0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #915 Prieš 2 metus »
Šį nuostabu laiką po visų pamokų Victoria Julia kaip ir visada kartu su savo katinuku Damiano išėjo pasivaikščioti. Na ką gi eiliniai nuotykiai ir vis tik atrodo, kad aš jau čia mačiau visiškai viską tiktai kas iš to? Aš vistiek nekenčiu šios vietos. Varniukė ėjo ir mąstė ir tikėjosi, kad,  bent jau šį kartą jos niekas neužkalbintų , juk kuo mažiau kontaktų tuo geriau. Mergaitė ėjo trečio aukšto koridoriais ir pagaliau radusi tą paveikslą kurio Victoriai Juliai taip reikėjo ji užsimerkė. Na ką gi padarom tai jeigu žmonių kalbos yra teisingos tuomet tai privalo suveikti. Užsimerkusi Varno nago mokinė prisispaudė prie savęs  katiną ir pradėjo eiti pro jį ir galvoti apie tai ką jai reikia. Po kiek laiko atsimerkė ir suprato,  kad ji ten kur reikia. -Taip! Man pavyko aš tai padariau! - Šaukė pirmakursė ir nuleido savo katinuką Dami ant grindų,  bet po kiek laiko pastebėjo tai,  kad mergaitė čia  buvo ne viena. Kartu su Vic dar čia buvo berniukas kažkur panašaus amžiaus kaip ir pati  Varniukė. Victoria Julia Seaterhaug užvertė akis į viršų tik klausimas ar tai pastebėjo berniukas. Šaunu to dar tik ir betrūko! Kodėl šitoje mokykloje aš niekur ir niekada nusugebu pabūti viena? Jaunoji Seaterhaug greitai išsitraukė savo lazdelę dėl viso pikto ir atsiduso. -Ech...Sveikas ką čia veiki? - Vien tik iš mandagumo paklausė Vic.
                                                                                                                                                                                                     

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #916 Prieš 2 metus »
Ta proga, kad nežinia, kodėl grįžo į Hogvartsą, Matthew nutarė dar kartą pabandyti suvienyti savo koledžą. Taip, jis vis dar dėl niekam nežinomų priežasčių vadovavo Klastūnynui, tad reikėjo, kad tie vaikai pagaliau nustotų muštis ir skriausti vieni kitus.
Su Rafael pagalba paruošęs dar vieną pramogą Turner dabar nekantriai laukė pasirodysiančių mokinių. Klastūnyno bendrojo kambario skelbimų lentoje paliko raštelį, kad pirmą spalio šeštadienį dvyliktą valandą reikia susirinkti kambaryje iki pareikalavimo. Tiksliai nurodė, kaip jį rasti ir kaip patekti vidun. Ilgą laiką laužė galvą, ką daryti, kad pramogoje galėtų dalyvauti ir Vėtrūnė, tačiau galiausiai pavyko sugalvoti kelias užduotis tokias, kurias gali atlikti ir nematantis žmogus. Vylėsi, kad koledže yra bent vienas mokinys, kuris sutiktų padėti aklai mergaitei, bet pradėjo atrodyti, kad to tikėtis yra pernelyg naivu. Matthew suprato tyliai besiviliantis, kad ji tiesiog neateis. Tiesą sakant, taip būtų visiems paprasčiau. Lygiai taip pat nenoriu matyti Goff, Fuentes, Barbierato ir Mendel. Nusibodo man jų peštynės irzo profesorius artindamasis prie paskirtos vietos. Atėjo kiek anksčiau, mat norėjo patikrinti, ar viskas yra paruošta tinkamai. Buvo smalsu, kaip vargšas kambarys atrodys po to, kai jį nusiaubs nenuoramos klastuoliai, tačiau tikėjosi, kad šį kartą viskas bus bent šiek tiek geriau. Juk tos merginos bent kartą gali elgtis kaip normalūs žmonės, ar ne?
Kambaryje buvo šviesu - koledžo vadovas neketino visko dar labiau apsunkinti. Pasieniuose mėtėsi iš pirmo žvilgsnio bereikšmės knygos ir kitokie daiktai. Tačiau kiekviena smulkmena buvo svarbi, ir tai Matthew patiko labiausiai. Neabejojo, kad sugebės pergudrauti savo koledžo vaikus.
