0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Stalas bibliotekoje
« Prieš 6 metus »
Hogvartso bibliotekoje dažnai prie lentynų, kurios kone tiesiog lūždavo nuo sočiai prikrautų įvairiausių rūšių knygų svorio, būdavo galima rasti stalus su lempomis (tiems skaitovams, kurie apsilankydavo tamsiais vakarais iki aštuonių vakaro - vėliau juos išspirdavo bibliotekininkė, tad tų lempų tikrai neprireikdavo). Tačiau tik vienas iš tų stalų buvo toks populiarus, deja, originalesnio pavadinimo nei „tas stalas bibliotekoje“ jis neturėjo. Jis radosi prie kažkokios lentynos, kurios turinio niekas dorai ir negalėjo apibūdinti, ir buvo idealiausia vieta ruošti namų darbus. Pats stalas - pakenčiamos kokybės, nors nebuvo aprašinėtas ir lazdelės čia Mirties relikvijų simbolio nedegino, bet šiam teko sutikti ne vieno mokinio rašalinę, knygą ir alkūnes.

Šarlotė įėjo į biblioteką, tai buvo didelis šviesus kambarys prikrautas knygų nuo grindų ligi lubų, jame kur ne kur stovėjo stalai, o ant palangių augo įvairiaspalviai augalai, lentynose buvo sukrauta begalės knygų kuriose mokiniai nuolat ieškodavo atsakymų į pamokoje užduotą klausimą. Prie vienos iš tokių lentynų ir stovėjo Šarlotė, pasiėmusi keliatą knygų apie magiškus gyvūnus pirmakursė nuėjo sėstis. Nieko nelaukusi atsivertė savo skaitalą ir ėmė vartyti laukdama, kol pasirodys draugės. Viena po kito versdama puslapius ir apžiūrinėdama savo eskizus mergaitė vis mažiau ir mažiau tikėjosi surasti panašumu tarp matytų padarėliu ir knygose aprašytų gyvūnų. Tačiau švilpynukė nekėtino nuleisti rankų, ji iš prigimties buvo atkakli ir visad stengdavosi viską išsiaiškinti iki galo, o kai atmosfera kvepėjo tokiu nepaprastu nuotykiu būtu buvęs tiesiog nepakeliamas nusikaltimas jei Šarlotė nebūtu pabandžiusi pasikapstyti giliau. Taip jai besėdint ir besvarstant galimas teorijas netrukus pasirodė ir draugės smagiai besišnekučiuojančios tarpusavyje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Isabela Moner

