į akis ir burną, žalias apsiaustas pasiutusiu greičiu plaikstėsi aplink kojas. Keisčiausia, kad šiaip buvo beveik malonu - stipriai juntami šiurpuliukai, blanki nežinomybė, lengvus. Po minutėlės ji ištiesė ranką šmaukšto link, kone juto jo greitai plakančių sparnelių vėjelį.

[Bando sugauti šmaukštą: 3;5 ]

[Andromeda Fomalhaut]

  Nors iš išorės ji atrodė rami it belgas, viduje tiesiog virpėjo iš įniršio. Jai ir vėl nepavyko numušti grifų prefekto! Kad ir kiek kartų taikytųsi, tas muštukas lyg užburtas prasisukdavo pro juodaplaukį vaikiną. Ji smarkiai kandžiojo apatinę lūpą, nesustojo net tada kai išgirdo pašaipią repliką iš Ashley, grifų atmušėjos. Tamsiaakė vos laikėsi nepuolusi į grifpalaikės atlapus ir neišmušus tos kvailos šypsenos iš jos veido, tačiau to padaryti neleido orumas, jau geriau pasinaudos protu ir sugalvos ką nors, negu aklai puls muštis. Ir tiesą rašant, jos galvoje jau buvo kilusi ideali keršto dėl pažeminimo ir dėl kėsinimosi į savo komandos žaidėjų, idėja. Andromeda nieko neatsakė į grifės komentarą, net neparodė, kad atkreipė dėmesį į jį.
  Juodaplaukė nusprendė geriau eikvoti savo laiką Morganos gelbėjimui, nei beprasmiui ginčyjimuisi su kažkokia grife. Andromedai nežinia dėl ko nusispjovė ant grifės nuomonės ir komentarų bei erzinimų. Tai neišdegs, tik ne su juodaplauke. Ne per varžybas, na o vėliau ji atsiims. Klastūnė kelias sekundes pastebėjusi muštuką pradėjo lėkti jo link, o prisigretinusi prie jo ir užlindusi greitai atmušė tiesia trajektorija į Klarę.

[Muštuko atmušimas į Klarę: 4, 2]
 

[Claudie Amneta]

 Ir vėl tas jausmas. Nusivylimas. Visi nori būt geriausi. Na, panašiai ir su Clau. Tik jai svarbiausia būt naudinga. Nes kitaip jaučias niekam nereikalinga, taram param visokia tokia ir anokia ir turbūt niekam net nebūtų įdomu apie tai klausytis. Taigi nevyniojant žodžių į vatą, nepudrinant smegenų ir nesistengiant pritemt kuo daugiau simbolių (ką tikriausiai jau padariau) grįžtam prie temos, kuri turėtų būti pagrindinė. Bet taip nėra. Jei kas jau per visą smeganų pudrinimą ir visokių pribumbasų kišimą spėjo pamiršt, primenu - Clau dar ant šluotos ir nenumušta muštuko. Kol kas. Prisimenam turbūt vieną svarbiausių posto papuošimą - kritlį. Tą, kurio Amneta nesugebėjo atkovoti. Bet vis dėl to kritlis neatiteko priešams. Visada viską gelbsti šaunioji mūsų Klarytė, kuri spėjo pagauti ir nemačiom parodyti plano ženklą. Jei tik būtų galėjus, Clau būtų kreivokai šyptelėjus dėl draugės sumanumo. Bet tai galėtų išduoti suktybę, tad šypsenos ant veido nebuvo kaip šiltos dienos be vėjo per kvidičą. Tad nusišypsojus tik mintyse, klausėsi garsaus grifų skandavimo. Sklindantis garsas ir grifiškas kvapas per nosį ir ausis pūtė tikrą grifišką jausmą, kuris dabar buvo ypač stiprus. Skanduotės, raginimas vertė prisiminti visas treniruotes. Tad Claudie Amneta paspartino savo žirgelį, kurį turbūt buvo lengviau valdyt nei tikrą arklį (kažkada lankėsi keliose jojimo pamokose ir vaikščiodavo skaudančiomis kojomis). Gerokai išsiveržusi prieš Karter, tamsiaplaukė kiek pasuko šluotą ir nuo pokyčio kiek susvirduliavo. Nors nelabai sekėsi su lygsvara (dviračiu važiuot taip ir neišmoko), bet išsilaikė ant transporto priemonės sėkmingai. Kažkur girdėjos gaudytojų balsai, bet to ypatingai nesureikšmino. Dabar turėjo kur kas svarbesnę temą už bandymą išgirsti jų kalbą. Bet ar vienaip, ar kitaip, žodžius nunešė vėjas, o pamatytas buvo Klarės metamo kritlio vaizdas. Sekundėlę apakino šviesa, bet ketvirtakursė nedaug paskrido pirmyn ir kiek ne pačia šluota, o korpusu pasisuko ten, kur manė po sekundės būnant kritlį ir stipriau įsikibus į šluotą kojom, nuo medienos pakėlė rankas. ištiesus rankas pasiruošė priimti kamuolį, jei nieks nesutrugdys. Ir ji pabandė sugauti.
 Vėjas taršė grifės plaukus, o ji vos nepamąstė, kad iš įtampos dar nuvirs nuo šluotos.

((Gaudo kritlį: 1; 6; 4; 3.))

[Rosemarie Mortimer]

RPG vertinimas

Gaudytojai
Edgar Jeffter: 10
Morgana Buterfield: 10

Atmušėjai
Ashley Tonks: 10
Andromeda Žvyniuotoji: 9

Puolėjai
Klarė Konė Karter: 10
Claudie Amneta: 10

Kauliuko rezultatai

Edgar Jeffter: 4
Klarė Konė Karter: 4
Ashley Tonks: 2; 6
Morgana Buterfield: 4
Andromeda Žvyniuotoji: 3
Claudie Amneta: 6
Edgar Jeffter pagaliau pagauna aukso šmaukštą.
Klarė Konė Karter sėkmingai perduoda kritlį.
Ashley Tonks nepasiseka muštuku  pataikyti į Morganą Buterfield.
Morgana Buterfield nepagauna aukso šmaukšto.
Andromedai Žvyniuotajai nepavyksta muštuku pataikyti į Klarę Konę Karter.
Claudie Amneta sėkmingai sugauną Klarės Konės Karter perduotą kritlį.

Kvidičo rungtynės baigtos

Kritlis priklauso Claudie Amneta (Grifų Gūžta).
Edgar Jeffter pagauna aukso šmaukštą.
Aikštėje ir vėl yra abudu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 160 – 0 Klastūnynas.

Per ateinančią parą galima užbaigti visus nurodytus RPG veiksmus ir aprašyti rungtynių pabaigą, o po to tema bus užrakinta.