Atsisėdęs į kėdę kampe herbologas pradėjo su tam tikru nekantrumu laukti, kada pasirodys pirmieji mokiniai. Teoriškai turėtų ištrūkti iš čia per valandą, bet Turner nuoširdžiai tikėjosi užgaišti čia nors truputį ilgiau. Vis dėlto jis ne toks ir kvailas.

((Būtų gerai, kad jūsų char’ai laikytųsi instrukcijos, kaip patekti į kambarį iki pareikalavimo, kad patektų ten, kur reikia. Kitaip negalės dalyvauti. Užuominas sugalvokit patys, bet nepamirškit, kad jos visos turėtų būti susijusios. Pvz., jeigu Elliw knygoj randa kažkokį kodą, kas nors kitas gali jį panaudoti spynelei atrakinti. Jeigu jau labai nesugalvojate užduočių ir / ar užuominų, rašykit į serverį))

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 644
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #917 Prieš 2 metus »
  Klastuolė rado raštelį klastūnyno bendrojo kambario skelbimų lentoje. Tad ji iškart patraukė prie kambario iki pareikalavimo. Erka nežinojo kodėl eina, nes ji nemėgo leisti laiko su kitais vaikais, bet ėjo. Ji pagaliau atsidūrė septintame aukšte. Tada ėjo kairuoju koridoriumi kol priėjo reikiamą paveikslą. Jis klastuolei nebuvo labai gražus. Erka kaip ir reikėjo tris kartus pro jį praėjo mąstydama ko jai reikia. O jai aišku reikėjo patekti į kambarį. Po kiek laiko taip ir atsitiko. Ji įėjo į kambarį. Jame jau buvo Matthew.
- Labas. - pasisveikino. - Kaip matau mes čia dviese. - vėl tarė klastuolė.
  Klastuolė apsižvalgė po kambarį. Jis Erkai nebuvo pats gražiausias ar mėgstamiausias, bet atėjo. Juk atėjau savo noru. Galvojo klastuolė vis dar stovėdama prieš herbologą.
- Primena pabėgimo kambarį. - pasakė ji. - Kartą tokiame buvau.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1782
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #918 Prieš 2 metus »
Dori pėdino kambario iki pareikalavimo link. Nudžiugo, kad Matthew ne tik, jog grįžo profesoriauti, bet ir vis dar turėjo kažko savyje, kas pastūmėjo profesorių ir šiais mokslo metais pabandyti suburti koledžą. Nežinia, kas tai buvo. Viltis? Entuziazmas? O gal žadama premija už popamokinę veiklą su vaikais? Kad ir kaip ten bebūtų, ketvirtakursę tai džiugino ir ji su mielu noru įėjo į kambarį.
Jame kol kas buvo tik bendrakoledžė Erka, kurios mergina praktiškai nepažinojo ir, žinoma, Dori praeitų metų ramybės uostas, guodėjas ir svarbiausias suaugęs žmogus klastuolės gyvenime - Matthew Turner. Tačiau ar dabar herbologas buvo keturiolikmetei reikalingas? Sunku pasakyti. Mendel mėgavosi ir pinigais, kuriuos paliko mama, ir laisve, kurią juto visą vasarą, bet... bet dabar, pamačius Turner ne pamokoje, keturiolikmetės širdyje kažkas sukirbėjo ir ji prisiminė visą pagalbą, kurią jai suteikė Matthew. O kas būtų buvę, jeigu profesorius nebūtų jai padėjęs? Su kokiais drabužiais Dori būtų prasitrynusi žiemą ir pavasarį? Kas ją būtų palydėjęs į biurą? Ar Mendel būtų kaip nors nusigavusi į Azkabaną, kur susipažino su žmogumi, kurį jos mama laiko Dori tėvu?
Apie tai galvodama mergina spalvotais plaukais kurį laiką žiūrėjo į Matthew, o viduje pynėsi jausmai.
- Laba diena, - galiausiai pasakė jam ir varganai nusišypsojo.