  • II kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Isabela , grįžusi iš uždraustojio kampelio, viską papasakojo draugėms, o tada atsivertė savo knygą.Nuo knygos sklido malonus kvapas, bet ji buvo gan sena. Tai buvo senovės burtų knyga. Isabela atsivertė paskutinį puslapį ir ištarė pirmajį burtažodį:
-Radibulo radibu,popier wraiting trolibu!-ir tada...
Jos rankose, kad ir kaip keistai skambėtu, atsirado.. Balto popieriaus gabalėlis su tuo pačiu burtažodžiu.Jai tai pasirodė labai keista.Ką tai galėtų reikšti?-susimąstė Izabela.
-Gal tai tiesiog pradinukų burtažodis?-pagalvojo Šarlotė.
-Na gal... Bet man tai vistiek kelia įtarimų.Einu išsiaiškinti,-pasakė ji ir nutipeno į tą patį skyrių.
Ji ieškojo ir ieškojo ir pagaliau surado tai, ko jai ir reikėjo. Tai buvo juodosios magijos knyga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Claudia Otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Claudia sėdėjo bibliotekoje. Čia visad ramu ir tylu. Puiki vietelė daryti namų darbus.
Staiga išgirdo kažka artėjant. Žingsniai buvo ramūs bet Claudia nepakėlė akių. Ji buvo per daug susimąsčiusi transfiguracijos namų darbais. Kol neišgirdo, nelanbai drąsu balsą kuris klausė ar galinti prisėsti, nes kitur nebėra vietos. Tada Claudia pakėlė akis. Prieš ją stovėjo tsi pat pirmakursė mergaitė tamsiai plaukais ir iraikingom akim. Greičiausiai ji grifiukė matyta tikrai kažkur Claudia iškart linktelėjo ir pavelgė priešais save, prie stalo stovinčia kėdę. Toliau įsisteibilijo į savo namų darbus, bedarant švelniai tariant netgi užsimiršo, kad šalia sėde kažkas. Buvo taip tylu, ramu, vyravo tikra tyla.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Claudia Otilia Stephalt »
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 61
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Po pamokų Viki nusprendė eiti į biblioteka ir ten padaryti namų darbus. Biblioteka ji laikė ramybės oaze kurioje visda galima pailsėti atsipalaiduoti, ar ramiai padaryti namų darbus.
Užėjusį į biblioteka netoli įėjimo kur buvo pilna stalų visur buvo prisigrūde, žmonių visi šurmuliavo, Vikiai tai nepatiko. Ji nuėjo gilyn į biblioteka. Ten ir pamatė dar vieną stalą prie jo sėdėjo viena mergaitė, greičiausiai darė namų darbus,buvo labai susikaupus, nes Vikiai jau visai priartėjus ji net nepakėlė galvos.
-Hmmmm-tyliai nutesė Viki- Nieko prieš jai čia atsisėsiu? Visur kitur užimta.
Tada nepažįstamoji pakėlė akis, sutiko, Viki prisėdo. Ir išsiėmė namų darbus. Darydama vis mąstė, kad reiktu užklabint tą mergaitę ji atrodė pirmakursė ir iš to pačio koledžo. Vikiai magėjo ją pakalbint, bet mergaitė buvo tokia susimąsčiusi darydama namų darbus, kad Viki visdėlto net nedrįso. Gerai užkalbinsiu vėliau pagalvojo Viki.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Viki Viki »

*

Neprisijungęs Claudia Otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Claudia labai susikaupus visą laiką tyliai sprendė namų darbus, šalia sėdinčią merginą net pamiršo, kad ši sėdi visai netoli. Baigusi namų darbus viską susidėjo. Ir žvelgė į merginą. Ši atrodė nervinga, nes matėsi kažko nerandanti.
- Galiu padėti jei reikia pagalbos. - drąsiai tarė.
Nepažįstamojai žinoma pagalba buvo neprošal. Jos visą valandą sėdėjo aiškindamosios nuodų ir vaistų gudrybes, transfiguracijos "paslaptis", ir žiobarų keistuoliškumą. Abi puikiai sutarė, kieno, krizeno poto rimtai skaitė užduotis. Galiausiai baigusios Viki namų darbus pradėjo aptarinėti įvairiausius dalykus. Tarkime artėjančius egzaminus. Kadangi abi buvo pirmakursės nebuvo niekada laikius jos egzamino. Baigusios tema apie greitai artėjančius šiektiek b auginančių egzaminus pradėjo šnekėti apie šeimą, tėvus, kaip gyveno iki tol kol gavo laišką iš Hogvartso ir panašiai.
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 61
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Viki pradėjus daryti namų darbus iškart susidūrė su nemenkom problemom. Mergina labai džiaugėsi kai nepažįstamoji jai pasiūlė padėti. Jo visą valandą aiškinosi įvairias pamokas. Vikiai,  Claudia (taip tai buvo tos mergaitės vardas) labai patiko. Claudia buvo linksma, bet kartu ir dirbanti, gebanti pakikenti. Tai Vikiai labai įstrigo. Net ir nepastebėjo kaip baigė visus darbus ir mergaitės pradėjo šnekėt apie egzaminus, vėliau apie šeimą gyvenimą iki Hogvartso. Jos taip prašnekėjo apie kelias valandas. Tada Viki pamačiusi netoliese kabantį laikrodį tarė:
- Jau vėlokai gal jau Eime į Grifų Gužtos bendrąjį kambarį?
Žinoma Claudia sutiko ir jos pakilusios nuo stalo įšėjo iš bibliotekos kartu vis dar smagiai besišnekučiuojančios.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Mayra pasiėmė storą ,,Hogvartso istoriją" ir atsisėdo prie stalo. Biblioteka jai patiko. Čia buvo ramu, mokiniai netrukšmavo ir galėjai daug ką sužinoti. O ,,Hogvartso istoriją" ji pasiėmė todėl, nes butų gėda nežinoti savo mokyklos istorijos ir šią knygą bent kartą kiekvienas Hogvartsietis privalo perskaityti. Tad, atsisėdusi, Mayra atsivertė seną ir storą knygą ir pradėjo skaityti. Deja, po pirmųjų puslapių ją suėmė miegas bei nuobodulys, tad mergaitė kuriam laikui atsitraukė nuo knygos ir apsidairė. Mokiniai buvo užsiėmę savo dalykais. Mayra nuobodžiavo. Ir kam gi ji apsiėmė perskaityti šią knygą? Tikrai blogas sumanymas. Bet ką gi, jeigu jau sumąsčiau ją perskaityti, tai teks, o dabar, pertraukėlė! Mayra iš krepšelio, pritvirtinto prie diržo ir laikančio jos kelnes, (taip, ji buvo maištautoja ir vietoje privalomo sijono mergaitėms dėvėjo kelnes) išsitraukė sausainį ir greitai apsidairiusi, ar niekas nemato, jį sukramtė. Tada išsitraukė dar vieną ir dar vieną, kol galiausiai nieko nematydama kimšo sausainius bibliotekoje.