Dori nejautė jokio noro pramogauti. Atėjo čia tik todėl, kad profesorius geriau jaustųsi, na, kad galvotų, jog tokios veiklos mokiniams patinka. Ketvirtakursė prunkštelėjo. Juk aš visada užverdu siaubingą košę. Tikriausiai jis apsidžiaugtų tada, jeigu aš neateičiau. Pripažink sau, kad pati norėjai jį pamatyti. Ir pasistenk nesugriauti pilies.
- Bandysiu nieko nesužaloti ir nesuniokoti, - pasakė ji profesoriui. - Todėl tikiuosi, jog Alrisa ir Sofi neateis, - tyliai pridūrė ir nejučiom sugniaužė burtų lazdelę. - Žinai, o mes taip niekada ir nesusipažinome, - pasakė atsisukusi į Erką, kurios vardą žinojo iš pamokų. - Praeitais metais puikiai pasidarbavai prieš Krisiną, - pagyrė bendrakoledžę prisiminusi, kokia ji buvo klastuoliška per kažkurią nuodų ir vaistų pamoką.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #919 Prieš 2 metus »
Marchetti pakako klastuolių susibūrimo praeitais mokslo metais. Dar vieno ji visai nenorėjo. Tačiau šiais metais ji nusprendė pasitempti ir ne tik bandyti nueiti į pamokas, bet įsitiekti profesoriui, mat manė, jog šiam ji nelabai patinka.
Palikta antriems metams penktam kurse, ji kaip reikiant susigadino reputaciją. Negana to, jos namiškiai buvo ne tik kad nepatenkinti, bet tiesiog įsiutę. Žurnalistės ir kvidičo žaidėjo dukra - neišmanėlė, nesugebanti pabaigti penkto kurso. Tikras pasityčiojimas.
Tiesa pasakius, jei kas ir liejo tulžį labiausiai, tai pati Levanda, mat jai dabar teks kęsti smerkiančius klastuolių ir artimųjų žvilgsnius. Nors ši niekada nemėgo lankytis pamokose, tačiau visad pasistengdavo bent jau išlaikyti egzaminus, kad ir pačiu žemiausiu balu. Savimi nusivylusi mergina dabar nesidžiaugė nei kakavos puodeliu vakaras, nei tomis keliomis knygomis, kurias paslapčia nugvelbė iš brolio buto, mat šis atsisakė jai nupirkti naujų. Nors jos santykiai su namiškiais pastaraisiais keliais metais buvo kiek šaltesni, tačiau jie visada palaikydavo klastuolę. O dabar, raudonplaukei juos įžeidus, šie tarsi nusigręžė nuo jos. Žinoma, mergina vylėsi, jog visa tai pasikeis, vos tik jos akademiniai rezultatai juos tenkins.
Beeidama Hogvartso koridoriais ji pamatė Elliw, kuri, matyt, kažkaip sužinojo apie visą šį koledžo susibūrimą. Kaip tokios kerėplos niekas neišmeta iš mokyklos? Juk ji tiek išdaigų yra prikrėtusi. O aš neišlaikiau vieno egzamino ir jau turiu kartoti visą kursą? Kas per neteisybė!
- Elliw, gal eini į kambarį iki pareikalavimo? - kreipėsi į besibastančią teleskopų žinovę ir nelaukusi atsakymo griebė merginai už parankės.
Marchetti vylėsi, jog sutiks Mendel, kad ši, reikalui esant, ištrauktų ją iš nemalonios situacijos, kaip kad padarė praeitais mokslo metais saloje ežero vidury.   
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 644
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #920 Prieš 2 metus »
  Klastuolė vis dar stovėjo priešais Matthew. Kol pagaliau įėjo dar kažkas. Klastuolė atsisuko ir nė kiek nenustebo. Tai buvo Dori. Erka pamatė, kad ji laiko lazdelę. Tad pati iš po apsiausto ją pasiėmė.
- Vardus turbūt jau žinom. - nusijuokė klastuolė. - Ačiū. O Krisina nusipelnė. Tu taip pat gerai pasidarbavai prieš ją ar kai kuriuos kitus profesorius.