*

totalusidiotizmas

Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Ji seniai mąstė nueiti pasivaikščioti po mokyklą. Vishali žavėjo dideli pastatai, su įvairiausiomis paslaptimis. Bet labiausiai šį kartą ji norėjo nueiti į biblioteką. Ją nuo pat mažens labai patiko skaityti knygas. O bibliotekos buvo jai antri namai. Tad, nusprendusi pasiimti kartu savo meino meškėną Vėdryną, varnė, vos ne bėgte atbėgusi, atsirado bibliotekoje. Čia jai labai patiko. Aukštos lentynos, pilnos įvairiausių knygų. Ilgi stalai, apkrauti knygomis. Jai atrodė, kad galėtų čia praleisti visus tuos septynerius metus. Tik jos apmąstymus nutraukė staiga pro kojas pralėkęs Vėdrynas. Jis buvo šviesiai orandžiniai (žiobarai sakytų "ryžas") rainas, tad puikiai matomas. Kažkodėl, jis nuskuodė prie stalo, kur sėdėjo viena mergaitė. Iš jos aprangos Derleth galėjo įžiūrėti, kad ji yra klastuolė. Vishali neturėjo draugių, bet tikėjosi, kad galbūt ši, kad ir klastuolė yra draugiška. Tad nieko nelaukusi pradėjo eiti link jos, vildamasi, kad Vėdrynas nepridarys bėdų.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Bešlamšdama sausainius Mayra nepastebėjo kaip priešais ją atsidūrė orandžinis pūkų gumulas, žmonių pavadintas katinu. Mergaitė atsargiai ištiesė trupiniuotą ranką ir paglostė mielą pūkų kamuoliuką. Jai patiko katės. Mayra pati turėjo juodą katiną Kuro, kurio vardas išvertus iš japonų kalbos reiškė ,,juoda". Nustebusi klastuolė stebėjo katiną ir tik po to susivokė pasisukti galvą į šoną. Šalia jos stovėjo varniukė, pagal išvaizdą irgi pirmakursė. Ryškiai švietė jos raudoni (ne orandžiniai, o raudoni) plaukai ir labai šviesi oda, blyškumu prilygstanti jos. Mayra atsargiai ištiesė jai sausainį ir tarė:
-Nori? Aš Mayra. Ne Marija, Miara ar Mara. M-a-y-r-a. O koks tavo vardas?
Bibiliotekoje kažkas nusičiaudėjo, bet Mayra toliau žiūrėjo raudonplaukei į akis, laukdama atsakymo.