  Erka dar kiek apsižvalgė po kambarį. Nežinodoma ką toliau sakyti.
  Bet pradėjo pasakoti:
- Ir Roma Keit pasakojo, kad buvo Krisiną susitikusi Aukštutinio Fleglio kalvose. Nepasakojo kaip ten viskas buvo, bet tikiuosi, kad gerai jai įkrėtė. - Papasakojo Erka bendrakoledžei. - Gal nori, kad ir kas čia bus tai daryti kartu? - paklausė klastuolė.
  Erka dar kartą apsižvalgė. Jai viskas čia tikrai priminė pabėgimo kambarį. Būtų smagu jei čia būtų pabėgimo kambarys. Galvojo klastūnyno trečiakursė žiūrėdama į Matthew.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #921 Prieš 2 metus »
Elliw buvo pavargusi. Visą rytą ji bėgiojo po Hogvartsą. Atkakliai ieškojo Liucijos, nors ir neprisiminė, kodėl. Tikriausiai reikėjo sutaisyti teleskopą, nors dėl šito velsietė nebuvo tikra. Du prietaisus nešėsi rankose, o trečiasis (ji jų turi tris, ar ne? Ar keturis? Šito Elliw, deja, neprisiminė) buvo kažkur dingęs. Ar kuris nors iš dviejų buvo sudužęs? O gal abu? O gal jai Liucijos reikėjo dėl kokios nors kitos priežasties?
Kažkuriuo momentu Elliw pamiršo, ko laksto po Hogvartsą. Norėjo grįžti į savo kambarį ir ten saugiai pasidėti didžiausias brangenybes. Deja, nė neįsivaizdavo, kur reikėtų eiti, tad ir toliau beviltiškai klaidžiojo koridoriais. Et, kodėl jai taip nesiseka?.. Juk Elliw - gera mergaitė...
Vos spėjo atsitrenkti į kažkokią sieną, kažkas užkalbino. Tai gerokai išgąsdino, ir klastuolė atsisuko į pirmą kartą gyvenime matomą mergaitę.
- Kas tu? - griežtai paklausė kuo puikiausiai suprasdama, kad tai nėra nė viena iš penkių draugių. Tai gerokai liūdino, bet nepadėjo atsakyti į klausimą, kur yra tos geros mergaitės. Galbūt šita nepažįstamoji ją veda ten, kur bus galima rasti drauges? Ši mintis suteikė vilties, bet Elliw netrukus tą viltį pamiršo. Bandė ištraukti ranką, bet nepavyko.
- Mano teleskopas! - suriko velsietė, nutarusi, kad ta nepažįstama mergiūkštė nori pakenkti astronomijos prietaisui. Nė neįsivaizdavo, kur eina, ir dėl to buvo labai nepatenkinta. - Kur Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah? - pridūrė piktą klausimą, bet neatrodė, kad nepažįstamoji būtų linkusi bendradarbiauti. Taigi Elliw pasidavė. Kol kas teleskopai buvo sveiki, tad gal baimintis nebuvo labai būtina.
Galiausiai jos atėjo į kažkokią vietą, kur velsietė gyvenime nesilankė. Ar čia buvo teleskopų? Jeigu taip, gal viskas ne taip ir blogai, nors vargšė mergaitė jautėsi gerokai įsitempusi.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #922 Prieš 2 metus »
-Po galais, negi aš nepasimokiau? Vėl trintis su tomis karvėmis neturiu jokio noro... - sunkiai atsiduso Alrisa, pamasažuodama rankomis veidą. Ji pamažu šliumpino koridoriumi, kol išvydo puikiai pažįstamas duris. Tam tikrais reikalais lankėsi čia kelis kartus. Nenoromis turėjo pripažinti, kad koledžo vadovas kol kas nebuvo pragėręs savo smegenų - vieta pasirinkta puiki. Vis dėlto klastuolė abejojo, ar kompanija bus bent kažkiek geresnė negu praeitais metais. Mintyse perbėgusi įgrisusius veidus tik susiraukė iš pasišlykštėjimo bei įėjo vidun.
Deja, nieko kito ir nebuvo galima tikėtis: seniai pažįstamos karvės bei vienas naujas snukis, taip gražiai papildantis klastuolių gyvulių bandą. O jų alkoholikas piemuo čia taip pat buvo, tačiau su juo juodaplaukė nepanoro pasisveikinti. Paprasčiausiai nusivylė. Nei vyno, nei neblaivumo. O juk tikėjosi... Ko, jau buvo per vėlu grįžti į praeitį, kad išsiaiškintų, beliko tik dribti ant žemės lyg kokiam bulvių maišui. Akys priekabiai dar kartą nuslinko žmonių veidais bei išmėtytais daiktais. Man jau nusibodo.
-Kada pradėsim? - neįtikėtinai garsiai paklausė ji, iš kišenių glūdumos išsitraukdama sumuštinį. Gal jis bent kiek palengvins sunkią dalią, tekusią gležniems pečiams? Alrisa godžiai suleido dantis į šviežią, sviestu pateptą duoną, į rūkytą kumpį su traškančiomis salotomis... Ji sumykė iš malonumo, greičiausiai pelnydama begalę pavydžių žvilgsnių.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #923 Prieš 2 metus »
Mokiniai, tiksliau, mokinės pamažu rinkosi. Laimei, kol kas nekilo jokių nesklandumų, ir netgi Elliw sugebėjo pasirodyti reikiamoje vietoje. Aišku, atėjo su kita mokine, bet Levanda dažniausiai nebuvo iš tų, kurie sukelia daug problemų. Dažniausiai. Ši taisyklė visada turėjo išimčių. Vis dėlto Turner nuoširdžiai vylėsi, kad šiandien viskas bus gerai. Jeigu kas nors ir vėl atsitiks, jis paprasčiausiai pagaliau iš tiesų mes darbą ir daugiau čia niekada nesugrįš.
Pirmoji pasirodė Erka, apie kurią žinojo tik tiek, kad sugebėjo užsidirbti areštą pas Aurį. Bet tuo pasižymėjo ir Eliiw, tad čia, ko gero, nieko ypatingo. Profesorius labai tingėjo sveikintis su kiekvienu mokiniu atskirai, tad tiesiog linktelėjo ir laukė, kol ateis dar kas nors.
Sulaukęs maždaug penkių merginų suprato vylęsis, kad mokiniai labiau susidomės šia veikla. Argi nėra smagu susipažinti su koledžo draugais? Šito Turner niekaip negalėjo suprasti: jeigu mokyklos laikais jo koledžo vadovas būtų organizavęs ką nors panašaus, būtų noriai ėjęs į visas šitas veiklas.
- Ką gi, sveikos, - pratarė herbologas ir pabandė draugiškai nusišypsoti. Pačiam pasirodė, kad ši misija apgailėtinai žlugo, bet ką jau padarysi, yra kaip yra. - Tikėjausi sulaukti jūsų daugiau, tačiau tikriausiai galime pradėti. Norėdamas sutvirtinti Klastūnyną kaip komandą paruošiau jums pabėgimo kambarį. Jūsų laukia įvairios užduotys ir užuominos, kurias besiaiškindami turėsite atrasti raktą durims užrakinti.
Matthew paspaudė iš anksto paruoštą mygtuką, ir pasigirdo užrakto klaktelėjimas.
- Užduotys yra labai įvairios. Reikės šifruoti tekstus, atpažinti gėles pagal kvapą, ieškoti užuominų ir panašiai. Nepamirškite, kad esate komanda, tad turite dirbti kartu. Nebijokite prašyti pagalbos koledžo draugų. Jeigu jau visai pastrigsite, kreipkitės į mane, tačiau nepamirškite, kad jūsų užduotis yra išeiti iš kambario patiems. Sėkmės.