*

totalusidiotizmas

Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Stebėdama Vėdryną, ji vos spėjo nugirsti klastuolės klausimą, kurios pasirodo vardas buvo Mayra. Varnei šis vardas patiko, unikalus, ir gražus. Pati Vishali savo vardu ne itin žavėjosi. Bet geriau toks, negu koks bjauresnis. Mergaitė patraukė vieną iš kėdžių, iš po stalo, ir šonu atsisėdo. Ji šiek tiek padelsė atsakyti, kadangi ji buvo mąstytoja, tad ji kūrėsi nuomonę, apie Mayra. Pilkos akys, trumpai, iki ausų, kirpti juodi plaukai, liekno, aukšto sudėjimo. Kad ir berniukiška, daili. Primena mano močiutę iš tėčio pusės.  ji pagalvojo. Galiausiai, kad neatrodytų lyg neprigirdinti, Vishali silpnai nusišypsojo, ir tarė:
 - Labas, gražus vardas tavo. Aš pati esu Vishali. Tikiuosi Vėdrynas nepridarė bėdų, jis mėgsta eiti prie įvairių žmonių, kartais man atrodo, kad jis nujaučia kurie geri, kurie ne, - atsidususi ji pažvelgė į Vėdryną, kol tuo tarpu jis uostinėjo trupinius ant stalo. - Ir dėkui, nenoriu. Esu soti. - mergaitė šyptelėjo, ir nepasukusi galvos, žvelgė Mayrai į jos pilkas akis.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Mergaitei atsisakius sausainio, Mayra tik gūžtelėjo pečiais. Daugiau man liks. Ir susikimšo paskutinį sausainį į burną. Vishali... tikrai negirdėtas vardas. Užtat bus lengva įsiminti!
-Vishali irgi labai gražus vardas,-nusišypsojusi tarė Mayra ir atbula ranka nusivalė trupinius nuo veido,-Vėdrynas labai mielas. Ir jo kailiukas labai švelnus. Matosi, kad labai mylimas katinas. Aš turiu katiną Kuro, kurio vardas išvertus iš japonų kalbos reiškia juodą spalvą, nes jis pats juodas ir trumpo kailiuko. Prisimenu, kad jį mažą radom miške ir veterinaras pasakė kad kačiukas veislinis, rodos kornvalio reksas, tad man labai keista, kad tokį kačiuką žmonės išmetė miškan. O kaip tu gavai savo kačiuką?
Ir ištiesusi ranką mergaitė paglostė kačiuką. Jai visos katės buvo kačiukai.

*

totalusidiotizmas

Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Šypsodamasi Vishali padėkojo, ir klausėsi ką, juodų plaukų mergaitė pasakys toliau. Ji mintyse įsivaizdavo juodą katę. Ir visą jos istoriją, apie tai kaip ji atsirado pas Mayra. Graži istorija.  varnė pagalvojo. Atėjus jos eilei kalbėti, mergaitė nebuvo drąsi. Bet negalėjo tiesiog tylėti. Tad, prisiminusi visą Vėdryno kelią iki jos, įkvėpė ir negreitai, bet normaliu greičiu išbėrė:
 - Na, Vėdrynas mūsų šeimoje atsirado prieš kelis metus. Dabar jam yra trys metai, tad jis jau kaip ir užaugęs. Kai buvau aštuonerių, buvome su tėvais išvažiavę vasarą prie ežero maudytis, - sustojusi, ji šiek tiek atsikvėpė. Ji nenorėjo pasakoti viso prisiminimo, apie tai, kaip ji skendo, tad ji patylėjusi tęsė, po to nutukimo. - Ir kai jau žadėjome važiuoti namo, išgirdome kažką lyg kniaukiant. Po kiek laiko, radome didelę katę, ir vieną kačiuką. Katė staiga užmigo, pasirodo amžinu miegu. Mes pasiėmėme kačiuką ir juo rūpinomės visą jo gyvenimą. Vėdrynas dažniausiai mėgsta pasivaikščioti po įvairias vietas, tad kai jau ruošėmės važiuoti į Londono Kings Kroso stotį, vos jo nepalikome. Jau žadėjome palikti jam maisto, bet nespėjus išvažiuoti, jis įšoko pas mamą, pro duris, ant kelių. Tad taip ir atsivežiau jį čia. - ji galiausiai atsiduso, baigusi pasakoti. Jai kaip visada, nuo vienos nedidelės temos pasakojimas sudarė visą knygą. Vishali vylėsi, kad Mayra nepyks.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Mayra susižavėjusi klausėsi Vishali istorijos. Baigus mergaitei pasakoti savo istoriją, Mayra atsisuko į jos katiną ir beglostydama jį tarė:
-Džiaugiuosi, kad tu išgelbėjai šį katiną. Jis nusipelno to, kaip ir visi šio pasaulio kačiukai.
Klastūnė nusišypsojo. Jai patiko kalbėtis apie kates. Nors mergaitė vienoje vietoje sustojo, tarsi kažką slėpdama, Mayra į tą nusprendė nekreipti dėmesio.
-Gal turi patarimų, kaip perskaityti ,,Hogvartso istoriją"? Arba gal pati esi ją skaičius?-Mayra klausiamai mostelėjo į atverstą ir pamirštą knygą. Už nugaros kažkam nukrito knyga ir Mayra iš netikėtumo šoktelėjo. Nežinia kodėl, ji visada buvo labai jautri garsams ir prisilietimams, todėl ją buvo lengva išgąsdinti. Laukdama varniukės atsakymo Mayra atsargiai šyptelėjo.