((tie, kurie dar neparašė, žinoma, taip pat laukiami. Laikykite, kad yra specialios durelės, pro kurias įeinate. Įėję galite iš karto jungtis prie kitų atlikti užduočių))

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #924 Prieš 2 metus »
  Sofi, kiek vėluodama ieškojo, kur gi tas kambarys iki pareikalavimo. Bet, kad ji neskubėjo, nes gero nelauk. Juk kiekvienas klastuolių susibūrimas baigiasi muštynėmis, o ir tai, žinoma bus Dori. Kiek paėjusi ji tiesiog jį surado, nes visai neskaitė "instrukcijų". Ji vėlavo, tad kai atėjo, Sofi įlindo į tą kambary. Pro kažkur. Žodžiu, po keletos sekundžių ji jau buvo kambaryje.
 - Labas,- be jokio entuziazmo pasakė raudonplaukė.
  Matėsi visi tie kurių SOFI TIESIOG NEKENTĖ, na išskyrus Erka. Dori, Elliw, Alrisa ir netgi Levanda jau kėlė pyktį. Sofi lyg širšė visus peržvelgė. Pradėjo dairytis po kambary. Įdomu, ar bus galima naudoti burtus, nes norėčiau visur tiesiog panaudot Alohamora kerus ir po galais! Viskas išsispręstų, bet ne Turner nori mus suvienyti, taigi visi dar labiau susipešan. DIDYSIS ORGANIZATORIUS TURNER.
  Sofi nužvelgė tą naujokę, Erką, kuri matėsi, vienintelė šiame kambaryje normali, nes savęs Sofi tai pat nelaikė normalia. Jai bus keista, pirmą kartą matys spektaklį "Dori, Sofi ir Alrisa. Priešų kovos".

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 644
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #925 Prieš 2 metus »
Prieš kelias minutes pabėgimo kambario idėja Erkai atrodė nuostabi, bet viskas pasikeitė. Dabar jai tai nebepatiko. Visai nebepatiko.
- O jeigu atrakinsiu vieną spynelę galėsiu eiti iš čia? - paklausė klastuolė atsisukusi į Matthew.
  Netikėtai apsidairiusi klastūnyno trečiakursė pamatė žybsinčią raudoną švieselę. Juk pirma užduoti turi būti čia. Prie jos ir buvo numeris vienas tad klastuolė neabejojo. Švieselė buvo po stalu. Klastuolė stalą apėjo. Jo šone pamatė tris virveles ant kurių buvo užklijuotos spalvotos lipnios juostelės. Kaip žiobariška. Galvojo Erka. Klastuolė jas suskaičiavo pirmoje buvo septynios. O antroje - trys. Ir galiausiai ant trečios - penkios. To pačio stalo kitame šone buvo spintelė su spyna. Klastuolė sukinėjo skaičiukus kol suvedė  - 735. Spintelė atsidarė. Joje buvo kažkokios keistos raidės.
Erka atsisuko į Matthew ir tarė:
- Pirmą atrakinau. Tai jau galiu eiti?
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 225
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #926 Prieš 2 metus »
[Estellos Darlling asmenybė]

     Kai Estellos ausis pasiekė žinia, kad koledžo vadovas organizuoja dar vieną (deja, bet to kito, kuris leidžia šį vadinti dar vienu, Estella prisiminė tik pabaigą) klastuolius vienijantį tikslą turintį žaidimą, ši nuspindo džiaugsmu. Su klastuoliais laiką leisti, o ypač tada, kai jie ką nors organizuodavo (nesvarbu, išdaigas pamokose ar tokius žaidimus kaip šis), baltaplaukei be galo patiko. Pakilios nuotaikos šešiolikmetė buvo nuo pat ryto, tačiau visas pakilumas išnyko kaip dūmas, kai Estella praleido mažiausiai pusvalandį blaškydamasi po aklus Hogvartso koridorius ir nerasdama to kažkokio reikalavimo kambario. Estella jau buvo ant ribos, kai ims ir pratrūks, tačiau pasukusi už vieno kampo ir atsitrenkusi į sieną išgirdo, kaip sienoje ėmė vertis durys. Gal tai tas reikalavimo kambarys? Sukluso klastuolė ir, mėgindama laimę, žengė pro atsivėrusias duris. Patalpoje sklido kelių žmonių balsai, tačiau, regis, nei vienas neatkreipė dėmesio į įėjusią Estellą.
     - Alio? A čia yra kas nors?! - suriko tikėdamasi išgirsti klastuolius.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #927 Prieš 2 metus »
Elliw nežinojo, kur atsidūrė, ir dėl to jautėsi šiek tiek sutrikusi. Labiausiai norėjo susirasti Liuciją ir su ja pasišnekėti. Ak, kaip seniai nematė geriausios ir protingiausios mergaitės pasaulyje! Taip norėtųsi pabendrauti su kuo nors, kas supranta. O ne su visokiomis bjauriomis mergiūkštėmis, kurių buvo pilna visa šita mokykla (kurios pavadinimo Elliw vis dar neprisiminė)!
Kad ir kur ji buvo, čia buvo ir neLiucija. Nuotaika iš karto subjuro. Elliw pastebėjo ir ne ne ne neDori, tačiau neprisiminė, ar ji yra gera mergaitė, ar bjauri mergiūkštė, tad apsimetė, kad nemato. Visų kitų velsietė nepažinojo. Dėl to jautėsi labai blogai. Kodėl ji vis atsiduria kažkur, kur nėra draugių. Vis dėlto kažką daryti reikėjo, tad pirmiausia Elliw nužygiavo iki bjauriosios mergiūkštės. Pamiršo laiku sustoti, tad įsirėžė į ją ir skubiai pranešė naujieną:
- Tu neLiucija!
Ak, kokia bjauri buvo šita mergiūkštė! Ir vėl gadina visiems (ar bent jau Elliw) gyvenimą! Kodėl ji negali tiesiog... Pamesti savo teleskopo ir visą likusį gyvenimą jo ieškoti? Jokio kito prakeiksmo bjaurybei velsietė nesugalvojo. Jau norėjo apkaltinti bjauriąją mergiūkštę (nors ir nežinojo, dėl ko), tačiau išgirdo kažką šaukiant. Tai gerokai išgąsdino: gal ten teleskopas?! Reikėjo surasti tą šauklį ir išsiaiškinti. Jeigu paaiškės, kad tai išties astronomijos prietaisas, būtinai jam padės!
Atsitrenkusi į sieną Elliw ėjo kažkur ir galiausiai pamatė tą, kas galėjo šaukti. Kaip nustebo supratusi, kad tai viena iš draugių! Deja, ji nebuvo Liucija, bet vis tiek smagu!
- Vėtratrūne! - sušuko velsietė džiaugsmingai ir čiupo draugei už rankos. Pamiršo, kad toje rankoje yra teleskopas, tad jis skubiai nukrito ant grindų ir sudužo. Elliw supyko ir atsisukusi į neLiuciją garsiai suriko:
- Tai tu kalta!
Jau buvo pamiršusi, kad ką tik surado vieną iš draugių, bet akies krašteliu ją pamatė ir vėl apsidžiaugė.
- Vėtratrūne! - dar vienas džiaugsmingas šūksnis nuaidėjo kambaryje. Deja, sudužęs teleskopas ir toliau gulėjo ant grindų.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1782
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #928 Prieš 2 metus »
Dori lūpose radosi klastuoliškas šypsnis, kai Erka ją pagyrė. O ši klastuolė visai nieko. Galbūt reikės su ja susidraugauti, mintyse pagalvojo. Keturiolikmetė linktelėjo, kai bendrakoledžė pasiūlė imtis kartu kažko, ką sugalvojo Matthew. Tačiau kitą akimirką nuotaika subjuro: Matthew ir vėl ją ignoravo. Jis elgėsi su Dori taip, tarytum ji jam būtų paprasta mokinė. Tačiau Dori herbologas paprastas profesorius nebuvo. Tai siaubingai skaudino. Bandydama neleisti prasiveržti ašaroms Mendel paėjo kiek tolėliau nuo kitų, o mokinių čia jau buvo susirinkę daugiau. Kelias akimirkas klastuolė stebėjo veiksmą. Erka jau kažkuo užsiėmė, tačiau šią akimirką Dori nebedomino niekas. Ji norėjo išeiti. Bet profesorius jau buvo užrakinęs duris.