*

totalusidiotizmas

Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Vishali stebėjo, kaip klastuolė glostė Vėdryną. Jam nesvarbu kas glosto, svarbu glosto.  Ji nusišypsojo begalvodama tai. Kai išgirdo mergaitės klausimą, jai iškart pakilo nuotaika. Ji dievino kalbėti apie knygas. Knygos jai buvo viskas. Ir ji žinoma buvo skaičiusi Hogvartso istoriją. Turbūt net nėra knygos kurios ji neskaitė. Tad nenustygdama vietoje ji staigiai atsakė Mayrai:
 -Taip, žinoma, kad buvau skaičiusi ją. Man ji labai patiko. Turbūt bus mano mėgstamiausių knygų sąraše. Kiekviena detalė labai įdomi. Aplamai, ši mokykla įdomi ne tik istorija. Viskuo. Tik problema tame, kad negaliu tau pasakyti kaip lengviau ją perskaityti, Aš pati esu knygų mėgėja, jų daugybę skaitau. Tiesiog, jeigu ji patraukė mano akį, imu ir skaitau. Bet vieną patarimą galiu duoti. Paskaityk aprašymą, tada pirmą ir paskutinį puslapius. Jeigu sudomins – skaityk toliau. Jeigu ne – padėk ją į šalį, ir lauk. Kai kitą kartą nuspręsi skaityti ją, pakartok viską. Vis tiek kažkada ją perskaitysi. - baigusi, ji atsiduso, ir nusišypsojo.
 Ji buvo labai laiminga, kad pagaliau susirado bent vieną draugę. Be draugo bent vieno – nė žingsnio.  ji citavo mintyse tėčio šūkį. Jis pats visada buvo aktyvus ir populiarus. Tik deja, to neperleido jai pačiai. Tik staiga jos mintis išblaškė kažkieno pamesta knyga. Ji krūptelėjo. Pati varniukė buvo visko prisibijanti. Dažnai išsigąsdavo, bet jai tas nemaišė. Vos ne smagiau.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Išklausiusi Vishali patarimo, Mayra atsivertė paskutinį puslapį ir jį perskaitė. Deja, nuo to knyga nepasidarė nė trupučio įdomesnė, bet užtat ji susirado naują draugę, nes žmonių, jos nemėgstančių iš Varno Nago, ji ir taip turėjo pakankamai. Atsidususi, Mayra pakėlė seną kygą ir nunešusi padėjo atgal į vietą.
-Pasimatysim kitais metais, knygut,-švelniai plekšnodama knygai pe nugarėlę tarė klastūnė. Tada atsisėdo prie Vishali ir paklausė jos:
-Gal turi kokią mėgstamą knygą, kurią būtų parašęs burtininkas arba kurią norėtum rekomenduoti, nes pastaraisiai metais skaičiau vien tik žiobarų autorių knygas, todėl esu atsilikus nuo burtininkų knygų pasaulio.
Mayra tyliai nusijuokė. Nors buvo gimusi burtininkų šeimoje, jos motinos paskatinta lankė žiobarišką mokyklą tam, kad geriau suprastų žiobarus. Ir Mayrai ten visai patiko, nors Hogvartsas jai buvo labiau prie širdies. Didinga pilis, magija, burtininkai. Viskas jai atrodė čia nuostabu. Mayra klausiamai pažvelgė į Vishali, laukdama atsakymo.