- Man negera, - pasakė Dori priėjusi prie Matthew. - Prašau mane išleisti iš čia, - kalbėdama nežiūrėjo herbologui į akis.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #929 Prieš 2 metus »
Deja, Alrisai neteko ilgai džiaugtis sultingo sumuštinio draugija. Vos tik jį įpusėjusi pasijuto pritrėkšta prie sienos kaip kokia kandis - Elliw it sunkvežimis staiga įsirėžė į klastuolę. Ji net nesusigaudė, kas įvyko, kol kol nepamatė ant žemės nukritusio maisto.
-Tu! - sušnypštė sukrėsta mergaitė, bet bjaurybė jau buvo spėjusi pasišalinti iš įvykio vietos, prieš tai dar apkaltinusi ją. Tikra šlykštynė. Šis poelgis netikėtai priminė bandelių su lašinukais išniekinimą ir pelėdų kakučius. Tačiau jų niekur nesimatė. O gaila. Taip norėjosi tų baltų dovanėlių primėtyti į teleskopininkės plaukus ir ne tik. Beliko pasitenkinti tik svilinančiu žvilgsniu, kuriuo ją dosniai apdovanojo. Beliko tik dar kartą praleisti pro ausis įkyrėjusius žodžius bei sekundei sukąsti dantis. Atsiims vėliau, dabar pirmiausiai reikia iš čia reikia ištrūkti. Ignoruodama nemalonų jausmą, kad profesorius uždarytus mokinius stebi lyg koks išprotėjęs pasigėręs mokslininkas, ji peržvelgė patalpą. Regis, tik vienas žmogus bent šiek tiek stengėsi, todėl prie jo Alrisa ir prisiartino. Tai buvo tas naujas snukis, kuris nedalyvavo muštynėmis bei skendimais pasibaigusiame renginyje. Violetinių plaukų savininkė greičiausiai turėjo truputį smegenų, kadangi įveikė pirmą užduotį. Tačiau ties tuo žinios pasibaigė.
-Eiti? Kurgi tu eisi? Jei išspręsi visus to alkoholiko sugalvotus galvosūkius, tik tuomet galėsi traukti savais keliais. Tą dalyką aš puikiai žinau. - pašaipiai tarė klastuolė. - Pasitrauk, kas ten yra? - šiurkštokai stumtelėjusi mergiotę pažvelgė spintelės vidun.
Jos dugne it išdegintos juodavo kažkokios nepažįstamos raidės. Pala... Aha! Atidžiau pasižiūrėjusi Alrisa suvokė, kad tekstas yra parašytas veidrodžio principu. Buvo sunku dėtis galvon atskiras raides, tad trumpam atsitraukusi susirado kažkokį popiergalį ir baisiai tepantį anglies gabaliuką. Šiomis akimirkomis buvo užmiršusi visokias Elliw ir jų nusikaltimus - dabar buvo svarbiausia įveikti užduotį. Galiausiai popieriuje nugulė tokie žodžiai, kurių pabaigoje laukė keista vingiuota linija:
Citata
Švieskus mikus miuviola
Juodaplaukė žvilgtelėjo į ankstesnį galvosūkį išsprendusią mokinę, tartum tikėdamasi pagalbos. Bet, laimei, nė neprireikė aušinti burnos tokiam reikalui - laiku suprato, kad tai kerai. O vingis - rankos judesys. Deja, penktakursė nebuvo iš tokių, kuriems tokie dalykai sektųsi. Tačiau prašyti kitų, o tuo labiau Dori ji nė nemanė. Jau geriau padegs visą kambarį kartu su savimi nei užkalbins tą karvę.
Iš pradžių nieko neįvyko. Alrisa jau pradėjo garsiai plūstis, kai burtažodis netikėtai pavyko. Kambarys paskendo ypatingoje mėlynoje šviesoje, kuri drastiškai pakeitė aplinką: ant grindų išryškėjo kažkokie pėdsakai, o lubos suspindo nepažįstamais žvaigždynais.
-Nu va, dabar galima ramiai eit miegot. - tingiai atsiduso, atsiguldama ant to paties stalo. Buvo šiek tiek kietoka, bet tai nebuvo itin svarbu nuvargusioms smegenims.